0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Paul

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #60 Prieš 4 metus »
Varnanagė, išgirdusi kauksmą, panašų į stambaus vilko, viduje sudrebėjo.Kas tai? Ji nebuvo linkusi rodyti jausmų kitiems. Kol kas aš jos beveik nepažįstu. Išklausiusi Camillę Emma nusprendė pasakyti daugiau, nei kitam atsitiktinai sutiktam žmogui:
-Na, tikriausiai dėlto mane ir paskyrė į Varno Nagą - esu gana smalsi.Tačiau mane mažai kas užkalbina, juk čia visiškai neturiu pažįstamų, nors ir esu grynakraujė.- Ir lyg tarp kitko pridūrė:- Žinai, mane irgi traukia tamsa.
Emma pritildė balsą iki šnabždesio,palinko į priekį ir išplėtė akis,o jos balse buvo girdėti linksmumo gaidelės:
-Ten slypi nuotykiai...,-vėliau, susigrąžinusi normalų toną ir laikyseną, rimtu veidu ištarė,-Ir tyko pavojai.
Galbūt jai visai ne tai galvoj. Galbūt ji kaip ir aš: mėgsta būti viena su savimi ir svetimų neprisileisti. Vis dėlto, reikėtų susirasti draugų, juk septyni metai Hogvartse - ne juokai! Pirmakursė pabudo iš savo apmąstymų ir klausiamai pažvelgė į klastuolę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #61 Prieš 4 metus »
Cornet pasižiūrėjo į tamsą:
- Žinai aš ankščiau niekada neturėjau draugų ir vis dėl to septyni metai čia reikia su kažko susibendrauti ir išdrąsėti.
Mergaitės galvoja sukosi tokios mintys gal eiti gilyn į mišką vis dėl to hogvartse ne taip įdomu kaip tam giliame miške, gal jai pasiūlyti, bet nežinau ar ji sutiks. Tarp jų buvo mirtina tyla girdėjosi tik kapsintys lietaus lašeliai. Reikia įsidrąsinti ir pasakyti jai apie savo įdėją ji suėmė kumštį, bet staiga iš miško pasigirdo dar keistesnis garsas nei ankščiau, bet jis nebuvo panašus į nieką. Pirmakursė pasižiūrėjo į Emma lyg sakydama kaip galvoji ar tai gera įdėja eit į mišką. Bet supratus, kad varnanagė nemoka skaityti mintis nusijuokė ir prašnekėjo:
- Kaip manai ar gera įdėja eit į mišką?
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #62 Prieš 4 metus »
Išgirdusi Camille klausimą Emma neiškart atsakė, mat ji bijojo ką nors pasakyti ir po to iškart gailėtis. Bet varnanagė galiausiai prabilo:
- Manau, visai nebloga mintis, tik temsta, gal reikėtų grįžti į Hogvartsą ar atsidurti arčiau jo. O tas garsas, kurį neseniai girdėjom tikrai prikauso kokiam nors keistam ir nematytam gyviui, pavyzdžiui, testraliui.
Nors ir galvojo ilgai, mergaitė pasigailėjo taip atsakiusi, juk dar prieš kelias minutes sakė, kad ją traukia tamsa. Kvaiša! Emma pasiėmė savo lazdelę ir knygą ir pasuko miško link. Paėjusi kelis žingsnius nuo pavėsinės pirmakursė mostelėjo lazdele ir sumurmėjo:
-Lumos!
