0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #30 Prieš 6 metus »
  Ore pakibusi Morgana netvėrė pykčiu. Ji jautėsi pažeminta ir apkvailinta, kad patikėjo tokiu dalyku. Ji tiesiog virė iš pykčio, bet atlaisvinta nuo kerų jos burna tylėjo it prisemta vandens. Ji stebėjo apsimetėlę mergaitę, kuri apsimetinėjo gana tikroviškai, bet ne pakankamai. Tai pat ji matė ir kitą mergaičiukę, pasislėpusią už medžio. Rusvaplaukės menka dalelė norėjo, kad ją surastų ir pakabintų ore, kaip ir visas kitas, bet didesnė dalis norėjo, kad ji tiesiog rastų kokį mokytoją, kuris jas išgelbėtų. Klastuolė, šią akimirką jautėsi kaip niekad silpna ir menka prieš burtus. Nagi, bėk kvailele. Ko čia stypsai it įaugusi į žemę? Ji piktokai pagalvojo ir nusispjovė į laužo pusę.
  Staiga Morgana pradėjo čiaudėti, ir atrodė, kad tą akimirką kai ji čiaudėjo galėjo judėti. Ji abejojo tuo, bet kai pajuto atgaunanti kontrolę kūnui ir pajudinusi mažąjį kojos pirštelį, atrodė mirė viduje iš laimės.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #31 Prieš 6 metus »
Baimės pilnos šokoladinės Kamilės akys lakstė tai prie didžiulio laužo, tai prie kūnų, kabančių virš jo. Mergaitė stengėsi nekvėpuoti, kad net menkas garsas, kurį skleidžia iškvėpiamas ir įkvėpiamas oras, jos neišduotš.
Netoli laužo buvo matyti, regis, moters siluetas. Tuo metu varnės širdis ėmė daužytis taip stipriai, kad ji, veikiama savisaugos, stipriai sučiaupė lūpas, jog nedidelė širdelė neišlįstų ir neatsidurtų ant drėgnų samanų, klojančių visą Uždraustąjį mišką. Tamsi moters figūra vis slinko arčiau vienuolikmetės. Užgniaužusi kvapą, Milė ėmė raustis palto kišenėse, bandydama rasti savo burtų lazdelę. Ji lėtais žingsniais žengė atgal, nutaikiuisi medinę draugę į pavojų keliantį siluetą, kuris, panašu, jau mynė varnei ant kulnų (o gal verčiau ,,ant pirštų"?).
-Apči! Apči! Apči!- Kamilė ėmė nepaliaujomai čiaudėti, o moteris buvo jau visai šalia.
-Avada ke - apči - vadra!- nutaikė savo burtų lazdelę į ją. Žinoma, tai buvo kvaila idėja, tačiau vienintelė tuo metu buvusi vienuolikmetės galvoje. Nenuostabu, kad nieko neįvyko, juk pirmieji mokslo metai varnei dar nė neprasidėjo, o toks burtažodis, ko gero, pavyktų net ne visiems patyrusiems burtininkams!
Dabar Camillei neliko nieko kito, tik bėgti, tad ši apsisuko ir ruošėsi bėgti. Deja, vienas vienintelis žingsnis dar labiau priartino spalvotaplaukę šalia laužo ir ši pakilo šalia kitų panašaus amžiaus mergaičių.
-A-a-a!- tik tokį garsą ir spėjo išleisti.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #32 Prieš 6 metus »
Persefonė ėjo tyliai, vos girdėdama po kojomis sulaužytus pagaliukus. Kvėpavo tolygiai, nebuvo ko bijoti. Apėjus kelis medžius, užuodė, kad paskutinė mergaitė yra būtent tarp šių medžių, ko gero, moka greitai sukinėtis aplink kamieną. Nežinodama ko gali tikėtis, kokio ji kurso, kokie jos veiksmai bus, sustojo, pagalvojo, bet išgirdo balsus virš laužo, kita pradėjo čiaudėti, kas labai trukdė susikaupti.
