0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #45 Prieš 5 metus »
Linktelėjęs prisistačiusiam klastuoliui vaikis pasistengė užfiksuoti jo vardą. Nors jis vaikiui eilinį sykį atrodė gan sunkus. Kaip jis ten tariasi... Eh, ką aš darau, juk tai toks paprastas vardas!
-O jetus... Kiek klausimų,-nusijuokęs pareiškė šis ir pasistengė užfiksuoti kiekvieną.-Tai... Pirmiausia Hogvartsas?- pasitikslinęs berniukas tęsė.-Na nežinau... Patekau čia per prievartą, bet tikėjausi kažko blogesnio... Aham, toliau pamoka? Turbūt Ateities būrimas, nežinau, man labai įdomi ir na, kaip žmogus gali nenorėti sužinoti, kas jam nutiks? Manęs turėtų laukti nuotykiai... Nors tiksliai nebeatsimenu, ką ten pamokoje išsibūriau,-pabaigęs tema apie pamokas Suzu teko šiek tiek atsikvėpti. Jis nebuvo pratęs pyškinti tiek daug žodžiu be jokių pertraukų, bet nekalbėsiu ilgiausiom pauzėm.
-A, toliau... Laisvalaikis? Tai laisvalaikiu kvėpuoju,-dar kartą nusijuokęs pasakė šis. Ir iš tikrųjų jis sakė tiesą, mat po pamokų nieko neveikdavo, tik va, eilinis stebuklas, kai sugalvojo išeiti pasivaikščioti ir apžiūrėti visokiausius augalus. Visgi svajonėms reikia ruoštis iš anksto, o jei nepažins augalų, tai nežinos, ką turėtų dėti į eliksyrus.
-Na, o tu?-pagaliau atsipeikėjęs paklausė berniukas.-Beje, ką čia veiki?-apsidairęs aplink, rodos, apleistą pavėsinę paklausė Suzu. Jam atrodė kiek keista, kad būtent tokioje vietoje sutiko žmogų, nors nieko blogo neturėjo omeny. Pavėsinėje jam patiko ir buvo gan jauku.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #46 Prieš 5 metus »
Sugrįžusi į Varno Nago bendrąjį kambarį rudaplaukė padėjo visas knygas ant spintelės ir užuot ėjusi ruošti namų darbų ir mokytis rytdienos pamokos mergina išsitraukė lanką ir strėles. Padėjusi šiuos ant savo lovos mėlynakė nusivilko Varno Nago uniformą ir pakeitė šią šviesiais džinsais bei juoda palaidine. Nors lauke oras vis labiau vėso, tačiau šalta dar nebuvo. Žvilgtelėjusi į veidrodį jaunoji ispanė surišo ilgus, rudus plaukus aukštai į uodegą ir užsivilko juodą, odinį švarką su ant nugaros išsiuvinėtais savo vardo ir pavardės inicialais. Pagriebusi ant lovos gulintį ginklą Davina pasuko koridoriaus link. Nė pati nepajuto, kaip greitai žingsniuodama atsidūrė lauke. Neramiam vėjui ėmus draikyti merginos plaukus ši kilstelėjo savo lūpų kampučius ir sumažinusi greitį ėmė žingsniuoti Uždraustuoju mišku. Ilgai negalvojusi, kur geriausia būtų pasitreniruoti, šešiolikmetė pasuko link dar niekada nelankytos vietos. Priėjusi pavėsinę mėlynakė nužvelgė šią ir kelias akimirkas dvejojusi galiausiai išsitraukė savo burtų lazdelę, ir sušnibždėjo burtažodį.  Ant netoliese esančio medžio atsirado šaudymui skirtas taikinys. Atsitraukusi kelis žingsnius rudaplaukė paslėpė savo burtų lazdelę ir kilstelėjo ranką, kurioje laikė lanką. Kita ranka ištraukusi strėlę mergina nusitaikė į taikinį ir įtempusi lanką paleido šią skrosti orą. Nė nespėjus mirktelėti juodagalvė strėlė įsmigo tiesiai į taikinio vidurį. Šyptelėjusi jaunoji ispanė ištraukė dar vieną strėlę ir kelias akimirkas bandžiusi nusitaikyti paleido ir šią. Juodagalvė strėlė švilpdama įsmigo į taikinį perskirdama pirmąją per pusę.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #47 Prieš 5 metus »
