0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Aptvaras su gyvūnais
« Prieš 7 metus »
Nuaidėjus gandui, kad pro Hogvartsą pralėkė bala žino kiek fantastiškų žvėrių, mokiniai ėmė smalsiai kišti nosis į lauką. Ne, žolė nebuvo nutrypta, ne, ji nebuvo nurupšnota – tačiau mokyklos valdose buvo kaži koks aptvaras, kviečiantis kiekvieną užeiti.
Tikriausiai kyla klausimas, kas gi tame aptvare, ar ne? O gi jame knibždėte knibžda įvairiausio plauko gyvūnų. Čia yra ir hipogrifai, ir vienaragai, ir fėjos, ir, didžiam visų nusivylimui, šiknašaudžiai pliurziai ir dar daugiau. Triukšmas buvo didelis, tačiau susišnekėti galima, o galima buvo ne tik paplepėti, slenkant koja už kojos tarp būtybių. Gyvūnus buvo galima pašerti bei paliesti, o patys drąsiausieji galėjo pabandyti ir pajodinėti bent dalimi jų. Žinoma, Hogvartsas žiaurumu gyvūnams niekad nepasižymėjo (išskyrus vienatinį basilisko atvejį, kartoju, vienatinį), tad gyvūnai buvo ne už grotų, o už magiškų barjerų. Net ir vaišes pilies elfai buvo paruošę – mokiniai galėjo atsigerti gaivinančių moliūgų sulčių ir užkrimsti pyragaičiais ar sumuštiniais.
Su šitokiu mini zoologijos sodu, kuris, tikriausiai, vis tiek didesnis už dalį žiobariškųjų, Hogvartsas maloniai nustebino savo moksleivius.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Somin Ishii

  • ***
  • 167
  • Lytis: Moteris
  • 1
Ats: Fantastiniai gyvūnai Hogvartse
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Giedra diena. Andrea vos sužinojusi apie magiškuosius gyvūnus, iš karto išbėgo pro Hogvartso paradines duris, link ežero pakrantės, kur buvo nedidelis "zoologijos" sodas. Bebėgdama išsiteškė ant žemės (bet tai ne esmė) ir toliau nubėgo prie gyvūnėlių. Netrukus varnė jau buvo prie ežero, o ten pamatė dar kol kas nedidelę burtininkų gvardiją, kurie žiūrėjo ir glostė įvairius gyvius. Andreai pribėgus prie pirmo pasitaikiusio gyvūno, išlindo nedidelis pūkuotas padarėlis, panašus į meškiuką. Mergina atsitūpė ir gyvūnėlis užšoko jai ant kelių. Bet varnė prisiminė, kad tai mielas fantastinis gyvūnėlis Demiguise.
- Koks tu meilutis,- nusišypsojo Andrea. Tada apžvelgė kitus gyvūnus, bet pasiliko prie pūkučio.Kaip norėčiau turėti tokį augintinį..- užsisvajojo varnanagė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Andrea Rachell »
1

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Fantastiniai gyvūnai Hogvartse
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Prieš pat atostogas, Edgar'as nusprendė dar aplankyti ir neseniai įsikūrusį mini zoologijos sodą, esantį Hogvartso ežero pakrantėje. Trečiakursis artėdamas prie aptvaro, aptverto magiškais kerais, kad iš jo nepabėgtų magiškieji jo gyventojai, vis labiau girdėjo visokiausius urzgesius, čiulbesius ir krykštavimus. Niekas dar nežino apie šią vietą ar jau išsiskirstė visi? savęs klausė juodaplaukis vaikinukas pamatęs stoviniojančią tik vieną merginą prie narvo. Pats priėjęs prie gyvūnėlių buveinės nė nežinojo į ką sutelkti dėmesį, nes grifo akį traukė daugybė keistuolių, tokių kaip sparnuotasis tigras, nykštukinis trigalvis šuo, drūgdriežis ir daugybė kitų dar jam neregėtų padarėlių. Greitai akimis permetęs visus gyvius, Edgar'as nuo paruošto vaišių stalo pasičiupo porą sausainių. Vieną jų švystelėjo sau burnon, o kitu ruošėsi pamaitinti auksaplaukį liūtą, kurio būtent dabar ir dairėsi.

