0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Morgana kiek susiraukė kai mergina pradėjo taip greitai kalbėti. Jai reikėjo laiko kol suvirškino visą informaciją. Ji nėra jokia pabaisa, Maria pirmakursė, klastuolė ir labai plepi. rusvaplaukė pagalvojo. Tada nuleido ranką su lazdele ir ją įsikišo į kišenę.
–L-l-abas.– ji kiek sumikčiojo nes vis dar neatsigavo.– Aš Morgana. Morgana Buterfield. Tai pat pirmakursė.
Mergaitės rankos kiek drebėjo, bet ji nekreipė dėmėsio į tai ir pradėjo žvalgytis po pavėsinės vidų. Joje buvo pilną voratinklių su mažais vorais, net ir jie, miniatiūriniai vorai kėlė siaubą mergaitei po pastarosios nakties įvykių. Nagi užmiršk tą kvailą vorą. Jau viskas baigta su juo. pirmakursė save subarė ir tada perbraukė per sieną ant kurios buvo išgrafiruotas trikampis su rutuliu ir lazdele per vidurį. Nuo pirštų galiukų per visą kūną perėjo keistas jausmas, lyg labai švelni elektros srovė. Klastuolė greitai atitraukė ranką.
–Taip, čia išties labai gražu... Čia tvyro kažkokia magija. – išsprūdo mergaitei.
Na na, kodėl tu pasakei taip keistai? Dabar ta Maria pamanys, kad kokia keistuolė esu. Morgana vėl pagalvojo ir tada sučiaupė lūpas bei pažvelgė į žaliaplaukę, kuri tai pat spoksojo į ją.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
- Malonu susipažinti, Morgana. - pagaliau ištarė Maria. Na taip, čia tikrai tvyro kažkokia magija. Atrodo lyg ši vieta užburta.  Vadinasi ne viena aš jaučiu čia tvyrančia magišką atmosferą. Esu įsitikinusi, kad ši vieta kadaise buvo ypatinga kažkam. Taigi, Maria susipažino su dar vieną pirmakursę. Šaunu, nebus nuobodu per pamokas.
- Matyt pats likimas atveda man draugų. - nusijuokė mergina. - Tu jau trečia pirmakursė su kurią susipažinau šiais mokslo metais. Gaila, mokslo metai jau beveik pasibaigė. Tikrai gaila. Tokios nuostabios draugės ir susipažinom tik mokslo metų gale Tačiau priekyje dar 6 mokslo metai. Tad liūdėti neverta. Ar ne? - klastuolė vėl nusijuokė. - Taigi, ką veiksime? 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Maria Blackwood »

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
–Man tai pat malonu, Maria, tiesa? Toks tavo vardas? – Morgana kiek susiraukė bandydama prisiminti žaliaplaukės vardą.
Mintyse klastuolė iškeikė savo trumpą atmintį vardams, o tada vėl sutelkė dėmesį į visokiausius ornamentus, kurie buvo išraižyti ant šviesios medienos. Tik šį kart nelietė jų, nesinorėjo vėl pajausti tą keistą jausmą pereinantį per visą kūną.
Iš apmąstymų ją pažadino dar vienas ornamentas su susisukusia gyvate, kurios nasrai buvo pražioti, o vietoje uodegos buvo kaukolė. Jai patiko šis ornamentas, nes tai vienintelis dalykas kurį ji prisimena iš mamos, bet niekada nežinojo ką jis reiškia.
–Ei, ar žinai ką reiškia šis ženklas?– nė neatitraukdama galvos nuo ženklo Morgana paklausė ir prilietė gyvatę.
Staiga jos akys išsiplėtė, kai gyvatės galva pradėjo sukinėtis ir šnypšti.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
- Taip. Aš Maria. - šyptelėjo. Matyt spėjo pamiršt mano vardą, kurgi nepamirši, kai vos ne greitakalbę jį sumaliau pagalvojo klastuolė. Ji taip pat apžiūrėjo daugelį ornamentų, tačiau jos akys nukrypo į vieną ornamentą. Morgana paklausė kas tai. Maria prisiminė kažkurioje knygoje mačiusi šio ornamento paveikslėlį. Deja neprisiminė, kurioje būtent.