Buvo vien iš tų retų dienų, kai Kaidenas nusprendė dėvėti apsiaustą, o ne žiobariškus drabužius, į kuriuos profesoriai ir kiti mokykloje bent šiokią tokią valdžią turintys asmenys žiūrėjo įtartinai atlaidžiai. Nebuvo taip, kad varnas neapkęstų oficialios burtininkų aprangos, žiobariški apdarai paprasčiausiai buvo šiek tiek patogesni tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, per mirti pradėjusią žolę bėgant nuo kalno į mišką. Apsiaustas plaikstėsi aplink ir pynėsi tarp kojų, visas judėjimas reikalavo tam tikro atsargumo. Tačiau Kaideno akimis, niekas negalėjo prilygti jausmui, kurį sukėlė švelnus rudeniškas vėjelis, glostantis nuogas po apsiaustu kojas. Tokiomis akimirkomis jis imdavo pamažu suvokti, kodėl kai kurios merginos taip vertina sukneles ir sijonus. Tokie drabužiai tam tikra ir kartais labai tiesiogine prasme išlaisvina.
Pasiekęs miško pakraštį, Kaidenas atidavė kelias sekundes atokvėpiui, o tada vėl pasileido bėgti. Širdis kaip pašėlusi dunksėjo krūtinėje, smilkiniuose jautė pulsuojantį kraują. Medžių ir krūmų šakos kabinosi už apsiausto klosčių ir rankovių, batai slysčiojo ant jau nukristi spėjusių lapų. Vos tik akiratyje pasirodė pavėsinės kontūrai, varnas sulėtino tempą, galiausiai ėmė žingsniuoti. Beveik pasišokinėdamas. Proskynoje atsidūrė kaip tik tą akimirką, kai antroji Davinos strėlė įsmigo į taikinio centrą perskeldama pirmąją. Kaidenas šyptelėjo. Delne sugniaužė lazdelę tam atvejui, jeigu išsigandusi mergina nuspręstų paleisti strėlę į jį, ir garsiai prabilo:
- Šaudai daug geriau, nei tada, kai paskutinį kartą matėmės.

((apsimeskime, kad paskutinis kartas buvo kažkada seniai ir taip toliau ir panašiai))
민태연


*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #48 Prieš 5 metus »
Žiūrėdama į ką tik įsmigusią strėlę Davina kilstelėjo savo lūpų kampučius. Regis, atostogų treniruotės dar labiau patobulino taiklumo įgūdžius. Išgirdusi balsą sau už nugaros mergina nežymiai krūptelėjo ir atsisuko. Netoliese stovėjo aukštas, rudaplaukis vaikinas. Išvydusi Kaideną mėlynakė plačiai nusišypsojo. Nesitikėjo dar kada išvysti šį varnanagį. Po paskutinio karto prieš penkerius metus jaunoji ispanė rudakio daugiau nebematė. Dabar šis buvo labiau suaugęs ir pasikeitęs.
-Kaidenai, smagu tave matyti,-Davina apdovanojo varnanagį žavia šypsena ir žvilgtelėjo į rankoje laikomą burtų lazdelę. Supratusi, jog rudakis nenorėjo būti netyčia pašautas mergina nuleido lanką. Žinoma, rudaplaukė nė nebūtų šovusi į Kaideną, tačiau lankas didelio pasitikėjimo kitiems nekėlė. Nusukusi žvilgsnį nuo vaikino rankose laikomos burtų lazdelės Davina kilstelėjo galvą ir įsmeigė žvilgsnį į varną.
