0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #135 Prieš 1 metus »
Sakura nerėkė. Ji nenorėjo prisišaukti dar baisesnių gyvių. Širdis plakė labai stipriai. Mergina bandė susigraibyti burtų lazdelę. Jeigu pasiseks, jeigu grizleris ją paleis... Tada ji bėgs į pilį taškydamasi vandeniu. Tačiau visiškai netikėtai pasigirdo transfigūracijos profesoriaus balsas ir grizlerį kartu su Sakura užliejo stipri vandens banga. Šviesiaplaukė pabandė greitai įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą, tačiau galiausiai viskas baigėsi tik bandymu iškosėti vandenį iš plaučių.
Netrukus Sakura jau stovėjo ant žemės ir gaudė kvapą, tačiau nebegalėjo nieko matyti. Visur buvo rūkas, girdėjosi ne tik grizlių leidžiami garsai, bet ir kažkokios raudos. Strazdanė jautėsi pasimetusi, ji visiškai nesusivokė, kas vyksta, tik žinojo, kad profesorius yra šalia, nes jis stipriai laikė sugriebęs ją už rankos. Ji jautė, tik jautė, bet nematė, kad Auris Senkleris vis dar laido vandens bangas, o po to pasigirdo prislopęs jo balsas, kuris klausė, ar Sakura turinti indrilio uogų.
Šiandien savo tašytėje mergina turėjo labai daug ko. Indrilio uogų ji skynėsi vakar. Jas Sakura ir pievos žmonės naudoja susikaupimui stiprinti.
- Turiu! - sušuko Sakura ir bandė ištraukti savo ranką iš profesoriaus gniaužtų, tačiau buvo sudėtinga ir galiausiai mergina ėmė kuistis tašytėje su viena ranka. - Nagi, kur ta dėžutė... - kalbėjo su savimi. - Kur ji... Štai! Imkite! - dabar jau suriko ir ėmė brukti dėžutę profesoriui į rankas. Nenutuokė, kuo indrilio uogos galėtų padėti, bet norėjo, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #136 Prieš 1 metus »
Buvo sakoma, kad Šmėklūnai tai mirusių tamsūnų atspindžiai, šešėliai. Gal ir taip. Jie turėjo panašumo. Tik šmėklūnų nebuvo įmanoma prijaukinti. Auris jautė, kad greitai ims skuosti į miško gilumą. Tada žinojo, kad grizleriai ims vytis. Šmėklūnai buvo tarytum varovai medžioklėje. O tada, dar išgirdo kažką šlamant sau virš galvos. Susivokė, kad prasidėjo medžioklė. Kad ten tokie paukščiai. Jų pavadinimo Auris neprisiminė. Maitėdos, laukia, kol jie kris negyvi. Grizleriai pasisotins, o tada prasidės ir tų maitėdų puota. Tai jau ne... Galvojo.
Sakura įbruko jam dėžutę į ranką, kurioje buvo lazdelė ir jis jos vos nepametė. Ir vis tiek nedrįso paleisti merginos rankos.
Mintys vis drumstėjo, bet Auris vis dar galvojo. Turiu laikyti lazdele, Sakurą ir turiu atidaryti dėžutę. Kalė sau tai į galvą ir neleido nuslysti į rūko keliamas paniškas mintis sprukti.
Kai pagaliau atidarė dėžutę ištraukė gerą saują uogų. Pusę jų išbarstydamas ant žemės, mat viską darė viena ranka. Tą saują suspaudė į košę ir ėmė terliotis veidą, akis. Kai tai padarė rūkas išsisklaidė, bent jau trumpam. Reikėjo dabar jai tą patį padaryti. Jis atidavė jai tą dėžutę.
- Išsitepk veidą uogų koše. - Pasakė. Tada pamatė, kad juos vėl supa grizlerių žiedas. Kol nelaidė į juos vandens jie vėl pasirodė. Auris vėl pradėjo taškytis ir pagaliau patraukė iš ten tempdamasis paskui save merginą. Skubėjo, girdėjo sparnus šnarant virš galvos. Ir jau žinoma matė tuos padarus. Girdėjo ir liūdnas šmėklūnų raudas, bet jie jau neturėjo jiems galios. Bet Eiti reikėjo dar toli, o uogų veikimas nebuvo begalinis.
- Paskubėk. - Ragino ir toliau tempėsi ją paskui save.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #137 Prieš 1 metus »
Aplink buvo tokia sumaištis, Sakura jautėsi labai pasimetusi ir nežinojo, ką daryti, todėl šią akimirką nedarė nieko. Jautėsi nepaprastai silpna ir buvo tarsi nesava. Dabar jau prie visų girdimų garsų girdėjosi ir tai, kad kažkas yra virš Sakuros ir profesoriaus galvų. Netrukus šviesiaplaukė išgirdo duslų Aurio Senklerio paliepimą išsitepti veidą indrilio uogomis. Nežinodama, kuo tai padės ir net nesvarstydama penkiolikmetė padarė, kaip liepta, ir netrukus viskas prašviesėjo.
Tada prieš akis išdygo grizleriai, kuriuos profesorius taškė vandeniu. Juodu pradėjo bėgti, o virš galvų šnarėjo sparnai. Mergina nebesijautė sumišusi, todėl taip pat ėmė laidyti į grizlerius vandenį, tačiau kaip atbaidyti paukščius, nežinojo. Bet jie bent kol kas ir nepuolė, tik skrido viršuje.
Galiausiai Sakura ir Auris Senkleris paliko miško glūdumą, jie jau buvo saugesnėje vietoje, o šioje, kupinoje pavojų, plėšrūnai laukė kitų aukų.