- Gaila, bet deja nežinau, o tiksliau nepamenu. Esu įsitikinus, kad kažkur jį mačiau, tačiau negaliu prisimint. Jei ne paslaptis, kodėl būtent šis ornamentas tau parūpo? Na, jis nors kiek keistas, bet čia gal milijonai taip pat įdomiu ornamentų. Nors, čia juk Mirties...- mergina netikėtai nustojo kalbėti ir nustėro. Gyvatė pradėjo judėti! Ji atrodė visai kaip gyva. Nors čia ir magijos pasaulis, tačiau tokie dalykai tikrai nėra įprasti.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
  Morgana greitai atitraukė ranką nuo gyvatės prisiminusi ką ji reiškia. Tą akimirką kai ji atitraukė ranką, šioji nustojo judėti. Ugniaplaukė pažiūrėjo sutrikusiu žvilgsniu į merginą esančią šalia ir tada vėl lėtai prilietė ženklą - gyvatė vėl pradėjo raitytis ir šnypšti.
– Kas per velnias?– ji susijaudinusi sumurmėjo ir nustebusi žvelgdama į ranką.
  Kitą akimirką ją staiga nukrėtė silpna elektra ir per akis perėjo keistas vaizdinys. Tai buvo garbanota moteris, didelėmis akimis meiliai žvelgianti į mažą mergaitę. Vaizdas dingo ir ji pamatė kitą, kaip ta pati moteris beprotiškai juokėsi ir bėgo pamiške.
  Vaizdas dingo vos tik garbanė atitraukė ranką nuo ornamento ir parkrito ant grindų. Ji laiku spėjo pasiremti rankomis ir nesusitrenkė galvos, tačiau jautė keistą jausmą pereinantį per visą kūną.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
- Kad mane kur, kodėl tai vyksta? Mirties Valgytojo ženklas ir juda kai tu prisilieti. - Penktakursė buvo šokiruota. Tai tikrai pats neįprasčiausias vaizdinys Hogvartse. Ir kodėl išvis mokyklos apylinkėse yra šis ženklas? - Garbanė netikėtai pradėjo kristi lyg būtų praradusi sąmonę, tačiau ji buvo sąmonėje ir spėjo apsisaugoti nuo galvos sutrenkimo. - Kas tau nutiko? Nesusižeidei? - Greit pritūpė prie keliais metais jaunesnės merginos ir padėjo jai atsistoti. - Kas tavo tėvai? Gal jie mirties valgytojai ir to tau nesakė? - Pasvarstė prefektė. - Tačiau ne tai svarbiausia, reikia tave nuvesti į ligoninę. - Deja, garbanei atsisakius, teko tiesiog ją pasodinti. - Tu įsitikinusi, kad tau nereikia į ligoninę? Arba bent pas seselę?

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
  Vos prie jos pripuolus Mariai, Morgana iš kart ją atstūmė.
- Nelįsk, man viskas gerai.- ji šiurkščiai atsakė ir suspaudusi lūpas pažvelgė už jos.
  Tačiau klastuolė vis tiek ją pastatė ant kojų. Garbanė pavartė akis ir atsirėmė į apdulkėjusį stalą bei žvelgė kažkur tolyn.
- Aš nepažįstu savo tėvų. Teta sakė, kad jie mirė kai buvau dar maža.- ji pertraukė mergiotę ir trumpam žvilgtelėjo į ją.