-Ar baigsi čia vaidinti?- šūktelėjo kažkokiai varnei,- o jei ir nevaidini, tai prašom - mirk. Manei, kad gelbėsiu? Blogai manei. Mirusių man net labiau reikia, nežinia, gal ir visos mirsit,- susiraukė rudaplaukė, į burną jai nuskraidindama kaži kokią ten tabletę,- na, ko neišgeri, o laikai burnoj? Čia tik vaistai, matau, kad blogai, tai gelbėju,- nežiūrėdama ton pusėn, pakrepė galvą ten, kur stovėjo mažytė varnė.
-Štai kur tu,- tyliai nusijuokė devyniolikmetė, sustodama per porą metrų. Mažoji čiaudėjo ir rankoje laikė lazdelę. Nežinau ar Persefonė tikrai bijojo, ar čia tik refleksai, bet pasitraukė per porą metrų į dešinę,- juk sakiau, kad lazdelių jums neprireiks,- sukikeno ji, vos visos keturios lengvai skraidė virš laužo. Tada burtų pagalbą susirinko mergaičių, kurios atsinešė, burtų lazdeles, ir visas numetė tolyn.
-Gerai, pažaisim tokį žaidimą,- moteris užčiaupė visoms lūpas,- duosiu leidimą šnekėti, ar net judėti po vieną, tada ir pažiūrėsim. Jei viskas bus atlikta, kaip paprašysiu, nemirsite, jei ne - teks imtis kažko ypatingiau,- vikriai palingavo galvą, pakeldama antakį ir kandžiai nusišypsodama. Pirma mergaitė, į kurią Persefonė pasisuko, buvo klastuolė, pirma atėjusi į mišką ((Emilia)), leisdama jai kalbėti, pasakė:
-Papasakok apie savo šeimą. Ir tavo vaikystę. Juk nori laisvės, taigi, kalbėk.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #33 Prieš 6 metus »
Emillia niekaip negalėjo sustot kosėti. Jai jau atrodė, kad tai dėl tos iškrypėlės. Šalia jos mokinė pradėjo springt seilėmis. Klastuolė pažiūrėjo apačion, ir matė vis dar nepabėgusią mergaitę. Nu bėk, ką tu darai. Šalia tos mokinės artinosi tą moteris. Emillia buvo jau nusivylusi, nes tą varnė jau nepabėgs. Klastuolė jau nebežiūrėjo ten, ji užmerkė akis, ir galvojo, kada tai viskas pasibaigs, ir ar nieko neatsitiks jai ir kitom mokinėm, kurios pateko čia. Už kelių minučių, į orą pakilo kita mokinė. Taip ir galvojau, taigi turėjo bėgti. Nors pati nežinau, ką daryčiau jos situacijoje. Emillia gan staigiai nustojo kosėti. Kai nustojo kosėti, pradėjo kalbėti tą moteris. Pažaisti žaidimą.. Tai taip iškrypėliškai skamba. Emillia jau norėjo pradėti sakyti, kad ji nieko nežais ir nedarys. Bet jos burna buvo lyg uždaryta. Ji negalėjo prakalbėti. Klastuolė labai išsigando, kai moteris pradėjo žiūrėti į Emillia. Ji pradėjo sakyti, kad Emillia papasakotu apie savo šeimą ir vaikystę. Ką? Apie šeimą ir vaikystę? Neketinu, jai nieko pasakoti. Jau geriau sumeluosiu. Emillia pratylėjo apie tris minutes, kol nepasakė savo sugalvotą melą.
