[Jasmin Berlin]

Žodis kerėjimas Jasmin kėlė jaudulį. Į šią pamoką ji labai nori, bet bijo, kad jai nepasiseks, dėl to visi juoksis ir dar jei bus piktas profesorius ir jis rėks dėl to... Sparčiai plakančia širdimi Jasmin pravėrė duris ir dar su keliom mergaitėm įėjo į klasę. Pirmas dalykas, kas pasitiko ją klasėje - cinamono ir medaus kvapas. Normaliam burtininkui, kuris mėgsta medų ir cinamoną, tai būtų malonus kvapas, o Jasmin, nemėgstančiai cinamo, labiausiai tas kvapas jautėsi. Tai jai sukėlė pasišlykštėjimą ir jos buvusi kiek geresnė nuotaika dingo, nes tą kvapą reiks užuost visą pamoką. Jasmin patraukė link vidurinės eilės vidurinio suolo. Vos atsisėdus suskambo varpas ir mokytojas prakalbo. Termoreguliacinai kerai? sumišo Jasmin. Kai mergaitė prisiminė pirmojo žodžio reikšmę, kelios mergaitės, matytos kitose klasėse, pradėjo žert atsakymus, kurie buvo panašūs į jos sugalvotą dėl to mergaitė nebandė siūlyt savojo.

[Rokas Sviper]

Rokas atėjo į klasę ir atsisėdo į trečią suolą dešinėje. Kai prasidėjo pamoka Rokas klausėsi mokytojo, kai profesorius uždavė klausimą Varnis manė, kad žinojo atsakymą ir pakėlė ranką, tačiau kaip atsakymą pasakė kitas mokinys jis nuleido ranką Juk nekartosiu aš ia kaip kokia papūgėlė. ir klausėsi kitų mokinių aiškinimų, kol galiausiai jie vaikinui atsibodo ir Rokas sukryžiavo rankas ant stalo, bei padėjo ant jų galvą. Kada prasidės praktinė dalis, teorija tokia nuobodi, juk taip aišku, termo reiškia temperatūrą, o reguliaciniai, tai, kad jie reguliuojantys. Ir gaunasi apibrėžimas, tai kerai reguliuojantys tempeatūrą. Nesuprantu mokymo sistemos, kodėl kai jau pasakytas teisingas atsakymas, mokytojas nepasko, kad teisingai ir viskas.

[Zelig Reiher]

Izaac, giliai įkvėpęs, keliomis sekundėmis nusuko žvilgsnį į langą, kad nebūtų išvestas iš pusiausvyros ar dar kažko, nors vis vien klausėsi visų mokinių atsakymų ir kuriam baigus savo spėjimą linktelėdavo. Juk pamoka yra pamoka, savo asmeninių reikalų nereikėjo painioti su darbu.
-Dėkoju, panele Voss, - išgirdęs mergaitės komentarą profesorius pažvelgė į ją. - Medaus ir cinamono mišinys nuo seno yra vertinamas kaip vaistas nuo visų laikų, - kelias sekundes silpnai nusišypsojęs jis po akimirkos vėlei surimtėjo. -Tačiau grįžtame prie pamokos. Jūs visi daugmaž buvote teisūs su savo atsakymais, tačiau panelės la Claire ir panelės Ravens atsakymai buvo patys tiksliausi. Termoreguliaciniai kerai yra skirti keisti gyvų būtybių kūno temperatūrą, tačiau tik tiesiogiai. Bet, manau, kad praktika jums leis lengviau suprasti apie ką aš kalbu. Susiskirstykite poromis. Jeigu liksite be jos, ateikite prie manęs, - pabaigęs gana lakonišką paaiškinimą vyriškis tarsi ragindamas mokinius kelis kartus tyliai suplojo rankomis.
-Vienas iš poros užkeikite savo kolegą Receporis kerais, nukreipdami lazdelę į jį ir mąstydami, kad norite sumažinti jo kūno temperatūrą keliais laipsniais. Nekelkite jos, nes yra galimybė, kad jums nepasiseks ir galite sukelti savo draugui nemalonių pojūčių.Prisiminkite, kad hipertermija yra daug pavojingesnė negu hipotermija, - pats mokytojas ėmė ir atsisėdo ant savo stalo krašto ir sukryžiavęs rankas nužvelgė mokinius. -Jeigu reikia pagalbos, kilstelėkite ranką. O dabar prie darbo.