Paskui, prisiminusi palikusi žmogų ji atsisuko į Camille ir pakreipė galvą:
-Eime? Nors ir tamsa vilioja, miške esantys žvėrys nenuspėjami ir šįkart nuotykiams aš nepasiruošusi. O kaip tu? Beje, aš sutikčiau būti tavo drauge.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #63 Prieš 4 metus »
Jos nusprendė eit į mišką, nors dabar nuotykiams oras ne koks, bet Hogvartse nelabai yra ką veikti. Cornet greit nuskubėjo paskui Emma, bet nepasiekus varnanagės, šviesiaplaukė įkrito į balą. Jos kojos vėl tapo šlapios, o batuose pilną vandens. Keli lašeliai nukrito ant mergaitės galvos. Miškas buvo toks tamsus kad vos tik rudaplaukė užėjo truputi gyliau matėsi tik mažytė šviesa. Medžiai buvo aukšti ir tamsūs , kai kurie gulėjo ant žemės tikriausiai juos nutrenkė žaibas pagalvojo mergaitė. Aplink ją šliaužiojo daug šlykščių šliužų. Ant drabužio laipiojo vienas mažas voriukas, nusipurčius ji klastuolė pasakė burtažodį lumos ir pasivijo Shade. Staiga tolumoje ji pamatė žaibą kuris blikstelėjo violetine spalva.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #64 Prieš 4 metus »
Įžengus į jau gana dažną apsilankymų vietą - Uždraustąjį mišką, Žaneta kaip tradicija pamačius kokį atpažįstamą medį ar kitokį augalą pasukdavo į kitą pusę. Juk miško daug ir reikia išnaršytu kiek įmanoma daugiau. O šiandien mergina jautėsi ir labai energingai todėl nusprendė ir vaikščioti toli ir ilgai. Po kelių valandų ištiso ėjimo pro tankius medžius ir krūmynus, na ne ėjima, o tiesiog brovimasi, kraštovaizdį pagaliau paįvairina kažkas įdomiau. Prasibrovus paskutinę eilę medžių merginą sustojo prie simetriškos, apvalios proskynos ribos. Proskynos viduryje stovėjo kadais turėjus būt graži ir dažnai lankoma medinė pavėsinė. Dažnai lankoma? Tai vidurys miško gilumos ir tikrai nemanau, kad daugybė žmonių žino šią vietą. Jau vien tai, kad ši pavėsinė atrodo apleista labai senai. Tačiau kažkas juk turėjo pastatyti ją, juk miškas negalėjo to padaryti pats? Ar galėjo? Juk proskynos pievelė tai neatrodo labai netvarkoma, nė vienos piktžolės, visa proskyna kaip kilimu padengta vienodo aukščio ir spalva žole. Lipant ant neaukštų laiptelių į pavesinę laipteliai pavojingai ir išdavikiškai trakštelėjo. Užlipus į pavesinę, mergina pasirinko prie sienos pristumto suolelio prieglobstį ir prisėdo paiilsint kojų. Iš palto kišenės išsitraukusi atsineštų skanėstų, gardžiavosi stebėdama medžių sieną skirinčią proskiną ir mišką
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Angelina Presley

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #65 Prieš 4 metus »
  Šalta pirmosios žiemos diena. Sniegas jau pamažu rodėsi, kas kiek kėlė Julian'o nuotaika, bet ši vistiek nebuvo pati geriausia.
  Žingsnelis po žingsnelio klastuolis žingsniavo jau savo pamėgtame uždraustąjame miške. Snaigės krito ant rudų ketvirtakursio plaukų bei juoso palto su kelnėmis, taip tik primindamis, kad žiema jau čia ir, kad kalėdos pamažu artėja. Sningant net uždraustasis miškas atrodė gan jauki vieta. Nors ištiesų keturiolikamečiui čia beveik visad būdavo jauku.
  Toliau žygiuodamas sau nežinomomis kryptimis, rudaplaukis dairėsi norėdamas rasti kiek smagesnę, o gal net jaukesnę vietą pasėdėti. Visgi šis nenorėjo sėdėti ant apsnigtos žemės ir taip susišlapinti rūbus. Žygiuodamas ir dėdamas žingsnelį po žingsnelio, Julian'as galiausiai pamatė kažkokį medinį pastatą Bei pradėjo žygiuoti jo artyn. Bežygiuodamas jaunuolis užsidegė cigaretę. Mokykloje už ją niekas nebūtų pagyręs, bet visgi čia nemokyklą ir jo čia niekas nepastebės. Na bent jau taip manė pats klastuolis. Su cigarete tarp lūpų šis priėjo pastatą, kuris pasirodo, kad buvo pavėsinė. Pamatęs nepažįstamą arba bent jau kolkas nematytą merginą joje, Gilbertukas nesupratęs susiraukė, bet toliau ramiai stovėdamas traukė nuodingų dūmų į savo plaučius.