- Na... Aš esu našlaitė, ir užaugau vaikų namuose. Kas ankščiau buvo, aš nepamenu. - droviai prakalbėjo Emillia. Rizikuoju, jeigu ji sužinos kad aš meluoju, tai jinai gali su manimi daryti, bet ką tiesiog. Klastuolė norėjo ir vėl prakalbėti, bet jos burna buvo ir vėl užčiaupta.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #34 Prieš 6 metus »
Na štai, ir paskutinioji pakliuvo į moters spąstus. Kvailė, o galėjo taip lengvai pabėgti. Prie varnės burnos priskrido kažkokia tabletė, atsiųsta tos keistos personos. Tabletė prasprūdo pro merginos lūpas ir nutūpė jos burnoje. Elė nieko nelaukė ir išspjovė ją lauk. Piktu žvilgsniu dėbtelėjo į moterį ir taip troško patampyti ją už plaukų. Netrukus pajuto, kad iš po drabužių pradėjo lauk lįsti jos burtų lazdelė. Lazdelė paskrajojo danguje ir nusileido moters rankoje. Velnias. Galingiausias mano ginklas buvo atimtas iš manęs, na, bent turiu savo kumščius. Rudaplaukė pasiūlė pažaisti žaidmą. Kad ir kaip tai skambėtų pedofiliškai, bet tai privertė Eleiziją suklusti. Ji atsigręžė į moterį ir pabandė kažką joje įžiūrėti. Gal jos istoriją, gal jausmus... Žaidimas prasidėjo nuo Emillia. Ji turėjo papasakoti apie savo šeimą. Varnė net nepastebėjo klastuolės melo, nes buvo visą dėmesį sutelkus į Persefonę.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #35 Prieš 6 metus »
  Mintyse Morgana trenkė sau per galvą, kai pagavo kitą mergaitę. Kvailelė... paniekinamai ją nužvelgė ir tada nusisuko į Emillia'os pusę. Ji suprato, kad Klastuolė meluoja, o jei iškrypėlė nėra kvaila irgi tai supras. Tiesą sakant, ji net nesureagavo, kad iš jos buvo atimta lazdelė. Nesureaguotų net jei ir ją sulaužytų, gal net ironiškai nusijuoktų. Šis žaidimas kvailas. Velniškai kvailas. Bet vistiek, ką dar sugalvos ši mergina? Ji tikra beprotė, kitaip nepavadinsi jos.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #36 Prieš 6 metus »
Camille iš visų jėgų bandė pajudėti, tačiau viskas, kas judėjo - tai jos plaukai, taršomi vėlyvos vasaros naktinio vėjo, bandė ir rėkti, tačiau joks garsas neišsiveržė iš jos burnos. Negana to, varnės lazdelė kartu su kitų mergaičių lazdelėmis atsidūrė baisiausios pilies apylinkių vietos - Uždraustojo miško - tankymėje. Būsima pirmakursė jautė šleikštulį, atrodo, jei galėtų, apspjautų tą moterį, kuri keturias Hogvartso burtų mokyklos mokines įviliojo į šiuos žiaurius spąstus.
Viena iš mergačių ėmė judėti, kalbėti. Camille nežinojo, kas ji tokia, kelintame kurse ir kokiame koledže mokosi, tačiau vien iš jos tono, regis, varnė galėjo suprasti, kad toji meluoja. Dabar Milė labai laukė savo eilės, norėjo rėkti, kad visi Hogvartso pilyje gyvenantys ir, ko gero, jau miegantys žmonės pabustų ir išgelbėtų mokines iš šios kankynės.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #37 Prieš 6 metus »
  Persefonė jautė, kaip drebėjo klastuolės balsas. Lygiai tokį patį prisiminė ir Natanielį. Jie buvo panašūs, bet skyrėsi melu. Mergina to nematė, buvo pernelyg giliai apmąstymuose, tylėjo. Tyla ūžė jos galvoje geras penkias minutes. Pasisuko nuo laužo, į miško medžių tamsą. Jautė skausmą. Kažkur gerklėje. Norėjosi rėkti. Bet neleido sau to. Ji čia yra tik dėl to, kad nepravirktų. Mergaitės turi dalintis šeima, ar ne taip? Jos taps geriausios draugės. Devyniolikmetė neatrodė palūžusi. Tvirtas veidas norėjo eiti toliau, kalbėtis, bet širdis to neleido. Ji baimina tas mažiukes, ji gadina joms prisiminimus, nes pavydi. Kaltas tik pavydas. Ir ji pati. Dvi visiškai kitos asmenybės. Viena sako "au", kita - "miau". Ir tas "au" pasiryžo eiti toliau.