  Marios žvilgsnyje matėsis susirūpinimas ir susijaudinimas, kad nepatiko Morganai. Ketvirtakursė galėjo numanyti ką galvoja kita klastuolė, o tai jos nė kiek nežavėjo. “Gal geriau iš vis reiktų išeiti iš šios pavėsinės ir paliktą Marią čia? ”- žaliaakė kiek susiraukusi pagalvojo, tačiau nustūmė tą mintį toliau, ir vėl žvilgtelėjo į pažįstamą mergaitę, laukdama jos tolimesnių veiksmų.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Gavusi šiurkštų Morganos atsaką, Mari kaip mat suprato - šioji mergiotė nenusiteikusi su ją bendrauti. Matyt bus supykusi, jog nelaimėjom kvidičo taurės toptelėjo paauglei. - Oh. Užjaučiu dėl tėvų. Mano mama irgi mirė, tik spėju dėl to kalta aš. - Susipratusi, kad pradeda kalbėti apie savo problemas, greit pakeitė temą. Tačiau kaip matau mums nelabai pavyks susibendrauti. Einu mokyklon. - Tarė ir atsisveikinusi su bendrakoledže nužingsniavo mokyklos link. Pakeliui vis mąstė apie ugninių plaukų savininkę. Galvojo kodėl ji tokia šiurkšti, nedraugiška ir pikta. Tačiau atsakymas buvo tik vienas "Ji juk tikrų tikriausia klastuolė, ko iš tokių daugiau tikėtis". Išėjusi iš miško, Marija atsiduso, jai kiek palengvėjo palikus mišką, kuriame dabar tyko tikrai ne pati geriausia atmosfera.

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Gaivus pavasariškas vėjas, visada pralinksmindavo, niūraus blondino širdį. Nors, pastaruoju metu, bandė ir vėl linksmintis, tapti vakarėlių liūtų, visa tai, atrodydavo kaip netikęs vaidinimas, todėl šiandien nusprendė susitikti su savo drauge iš Klastūnyno - Klara. Kaip jie susipažino? Jau nebe pamena, bet ji turi katę, o tai draugystės ženklas.
Susitikimas uždraustajame miške, panašėjo į savižudybę, bet niekur kitur negalės išvysti Karkanų, gėlių žiedus primenančių vabalų, karkvabalių. Norėjo juos nufotografuoti su magišku fotoaparatu, kuris demonstratyviai, kabojo vaikinui ant kaklo.
Mergina vėlavo, galbūt pamiršo? Jeigu būtų žiobariškoje zonoje, su mielu noru parašytu žinutę, bet elektriniai prietaisai čia neveikė, o pelėdos nebuvo tokios greitos, kaip šviesolaidinis internetas kurį turėjo namie.

*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 48
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Juodas merginos siluetas pamažu judėjo tarp medžių, šalia jos liuoksėjo ir kita figūra. Šalia mėlynplaukės klastuolės ėjo ir juodas kačiukas su tokiomis mėlynomis akimis, kaip dangus vasaros rytą. Dangus virš jų galvos, beje, nebuvo tokios jau gražios spalvos, kaip to mažo grakštaus kačiuko akys. Vietoj žydrynės pakėlus akis galėjai išvysti pilkšvą, murziną pavasario vakaro dangų, kurio kraštelius tarytum drobės kraštus po truputį dažė gelsva spalva.
Klara keliavo susitikti su savo draugu Giedriumi, tik, aišku, kaip visada vėlavo. O ko tikėtis iš paplaukusios menininkės? Dar gerai, kad vėlavo tik pusvalanduką, nes buvo aplankiusi mūza, ir ji kelias valandas rašė dainą ir skambino gitara klastuolių kambaryje. Tačiau teko šį darbą sustabdyti, nes Giedrius norėjo pafotografuoti kažkokius šviečiančius vabalus ar dar kažką. Klara dėl to pakvietimo pasitrainioti lauke nepyko- galų gale, pagaliau atėjo šiltesni orai ir nebenušals nei kojų, nei rankų, nei kitų svarbių kūno dalių, išlindusi laukan. Tad, apsivilkusi savo juodus džinsus, juodus batus, juodą švarkelį ir raudonus marškinėlius- nors Klara ir buvo tikrai labai spalvinga asmenybė, „margai” rengtis nemėgo- ir su daugybe naujos dainos žodžių, prirašinėtų ant kairės rankos, ji išvyko čia, į uždraustąjį mišką.
Pagaliau klastuolė pamatė pažįstamą figūrą, sėdinčią pavėsinėje. Kačiukas Zero džiugiai miauktelėjo, pranešdamas apie jų atvykimą, ir užšoko Giedriui ant kelių.
