1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 100
  • Taškai: 57
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #60 Prieš 3 mėnesius »
Varnanagė, išgirdusi kauksmą, panašų į stambaus vilko, viduje sudrebėjo.Kas tai? Ji nebuvo linkusi rodyti jausmų kitiems. Kol kas aš jos beveik nepažįstu. Išklausiusi Camillę Emma nusprendė pasakyti daugiau, nei kitam atsitiktinai sutiktam žmogui:
-Na, tikriausiai dėlto mane ir paskyrė į Varno Nagą - esu gana smalsi.Tačiau mane mažai kas užkalbina, juk čia visiškai neturiu pažįstamų, nors ir esu grynakraujė.- Ir lyg tarp kitko pridūrė:- Žinai, mane irgi traukia tamsa.
Emma pritildė balsą iki šnabždesio,palinko į priekį ir išplėtė akis,o jos balse buvo girdėti linksmumo gaidelės:
-Ten slypi nuotykiai...,-vėliau, susigrąžinusi normalų toną ir laikyseną, rimtu veidu ištarė,-Ir tyko pavojai.
Galbūt jai visai ne tai galvoj. Galbūt ji kaip ir aš: mėgsta būti viena su savimi ir svetimų neprisileisti. Vis dėlto, reikėtų susirasti draugų, juk septyni metai Hogvartse - ne juokai! Pirmakursė pabudo iš savo apmąstymų ir klausiamai pažvelgė į klastuolę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Emma Shade »
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #61 Prieš 3 mėnesius »
Cornet pasižiūrėjo į tamsą:
- Žinai aš ankščiau niekada neturėjau draugų ir vis dėl to septyni metai čia reikia su kažko susibendrauti ir išdrąsėti.
Mergaitės galvoja sukosi tokios mintys gal eiti gilyn į mišką vis dėl to hogvartse ne taip įdomu kaip tam giliame miške, gal jai pasiūlyti, bet nežinau ar ji sutiks. Tarp jų buvo mirtina tyla girdėjosi tik kapsintys lietaus lašeliai. Reikia įsidrąsinti ir pasakyti jai apie savo įdėją ji suėmė kumštį, bet staiga iš miško pasigirdo dar keistesnis garsas nei ankščiau, bet jis nebuvo panašus į nieką. Pirmakursė pasižiūrėjo į Emma lyg sakydama kaip galvoji ar tai gera įdėja eit į mišką. Bet supratus, kad varnanagė nemoka skaityti mintis nusijuokė ir prašnekėjo:
- Kaip manai ar gera įdėja eit į mišką?
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 100
  • Taškai: 57
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #62 Prieš 3 mėnesius »
Išgirdusi Camille klausimą Emma neiškart atsakė, mat ji bijojo ką nors pasakyti ir po to iškart gailėtis. Bet varnanagė galiausiai prabilo:
- Manau, visai nebloga mintis, tik temsta, gal reikėtų grįžti į Hogvartsą ar atsidurti arčiau jo. O tas garsas, kurį neseniai girdėjom tikrai prikauso kokiam nors keistam ir nematytam gyviui, pavyzdžiui, testraliui.
Nors ir galvojo ilgai, mergaitė pasigailėjo taip atsakiusi, juk dar prieš kelias minutes sakė, kad ją traukia tamsa. Kvaiša! Emma pasiėmė savo lazdelę ir knygą ir pasuko miško link. Paėjusi kelis žingsnius nuo pavėsinės pirmakursė mostelėjo lazdele ir sumurmėjo:
-Lumos!
Paskui, prisiminusi palikusi žmogų ji atsisuko į Camille ir pakreipė galvą:
-Eime? Nors ir tamsa vilioja, miške esantys žvėrys nenuspėjami ir šįkart nuotykiams aš nepasiruošusi. O kaip tu? Beje, aš sutikčiau būti tavo drauge.
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #63 Prieš 3 mėnesius »
Jos nusprendė eit į mišką, nors dabar nuotykiams oras ne koks, bet Hogvartse nelabai yra ką veikti. Cornet greit nuskubėjo paskui Emma, bet nepasiekus varnanagės, šviesiaplaukė įkrito į balą. Jos kojos vėl tapo šlapios, o batuose pilną vandens. Keli lašeliai nukrito ant mergaitės galvos. Miškas buvo toks tamsus kad vos tik rudaplaukė užėjo truputi gyliau matėsi tik mažytė šviesa. Medžiai buvo aukšti ir tamsūs , kai kurie gulėjo ant žemės tikriausiai juos nutrenkė žaibas pagalvojo mergaitė. Aplink ją šliaužiojo daug šlykščių šliužų. Ant drabužio laipiojo vienas mažas voriukas, nusipurčius ji klastuolė pasakė burtažodį lumos ir pasivijo Shade. Staiga tolumoje ji pamatė žaibą kuris blikstelėjo violetine spalva.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019