[Bethany Landworth]

   Prakalbus profesoriui, Elena išsitiesė ir taisyklingai atsisėdo. Net pati nesuprato kodėl taip padarė, bet jautė, kad gulėjimas ant stalo kalbant profesoriui, yra nemandagus. ,,O, pagaliau praktika! Tik gaila, kad reikia susirasti porą. Nors su profesoriumi mažų mažiausiai noriu dirbti. Kaip gėėėda.''. Mergaitė šyptelėjo ir pradėjo dairytis sau poros. Pamačiusi pažįstamą veidą - grifiukę Lėją - Elena nuėjo prie jos stalo ir, baimindamasi, kad šioji atsisakys, paklausė:
   - Amm...Labas. Ar nori dirbti poroje? Nes taip liepė profesorius...Daugiau nematau pažįstamų grifiukių...Tad...Amm...
   Elena nutilo. ,,Blemba, ką aš čia pasakiau? Atrodė kaip paliepimas. Tikiuosi ji nepagalvos, kad aš nemaloni...''. Mergaitė bailiai nusišypsojo ir paraudonavo.

[Celeste Victoria Lavenza]

Vien jau nusimatė viskas kaip tikra nuobodybės bomba, galų gale, net ir pati mergina nesirengė dėti jokių menkučių pastangėlių, kad kaip pagerintų ar pralinksmintų savo bereikšmį buvimą čia, prie tųjų, kurie tikrai kažką norėjo pešti iš pamokos. Žinoma, klastuolė turėjo savų tikslų, bet jie buvo tokie skirtingi nuo geručių ir drausmingų vaikučių, kad net nederėjo lyginti.
Ir vis dėl to.. vis dėl to! Mergina laiminga išsišiepė, užmačius, kaip kažkoks nepažįstamas atsisėda šalia jos. Atrodė bendraamžis su ja, akį puošė nedidelis randas - patsai, bent iš uniformos, rodės esąs grifiukas. Net ir tokia narcizistė kaip Karasuna turėjo pripažinti, kad neatrodė kaip ir šleikštus paaugliškas bulvių maišas, kas visada buvo didžiulis pliusas.
-Labutis,- šyptelėjo, atsigręždama į naują porininką. Šiandien buvo užėjusi keista koketiška nuotaika - žinoma, gi leiskit kas merginai pasiturėti ir savų dienelių, vis tai buvo geriau negu planavimas kokio kito vargšo mažamečio subadymas aštriu objektu,- Junko Enoshima, malonu.
Pilkai mėlynos akys žybtelėjo - visa diena, regis, irgi nuskaidrėjo. Pati mergina irgi jau verčiau užtrauks originaliai kūno savininkei gėdą arba prastą reputaciją, vietoje savo, kaip antrosios asmenybės vardelio teršimo - nors ir tuomet, Junko, kaip ketvirtakursę turėjo dauguma pažinoti, kas buvo dar smagiau naudojantis jos vardu įvairiose situacijose.
-Ta-tataaaigi..,- išklausiusi teorinės dalies paaiškinimo - kurio net nederėjo klausytis, gi jinai, žinoma ir aiškų aiškiausia, viską nuo seno žinojo! - rausvaplaukė šmaukštelėjo ranką kišenėn, ten, kur ilsėjosi magiškasis medienos gabaliukas, iškarto palinko prie savo naujojo porininko. Viena ranka apsivijo jam aplink kaklą, palinko arčiau jo visu kūnu, su šypsenėle veide žiūrėdama tiesiai į mėlynas jo akis - lazdelės galiuku tarsi erzinančiai bakstelėjo į skruostą, kiek tyliau sumurkdama,- Ar norėtum būti pirmasis bandymo triušelis, mielasis? Ar versi tokią merginą kaip aš drebėti iš šalčio?