  Kaip minėjau, Persefonė negirdėjo klastuolės melo, todėl atsigręžusi į ją, nutildė bei nusiuntė gražius prisiminimus. Jie turėjo būti apie šeimą, bet šioji net nepagalvoju apie kokią šeimą. Nežinojo ką nusiuntė. Bet tai buvo tos mergaitės šeimas. Patys gražiausi prisiminimai. Patys jaukiausi. Patys šilčiausi. Patys maloniausi. Patys tikriausi.
  O tada galvą pasuko kiek kairiau. Ten sklandė ta pati trumpaplaukė, kuri neseniai spjaute išspjovė šiosios pagalbą į laužą. Žinoma, kad apsimetinėjo, kitaip ir nepagalvosi. Kelių rankų mostu, skriste atplukdė ją prieš save, kelių metrų atstumu, bet ji vis dar negalėjo judėti, kalbėti taip pat. Užbūrusi, kad jos vieną ranka galėtų laisvai judėti ir viską, ką ji darytų su ja, būtų piešiama auksinėmis žiežirbomis.
-Parašyk savo vardą ant oro. Pilną. Vardą ir pavardė. Nebandai meluoti, nes geruoju nesibaigs, juk nori būt laisva, tiesa? O tai mergaitei tai nieko nepadariau, gali pasitikėti manimi. Tiesiog parašyk savo vardą,- mostelėjo į ją, vis dar sklandančią ore, "užklijuota" burna. Garantuoju, kad bandys išsisukti...,- ir tai tik pirmoji užduotis, laukia ir antra.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Persefonė Peloquin »
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #38 Prieš 6 metus »
Pas Emillia buvo jau šaltas prakaitas, kai netoliese vaikštinėjo tą moteris. Klastuolė neketino jai nieko pasakoti apie save ir tuo labiau apie savo šeimą, todėl pradėjo meluoti. Emillia žinojo, kad blogai meluoja ir nemoka to daryti, todėl ji suprato, kad labai rizikuoja.
 Tą moteris to nepastebėjo, jinai išklausė Emillios trumpą pasakojimą ir nieko nedarė. Klastuolė pradėjo jausti, kaip tą moteris "siunčia" prisiminimus apie savo šeimą. Emillia apie šeimą retai galvoją, todėl ji lyg ir suprato pagal tos moters elgesį ir pagal jausmus, kad tai jos darbas. Klastuolė prisiminė kaip ji su savo sesė gamina vakarienę, ir netoliese sėdi jos įbrolis su tėvu, kurie laukia kol pagamins. Vėliau atėjo Emilliai kitas prisiminimas apie tai kaip jie visi nuvedę Emillia pramogaut, kai sužinojo, kad Emillia kviečia mokytis Hogvartse. Šeima.. Noriu namo. Labai.. Aš taip visų jų pasiilgau. Bet vietoj to aš esu šituose spąstuose. Klastuolei susigalvojant pradėjo tekti ašaros. Emillia kaip benorėtu jas nuvalyti, ir nepasirodyti vaikiška, bet ji negalėjo. Klastuolė netgi neišgirdo, ką tą moteris sakė kitai mokinei. Bet ji pamatė kaip jos ranka galėjo judėti. Jos ranka gali judėti? Tai gal ji ir visa gali judėti? Tai turbūt jos šansas. Nors gal man reikėtu paklausyti ką tą moteris sakė. Kita užduotis reiškia yra tai mokinei. Įdomu kokia ji. Reikėjo klausyti ką jinai sako. Emillia pradėjo spoksoti šalia jos esančios trumpaplaukės mokinę.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #39 Prieš 6 metus »
Na štai atėjo ir Elei eilė pažaisti kartu su Persefone. Mergina negavo galimybės kalbėti, kaip klastuolė, tad tikrai moteris neklausinės apie jos šeimą. Varnė galėjo tik judinti vieną ranką. Ką aš turiu padaryti? Kokią užduotį man duosi? Mergina pavartė akis prieš keistąją moterį ir nurijo seiles. Išgirdusi savo užduotį, nustebo. Kuo tu sieki tuo? Kokia tau nauda? Mergina vietui to, kad rašytų, suėmė savo kaklą ir švelniai jį pamasažavo. Paralyžius tikrai buvo nemalonus dalykas, tad nebuvo ko stebėtis, kad atgavusi nors vieną galūnę, Elė iškart ims rašyti savo vardą, atlikdama užduotį, ir vėl paskęsti pilname paralyžiuje. Tada, praėjus kelioms minutėm, ranka pakilo, bet rašė ne tai, ko prašė ji.