-Labas,- Klara nusišypsojo ir prisėdo šalia.- kada pasirodys tie vabalai ir kaip sekasi, arba, tiksliau, geriau paklausiu, kaip klausia normalūs žmonės. Kas gadina tavo nuotaiką šiandien?

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Niūkų pavakarį mindžikuodamas  pamiškėje, Natanielis tyliai niūnavo neaiškią melodiją, vogtą iš vakar naktį vykusio vakarėlio. Nors galvą plėšė tragiška migrena, vaikėzas bandė tai ignoruoti, kartu keikdamas save už vakarykštes nuodėmes su dvejomis žaviomis švilpiukėmis. Lazdelė kaip visada mėtėsi nubrukta kaži kurio netvarkingo kambario kampe, o kelias iki ligoninės sparno buvo perdėm didelis atstumas pagiriotam bernužėliui įveikti, tad šis savo ruožtu, vengdamas pilies šurmulio, išsivilko į retai lankomas apylinkes, tikėdamasis pravedinti rusvą galvą ir sėkmingai pasigauti kokią anginą, kad toliau simuliuodamas ir nelankydamas pamokų, galėtų tęsti savo kieto bičo karjerą.
  Vėjas sėkmingai glėbesčiavo vienmarškinę strazdanosiaus krūtinę, kai staiga, netikėtai ėmė ir ant smailios Lizerto nosikės pliumptelėjo keletas lašų lietaus.
Oh, sugar honey ice tea, - burbtelėjo septyniolikinis mergikių magnetas, kai šaltas pavasarinis lietus kiaurai permerkė ne tik rusvas, dailiai sušukuotas vaikėzo garbanas, kurios erzinančiai prilipo prie dėl šalčio raustelėjusių skruostų, bet ir žalius, prie nefritinių akių derančius baltinius. Nusprendęs, kad iki pilies bėgti beprasmiška, Natanielis pasileido ežero pusės link, kur pagal idėją turėjo stovėti aplūžusi, bet dar šiokia tokia pastogės funkciją atliekanti pavėsinė.
 Žinoma, danguj kiurksantis vyrukas ilga barzda baisiai nemėgo Natuko, nes vos tik šiam pasiekus tikslą, baisusis tvanas baigėsi ir gėdingai lietaus šuoro sudrėkintas bernužėlis, jau gerokai prasiblaivęs, stypsojo apsuptas šešių akių. 
- Patinka šlapi berniukai? Turiu vieną atliekamą, - vyptelėjo vaikinukas ir mirktelėjęs žaviai mėlynplaukei, prisėdo ant žemės.


*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Po keletos, ilgų, vėsių minučių miške, pagaliau proskynoje išvydo žydrą plaukų kupeta, ir ne, tai buvo ne dangus, o viso labo, jo gera bičiulė Klara, nebūtų prieštaravęs, kad ir dangus būtų prasigiedrijęs, tačiau, ką ten padarysi, juk negali Giedrius prašyti, Perkūno, geresnio oro, Karkanų ir varganų gėlių žiedų labui.
Draugė buvo apsivilkusi juodai, kaip visada. Šiandien prie jos, iš esmės, derėjo.
Šviesiaplaukis vilkėjo baltus marškinėlius ir juodus, ilgu liemeniu, plėšytus, džinsus. Juodi, odiniai batai, siekiantys kelius, užtikrino, kad nedėkinga, miško paklotė, aštrūs krūmai, neprasiskverbs ir nepalies žavingai baltos, kone medaus atspalvio, odos, apsaugotos batraiščiais suveržtų batų.
Giedrius nusišypsojo, akinama šypsena, vos katinėlis užšoko jam ant kelių. Patenkintas, nebijodamas, pavasarinio kailio, perbraukė delnu per juodąjį Zero. Kaip dievino, minkšta, kvapnų gyvūnų kailiuką, o ypač kačių, kurios savimi pasirūpindavo ir neprašydavo papildomų pastangų, kaip tai darydavo šunys, išsivardydama šiukšlynuose ar suėsdami dvokiančią rupūžę.