[Raven la Querre]

   Lėja stebėjo, kaip kažkokia grifiukė pasikelia nuo kedės ir pradeda eiti artyn jos. Mergaitė iškart suprato, jog toji grifiukė norės su ja dirbti poroje. ,,Na, aš nieko prieš, tegul.''. Ir, kaip Lėja ir galvojo, mergaitė paklausė, ar galėtų dirbti su ja.
    - Aaa...Na, žinoma! Ir aš nenorėčiau likti viena, - šyptelėjo, - Tai ką... - Lėja perskaitė ant jos apsiausto prisiūtą vardą, - ...Elena, dabar dirbsim kartu.
   Ji pasijuto kaip tikra kvaiša ar mažvaikė. ,,Waaaat. Ji ką nors suprato, ar ne?''.
   - Tai...Kuri pradės...Na, kuri pirmoji...paleis kerus? Bet aš tau maloniai užleidžiu vietą tą padaryti pirmai.
   Lėja valiūkiškai nusišypsojo ir klausiamai pasižiūrėjo į Eleną. ,,Na, dabar belieka laukti jos atsakymo...Tikėkimės, man pradėti pirmai nereikės. Juk nieko nemoku.''.

[Elna Klumpar]

  Išklausiusi profesoriaus praktinės užduoties aiškinimo Elna toliau sedėjo kaip sedėjusi. Ji tyliai vylėsi, kad gal kažkas prisės prie jos ir nereiks gėdingai slinkti prie profesoriaus.  Aišku ir vėl pasitvirtino faktas, kad viltis durnių motina. Į Elna niekas nė nežvilgtelėjo. Todėl logiškai mąstant reikėjo pačiai pabandyti susirasti porą. Klumpar jau kaip ir bandė stotis, bet nusprendusi dar pasėdėti, vėl klestelėjo į vietą. Sėdėdama ji tiesiog suko plaukų sruogą aplink pirštą ir tuščiu žvilgsniu spoksojo į klasės priekį. Varnanagė dar kartą bandė stotis, bet ir vėl numojo į tai ranka. Klumpar pastebėjo, kad kelios mergaitės jau susiporavo. Nusprendusi, kad  tieisog sėdės ir kritiniu atveju nueis pas profesorių Elna pasirėmė ranka galvą ir pradėjo įžūliai spoksot į profesorių.

[Jasmin Berlin]

Jasmin nėra mėgstamiausias dalykas dirbt grupėse, kur nieko nepažįsta ir nežino kuo gali pasitikėti. Apsidairiusi ji išvydo, kad keleta mergaičių jau buvo radusios savo porininkes. Jasmin svarstė galimybę eiti pas profesorių, bet nenorėjo būti ta nevykėlė kuri neranda poros. Kiek apsižvalgiusi pamatė vyresnę už save merginą. Gal 2-3 kurso. Įkvėpusi oro Jasmin patraukė link jos, nes jei ne ji kas daugiau ras už ją jai porą?!
Mergaitė atrodė lyg nuobodžiauja ir nežadanti ieškotis poros. Kiek pastebėjo Jasmin, mergina irgi iš Varno Nago!
-Labas... Am... Galiu prisėsti? - to klausdama Jasmin perskaitė merginos vardą. Elna Klumper. - Gal galėčiau atlikti praktinį darbą kartu? Kadangi, aš nelabai čia ką pažįstu. Esu pirmakursė. Beje, kuriam kurse esi tu?
Jasmin kalbėjo neįprastai sklandžiai. Dėl to Jasmin giliai širdyje džiūgavo.