*

Neprisijungęs Somin Ishii

  • ***
  • 167
  • Lytis: Moteris
  • 1
Ats: Fantastiniai gyvūnai Hogvartse
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Andrea tupėjo vis prie to pačio padarėlio. Bet ji užsimanė apžiūrėti dar ir kitus, tad nieko nelaukusi atsistojo ir padėjusi ant žemės  mieliausią pasaulyje gyvūnėlį, nuėjo apsižiūrėti. Beeidama pamatė skraidančius vėžliukus, spalvotus delfinus, kurie nardė nedideliame baseinėly. Netrukus ji išgirdo šiugždėjimą ir garsų riaumojimą. Mergina žinojo, kad tai plėšrusis gyvūnas, bet neabejojo, jog jis bus nuostabaus grožio, ir, žinoma, kad ji nusekė garso link. Varnė praėjo daug gyvūnų, kuriuos vėliau ketino apžiūrėti bei pašerti. Vos ji pažvelgė į tolį, pamatė keletą gražių, auksaplaukių liūtų, kurie kažką kramsnojo. Andrea buvo sužavėta, tad nubėgo toliau, kur buvo liūtai. Bet vos jai buvo likę keli metrai, mokinė užkliuvo už atsikišusio akmens ir slysdama nugriuvo. Vos ji ketino atsistoti-pamatė kažkieno kojas. Pažvelgusi aukštyn, Andrea nustebo: ji išdribo tiesiai prieš trečiakursį vaikiną Edgar'ą. Varnanagė ne itin mėgo grifą, o tuo labiau susigėdo išsidrėbusi priešais jį. ,,To dar betrūko,,-susierzino septyniolikmetė. Tačiau Andrea buvo taip stipriai susitrenkusi koją, jog nebesugebėjo atsistoti ir liko gulėti prieš Edgar'ą ir liūtus.
1

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Fantastiniai gyvūnai Hogvartse
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Saulė kaitino stypriau nei bet kurią šio mėnesio dieną, tačiau tai netrukdė Anabetei galvotrūkiais nuskuosti, prie nedidelio naujojo zoologijos parko.
Kaip buvo pranešta, jis įsikūrė prie ežero.
Klastuolė džiaugėsi. Nors ji buvo pirmakursė, bet kelią iki pakrantės žinojo atmintinai. Mat kiekvieną laisvą popietę, mergaitė praleisdavo būtent ten.
Galiausiai pribėgusi didelius gražiais, metaliniais vingiais išpuoštus vartus, Betė užgniaužus kvapą žengė pro juos.
Žinoma iš kart į akis kliuvo didelis vaišių stalas, nukrautas įvairiais saldumynais.
Tačiau klastuolė net neėjo jo pusėn, o patraukė įdomios architektūros narvo link. Tiksliau mergaitei tai panašėjo į nediduką namuką, bet jo gyventojas, žymiai nustebino Ana.
Atsargiai pastūksenus su krumpliais į  sienelę, iš pastatėlio išlindo mielas ir mažytis padarėlis. Jo kailiukas buvo balsvas ir minkštas. Taip nusprendė Liz paėmusi jį į glėbį.
Ištikrųjų gyvūnėlis priminė klastuolei, jos bene mėgstamiausią būtybę- šermuonėlį. Tačiau paglosčius padarėlio uodegą, jis pasišiaušė, o iš nugaros (tai tikriausiai buvo nugara) išlindo it ežiuko spygliai.
Pirmakursė išsigandusi, greitai padėjo gyvūnėlį atgal į jo būstą ir atsitraukė porą žingsnių.
Netoli išvydus kažin kokio mokinio siluetą, klastuolė patraukė jo pusėn.