-   Karkanai, turėtų pasirodyti saulei nusidažius raudonai, bet jeigu lis... Net nežinau, - apgailestaudamas pratarė. – Tokiu atveju, mums tektų ir vėl prakalbėti apie mūsų nenusisekusį gyvenimą ir... meilės reikalus, - šyptelėjo, persibraukdamas ranka, per garbanas. – Mano nuotaiką, kaip jau matai, gadina tai, kad nesutikau nei vieno žavingo vaikino ir, kad Karkanų nuotraukos gausis su lietaus lašais fone, - dramatiškai mostelėjo ranka į dangų it bardamas pilkus debesis.
Principingi debesėliai papuolė, nes vos tai padarė, lietus, it įsižeidęs, ėmė pilti kaip iš kibiro! Viena laimė, kad porelė buvo po stogu, nes antraip būtų permirkę ir pasigavę nelemtą peršalimą, kurio niekas nenorėjo iki taurės likus, tiek ne daug mėnesių.
-   O tu? Kas tave ir vėl neramina, kad net pavėlavai trisdešimt minučių? Įkvėpimas? – kilstelėjo antakį, paimdamas mergelę už rankos. Prirašytos. Aha, kaip visada. – Tikiuosi užbūrei, nes kol grįšim... nusiplauti gali~
Būtų net pradėjęs skaityti, ar bandyti, įskaityti, kas parašyta ant riešo, bet, išgirdo žingsnius, sparčius, it bėgtų. Pakėlęs akis, išvydo, kad link jų pavėsinės bėga žavingas jaunuolis, strazdanius, raudonais plaukais ir ne su ką prastesnėmis garbanomis, negu pats turėjo. O svarbiausią – permirkęs. Permatomas, it nedėvėtų nelemto audinio.
Net neslėpė gintarinių akių šelmiško spindėsiu. Vypsnio, kuris atsirado, kone, natūraliai.
-   Tokius berniukus, mes mėgstame, labiau negu ledus, - pratarė, nusliuokdamas, padėdamas katinėlį į Klaros glėbį ir pats nueidamas prie pavėsinės, netikėto, bet laukiamo, svečio. – Ar nori, kad išdžiovinčiau ar...? – išsitraukta lazdele, lengvai perbraukė jaunuoliui per kaklą, stebėdamas šio reakciją.

*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 48
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Ūmai prasidėjo stiprus lietus, turėjęs kiaurai permerkti visus, nusprendusius pasivaikščioti. Laimei, Giedrius ir Klara bei jos kačiukas saugiai sėdėjo spaudoje pavėsinėje, kur stogas saugojo nuo stambių lietaus lašų, kurių taip nemėgo Zero.
-Na, na, tikiu, kad ir vaikinukų, ir mergaičių gausi, kiek tik norėsi. Pavasaris, visi pabunda iš miego ir išlenda iš savo olų,- sukikeno mėlynplaukė ir tarė Giedriui.
Klara apžiūrėjo savo aprašinėtą ranką ir gūžtelėjo pečiais.
-Taip, užbūriau, bet ir taip, nieko baisaus, jei išnyktų- viskas čia,- ji pabaksnojo sau į kaktą.- ko gero, buvo įkvėpimo, tik beveik jau išgaravo. Tavo šitie vabalai jau geriau tegu būna verti mano pro langą iššokusios mūzos.
Ir tada, kaip perkūnas iš giedro dangaus, per miško paklodę Klara išvydo atbėgant kažką, kas turėjo tikrai atpirkti visas pastangas parašyti dainą, o tiksliau, dailų garbanotą vaikinuką, peršlapusį dėl lietaus.
-Na, garbaniau, tikrai, kas gi galėtų nemėgti tokių berniukų,-mirktelėjo vaikinui Klara.
Klastuolė patapšnojo vietą ant suoliuko šalia savęs.