[Natanielis Augustas Lizertas]

Uždususi klastuolė, skubėjo į Kerėjimo pamoką.
Pirma pamoka ir dar kerėjimas....nu ir Merlino barzda... Burbėdama taisėsi uniformą ir galiausiai suradus reikiamą kabinetą žengė vidun.
Mergaitę pasitiko cinamono kvapas, kurį ji dievino. Tačiau prisiminusi, jog pavėlavo, Anabetė baigė svajoti ir ėmė nepastebimai sliūkinti į kokį nors laisvą suolą.
Dar spėjusi nugirsti kelis neaiškius profesoriaus žodžius, klastuolė suprato tik tai, jog reikia susirasti porą.
Apžvelgusi visą klasę ir vėl pajutusi tą nenusakomai malonų cinamono kvapą, Betė pastebėjo tik kelis pažįstamus. Tačiau jau beveik visi buvo "susiporavę". Savo melsvomis klastuolės akimis "peršukavus" antrą sykį mokinius, Betė sustojo ties varnanage. Jau iš anksčiau matytą.
Liz jau ėjo link jos, kai antrakursę aplenkė nepažįstamoji.
Kaip klastuolė spėjo - pirmakursė.
Ana šiek tiek stabtelėjo, bet neradusi kito tokio linksmo ir beveik laisvo partnerio, toliau žingsniavo link Elnos.
-Sveika,- nusišypsojo varnanagei ir atsisuko į naujokę. Liz nebuvo nusiteikus prieš ją, tačiau mergaitei nepatiko, jog pirmakursė "kesinasi" į jos draugę. Bet iš malonumo nutarė pasisveikinti ir su ja:
-Labas ir tau, matau pirmakursė, reikėjo pagalbos?- Nusišypsojo Betė ir bandė nuslėpti nepasitenkinimo gaidelę.
Tada vėl atsisuko į Elniuką:
-Gal nori dirbti kartu? Vis tiek matau viena sėdi.- iki ausų šypsojosi klastuoliukė ir laukė teigiamo atsakymo iš varniukės.

[Jasmin Berlin]

-Amm.. Labas! - Jasmin kiek sutriko, ji pasijautė nejaukiai, matėsi, kad mergaitės yra pažįstamos. - Kol kas pagalbos nereik, dėkui, kad paklausei. Na, aš manau, kad grįšiu į savo vietą, netrukdysiu jums. Iki, Elna ir... Anabete?
Jasmin patraukė link savo suolo kiek nusiminusi. Atsisėdusi, pasidėjo sukryžiuotas rankas ant suolo ir pasidėjo ant jų galvą. Aplinkui ją buvo tik vyresni, kurie neatrodė, kad ją priims. Jasmin tiesiog akims klaidžiojo pro vaizdą pro langus tikėdamasi, kad kažkas prieis, na, o jei ne, ką gi padarysi, teks eiti pas profesorių.
Jasmin nosį vėl pradėjo kutenti cinamono kvapas, bet ji jau pradėjo su juo apsiprasti.
Kolkas tai nebuvo gera idėja užsirašyti į šią pamoką besvajodama galvojo Jasmin.

[Arija Ravens]

Arija, išgirdusi profesoriaus žodžius, jog teks dirbti poromis, nejaukiai pasimuistė kėdėje ir apsidairė. Jau keletą aplink sėdėjusių mokinių rado savo poras - net ir tos grifukės, kurias buvo kartą mačiusi bendrajame Grifų gūžtos kambaryje ir manė, kad prireikus dirbti poroje eis prie jų. Deja nespėjo.
Tiesą sakant, Arijai nebuvo svarbu su kuo mokytis kerus - svarbiausia buvo juos išmokti. Tačiau visi, kas sėdėjo aplink, jau buvo susiradę žmones, su kuriais dirbs.
"Gal tiesiog sėdėti ir palaukti, kad kas nors prieis?" - pagalvojo Arija ir pasirėmusi galvą ranka, ėmė stebėti klasę.
"O gal kas nors irgi neranda su kuo būti, tada pati žengsiu pirmąjį žingsni ir užkalbinsiu".
Visgi, kiek Arija dairėsi, tiek ilgam nepagavo nei vieno klasėje sėdinčio mokinio žvilgsnio. Net ir ta varniukė, Arijai šyptelėjus, susitikus akims, greitai jas nusuko.