Ji vis dar buvo mažumėlę sukrėsta,dėl ką tik patirto įvykio...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Anabetė Liz »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
Vakarėjo. Ruduo jau pradėjo rodytis visu savo gražumu, kurį, ko gero, reikėtų vadinti bjaurumu. Buvo šalta ir šlapia. Tačiau toks oras netrukdė Deoiridh patraukti į lauką ir ieškoti veiklos ten. Niekaip nepavyko su kuo nors užmegzti bent kiek draugiškesnių santykių, tad didžiąją laiko dalį varniukė leido viena. Kartais tai buvo liūdna, tačiau dažniausiai škotė stengėsi į tai nekreipti dėmesio.
Patraukusi link ežero Deoiridh prisiminė kažkur girdėjosi, kad čia kažkur turėtų būti kažkas panašaus į zoologijos sodą. Nors tokios vietos nekėlė itin malonių prisiminimų, mergaitė tikėjosi, kad Hogvartse bus kiek kitaip. Vis dėlto čia magijos pasaulis, tad ir tokios vietos neturėtų būti tokios jau blogos.
Deoiridh ilgokai užtruko, kol rado ieškomą vietą. Tačiau pagaliau priėjusi tvorą, už kurios pamatė kažkokį neaiškų gyvūną, suprato pataikiusi ten, kur reikia. Tiesa, ilgokai teko ieškoti, kaip patekti į tą "zoologijos sodą". Galiausiai radusi vartelius Deoiridh įėjo. Nepamiršusi uždaryti vartelių mergaitė patraukė į aptvaro gilumą.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Jaunasis švilpis žingsniavo Hogvartso takeliais. Šiandien su juo vaikščiojo tik Varlytė. Nelabai norėjo temptis visus savo gyvūnus, kadangi  jis ėjo į gyvūnų aptvarą Hogvartse. Čia jo zoologijos sodas nelabai tiktų, tagi berniukas ėjo beveik  vienas. Jis nežinojo tikslios aptvaro vietos, tad kiek klaidžiojo įvairiais takeliais. Galiausiai jis surado įėjimą ir įėjo į aptvarą. Čia buvo fantastinių gyvūnų, bei keletas nefantastinių gyvūnų. Ryan'ui ši vieta patiko, bet tai kiek grovė jo planą. Jis juk norėjo atidaryti zoologijos sodą Hogvartse. Na, netoli Hogvartso bent, kadangi užaugęs mąstė tapti magiškų gyvūnų priežiūros profesoriumi ir pamokas dažnai vesti zoologijos sode. Panašu, kad jo planai ir svajonės gali neišdegti, nes Hogvartse jau yra gyvūnų aptvaras. O juk Jones vis augo, kaip ir jo zoologijos sodas.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Buvo ankstokas šaltas rugsėjo rytas, kai vorai pradėjo megzti savo tinklus ant smilgų, o rasos lašai buvo nusibarstę per visą apylinkę. Betrūko tik rūko, ir Etanas būtų pasigailėjęs, jog nemoka tapyti -  būtų nutapęs šį gamtos grožį. Bet greitai tas grožis nubluko prieš jo akis, kai vėl paniro į savo mintis.
Jis ėjo vienas. Atsikėlė anksti, vėl pakeltas košmarų. Dar dabar buvo šiek tiek išbalęs ir bejaučiantis silpnumą. Norėjo išsiųsti laišką namo, išliedamas savo mintis, jausmus, tačiau pirštai taip drebėjo, bijojo nenulaikysiąs plunksnos, o ir dar išliesiąs visą rašalo buteliuką - ir liks be rašalo visiems mokslo metams.
Jautėsi vienišas Švilpynėje. Nesijautė kaip namie. Čia jautėsi nesaugus. Nes neturėjo į ką atsiremti, neturėjo su kuo pasikalbėti. Niekas nesuprastų jo baimių, jo košmarų. Nemanė, jog Ashtonas galėtų suprasti bent dalį to, kas kankina dvivardį berniuką.
Todėl ėjo, įsisupęs į mantiją taip, tarsi tai suteiktų jam saugumą. Ėjo ten, kur akys vedė, nes nemanė, jog kažkas jį sutiks.