-Negalima, kad gražūs šlapi berniukai besimėtytų ant žemės. Prisėsk, pasiūlė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Klara Harison »

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »

- Iškart matosi, kad turit gerą skonį, - dešine ranka atsainiai pašiaušęs drėgnus, rusvus plaukus, vyptelėjo porelei strazdanosis ir neskubiai nusivilkęs prie krūtinės nemaloniai prilipusius varvančius, žalsvus marškinius, įdavė juos šviesiaplaukiui bernužėliui.
- Norėčiau, - mirktelėjo blondei ir pirštu nuo cinamonu dvelkiančiais kvepalais išpurkšto kaklo atsargiai patraukęs nukreiptą lazdelę, pasinaudojo safyrinių plaukų savininkės pasiūlymu. 
- Ir ką gi tokie mieli jaunuoliai veikia visai nemielą vakarą pamiškėje? - mįslingai nutęsė klastuolis ir pastebėjęs prie kojų besitrainiojantį kačiuką, kilstelėjo šį ant rankų ir it kailine pagalvėle prisidengė apnuogintą viršutinę kūno dalį. Žinoma, nereikėjo ten nieko slėpti, visgi treniruoto pilvo preso ne kiekvienas drovėtųsi, tačiau juk reikėjo sudaryti ne tik žavaus, bet ir bent šiek tiek dorovingo vaikinuko įvaizdį.
- Tikriausiai esat nevietiniai, nes dar nemačiau judviejų nė vienam vakarėly, - glostydamas juodapūkio paausį, pastebėjo žaliaakis ir įdėmiai ėmė skenuoti šalimais stypsantį blondinuką.

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Pavasaris baigsis greičiau, negu, kad planavo, na bet verčiau pasisems Klaros pozityvumo ir vilsis, kad ras bent niekingų žaidimų partnerę ar bičiulį. Jeigu pasiseks, svečią, galės abu pasidalinti ar tai pakankinti.
Kietai sučiaupė lūpas. Įdavė marškinėlius it kokiam liokajui, bene, ne taip suprato vaikinuko gestą, juk siūlė jam išdžiovinimo kerus, o ne išgręžti audinį, bet nieko nesakęs, mostelėjo lazdele ir audinys tapo sausas. Mestelėjo atgal į jaunuolio glėbį.
- Pasigausi peršalimą, - pratarė. - Ar tai, mano draugę juo užkrėsi, - pridėjo su šypsenėle, nužvelgdamas klastuolį, toks sudėjimas, šviesiaplaukį blaškė, o ypač kai pastarasis buvo tiesus, ar bent jau tokiu dėjosi, nes rodė didesnį dėmesį mergelei.
Humph, na jeigu šiandien liks be mėsos, bent jau žinos, kad geroji draugė gavo šios kaip reikiant ir kad jos įkvėpimas nebuvo išblaškytas veltui.
- Laukiame Karkanų, kurie turėtų netrukus... pasirodyti, - pratarė, stebėdamas gėlių žiedus kurie buvo talžomi lietaus lašų. - Ar kas turite skėtį? Manau jie nenori išlįsti, - pasikeitus vėjo krypčiai, vandens lašeliai pasiekdavo net jaunuolių nosis.
Kuo puikiausiai žinojo, kad yra burtažodis kuriuo galėtų pasinaudoti, bet burto pavadinimo niekaip neatsiminė, juk negali išdžiovinti gėlelės, tada pražudys ten gyvenantį karkaną!
Tamsiaplaukiui užsiminimus apie vakarėlius, akimis vėl grįžo prie jo. Įdėmiai nužvelgė šio veidelį, it mintyse, bandydamas atsiminti ar buvo jį kur nors matęs.
- Tiesa pasakius, ir tavęs neesu matęs nei viename vakarėlyje, arba... Paprasčiausiai prasilenkdavome? Šiaip, pastaruoju metu nueinu ten pagriebti maisto ir nemokamų gėrimų, o daugiau neužsilieku, kadangi poros neturiu, labai knisa, ya kno? Plius visos mūzos užimtos, - šyptelėjo, įtempdamas raumenis. - O šiaip, tu iš kokio miesto? Jeigu apie miestinius kalbi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Giedrius Vėjavaikis »