*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #66 Prieš 4 metus »
Prasedėjus gana ilgą laiko tarpą šilčiau nepasidarė, rodos kuo diena ėjo į pietų pusę oras darėsi vis šaltesnis ir šaltesnis. O kur dar po kelių akimirkų sėdėjimo pradėjęs kristi sniegas. Nors visą laiką Žanetai labai patiko sniegas, dabar jis neatrodė labai viliojamai vien dėl to, nes oras dar nėra pakankamai šaltas todėl tos snaigės dar nespėjusios paliesti žemės sumirks ir visą žemę pavers pliurzynę. Tai, kad ir kaip besistengtų išvengti į pilį grįš permirkusi, tačiau vis dar turėdama menką viltį nusprendė palaukti kol sniegas nurims ir tada teks tvarkytis tiktais su pliurzės problema. Ši problema privedė prie minčių kratymo kaip jos išvengti, gal yra kokie kerai kurie padėtu, arba koks žiobariškas būdas kuriuo ji galėtu pasinaudoti. Taip bemąstant mergina beveik nepastebėjo iš miško tankūmos išlindusio juodo pavidalo, na, o jam priėjus ji suvokė, kad tai buvo paprasčiausias žmogus. Nusėdus pakilusiai baimei dėl nežinomo padaro kuris ją lengvai galėtų suvalgyti kiek apsiramino ir apžvelgė, kaip atrodė, ateinantį berniuką. Nors problema dėl nesuvaldomi baisaus padaro praėjo pernelyg nesidžiaugia gal šitas nepažįstamasis gali tave sužaloti daug skaudžiau ir baisiau. Gal čia jo valda ir jei taip nemanau, kad jis jaučiasi labai laimingas Nors vaikinuką dar buvo sunku įžiūrėti, mergina kažkodėl nesijautė labai išsigandusi. Kažkas jame kaip ir pranešė, kad jis nėra pavojingas.Gal jo eisena? Nors jam priėjus arčiau pamatė nuo jo veido sklindančius dūmus mergina turėjo pajusti išgąstį, juk nepažįstami su cigaretėmis nieko gero nereiškia, mergina pajuto keistą jaudulį ir drąsą sumaišytus su adrenalino antplūdžiu. Ir būtent šie jausmai ir užvaldė Žanetą ir lyg ir patys prabilo: -Žinai, tie dūmai kada nors tave pražudys. - išsišiepusi tarė Žaneta. Ir pagalvojo, kad jau esanti Uždraustąjame miške, kodėl gi nesurizikavusi dar labiau? - Turi dar?
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Angelina Presley

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #67 Prieš 4 metus »
  Betraukdamas nuodingus dūmus į savo plaučius, jaunuolis pastebėjo, kad mergina jo neišsigąsta, bet vistiek nešnekina. Vaikinukas keliom sekundėm kreivai nusišypso, pamanęs, kad ji turbūt bus mokinė ir klastuolė. Visgi, kitų koledžų merginos jau būtų pridėjusios į kelnes. Na bent jau Julian'as taip manė.
  Staiga išgirstas nepažįstamosios merginos balsas prajuokino keturiolkmetį. Šis išsiėmė baigtą surukyti cigaretę ir numetęs ją ant žemės sutrypė.
- O tau jau taip rūpi, mergyt? - Paklausė šis ir prunkštelėjo bei visu kūnu atsisuko į merginos pusę. Nusorendęs, kad nenori dar labiau sušlapti nuo mažyčiu snaigių, ketvirtakursis senais, girgždančiais, mediniais laiptais užlipo į pavesinę ir taip palindo po pastoge.