[Džeimsas Greywindas]

Mėlynos akys įdėmiai stebėjo kiekvieną profesoriaus judesį- tai buvo savotiška hipnozė, kuri greit nutrūko profesoriui Reinher paskelbus praktinę užduotį. Džeimsas lyg pabudęs sujudėjo užliūliuotas šilumos, kurios taip trūko kūnui, ir cinamono, bei medaus kvapo, kuris jau spėjo įgristi iki gyvo kaulo grifui. Atpalaidavęs sustingusius raumenis per tokį trumpą laiką, tamsiaplaukis žvilgtelėjo į porininkės pusėn, sugaudamas pilkai mėlynų akių žvilgsnį.
-Labas, Džeimsas Greywindas,- tarstelėjo prisistatydamas, vos išgirdęs rausvaplaukės merginos vardą, bei pavardę. Junko Enoshima? Pirmą sykį girdžiu tokį vardą... Įdomu, klastuole, ką tu išmanai apie kerėjimą?- pamanė vaikinas, prisiminęs ką veikė Junko per teorinę pamokos dalį. Tačiau apmąstymus nutraukė ketvirtakursės, kaip spėjo pusiau amerikietis, pusiau anglas, šiltas, bei švelnus prisilietimas, sudirginęs šaltoką vaikino odą. Kelios sekundės ir Junko ranka puikavosi Džeimsui ant kaklo, šitaip jį įkalindama merginos pančiuose. Šito nesitikėjęs mėlynakis visu veidu atsisuko į porininkę, nuo kurios sklido koketiškumo aura. Ši jau visu kūnu buvo palinkusi prie jo veido, su šypsenėle veide išmurkė klausimą ir erzinančiai bakstelėjo skruostan lazdele. Jei kas kitas būtų sedėjęs vaikino vietoje, nuo merginos veiksmų būtų išsilydęs it auksas krosny. Tačiau daug metų treniruotas emocinis susivaldymas, privertęs Džeimsą užsidėti bejausmio kaukę, neišdavė jokių jausmų- veidas liko toks pats neįskaitomas, kaip ir anksčiau. Tik neįprastai skaisčiai mėlynos akys įspėjimai žybtelėjo, perspėdamos, kad jų savininkas nelinkęs veltis į žaidimus. Laisva ranka juodaplaukis naujokas suėmė magiškosios lazdelės galiuką patraukė nuo savo skruosto ir ramiu balso tonu prašneko:
- Kaip nori, Junko, gali pradėti tu, - paleidęs lazdelę, vis įdėmiai stebėdamas klastuolę, - Tik pasistenk iškart atlikti kerus tinkamai,- su pašaipėle balse užbaigė jis.

[Beatrice Georgiana Riddle]