Citata
Moteris, kuri mane čia įviliojo, suparalyžiavo ir pakabino ore, sako, kad galiu ja pasitikėti? Cha, prajuokinai, bet matai dėl tavo suknistų kerų negaliu juoktis...
Netrukus pajuto, kad paralyžius vėl pradėjo gaubti ranką. Eleizija nenorėjo taip greitai atsisveikinti su galimybe judinti ranką, tad pasiryžo atlikti jos užduotį.
Citata
Gerai, gerai. Padarysiu tai, ko prašai... Eleizija Stigler. Patenkinta? O gal dabar pažaiskime kitokį žaidimą? Jis žymiai įdomesnis už taviškį. Aš pasakysiu apie tavo gyvenimą kelius teiginius ir už kiekvieną  teisingą spėjimą tu atparalyžiuosi mano kažkurią galūnę. Na, ką manai?
Tai parašius, ranka buvo vis dar Elės valdžioje. Tikriausiai moteris pradėjo galvoti apie jos pasiūlymą arba tiesiog nusprendė ranką palikti, vis vien daug su ja varnė nepridarytų žalos. Elė pradėjo lankstyti tos rankos pirštus, norėdama pašalinti neseniai buvusio paralyžiaus likučius...

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #40 Prieš 6 metus »
  Ji buvo kiek sutrikusi dėl užduoties Eleizijai. Ji sunkiai suprato kitų žmonių raštą, o tai kad reiks suprasti ką ji rašys ore, atrodė beviltiška. Bet garbanė lengvai suprato ką rašo ta mergaitė. Per daug gerai, gal ją užkerėjo ir dėl to, kad išmoktų skaityti? Nee, tai būtų visai jau juokinga. Ką po galais ji sumąstė? Morgana buvo kiek sužavėta tuo, kad ta mergaitė taip protingai sugalvojo. Jai tai net nebūtų šovę į galvą per pyktį. Klastuolė stebėjo iškrypėlę, kuri atrodė susimąsčiusi ir prisivertė pyktį nustumti į šalį. Jai irgi reikėjo sugalvoti kažką įspūdingo. Ji tarsi jautė pareigą įrodyti, kad gali būti sumanesnė už Eleiziją. Net pati tiksliai nesuprato kodėl taip jautėsi.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #41 Prieš 6 metus »
Persefonės akys lakstė nuo vienos iki kitos raidės, retkarčiais pažvelgdama į varnės akis. Mergaitei prisistačius, devyniolikmetė ranka perbraukė per nematomą debesį su žodžiais, kuris netrukus išnyko. Atėmusi Eleizijai galią judinti ranką (paliko tik laisvus jos penkis pirštus, na, dar penkis, greitu metu gali likti ir keturi) bei nematomis virvėmis pririšo ją prie storo medžio.
-Persigalvojau, tau neliks antros užduoties, bet bus išbandymas man, tebunie,- mergina atsisėdusi atsirėmė į medį priešais ją ir, leidusi trumpaplaukei kalbėti, ranka parodė tęsti. Per tą laiką, kol varniukė galvojo teiginį, mostelėjo į kitą klastuolę ((Morgana)):
-Už kiekvieną teisingą sakinį, galėsi pasirinkti kurią kūno dalį jai atparalyžuoti norėsi, kitokių variantų nepriimsiu,- tarė rudaplaukė ir pasitvarkė savo tamsios spalvos suknelę, šalia atskraidindama tą pačią mergaitę, apie kurią kalbėjo Eleizijai.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #42 Prieš 6 metus »
Išgirdusi, kad Persefonė sutiko žaisti jos pasiūlytą žaidimą, bet šiek tiek pakeitė sąlygas, niūriai dėbtelėjo į merginą. Pajudinusi savo penkis pirštus, ji smalsiai nužvelgė moterį ir tarė:
-Manyčiau, kad vaikystėje buvai atstumta savo amžiaus vaikų, neturėjai draugų, tad dabar atsigriebi su mumis, taip?