-Maniau, kad nebepamatysiu tavęs,-šyptelėjo mėlynakė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #49 Prieš 5 metus »
Lazdelė dingo apsiausto klostėse vos tik mergina nuleido ginklą. Nemanė, kad iš tikrųjų būtų šovusi, bet atsargumo priemonių imtis reikia visais laikasi. Kaidenas jautėsi per jaunas ir per gražus mirti. Tykiu šyptelėjimu atsakęs į neįtikėtiną Davinos šypseną, varnas demonstratyviai nusilenkė vėstelėdamas atgal apsiausto skverną, šis užsikabino už krūmo, tačiau žavusis jaunuolis apsimetė nepastebėjęs; juk negalima atsisakyti vaidmens dėl tokių mažulyčių nesklandumų. Vos tik nusilenkimais apvilktas pasisveikinimas baigėsi, Kaidenas elegantiškai nukabino apsiaustą nuo krūmo ir delnu nubraukęs nematomas dulkeles pažvelgė į be galo seniai matytą merginą. Savo žvilgsnio jis nesidrovėjo, atvirai nužvelgė Davinos veidą, kūną. Ji buvo graži, jeigu pasitikėtume Kaideno grožio suvokimu, dar gražesnė nei tada, prieš penkerius metus. Tačiau tokius pastebėjimus varnas nusprendė pasilaikyti sau.
- O, manęs nepamatyti gana sudėtinga, jeigu leisi taip teigti, - nusišypsojo baltadante šypsena. - Štai aš čia, ir tu vėl mane matai. O šiaip, ar neatrodo keista tai, kad per penkerius metus mokydamiesi ten pat, vienas kitą tiesiog.. praleisdavom pro akis? - klausimas buvo retorinis ir atsakymo sulaukti Kaidenas nesitikėjo. Perbraukęs ranka per plaukus ir perkėlęs svorį ant kitos kojos, su vos girdimu rūpesčiu balse paklausė:
- Kaip tu laikaisi? Ar laikaisi?
민태연


*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #50 Prieš 5 metus »
Pastebėjusi neįprastą vaikino pasisveikinimą mergina nusijuokė ir atsakydama pati pritūpė, lygiai taip, kaip visos kilmingos damos per filmus. Žinoma, Davina nevilkėjo akį traukiančios suknelės ir aukštai iškėlusi galvos nebuvo. Priešingai, rankose laikė lanką ir vilkėjo motociklininko stiliaus švarką, tad tetrūko plieninio žvėries ir būtum galėjęs palaikyti šią mėlynakę kokia nors antgamtinių būtybių medžiotoja. Išgirdusi pirmuosius Kaideno žodžius šešiolikmetė, tik šyptelėjo. Abejojo, jog vaikinas tikisi išgirsti atsakymą, be to, nė nežinojo, ką vertėtų atsakyti. Su varnu nesimatė penkerius metus nė nežinodama kodėl. Tiesa, šio neteko sutikti pamokose, lygiai taip pat, kaip ir apylinkėse, tačiau vis dėl to, Kaidenas visą šį laiką buvo Hogvartse. Nustūmusi visus spėliojimus į šalį rudaplaukė žvilgtelėjo į vaikiną išgirdusi šio klausimą.
-Ar mergina stovėdama su lanku ir šypsodamasi gali laikytis blogai?-kilstelėjo savo lūpų kampučius atsakydama klausimu į klausimą,-o tu? Kur buvai dingęs?
