2
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 249
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #90 Prieš 1 savaitę »
Ateini į mišką, nes esi tikras, kad jokie mokiniai tokiu metu čia nesitrina. Ir vos po kelių palaimingų vienatvės akimirkų būtinai iš paskos kažkas atsivelka! Būtent taip pagalvojo Dafydd, kai išgirdo kažkieno balsą. Bjauriai pažįstamą balsą. Nenoromis velsietis pakėlė akis. Ar jis spėjo vėl persidažyti plaukus? nustėręs paklausė savęs klastuolis.
- O, Aleksandras Makedonietis, - pašaipiai mestelėjo raudonplaukis. Tiesą sakant, jam buvo smalsu, kodėl šitas mažius perėjo į Klastūnyną, tačiau tikrai neketino klausti. O ir koks jam reikalas, ką koks mažius daro?
Iš Alekso tono buvo galima jausti, kad jis nėra itin maloniai nusiteikęs. Savaime suprantama, tokia būsena Dafydd nebuvo naujiena - juk pats nuolat buvo apimtas tokių jausmų. Vis dėlto Dafydd negalėjo pakęsti, kai taip buvo taip kalbama su juo. Raudonplaukis atsistojo ir žengtelėjo arčiau jaunesniojo mokinio.
- Matau, kai kam reikėtų išmokti gerų manierų, - sušnypštė Dafydd, nors, reikia pastebėti, tikėtina, kad pats tokios sąvokos kaip "geros manieros" iki šiol nė girdėjęs nebuvo. - Nori muštis, vaikiuk?
Velsietis neturėjo kantrybės dabar žaisti su šituo mažvaikiu. Deja, jam kažkodėl reikėjo atsivilkti būtent dabar ir būtent čia. Raudonplaukis juto, kaip kyla neapykanta šitam jaunam vaikiui.
- Geriau nešdinkis gražiuoju, - pratarė Dafydd, svarstydamas, ar turi su savimi lazdelę. Kurią nors.
Nepaisant to, kad liko kartoti kurso (iš kur, po velnių, tai žino Aleksas?!), velsietis nebuvo visai kvailas. Ir, ačiū, Mionai, kautis dabar mokėjo visai pakenčiamai. Tad žinojo puikiai: jeigu šitas vaikas prie jo kabinėsis, bus staigiai nupūstas. Tačiau dabar Dafydd labai tingėjo tuo užsiimti, tad tikėjosi, kad Aleksas teiksis paprasčiausiai išsinešdinti.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 165
  • Taškai: 60
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #91 Prieš 1 savaitę »
Sustoti Gilbert net nepradėjęs muštis neketino. Vaikio kumučiai vėl buvo suspausti, o veidas išliko rimtas. Be jokių emocijų.
-Pirmiausiai tai Aleksas, o antra Gilbert. Nesistebiu kodėl kartoji kursą. Akivaizdu, kad maišai laikotarpius, vardus, pavardes. Tavęs ne tik kursą reikėjo palikti kartoti, bet dar ir pas psichiatrą nuvesti. Žinai, kvepia šizofrenija ar kažkuo rimčiau,-Aleksas mintis dėstė tai ramiai, kad net pats tuo nustebo. Iš šono buvo galima atrodyti, kad vaikinas net nepyko ant vyresnio klastuolio, tačiau tai išdavė stipriai suspausti ir pabalę pirštai.
 Gilbert greitai iš džinsų kišenės išsitraukė savo burtų lazdelę. Visur ir visada - tai buvo dar viena iš nežinia kelių Alekso taisyklių. Burtų lazdelė visada būdavo šalia berniūkščio. Net ir per pilnatis Aleksas stengėsi ją laikyti šalia savęs, tačiau tai nevisada išeidavo. Vilkolakiui išsaugoti kažkokį medinį pagaliuką nebuvo svarbu. Žvėris įkalintas giliai Alekso viduje turėjo ir svarbesnių prioritetų kaip pavyzdžiui žudyti ir viską iš eilės niokoti.
 Dabar Llewellyn pasiūlė dingti. Aišku, Aleksas tik garsiai su juntama ironija nusijuokė ir kilstelėjęs vieną antakį debtelėjo į Dafydd.
- Rimtai? Manai, kad praleisiu progą pagražint tavo snukutį? - Gilbert veidas atgavo rimtį. Dabar berniūkštis nukreipė lazdelę į ryžiką ir bandė prisiminti sustinkdimo kerus -  Kaip tariasi tas kvailas burtažodis? Gal STEW-puh-fye? Teks bandyt taip
-Stupefy, - garsiai ir aiškiai tarė klastuolis. Iš lazdelės galo šovė graži raudona spalva. Aleksas susverdėjo ant savo kojų ir papurtė galvą. Kol kas visas vaizdas, kurį matė Gilbert buvo susiliejęs. Burtas tikrai išsunkė ir taip nusilpusį berniūkštį, bet dar nebuvo aišku ar Aleksas pataikė.