Deja, antrą kartą susidūrė su Hogvartso parodoksu - priėjęs prie gyvūnų aptvaro, išvydo kitą berniuką, turbūt už jį šiek tiek vyresnį. Matė keistaplaukio pakaušį. Sustingo. Jis visiškai nesitikėjo ką nors sutikti. O varge, kaim jam elgtis? Buvo taip paniręs į savo mintis, jog nepastebėjo ar žingsniavo kaip dramblys, jei taip, tada tas berniukas jį išgirdo. Bet kodėl jis neatsisuka? Etano galva buvo tuštut tuštutėlė. Jis buvo įspraustas į kampą.
Ką man daryti!? Panika kilo stemple aukštyn. Prieš tai košmarai, o dabar štai - nepažįstamasis...Turbūt paklaus kodėl atrodo taip klaikiai! Gal net nuves į ligoninės sparną...Iš seselės jo artimieji tikrai sužinos, kad jam buvo blogai...Bet ar tai blogai? Jei sužinos, galbūt mokysis namuose...Ten ramiau, geriau...Viską pažįsta, žino, nei kaip čia, Hogvartse...Būtų taip geriau. Taip geriau... Man reikia kažką sumąstyti, jog nebesimokinčiau Hogvartse!
Nauja mintis jį taip uždegė, kad Etanas pasijuto geriau. Daug geriau, nei prieš kelias minutes. Deja, silpnas komšmarų šlykštulys dar glūdėjo jo viduje, nesiruošė trauktis.
Etano širdis pradėjo greičiau plakti. Taip, jam reikia išeiti iš Hogvartso. Bet kaip? Tiksliai nežinojo, bet numanė, jog pasirodymas Ligoninės Sparne jam padės. Bet ką jam daryti? Suvaidinti? Apsimesti? Tūkstančiai minčių dūzgė jo galvoje ir nesurado tinkamesnės idėjos. Etanas vėl pradėjo panikuoti. Kojos apsunko, širdis, rodės, tuoj nusiris iki kulnų. Norėjo čia ir dabar mauti iš šios vietos ir daugiau nesirodyti šiam vyresnėliui.
Etanas nesuprato kaip keistai atrodė tam keistaplaukiui - nekalbantis, nejudantis, sustingęs kaip kokia uola, rodos, meldžiantis akimirkos, kada žemė atsivers ir galės joje prasmegti, atrodė kaip vargšelis, išvydęs pačią mirtį.


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Jones prisėdo ant šieno kupetos, kuri buvo padėta prie aptvaro sienos. Nuo jos iki sienos driekėsi voratinkliai. Ant matėsi ir keletas įstrigusių musių, kurioms po truputį artėjo paskutinė dalia. Matyt čia gyvena daug vorų. Įdomu jie skaitosi kaip gyvūnai, kurių ateini pažiūrėti ar kaip lankytojai, kurie čia leidžia didžiąją dalį laiko? pats savęs paklausė vaikinukas ir galiausiai nusijuokė, kadangi jis klausinėjo savęs iš tiesų labai kvailų klausimų.
  Berniukas išsitraukė savo piešinių bloknotą ir savo geriausią paprastą pieštuką. Deja, jis buvo nulūžęs. Pilkaplaukis išleido atodūsį ir išsitraukė savo peiliuką. Tada dailiai ir smailiai nudrožė pieštuką. Realiai pieštukas, bloknotas ir peiliukas buvo trys dalykai, kuriuos jis nešiodavosi visada ir visur.  Pieštukas buvo skirtas piešti įvairius dalykus, bloknotas buvo skirtas suprantama kam: juk ant kažko piešti jam tai reikėjo, o pats keisčiausias dalykas: peiliukas. Jis buvo skirtas ammm asmeniniams berniuko tikslams... Vasarą vaikinukas treniravo ne tik savo gyvūnus, bet patyrė ne tik šiuos dalykus. Dar jam nutiko iš tiesų nelabai malonus dalykas apie kurį kol kas jis nesakė niekam. Juk kam sakyti dalykus per kuriuos patiri tik skausmą? Juk reikia džiaugtis gyvenimu kol turi laiko. O gyvenimo vingis, kuris įskaudino berniuką buvo milžiniškas melas. Dėl jo jam teko net įsikraustyti į kitą šalį tai yra iš Amerikos grįžti į galima sakyti gimtąją Prancūziją. Jaunasis švilpis kiek atsitraukė savo rankovę ir jau norėjo pjauti, bet staiga Varlytė sukurkė.