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #51 Prieš 5 metus »
Vėjelis, sujudinęs rudeninius miško medžių lapus, savo permatomais, švelniais pirštais brūkštelėjo ir per Kaideno skruostą kaip koks mylimasis, pirmą kartą po ilgo laiko liečiantis išsiilgtą veidą. Suplazdėjo apsiausto skvernai, vėjas palindo po tamsiu audiniu ir švelniai brūkštelėjo per varno kojas. Jei būtų buvęs vienas, Kaidenas greičiausiai nusišypsotų pats sau pasitenkinimo pilna šypsena, ir tyli aimana būtų nusiritusi nuo jo lūpų. Tačiau jis buvo su mergina, kuri tokį keistą elgesį nežinia kaip suprastų, tad į vėjelį jis niekaip nesureagavo. Varno galvoje dar kartą šmėstelėjo mintis, kad sijonai ir kiti į kelnes nepanašūs drabužiai yra puikus išradimas. Švystelėjęs žavią šypseną Davinai, Kaidenas atkirto:
- O, velniai žino, gal tavo šypsena ir visas linksmumas tėra kaukė, kad tokie nepageidaujami asmenys kaip aš nustotų klausinėti.
Škotas sau nebūdinga maniera sukrizeno.
- Aš, meile mano, drįstu teigti visada buvęs čia. Jokio dingimo. Lankausi šen bei ten, susidedu su abejotinos reputacijos asmenimis ir pats stengiuos išlaikyti nepriekaištingą savo, kaip lovelaso reputaciją, - pusiau juokaudamas atsakė. Gana liūdna buvo tai, kad viskas, ką sakė, iš dalies buvo tiesa. Ypač ta dalis apie reputaciją bei abejotino dorumo asmenis. Piksių šūdukų miltelius škotas apdairiai nutylėjo.
Staiga Kaidenui kilo mintis. Akys sublizgo ir jis susijaudinęs paklausė:
- Ei, gal norėtum išmokyti mane šaudyti?
민태연


*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #52 Prieš 5 metus »
Šaltam rudenio vėjeliui ėmus siautėti tarp margaspalvių medžių lapų Davina pajuto, kaip aukštai į uodegą surištus plaukus ima kedenti karaliaujantis vėjas. Šyptelėjusi mergina kilstelėjo galvą stebėdama, kaip pagauti siautėjančio vėjo žemę nukloja įvairiaspalviai lapai. Netrukus nuskambėjus vaikino balsui rudaplaukė įsmeigė šviesiai mėlynas akis į šį.
-Kaidenai tu, nesi nepageidaujamas asmuo,-kilstelėjo savo lūpų kampučius mėlynakė. Nuoširdžiai džiaugėsi, jog po ilgo laiko ir vėl sutiko šį vaikiną. Išgirdusi varno kreipimasi į ją, mergina kilstelėjo antakį, tačiau nusprendė šio žodžius primti, kaip pokštą.
-Regis, nuo paskutinio karto pasikeitei,-šyptelėjo rudaplaukė ir pastebėjusi, kaip vaikino akys sublizga kryptelėjo galvą.-Žinoma, jei tik nori,-plačiai nusišypsojusi Davina ištiesė savo lanką Kaidenui užleisdama vietą prie taikino. 
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #53 Prieš 5 metus »
Kaidenui nė karto gyvenime neteko rankose laikyti lanko. Jokio, nei didžiojo, nei mažojo, nei dar kokio kitokio. Tačiau nemanykime, kad šaudymo iš šio ginklo srityje jis buvo visiškai žalias. Kai dar buvo mažas ir nereikšmingas žiobaras, jam olandiškai skaitomas Robinas Hudas, kad ir kokia klišinė bei nuvalkiota gyvenimo tiesa tai bebūtų, kėlė nepaprastą susižavėjimą. Kaidenas tarėsi žinąs, kaip reikia laikyti lanką, kaip jį įtempti ir kitus panašius dalykus. Tačiau vien teorijos, be abejo, nepakanka. Hipotetinės karvės irgi nepamelši.