Laukdama ar jos teiginys yra teisingas, ji pažvelgė į Morganą. Ji buvo garbanoti, ugninių plaukų savininkė, su riesta nosimi, kuri buvo padabinta keliomis strazdanomis. Eleizija galėjo prisiekti, kad šio merginos raganų ir burtininkų mokykloje niekada nebuvo sutikusi ar pastebėjusi.
-Jei šis teiginys teisingas, tada norėčiau, kad atparalyžiuotai jai liežuvį, - Eleizija su kibirkštėle akyse pažvelgė į Morganą, tikėdamasi, kad atgavusi kalbėjimo dovana, iš jos burnos išskris pora keiksmų skirtų Persefonei.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #43 Prieš 6 metus »
  Jos akys degė velnišku pykčiu, na taip galėjo pasirodyti ir dėl laužo liepsnų atspindžių, tačiau tas, kas tikrai gerai pažįstą Morganą pasakytų, kad kai ta mergiotė ištrūks niekam nebus gerai. Kitą akimirką ji sukluso, pastebėjusi keistosios pagrobėjos mostelėjimą į ugniaplaukę klastuolė nustojo keikti ją ir sukluso. Šioji dabar norėjo, kad žaidimą žaistų dvi merginos, kas tik dar labiau kurstė pagrobtosios pyktį. „Nori pažaisti šitaip, ragana? Tebūnie, kuo daugiau - tuo geriau.“- ji pagalvojo piktai žvelgdama į jos tamsias akis. O tada savąsias nukreipė jos išgelbėtojos (arba ne) link ir tyliai mintyse maldavo, kad leistų jai kalbėti. Išgirdusi nelaimėlės teiginį užsimerkė ir lėtai iškvėpė. „Galėjo ir geriau sugalvoti, bet tiek to, svarbiausia, kad mano liežuvis būtų pagaliau išlaisvintas, nes po velniais aš tą prakeiktąją tikrai iškeiksiu tokiais žodžiais kurių ji nė negirdėjo.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #44 Prieš 6 metus »
 Nusibodo sėdėt tarp keturių sienų. Tad gana šaltą popietę švilpis įsisupo į šiltą žieminę mantiją, užsimaukšlino ant galvos kepurę ir išėjo laukan. Vaikinui reikėjo prasiblaškyti, smegenys prašėsi gaivaus oro.
  Alenas neplanavo eiti toli nuo mokyklos. Tačiau mintimis nuklydo toli ir tiesiog ėjo prieš save, net negalvodamas link ko suka. Težiūrėjo sau po kojom, kad nepražiopsotų kokio po sniegu pasislėpusio akmens ar išsikišusios medžio šaknies. Nors, reikėtų pripažint, kad net ir žiūrėdamas ne ką matė, nes galvoje tiesiog ūžė prisiminimai ir įvairios svajonės, nepalikdamos vietos tokiam banaliam dalykui kaip pastabumas.
 Pakelti galvą vaikiną privertė jau tamsėjanti aplinka. Keliskart stipriai sumirksėjęs apsidairė. Priešais vaikiną buvo uždraustasis miškas, o tamsa, privertusi jį grįžti į realybę, tai tebuvo medžių metami šešėliai. Trumpą akimirką vaikinui šmestelėjo mintis, kad gal reikėtų eiti kažkur arčiau pilies, mat, visi žinom, rudenį greitai temsta, o naktį uždraustasis miškas tikrai nėra svajonių vieta. Tačiau kam? Nieko nenutiks, jei pasivaikščios miške, jame leisti laiką dar ir sveika. Be to, čia vyraujanti tyla leido pabūti vaikinui vienam su savomis mintimis, toli nuo mokyklos šurmulio ir pažįstamų bei nepažįstamų akių.
 Bet 'šiais laikais' miške visada galima sutikti ką nors. Kaip ir dabar, vaikinas pastebėjo netoli vieną ar du siluetus kurie buvo netoli švilpio. Su smalsumo jausmu, vaikinas iš lėto pradėjo artintis prie šešėlių kuriuos tuo metu matė.