- Kas? Man to reikia. Taip mažėja melo sukeltas vidinis skausmas. Tu žinai, kad ji pasielgė labai negražiai man meluodama, - pasakė Jones apsigindamas. Jam buvo liūdna, kad jį išdavė jo ilgiausiai turėta draugė....
Jau ir su varle kalbuosi. Tai ji mano augintinė ir aš ją myliu, bet juk ji man nieko, deja, neatsakys. Esu kvailas pagalvojo Jones. Tada išgirdo žingsnius kažkur netoli nuo čia. Jis įsidėjo peiliuką, bloknotą ir pieštuką į savo didelę kišenę.
- Sveikas, - tarė švilpukas ir nusišypsojo. Prieš jį stovintis berniukas tylėjo ir nieko nesakė. Jones nežinojo ką daryti ar sakyti daugiau  be pasisveikinimo, tad tik tylėjo.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Vyresnėliui nusišypsojus, Etanas nesuprato: ar jis pamatė, kaip šis išsigando, ar ne? Etanui rodėsi, jog jo jausmai ir mintys buvo taip prastai užslėpti, kad net žiurkė suprastų.
-Oh... labas,- pasisveikino sutrikęs Etanas. Sumirksėjo kelisyk.- Nesitikėjau su kažkuo susitikti.
Tai buvo gryna tiesa. Nežinodamas ką dar pasakyti, skubiai apsidairė. Už akies užkliuvo varlė. Kodėl antrą kartą matau varles kaip augintines?- nustebo dvivardis švilpukas,-Negi, tai nauja mada?
-Mano vardas Etanas, o tavo?- paklausė pilkaplaukio.
Širdį perverė kažkoks jausmas - visos paklaikusios mintys traukėsi šalin, rodės, prieš kelias sekundes išgąstis tebuvo tik išpūstas reikalas, iš pelės dramblį padarė. Negi, jis taip jautriai sureagavo? Ką jam padarys šis vaikis? Tam..gal net tiek metų kiek jam pačiam...
Etanas papurtė galvą, rankas dar giliau sugrūdo į apsiausto kišenes.
Ne, jis tik per daug galvoja. Štai kur problema.
Bet vis vien jautėsi vienišas.
Bet gal tasai pilkaplaukis gali tapti jo draugu?
-Tai ką taip anksti veiki? - žengtelėjo artyn prie aptvaro sienos. Sėsti šalia kito berniuko dar nešdrįso. Būtų per daug netikėtas poelgis. Nesuprato, jog pats sau išsikasė  duobę - sėdintysis ant šieno kupetos irgi galėtų užklausti to paties ir Etanas nemokėtų atsakyti. Kiekvienam sutiktam nepasakos apie savo problemas...Dar išsijuoks. Turbūt.


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Pilkaplaukis gana smalsiu žvilgsniu žvelgė į matyt pirmakursį? Jones taip manė, kadangi berniuko niekur matęs nebuvo, o ir atrodė jis kiek jaunesnis už patį Ryan'ą.
- Na, aš irgi nelabai tikėjausi, kad čia kas nors užsuks. Šis kampelis pasirodė amm gana užmirštas, - pratarė Švilpynės mokinukas. Jis pats apie šį mini zoologijos sodą sužinojo labai neseniai, tad jis jam pasirodė kiek užmirštas burtininkų kampelis. Rudaakis mąstė, kad matyt čia bus tik jis ir jo Varlytė, bet pasirodė, kad jis klydo, o tai šiek tiek džiugino vaikiną.