- Ir ko gi atklydai į uždraustąjį mišką? Nebijai? - Kiek pašaipoku balso tonu paklausė rudų plaukų savininkas ir nugara atsirėmė į seną, medinę pavėsinės sieną. Kadangi gaivų orą trumpam užpildė tyla, tai Julian'as pažvelgė į tolį. Ištiesų klastuoliui uždraustasis miškas patiko ir jam čia dažniausiai net būdavo gražu, smagu. Uždraustasis miškas, jo akimis nebuvo toksai tragiškai pavojingas, kadangi jame slypi ir daugybė gėrio.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #68 Prieš 4 metus »
Pajutus pašaipą visi supyktu ir imtu pyktis, tačiau mergina iš visų jėgų pasistengė susitvardyti ir neužsiplieksti. Vis dėl to jam ji tiktais mažytė mergaitė pasiklydusi miške. Todėl kuo ramesniu balsu pasakė:
- Nebijok aš tai neišsigandus. O tuo labiau ne tavęs. - Persimetus šviesius plaukus nuo akių mergina nusišypsojo. Suprato kaip juokingai jam turėtų atrodyti jaunesnės merginos atsikirtimai. Tačiau iškėlus galvą bandė kuo ilgiau išlaikyti orumą ir nepasiduoti vaikinuko spaudimui. Na, o apžiūrėjus rudaplaukė suprato, kad iš arčiau ir be cigaretės burnoje jis neatrodė toksai baisus. Nusukus žvilgsnį nuo berniuko pažvelgė į tolėliau esančius medžius, kaip prie jų šakų kibo naujai iškritusios snaigės.
-Čia gražu. - Nepajutus ištarė Žaneta. - Ir tylu, miškas niekada tavęs neatstums ir jame gali pasislėpti nuo žmonių. - Tik pabaigus mintį mergina pagavo save mąstant ar nepasakė per daug ir ar dabar neatrodys kaip paprastutė, svajinga ir tipinė paauglė. Vis dėl to reikia pasirodyti prieš vyresnį berniuką.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Angelina Presley

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #69 Prieš 4 metus »
- O dar ir drąsoka. Man patinka. - Tarė vaikinukas prunkštelėdamas ir pajuokaudamas su fraze : "Man patinka." Bet ištiesų, šviesių plaukų savininkė buvo tikrai drąsi kaip trylikmetė mergina esanti uždraustąjame miške ir sutikusi nepažįstamą, o tik kelis kartus matytą hogvartse žmogų. Kitos jos bendraamžės turbūt būtų išsigandusios, kadangi uždraustasis miškas tikrai nėra maloni vietelė kitų, ypač merginų akimis, o ypač kai jame netikėtai sutinki žmogų su rūkstančia cigarete tarp dantų. Na tiesa, ta cigaretė jau buvo dingusi iš Gilbertuko rankų ir sau ramiausiai jos nuoroka gulėjo ant žemės.
  Staiga ketvirtakursio apmąstymus sutrugdė ir nutraukė merginos žodžiai. Julian'ui net pasirodė, kad prieš jį stovintį mergina yra kokia aiškeregė, kadangi jis visai neseniai mąstė būtent apie tai, apie ką mergina prakalbo.
- Tiesa. - Neturėdamas ir nenorėdamas daugiau ką pasakyti tiesiog ištarė keturiolikmetis.
- Aš Julian. Julian'as Gilbert. - Nusprendė prisistatyti ir gan šaltoku balso tonu tarė rudų plaukų savininkas ir pasuko galvą miško gilumos link stebėdamas gamtą.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #70 Prieš 4 metus »
- O vardai. Galvojau tokie pikti ir baisūs vaikinai nesisveikina pirmi. - Vis dar norėdama išlaikyti orumą ir numušti kvailą pasitikėjimą savimi nuo vyresnio berniuko užsipuolė mergina. Tačiau nenorėjus per daug rodytis prieš ir gerokai stipresnį berniuką, jonepaignoravo. - Žaneta. Žaneta Froz. - Ir stebėdama rudaplaukį bandė atspėti apie ką jis galvoja. Po kurio laiko stebėtinai jaukios tylos mergina grakščiai atsistojo ir įžūliai pažvelgė į berniuką:
- Tai? Ką drąsieji Hogvartso blogiukai daro laisvalaikiu? - su pašaipos gaidele tarė mergina. Jautėsi gana drąsiai ir neįtikėtinai įžūliai. Ir grifiukė nesuprato ar tai buvo nepažįstamojo ar miško dėka. Merginos kūnas gavės adrenalino antplūdi nežinojo kur dėtis ir tai nieko gero niekada nežada.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Angelina Presley

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #71 Prieš 4 metus »
- Nevaidink erelio, kai esi tik skruzdelytė, mergyt. - Tarė prunkštelėdamas Julian'as ir persibraukė ranka per plaukus, taip šiek tiek juos pataisydamas.