Paėmęs lanką į savo dailias rankas, stipriai sugniaužė abiem delnais ir įkvėpė. Nežinojo, ar lankai būna specialiai pritaikyti kairiarankiams, ar jie universalūs, tačiau tai jam netrukdė suimti ginklo dešiniu delnu, priešingai nei laikytų dešiniarankiai, ištiesti ranką į priekį ir dviem kairiosios rankos pirštais suėmus templę, šią ištempti. Nebuvo toks stiprus, kad pajėgtų kairiosios rankos delnu pasiekti ausį ar bent jau skruostą, trūko vos kelių centimetrų. Be to, škotas buvo nepakankamai išsitiesęs ir per siaurai pastatęs kojas, ir šiaip visa stovėsena buvo keistai netaisyklinga. Bet pats to nesuvokdamas jis jautėsi be galo puikiai. Švystelėjęs žaismingą šypsnį Davinai, paklausė:
- Ar gerai stoviu?
민태연


*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #54 Prieš 5 metus »
Atsistojusi kiek toliau nuo tos vietos, kur neseniai stovėjo šaudydama į taikinį, Davina stebėjo, kaip Kaidenas suima lanką ir įtempia šį. Deja, nepakankamai stipriai. Nužvelgusi stovintį vaikiną šešiolikmetė nusijuokė. Šis priminė vaiką, besidžiaugiantį nauju žaisliuku. Miško paviršiumi nuskambėjus Kaideno klausimui Davina juokdamasi papurtė galvą.
-Beveik,-kilstelėjusi lūpų kampučius mergina žengė arčiau vaikino ir atsistojusi šalia įtempė lanką iki šio skruosto.-Nebijok, išnaudoti visos jėgos,-šyptelėjo. Daugybę metų šaudžiusi šiuo ginklu merginai įtempti templę tapo vieni juokai. Kartais atrodydavo, jog lankas net gi pats ima ir įsitempia nekantraudamas paleisti strėlę. Vis dėl to, prie lanko įtempimo prisidėjo kelis metus tobulinti įgūdžiai ir atostogų treniruotės.
-Prieš paleisdamas strėlę išsitiesk ir plačiau pastatyk kojas, tuomet galėsi šauti.-Kilstelėjo savo lūpų kampučius mėlynakė ir žengė kelis žingsnius atatupsta. Palaukusi, kol vaikinas teisingai atsistos ir dar kartą nužvelgusi šį, linktelėjo leisdama iššauti. 
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

kablelis

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #55 Prieš 4 metus »
Stevie neskubėdama ėjo mišku. Laimei, namų elfai jos nesivijo. Matyt, laukė kitos aukos. Arba paprasčiausiai profesorius Jeffter viską sutvarkė taip, kad užpuolikai nekeistų savo lokacijos.
Tiesą sakant, grifė nelabai tenorėjo toliau atlikinėti praktiką. Ji buvo savo mėgstamiausioje vietoje - miške. Galėtų čia ir ilgiau pabūti. O kuo greičiau atliks praktiką, tuo greičiau teks grįžti į klasę. Tad rudaplaukė labai lėtai judėjo tolyn. Ji norėjo kur nors prisėsti, tačiau įtarė, kad namų elfai tada ją užpuls. Tad Stevie koja už kojos slinko gylyn į mišką.
Netrukus priekyje ji pamatė kažką tarsi šviečiant. Tai mergaitę gerokai sudomino. Ji šioje miško dalyje dar nebuvo buvusi, tad nė neįsivaizdavo, kas ten yra. Nejučia pagreitino žingsnį. Netrukus išlindo į miško proskyną. Ji atrodė labai simpatiškai. Ne taip, kaip turėtų atrodyti uždraustojo miško proskyna. Be to, čia buvo pavėsinė. Tiesa, ši atrodė šiek tiek šiurpiau, tačiau Stevie buvo ne iš tų, kurie labai greit kažko išsigąsta. Tad ji ryžtingu žingsniu priėjo prie statinio. Kai kuriose vietose ji buvo gerokai apipuvusi. Gal reikės kada sutvarkyti? paklausė savęs grifė, pamiršusi, ko čia atėjo. Netrukus ji pamatė žalios spalvos spindulį, lekiantį tiesiai į ją. Stevie suprato, kad tai nuginklavimo kerai. Mergaitė šiaip ne taip išsisuko, tačiau teko skubiai susikaupti.