Beatričė sėdėjo prieš pat mokytoją, todėl kas dedasi už jos pačios, beveik nematė. Tik profesoriui Reinher prabilus apie darbus porose pasuko savo tamsias akis į klasės gilumą, ir žvalgėsi, ar visi turi poras, pati labiausiai norėjo dirbti su profesoriumi, grifiukei patiko žinios, o darbas grupėse – ne. Tačiau ji norėjo įsitikinti, jog visi susirado poras, ir yra laimingi. Mergaitė turėjo tokią keistą savybę, negalėjo aplink save matyti nelaimingų ar pasimetusių žmonių. Kaip tik tada, jos akį patraukė varniukė tamsiais ilgais plaukais, buvo ko gero pirmakursė, nes atrodė jaunutė ir pasimetusi. Grifę įsiutino rudaplaukė klastūnyno mergiotė, nuvijusi varniukę nuo bandomos užkalbinti mergaitės. Beatričė jau ketino eiti prie mergaitės, nusižengdama savo norams, tačiau tada išvydo dar vieną, savo koledžo kursiokę, šioji lygtais irgi buvo be poros ir jos dairėsi, tačiau nei viena, nei kita matyta mergaitė neišdrįso viena prie kitos prieiti, nors, Beatričei pasirodė, jog trumpam jų žvilgsniai ir susidūrė. Bebaimė atsistojo. „Oi, tik nereikia čia vaidinti tų gerųjų samariečių.“ Nusišaipė balsas galvoje. „Užsičiaupk.“ Atkirto grifė savo minčių draugui ir nudrožė tiesiai prie bendrakursės grifiukės.
-Sveika Arija, - nuskaitė mergaitė grifės vardą nuo apsiausto. – aš Beatričė, mudvi iš to paties koledžo. Nerandi poros? – švelniai nusišypsojo antrakursė ir tamsiomis akimis šiltai pažvelgė į Ariją. – pažvelk, man rodos ji irgi. – parodė Beatričė į tamsiaplaukę varniukę liūdnai besidairančią po klasę poros. – ji taip nenorėtų eiti pas profesorių, man rodos, o aš, būčiau visai nieko prieš. – nusišypsojo Beatričė. Ir gudriai pamerkusi Arijai akį darkart parodė į nusiminusią varniukę. Tada apsigręžė ir grįžusi prie savo stalo kreipėsi į mokytoją.
-profesoriau Reinher, gal galėčiau dirbti su jumis?

[Celeste Victoria Lavenza]