- Gerai, kad Ne Žaneta Frog. Nors tau tiktų. Esi visai panaši į varlę. - Šiek tiek pasišaipė penkiolikmetis ir nusijuokęs pažvelgė į žemesnio ūgio negul jis pats mergaitę.
- Oho, grifukė nagus užsiaugino.  Atsargiau su žodžiais, kol pati to nepasigailėjai. - Nuobodžiaujančiu balso tonu tarė penkto kurso mokinys visiškai nebeturėdamas noro rodyti draugiškumą. Ištiesų, blondinė buvo pati dėl to kalta. Nes gi Gilbertukas dar bandė bendrauti draugiškai, o mergiotė norėdama pasirodyti kažkuo, pavaidinti, vaidino erelį...
- Blogiukai? Rimtai? Nieko geresnio nesugalvojai? Galvok išnaujo. Nieko tu čia nedomini, varle. - Jau praradęs kantrybę tarė klastuolis ir išėjo iš pavėsinės ir daugiau nenorėdamas gadintis nuotaikos, lėtais žingsniais patraukė tolyn.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #72 Prieš 3 metus »
  Nors jau buvo praėjęs mėnesio nuo vasaros atostogų pabaigos, bet Heidi ir Liucija dar nebuvo nei karto normaliai susitikusios ne tokioje oficialioje aplinkoje. Parašiusi laiškelį ir išsiuntusi jį kartu su balandžiu pas švilpę mergaitė tikėjosi, kad šioji bus laisva ir galės susitikti kartu su ja ir praleisti bent šiek tiek laiko. Jų susitikimo vieta buvo kiek keistoka ir ne visiems žinoma, bet klastuolė tikėjosi, kad baltaplaukė apie šitą vietą žinos ir pakankamai lengvai atsidurs ten.
  Keliaudama mišku tamsiaplaukė galėjo pasikliauti tik nuojauta ir sakalu, kuris suko ratus kažkur jai virš galvos tykodamas belakstančių mėsos gabalų. Kuo toliau klastuolė ėjo, tuo medžiai darėsi dažnesni ir pro juos buvo sunkiau prasibrauti, bet galų gale Heidi priėjo pavėsinę. Kadangi mergaitė atėjo per anksti jai teko laukti Liucijos, tad vienintelė veikla, kuria ji dabar galėjo užsiimti buvo kalbėjimasis su Reuben (sakalu).
 -Ateina?
 -Dar nematau, -po kiek laiko pasigirdo atsakymas.
  Po šio nuostabaus gyvūno atsiradimo tamsiaplaukės galvoje jau gyveno du balsai: Balsas ir Reuben. Tai aišku buvo pakankamai keistas dalykas ypač, kai galvoje imdavo vykti ginčas dėl kokių nors dalykų, bet teko su tuo susigyventi ir tai kantriai kęsti.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #73 Prieš 3 metus »
 Liucija, kaip jau buvo įpratusi, lesino balandžius kieme, kai vienas nepažįstamas atnešė jai laišką. Na, pastaruoju metu mergina neturėjo iš ko gauti laiškų, tad pirmiausia sukilo įtarimas, kuris pradingo, vos mėlynos akys greitai perbėgo per baltaplaukei skirtas eilutes.