 Po kelių akimirkų Gilbert vėl atsigavo. Dabar vieninteliai du žodiai, kurie sukosi Alekso galvoje buvo - Avada Kedavra. Tokį burtą prieš Dafydd panaudoti Gilbert nebūtų atsisakęs, tačiau vaikis ir pats žinojo, kad tai tik paika svajonė.
SLYTHERIN!

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 249
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #92 Prieš 1 savaitę »
- A, Lexas. Atsiprašau, - pasityčiojo Dafydd. Jis puikiai žinojo šito vaiko vardą, tačiau negi praleisi progą jį paerzinti. Tiesa, panašu, kad šį kartą raudonplaukis sutiko savęs vertą priešininką. Jis nebuvo iš tų, kurie iš karto išsigąsta ir padaro kokią nors nesąmonę. Šitas vaikas buvo nusiteikęs pasikapoti. - Apie psichiatrą tai tu geriau patylėk, matosi, kad gerus kelis seansus esi praleidęs, - po kiek laiko pridūrė velsietis.
Kai jaunesnysis klastuolis išsitraukė lazdelę, Dafydd piktai išsišiepė. Jis visiškai nebijojo Alekso - žinojo, kad net ir antrus metus būdamas penktame kurse yra galingesnis už kažkokį mažvaikį. Ačiū, Miona nežinia kelintą kartą pagalvojo raudonplaukis. Deja, dabar nebuvo galima minčių nukreipti ta linkme - daug svarbiau buvo žiūrėti, kuo užsiima mažasis išsišokėlis. O tas teikėsi paleisti kerus į Dafydd. Šešiolikmetis pasilenkė, tad raudonas spindulys pralėkė virš galvos ir trenkėsi į netoliese esantį medį.
- Nepasisekė, vaikyti, ar ne? - paniekinamai paklausė Dafydd. Matėsi, kad Aleksas yra pavargęs. Reikėjo tik kažkaip tuo pasinaudoti. Raudonplaukis skubiai priėjo prie Gilbert ir sugriebė jam už pakarpos.
- Ar jau susivokei, kad tau geriau iš čia nešdintis?
Tingėdamas traukti lazdelę Dafydd kilstelėjo Aleksą ir trenkė jį į artimiausią medį. Prisiminė, kad prieš kurį laiką pats taip nukentėjo - tik tiek, kad Luna Gardner teikėsi panaudoti lazdelę. Tačiau dabar tai nebuvo svarbu - Dafydd buvo pernelyg piktas.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 165
  • Taškai: 60
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #93 Prieš 6 dienas »
Alekso pyktis vis augo. Atrodė, kad daugiau pykti nebeįmanoma, tačiau čia klastuolis ir suklydo. Visus Dafydd žodžius Gilbert ignoravo, tačiau fizinės jėgos panaudojimas prieš jį jau buvo per daug didelis principo ir savigarbos reikalas. Nugarą aišku skaudėjo. Užkliudytas randas sukėlė didelį skausmą, bet Aleksas nesuinkštė. Tai būtų buvę pasirodymas, kas esi silpnesnis ir labiau pažeidžiamas.
 Gilbert pakilo nuo žemės ir grėsmingai prisiartino prie vyresnio klastuolio.
-Dar kartą pasityčiok,-deja sakinys nebuvo baigtas. Aleksas nebeištvėręs smogė į Dafydd veidą. Keturiolikmetis visiškai nebesivaldė. Apie jo pykčio priepuolius niekas tikriausiai dar nežinojo, bet panašu, kad Llewellyn dabar bus pirmas sužinojęs.
 Gilbert vieno stipraus smūgio neužteko. Klastuolis dar kartą priartėjo prie velsiečio ir šį kartą paleido abu savo kumščius į darbą. Dabar atrodė, kad Llewellyn tapo nuosava Gilbert bokso kriauše, o pats Aleksas sustoti nežadantis boksininkas.
 Tik pasirodęs pirmas kraujas iš jau gerai pamėlusių krumplių privertė Aleksą atsitraukti. Keturiolikmetis sunkiai gaudė orą, tačiau adrenalino dar buvo likę nemažai.
-Ryžas idiote, - į Dafydd kreipėsi Aleksas, - jei šiandien nori likti gyvas tai  nevaryk manęs iš čia, o nešdinkis pats. Kitas smūgis bus mirtinas, - Alekso akys via dar nebuvo atgavusios normalios spalvos. Jos buvo šaltos ir stiklinės. Balso tembras taip pat buvo pažemėjęs nei įprastai. Dabar Aleksas kalbėjo šaltai ir grėsmingai. Vaikis nejuokavo ir pats giliai širdį suprato, kad jei dabar pat jis nesugebės susivaldyti, šiandien tikrai kažkas mirs.
SLYTHERIN!

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019