- Ryan. Ryan Jones. Malonu susipažinti, - tarė pilkų plaukų savininkas ir nusišypsojo draugika šypsena. Kartais Ry atrodydavo, jog jis visada šypsosi. Nesvarbu jam gerai ar blogai, jam skauda ar neskauda. Ant jo veido visada švytėdavo firminė šypsenėlė. Mąstydamas apie Jones tik išleido tylų atodūsį, o tada iš nervų pavėlė savo plaukus.
- Na, vakar vakare nuėjau miegoti labai anksti, tad šiandien ir atsikėliau labai anksti, o kadangi nelabai turėjau ką veikti kambaryje atėjau čia, - šiek tiek sumelavo rudų akių savininkas. - O tu kodėl toks ankstyvas? - pasidomėjo jaunasis švilpukas. Jis niekada nebuvo labai išradingas ties klausimų galvojimu, o ryte dar ir nedirbo jo galva, tad jis užklausė to paties.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Etanas linktelėjo į kito berniuko atsakymą. Nieko negalėjo pridurti - Hogvartso apylinkės beveik nepažinojo, jam pačiam rodėsi, jog visos vietos yra užmirštos. Turbūt taip buvo dėl to, kad Etanas mažai išlįsdavo iš Švilpynės berniukų miegamojo -  nebent tik tada, kai reikdavo eiti į pamokas ir valgyti.
Švilpis irgi šypsena atsakė Ryan'ui, šiam prisistačius. Ryan. Ryan. Ach, kad tik neužmirščiau! Etanui sunkiai sekdavosi įsidėmėti naujus vardus, o ką bekalbėti apie pavardes. Nežinojo kur šuo pakastas, bet galbūt dėl to, jog dažnai prie kitų jausdavosi įsitempęs ir susinervinęs. Pakėlė antakį, nesupratęs dėl ko Ryan dūsauja, tačiau taip ir neišdrįso pasiklausti.
-A-aaa...- Etano galva irgi buvo tuščia,- Sunkiai miegojosi,- pasakė tiesą, nesigilindamas į smulkmenas. Staigiai, tą akimirką atmintyje išdygo košmaro nuotrupa, berniukas kaip styga įsitempė, net žengtelėjo atgal. Žaibiškai nuleido žvilgsnį į batus, nuslėpdamas pasirodžiusį išgąstį akyse.
-A-aš, - suvableno šis, nerasdamas ką pasakyti, širdis, rodės, tuoj nusiris iki pat kulnų,- Aš turiu jau eiti...Kai ką prisiminiau, turįs padaryti, - mikliai sumelavo šviesiaplaukis, - Atleisk...Iki..Ryan!- dusliai sušuko, jau lėkdamas Hogvartso pusėn.
Jis turi tikrai išsiųsti laišką namon. Ir tuojau pat.


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
 Berniuko akys lakstė nuo Etano kojų iki galvos. Jis bandė nuskaitė vaikino nedrąsumų priežastį, bet, deja, jam to padaryti nevapyko. Jones lūpas paliko tylus atodūsis. Galbūt jei sužinotų kokie yra vaikino nedrąsumai, galėtų atsiverti jam ir gal abu prieitų kokį sprendimą savo problemoms?  Aišku tai buvo tik kvaili vaikino svaikčiojimai.
 Greitai berniukas sulaukė atsakymo į savo klausimą. Jis buvo trumpas ir aiškus. Atrodė, kad jis net sako: nenoriu, kad domėtumeisi daugiau apie tai.