Džeimsas.. huh.. Rodosi, pilkieji vėjai suka man skirta linkme. Šyptelėjusi, lazdelės galiuku sau lengvai padaužydama į lūpas it įtemptai galvojant, mergina kiek suktai primerkė šviesaus atspalvio akis. Tikriausiai nederėjo tokiais išraiškai atsispindėti jos veide, vis Karasunos mintys nuklydo į tai, kaip tokioje būsenoje jai būtų pravertusi kokia karališkos purpurinės spalvos vėduoklė - kas, aišku taip penkios žąsys ant pietų stalo, tikrai buvo niekuo nei su pamoka, nei su jos naujuoju partneriu susijusi tema. Nors galbūt derėjo kada ir Izaac duoti šį pasiūlymą, mergina tikrai būtų atskubėjusi į pamoką, kur paprastu lazdelės mostu išsiburtų ilgaamžiškesnį daiktą, kurio įkyrias valandas netektų ieškoti internetiniuose puslapiuose tam, kad suprasti viską neatitinkant tavo mandrų norų.
-Ir kaip gi man sekasi vis užsirauti ant tokių nemandagiai šaltakraujiškų bernelių, ak, mano širdį vis daužot į šipulius,- papildomai nereikalingas dramatiškumas, kuriuo ji per dažnai pasireikšdavo ir vėl rodė savąsias šaknis - galbūt ir dėl to, kad mergina tai ištarė užtektinai garsiai, kad mokinius prižiūrėti, bent jau pagal pareigas, turintis profesorius ir pats turėtų užtektiną malonę išgirsti jos apsimestinu skausmu perpildytus žodžius,- Nepergyvenk, jeigu temperatūra nukris šiek tiek per mažai, visada bus tokių merginų kaip aš, kad tave sušildyti.
Primerkusi akį ir tarsi mesdama savotišką iššūkį, Karasuna užsikišo plaukų sruogą už ausies, ir vėl palikdama per arti grifiuko - šį kart net kilstelėjo kūną iš kėdės, vieną kelį laikydama dar and savo kėdės sėdimosios dalies, kitu jau braudamasi į savo naujojo porininko. Jokio, nė menkučio suvokimo apie asmeninė erdvę.
-Sakyk, Džeimsai, net ir tokiai akylai stebėtojai kaip aš tu neregėtas.. Naujas? Ketvirtakursis, penktakursis? Kas per šaltakraujiška drąsa pas tave, kad net į grifų gretas nuėjai?- prisigretindama šalia jo ir vėl, savo lazdelės galiuku bakstelėdama į jo lūpas, it net nenorėdama atsako į savo užduotus klausimus ir visa tai telaikydama įžangine dalimi, ji greitu mostu perkeitė lazdelės poziciją, iškarto mostelėdama atitinkamą veiksmą burtažodžiui,- Receporis.
Aišku, jau senų senovėje buvo žinomas dalykas, kad netikėtai užkluptas priešininkas bus daug silpnesnis ir nepasiruošęs, būna tai fiziškai ar psichiškai - visą tą laiką ji tik tą daryti ir tebandė, aišku, su pridėtu savo kiekvienakarčiu pasižaidimu, vis nebuvo dažnai, kai mergina galėdavo išeiti į žmones. Tad ar išeitų suprasti tą neapsakomai įkyrų susinervinimą, užklupusį merginą, kai temperatūra krito vos laipsniu dviems - krito, žinoma, priešingai negu Junko, ji buvo tobulesnė viskame, įskaitant ir kerėjimą, o ir tai, kad didžioji profesoriaus auditorija pasirodė teesantys antrakursiai galėjo priversti šį duoti ką lengvesnio vyresnių mokinių atžvilgiu, bet tai nebuvo užtektinai gerai, tai nebuvo kažkas tokio didaus, kaip norėjo ji.
-Receporis ,- suniurnėjo pro sukąstus dantis, šiltesnę rankelę uždėdama ant grifiuko kaklo, kad galėtų jausti krentančios jo šilumos ir saviškės kontrastą. Jai nervus mušė vien tai, kad pasitaikė toks įkyrus porininkas, nenorintis ir nuleisti savo vidinės apsaugos per daug žemai - galbūt derėjo jį pabučiuoti, galbūt tada jis būtų sumišęs ir ji būtų galėjusi pasiekti savo? Nors nusprendus atsisakyti savo minties, regėdama, kaip antrąkart viskas ėjo sklandžiau, mergina numažino temperatūrą dar keliais laipsniais, jausdama atšąlančią odą ir drebulį, po truputį apimantį visą vaikino kūną. Kad ir kaip knietėjo žeminti dar labiau, prieiti bent jau prie gerų 30 °C, rausvaplaukė susigriebė galinti padaryti tą ir kada vėliau, vis dabar buvo pamokoje, kur jos mielasis ir nepasiduodantis Izaac ją galėjo ir stebėti, ir bet kada sutrukdyti. Žibsinčiomis akimis atsisukusi į Džeimsą, patraukdama lazdelę iš jo veido, mergina lengvai vyptelėjo,- Na, mielasis? Vis dar gali prakalbėti? Ar šaltis bus pasivogęs ir liežuvį?

[Elna Klumpar]

 Taip sėdint ir nieko neveikiant Elna išgirdo balsą. Balsas kreipėsi į ją. Pasukusi galvą Klumpar išvydo mergaitė. Iš jos drovumo buvo galimą spręst, kad ji pirmakursė. Pilnai atsisukusi į nepžįstama mergaitę Elna išklausė jos kalbos.
-Na...Manau nieko blogo neatsitiks jei atsisėsi, Jasmin?- lėtai prakalbo Klumpar.
-Aš antrakursė,- šaltai į Jasmin klausimą atsakė Elna. Tik staiga prasivėrė klasės durys ir į kabinetą pavėlavusi įėjo Anabetė. Ir kaip buvo galima tikėtis ji atlėkė prie Elnos. Anabetė parodė savo tobulą charakterį, nuvydama tą pirmakursę.
-Aišku, kad noriu dirbti kartu. Kas čia per klausimas? Na, kaip matai dabar esu viena,- šyptelėjusi atsakė Elna. Kai Anabetė atsisėdo į vietą ir susitvarkė Klumpar mirktelėjo jai ir pakilo iš savo vietos.  Tuomet nužingsniavusi prie Jasmin tarė:
-Gal norėtum darbą atlikti tryse? Su manimi ir Anabete?