- Velnias, - sumurmėjo Stevie ir skubiai iškėlė ranką į viršų. - Protego horribilis!
Žinoma, nieko neįvyko. Mergaitė pernelyg skubėjo. Pro ją praskriejo dar vienas žaibas, tačiau šį kartą namų elfas nepataikė. Taip būna? gerokai nustebo grifė. Tačiau ši mintis sutrukdė jai galvoti apie tai, ką reikia. Namų elfas pasinaudojo proga ir dar kartą paleido kerus į mokinę. Stevie spindulį pastebėjo tuo metu, kai šis jau taikėsi jai kirsti į krūtinę.
- Pr... - spėjo sušukti Stevie. Žinoma, rankos nepajudino. Ir netrukus nugriuvo.
Ar jie mane sustingdė? po kurio laiko paklausė grifė. Tačiau suprato galinti judėti. Tad rudaplaukė suprato, kad, ko gero, namų elfas ją tik apsvaigino. Kurį laiką judėti buvo sunkoka, kad Stevie pagulėjo samanose. Tačiau netrukus ji pajuto, kad jau turi jėgų atsistoti. Vos tai padarė, pradėjo svaigti galva. Oho, galingi magai šmėstelėjo mergaitės galvoje. Eiti nebuvo lengva, tačiau Stevie suprato, kad reikia judėti toliau. Elfai suprato, kad įveikė mokinę, tad dingo. Ji labai tuo džiaugėsi. Tačiau kol kas teko pripažinti, kad jos praktika yra visiškas fiasko. Tad mergaitė nutarė grįžti į kiemą. Gal ten ką nors sutiks, kas galės jai bent kiek padėti...
Netrukus grifė išlindo iš miško. Ko gero, pirmą kartą gyvenime jai nebuvo gaila palikti mišką.

*

Paul

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #56 Prieš 4 metus »
Nors diena buvo nešilta ir apsiniaukusi, Emma nusprendė pagaliau įžengti į Uždraustąjį mišką. Varnanagė, laikydama rankose knygą ir lazdelę, šiek tiek jaudindamasi priėjo prie paslaptingojo miško. Tikėkimės, tuoj pradės lyti ir mano diena pasidarys dar geresnė. Pirmakursė įėjo į mišką, apstulbusi apsidairė ir patraukė nosies tiesumu, tikėdamasi atrasti kokią nors mielą nuošalią vietelę. Iš tiesų, čia tikrai ramu. Akimirkai stabtelėjusi Emma apsidairė ir pastebėjo tarp medžių boluojančią proskyną. Ji iškart pasuko ten ir netrukus išlindo į miško apsuptą proskyną, kurios viduryje stovėjo medinė pavėsinė. Nors aplinkui nesigirdėjo jokio paukščio čiulbėjimo ar vėjo - tvyrojo mirtina tyla, mergaitė nebijojo. Nesidairydama perėjo atvirą vietą, apžiūrėjo pavėsinę ir, suradusi tinkamą vietą, atsisėdo ir atsivertė knygą. Nuostabiai rami ir graži vieta. Tikiuosi ateityje užsukti dažniau.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #57 Prieš 4 metus »