- Supratau, - lėtai ištarė pilkaplaukis. Tada Etanas pasakė, kad jam jau laikas bėgti. - Iki. Galbūt kada nors susitiksim dar kartą, - pasakė rudaakis ir stebėjo nubėgantį naują pažįstamą, kuris galbūt kadanors taps trečiakursio draugu. Kiek pasėdėjęs prie gyvūnų zoologijos sodo turėtojas pasiėmė savo Varlytę į rankas ir atsistojo. Tada mažais žingsniukais nužingsniavo link pilies bemąstydamas apie vasarą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Ryan Jones »
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Šią gražią popietę turėdama pertrauką Luna nusprendė išeiti pasivaikščioti viena ir tiesiog pamąstyti ir kas buvo įdomiausia , kad šį karą mergina ėjo ne į biblioteką ,o prie ežero pakrantės prie gyvūnų aptvaro. Evanns tikrai ne planavo ko nors sutikti nors ir nežiūrint į tai , kad ji buvo gana draugiška vis vien visi ją atstumdavo...Visai laimei švilpiukė šiandien buvo visai gerai nusiteikusi ir tikrai bendrautų su , bet kuo.
Luna tiesiog švytėjo džiaugsmu ir šuoliavo pas gyvūnėlius žinoma turėdama mintyje tą faktą , kad ne visi jų yra labai jau mieli. Nežinia kiek laiko praėjo ir šviesiaplaukė mergina jau buvo prie pat gyvūnėlių.  Tik vienintelė klaida kurią Evanns padarė buvo ta , kad ji nepaėmė nieko kuo galėtų pašerti gyvūnėlius. Po šimts žiobarų ir kaip aš idiotė galėjau paimti ir taip durnai apsikvailinti??!! Evanns pyko ant savęs. Aišku ji matė kitus mokinius kurie šėrė tas mielybes , bet Luna per daug bijojo prašyti kitų , juk kas po velniais žino kokių mokinių čia galėtų pasitaikyti. Todėl jaunoji švilpė nusprendė kiek pagalvoti ir palaukti todėl tik priėjo prie elfų paruoštų vaišių ir nuėjo šalia gyvūnų. Gal nors tai suveiks? Mergina priėjo prie Vienaragio tai buvo jos pats mėgstamiausias gyvūnas ir kaip bebūtų merginos planas suveikė ir ji sugebėjo paglostyti šią mielą būtybę. Na ,o kas galėtų būti dar geriau nei tai..? Bet jau kitą minutę Luna prisiminė vieną beveik geriausių jos momentų ir Evanns jau buvo beveik ašarose...                       
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristės de Leighi asmenybė]

     Pagaliau langas tarp pamokų. Turėdama laisvo laiko ir pasikliaudama savo sustiprintais instinktais, kurie pranešė, kad oras už pilies sienų yra ypatingai gražus ir tinkantis pavasariui, - šviečia saulė, pučia šiltas vėjelis, čiulba paukštukai - akloji klastuolė su savo klastūnyno apdarais patraukė link koledžo bendrojo kambario. Tenai pašaukusi Efę - savo šunytę, kurią padovanojo šios mokyklos direktorė - Vėtrūne drauge su Efe iškeliavo pasivaikštinėti po apylinkes.
     Kartą Kristina buvo nugirdusi kaip pora mokinių Didžiojoje salėje pliurpė apie vietą prie Hogavrtso, kur galima rasti didžiulį aptvarą su banda įvairiausių gyvūnų. Vėtrūnė nusprendė, kad šiandien būtent ten ir pabandys nukakti, jei tik pavyks rasti šią vietą.
     - Eime, Efe! Pamatysi, gal pavyks rasti kitų gyvūnų! - sušuko panamietiškai, nes angliškai tokių žodžių dar nemokėjo ištarti.
     Efė pritariamai sulojo ir Kristė su didžiule gera nuotaika pasileido aklai ieškoti aptvaro su gyvūnais.
     Po kiek laiko de Leighi išgirdo pilną gyvūnų skleidžiamų garsų ir nusprendė, jog jos paieškos nenuėjo Efei ant uodegos ir bėgte pasileido garsų link Efei šaukdama:
     - Mes jau arti, Efe!
     Bėgom baltaplaukė įsirėžė į kažką siaubinga jėga ir persigandusi suriko:
     - Atsiprašau!
     Tuomet pasitelkusi savo jusles, akloji mergina nustatė, kad tai turėtų būti kokio trečio kurso mokinė. Ji, nes buvo justi ilgi palukai ir mergaitiškas akcentas.