 Kadangi Heidi naudojo balandį laiškams nešioti, švilpė tikėjosi, kad ji žiūrės palankiai į tokius gyvūnus, tad pasiėmė savo du nusisavintus balandžius - Bubį ir Antaną (Škėmą). Šie nupenėti rubuiliai mielai gulėjo merginos delnuose, visai nenorėdami kažkur skristi, mat žinojo, kad pas ją kišenėse vis dar buvo grūdų. Eliko, pavydėdama tokio dėmesio naujiesiems augintiniams, užsispyrė eiti kartu. Taip, eiti, mat tupėdama ant šeimininkės peties ji irgi atsisakė skristi. Jausdamasi kaip vaikų darželio prižiūrėtoja, Liucija patraukė susitikimo vietos link.
 Kai pasimatė pavėsinė, baltaplaukė jau buvo šiek tiek suplūkus bei išsprendusi gal tris ginčus apie balandžių ir sakalų mitybos bei dėmesio poreikių skirtumus, taip pat dešimtą kartą išgirdo, kad Antanas yra netinkamas vardas balandžiui ir išvis - balandžiai yra maistas, o ne kažkokie lygias teises turintys augintiniai.
-Heidi!-laiminga pasisveikino švilpė. Vos tik Liucija prisėdo, Antanas su Bubiu purptelėjo ant žemės, tikėdamiesi, kad netrukus gaus lesalo.
-Susipažink, Bubis, Antanas ir Balandžiai yra maistas,-rodydama į kiekvieną paukštį pristatė juos baltaplaukė ir, nelaukdama nepasitenkinimo lavinos, pasitaisė:
-Tiksliau, Eliko, kuri mielai suvalgytų Bubį ir Antaną. O tu,-žiūrėdama į Heidi nutęsė švilpė,-Atrodai sublogus. Viskas gerai? Ar dar tegyveni vaikų namuose?
 Susirūpinimo pilnu žvilgsniu Liucija stebėjo klastuolę, bet nedrįso nieko daryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Liucija Andersson »
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #74 Prieš 3 metus »
Praėjo dar keletas minučių ir pagaliau tolumoje Heidi pamatė kažką kas galbūt galėjo būti Liucija arba koks kitas judantis padaras, kuris gal ir nesavo noru, bet pretendavo į jos ir Reuben vakarienės sąrašą. Mergaitės džiaugsmui, tai buvo ne vakarienė, o Liucija.
  -Liucija! -pasisveikino tamsiaplaukė, sakydama savo draugės vardą.
  Baltaplaukei imus vardinti paukščių vardus klastuolė kiek nuliūdo, nes neatsivedė savųjų balandžių.
  -Reuben, yra tau draugas, -neminėdama gentainės lyties pakvietė Heidi.
  Šis nors ir ne iš karto, bet galų gale atskrido ir nutūpė mergaitei ant peties švelniai suleisdamas nagus.
  -Čia Reuben, -pristatė savo trečiąjį galvos balsą tamsiaplaukė.
  Matėsi, kad šis nebuvo labai patenkintas, kad jo gentainis buvo moteriškosios lyties ir Heidi jį iš dalies apgavo žinodama, kad šiam tai nepatiks.
  -Na, nesijaučiu sublogus, tad galiu teigti, kad man viskas gerai. Bet tu atrodai papilnėjus, -pabandė juokauti mergaitė nors ir žinojo, kad tai nėra dalykas su kuriuo būtų galima juokauti nesitikint susilaukti pasekmių. -Jau nebegyvenu vaiknamyje, apie vasaros vidurį apsigyvenau Godriko dauboje, na ir negaliu skųstis, nors teko keisti gyvenamąją vietą keletą kartų ir įvyko keletas kiek keistokų įvykių. O tau kaip su naujuoju globėju sekasi gyventi?
  Tamsiaplaukė nelabai įsivaizdavo ką būtų galima paklausti ar bent ką papasakoti. Aišku šioji galėjo papasakoti apie tai, kad per savo kvailumą patapo vampyre, bet nusprendė tai kuriam laikui pasilaikyti sau.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)