Mergaitė seniai nebuvo lauke todėl nusprendė pasivaikščioti. Išėjus į lauką ji pamatė kad dangus apsiniaukęs. Supratus, kad reikia ieškoti slėptuvės. Klastuolės akys patraukė į tamsų uždraustą mišką. Abejodama ji patraukė link miško. Miške buvo mirtina tyla. Girdėjosi tik pačios Cornet žingsniai. Kuo gyliau pirmakursė ėjo tuo šalčiau darėsi. Staiga ji pajuto mažus lašelius. O ne prasidėjo. Ji dar galvojo ar bėgt atgal ar gilyn į mišką. Šviesiaplaukės kojos patraukė gilyn. Lietus vis stiprėjo ir stiprėjo. Mergaitė pradėjo panikuoti rankos drebėjo nuo šalčio, o per kūną bėgo šiurpuliukai. Jau praradus viltį klastuolės akys pamatė ne taip toli Pavėsinė. Mergaitė pradėjo bėgti žaibišku greičiu. Jos kojos pradėjo stipriai šlapti. Pagaliau Camilla pasiekė pavėsinę. Kojos buvo šlapios. Dusdama ji pakėlė galva ir net pašoko. Prieš ją sėdėjo mergaitė. Jos susiduria žvilgsnias. Klastuolė parausta. Ir atsisėdo prieš ją. Išpylusi vandenį iš savo batų Cornet pradėjo kalbėti:
- Emm... labas.- Drebančiu balsu nuo šalčio pasisveikino ji.- Aš Camille Cornet, Klastūnynas.
Klastuolė nutilo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #58 Prieš 4 metus »
Išgirdusi lietaus lašų barbenimą į stogą Emma pakėlė akis. Reikia pailsinti akis, juk atėjau į mišką ne paskaityti. Įdomu, ką lietus šiandien iškrės? O po kelių sekundžių ėmė pilti kaip iš kibiro, tačiau ji jautėsi saugi pavėsinėje kaip kokioje tvirtovėje. Vis dėlto pirmakursė nustebo pamačiusi, jog iš miško išnyra panašaus amžiaus mergaitė ir kiek įkabindama lekia link jos. Vis dar apstulbusi varnanagė stebėjo jos veiksmus ir tik šiai prisėdus ji atitoko. Išklausiusi prisistatymą Emma užvertė knygą, padėjo į šalį ir dar kartą pažiūrėjo į mergaitę.
- Sveika,- kiek drovėdamasi pasakė. Jos balsas nei drebėjo, nei buvo ramus. Įsiklausęs galėjai išgirsti susijaudinimo gaideles, tačiau apskritai jos balsas buvo tylus. -Esu Emma Shade, iš Varno Nago, pirmo kurso.
Prisistačiusi varnanagė akimirksniu ištiesė savo ranką per stalą ir tikėjosi paspaudimo, nors žinojo, kad tai gana žiobariškas veiksmas. Be abejo, pirmakursė nežinojo, kokios kilmės yra Camille, nors kelis kartus ją buvo mačiusi koridoriuose ir Didžiojoje salėje. Sustingusi mergaitė laukė klastuolės reakcijos.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #59 Prieš 4 metus »
Prisistačiusi mergaitė ištiesė jei ranką. Jai tai nebuvo keista nes jos tėvai žiobarai ir tai jai yra normalu. Paspaudusi jei ranką Camille nusiėmė akinius ir nušluostė juos į apsiaustą. Staiga lietus pradėjo taip stipriai bėgti kad atrodo lyg tuoj vanduo pakils taip kad jos abi paskęs. Staiga klastuolė išgirdo kažkokį keistą garsą lyg kažkas kauktu tikiuosi mes nesutiksime vilkolakių. Po ilgos ir truputi kvailos pauzės mergaitė prabilo:
- Aš tave mačiau pamokose. Tu daug ką žinai,- po pauzės ji dar pasakė,- Čia tamsoka. Lumos.
Lietus truputis nusilpo. Pradėjo lįsti šliužai. Šalia prašliaužė sraigė:
- Nežinau kodėl, bet aš bijau tamsiu vietų, bet jos mane ir tuo pačiu traukia.
Nutilusiai. Pirmakursė laukė kol Emma kažką pasakys.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho