0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
((Kadangi buvo rašyta jau prieš mėnesį, suprantu, kad jūsų RPG, ko gero, baigtas, ir pradedu naują.))

Buvo vėlus vakaras, paskutiniai saulės spinduliai palytėjo dangų ir dar spėjo nudažyti jį tamsiai raudona ir oranžine spalva, ir po kelių minučių Hogvartsą ir jo apylinkes apėmė tamsa. Vieninteliai šviesos šaltiniai buvo tik mėnulis, šviesos Hogvartso lange ir žvaigždės. Tačiau tai nebuvo vieninteliai dalykai, šviečiantys tamsoje. Vos tik sutemos apgaubė Uždraustąjį mišką, tamsus siluetas be garso išlindo iš šėšėlių ir nuslinko į miško gilumą. Vienintelis dalykas, šviečiantis tamsiame ir gūdžiame miške, buvo pora didelių žalių akių. Mėnulio šviesai trumpai prasiskverbus ir apšvietus siluetą, tykinantį tarp medžių, ji išryškino neabejotinai moterišką, grakščią figūrą, kuri nieku gyvu nenorėjo būti pastebėta pašalinių akių. Džeinė Meko buvo jau septintakursė, bet, kiek prisiminė, nuo trečio kurso kiekvieną mėnesį pasistengdavo bent kelis kartus ištrūkti į Uždraustąjį mišką. Tai buvo vienintelė vieta, kur ji jausdavosi visiškai rami, nepaisydama aplink tykančių pavojų-visų tų padarų, tykančių Uždraustojo miško glūdumoje-, ji puikiai sugebėjo apsiginti nuo jų ir su burtų lazdele, ir be jos. Nuvargusi mergina atsirėmė į medį ir atsipalaidavo. Klastuolė buvo gana aukšta, turėjo išraiškingas, dideles žalias, akis, putlias lūpas ir ilgus juodus plaukus. Tačiau, nors ir buvo labai graži, apie vaikinus ir romantiką ji negalvojo- buvo karštakošė, mieliau visą dieną piešianti ar svaidanti kerus arba peilį, nei apsimetinėjanti miela ir draugiška.
Džeinė jau ketino lengviau atsipūsti ir atsisėsti ant drėgnos miško žolės, kai netoliese išgirdo trakštelėjimą. Ji iškart čiupo savo burtų lazdelę ir nukreipė ją garso šaltinio link. Kairiąja ranka sugniaužė už juosmens užkišto peilio rankeną.
-Kas ten?-šaltai paklausė mergina, primerkdama akis.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Vincento Lacruma

Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Kai kas sako, kad naktimis pabudę lieka tik tie, kurie negali užmigti ir tie, kurie dienos metu negali praplėšti akių; kiti teigia, kad paros laikai yra gryni svaisčiojimai ir tvirtina, kad naktyje esantys gyviai tėra nepavojingi padarėliai, kuriems genetika ir evoliucija pagailėjo meilės šviesai. Tačiau juk žmogus kitoks padaras; jis šiais laikais valdo laiką, arba bent jau mano valdąs jį, it koks negailestingas tironas nurodinėjantis aplink. Bet, kad ir kaip būtų keista, posakyje, kad žmogeliukai tėra didžiuliai kalbėti mokantys žvėrys yra daug tiesos. Kalbos, protavimo ir emocijų dovana moterį paverčia pikčiausia juodąja našle, o vyrą paverčia pačiu pavojingiausiu plėšrūnu; tik tuo, kuris tamsoje stebi savo auką. Plačiai šyptelėjo; vypsnis, kuris jau išsyk kėlė adrenalino lygius, kuris žadėjo puotą, kurios pagrindinis patiekalas buvo šiltas, gyvybe pulsuojantis kūnas.
-Iškart išleidžiam savo nagučius, katyte?- sumurkė vyriškis iš po medžio šešėlio-- na, buvo naktis, visur ten tie šešėliai, bet šis buvo dar tankesnis ir taip toliau-- ir staigiu judeliu be kitų žodžiu kryptelėjo rankose jau seniai esančią burtų lazdelę, kuri iššovė tankią sidabrinę virvę, kuri taikėsi apraizgyti merginos rankas ir kojas; imobilizuoti ją. -Labai miela, kai katinėliai ima purkšti ir rodyti savo menkus dantukus, - pridėjo ir žengė žingsnį artyn, taip kad jo veidas vis dar buvo sunkiai įžiūrimas.

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
Džeinės rankas supančiojo sidabrinė virvė, ištįsusi iš aukšto pasirodžiusio vyriškio burtų lazdelės. Juodaplaukė tik prunkštelėjo ir nedidelėmis pastangomis išsitraukė iš makščių peilį, kurį laikė suspaudusi, ir perrėžė juo virves.
-Jeigu aš katytė, tai tu tada ne laiku savo snukutį kišusi ne į savo reikalus pelytė,-sukrizeno mergina.
Net ir tokioje situacijoje, kai jai grėsė realus pavojus, Džeinė jautėsi rami. Jau būdama trečiame kurse su draugo Faso Oldeforto, Soreno Von Sjuardo pusbroliu, pagalba, ji tapo animage, ir nebuvo tokia bejėgė gležna mergina, kokia galbūt pasirodė. Visi šie metai Hogvartse jai nebuvo patys lengviausi, teko susidurti ir su savo galvoje esančiais neapčiuopiamais demonais, ir su kur kas realesniais padarais, kurie tik ir taikosi išplėšti tau žarnas. Džeinė mostelėjo burtų lazdele ir iš jos ištrūkusios auksinės gijos tučtuojau apraizgė nepažįstamąjį ir pakabino jį aukštyn kojomis ant medžio. Juodaplaukė primerkė savo žalias akis ir šyptelėjo.
-Atleisk, bet šiąnakt nebūsiu tavo desertas. Kažin, ar būtų linksmiau palikti tave čia kaboti ir žiūrėti, kaip tave sudrasko miško žvėrys, pačiai tave sudraskyti ar pasilinksminti ilgiau?-šyptelėjo Džeinė.
Nors vaikinas ir buvo pakabintas aukštyn kojomis ir patikimai supančiotas, klastuolė nenuleido nuo jo nei akių, nei lazdelės.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Vincento Lacruma

Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
-Pelytė?- balsas šoktelėjo oktava aukštyn, tarsi tas abibūdinimas būtų buvęs pernelyg kurioziškas ir kelė juoką.- Kokie mes neoriginalūs, - tyliai sušnypštė, it artyn slenkanti gyvatė, kuri lėtai uodė orą, kuri bandė vandenis. Visiškai nenustebo, kai toji mažoji kekšytė išsyk mikliomis rankytėmis išsilaisvino iš virvių ir tuomet savo ruožtu nusprendė, kad pakankamai gera mintis būtų surišti jį patį ir pakabinti vyriškį ant medžio. Miela, jeigu pagalvotum viena prasme; itin išdykėliška jei pagalvotum kita.
-Katyte, verčiau palik mane piktiems žvėriukams miške, - linksmai ištarė, jausdamas, kaip jo rankoje esanti lazdelė spaudžia jo šlaunį, tačiau to ir virvių sukeltas skausmas buvo pakankamai malonus, todėl dar kol kas tik spigino tamsiai kaštoninėmis akimis į dailų veidelį. -Nemanau, kad tavo silpni grybštelėjimai man sukeltų kančias, verčiau šie, - lėtai perbraukė liežuviu per savo dantis ir dar lėčiau iššiepė savo iltis-- kaip žmogui per ilgas, bet kaip plėšrūnui per trumpas. -Šie greičiau sukeltų man labai malonius jausmus, - kažkur giliai gerklėje nusijuokė, jau jausdamas, kaip niežti jo pirštai, kaip skonio receptoriai trokšta paragauti naujo skonio, kaip trokšta pasinerti į tam tikros rūšies ekstazė. Dar dar truputis, ir jis nustos būt toks ramus ir nejudrus; kol kas palauks, gal būt ši katytė ims ir prieis arčiau jo? Galbūt pabėgs? Tuomet medžioklė dar labiau paintensyvėtų ir taptų dar turiningesnė.

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Džeinė nejučia prunkštelėjo, kai nepažįstamojo balsas šoktelėjo visa oktava aukštyn. Atrodė, tarytum jam vis dar vyktų pavėluotos balso mutacijos, nors taip vyriškis tik išreiškė savo nustebimą. Merginos viduje sukilo pasišlykštėjimas dėl sutiktojo ketinimų ir žvilgsnio tose tamsiose rudose akyse. Juodaplaukė nebuvo kvaila, tad stovėjo tokiu atstumu, kad jis jos nepasiektų nė įsisiūbavęs ant tų auksinių gijų, kuriomis buvo supančiotas.
Kai tas pašlemėkas pabandė jai grasinti, Džeinės gerklėje sukilo ir išsiveržė laukan krizenimas, ji buvo nuoširdžiai nustebinta, nes tikėjosi labai nuobodaus vakaro, o dabar jau kažkoks gyvulys bandys ją nužudyti. Pamažu merginos juokas peraugo į grėsmingą urzgesį, ir ji jau vietoje baltų dantų iššiepė gerokai pasmailėjusias iltis. Žalios juodaplaukės akys prisimerkė, ir Džeinės nagai pasmailėjo. Ji vos laikėsi nepersikeitusi į savo animagės formą ir nesudraskiusi jo į skutelius, tačiau prisivertė susilaikyti.
-Kodėl tu išvis esi Hogvartso teritorijoje? Kas tu, po velnių?-iškošė pro iltis.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Vincento Lacruma

Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
Primerkęs akis vyriškis įdėmiai nužvelgė šiek tiek besikeičiančią merginą; jo galvoje sukosi visi ten esantys varžteliai ir sraigteliai, kurių dėka jis greitai įvertino padėtį ir jos rimtumą.
-Kas aš toks?- perklausė ir tarsi šaipydamasis iš jos susijuokė-- tylus, vos kelias akimirkas trunkantis juokas. Nesistebėjo, kad jo mergina nepažino, vis dėlto savo veido bruožus gana neblogai pakeitinėjęs, tik dėl viso pikto. O jei ir nebūtų padaręs to, abejojo, ar tikrai visi mokiniai gerai įsidėmėjo naujojo ūkvedžio povyzą. Visai patogu, jeigu gerai pagalvoji. -Katyte, verčiau galėčiau tavęs paklausti, ką tu veiki mokyklos teritorijoje vidury nakties, - ištarė ir staigiu kiek prispaustos rankos kryptelėjimu burtais privertė virves išnykti tankių, kokčių dūmų kamuolyje, kuris it nupūstas didžiulio vėjo gūsio pasileido link merginos. Kūliavirščiu nusileidęs ant kojų--metai visko išmoko-- Vincas kelias sekundes praleido trindamas žymes ant odos ir toliau pratęsė savo klausimą dūmų spąstuose atsidūrusiai merginai; pats skubiai pasitraukė kelis žingsnius atgal.
-Galbūt tu, mažoji katyte, esi įsibrovėlis, norintis užpulti mokinius, - lygiu, neutraliu balsu ištarė, tačiau tame neutralume pynėsi pavojingumo gaidelės.

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »

Mergina tik pavartė akis. Nežinia, ar nepažįstamasis bandė pasirodyti grėsmingas, o gal tiesiog išsidirbinėjo, tačiau prisistatyti, ko gero, neketino.
-Defodio,-mintyse ištarė burtažodį mergina ir po akimirkos jau buvo laisva.
-Taip, tikriausiai būtent taip ir yra. Septyniolikos metų viena mergina nugalės visus Hogvartso profesorius, nužudys mokinius ir užims mokyklą. Mano svajonės išsipildymas,-pavartė akis Džeinė.-be to, jei nepastebėjai, ėjau nuo Hogvartso teritorijos link miško. Ir tikrai nesupainiojau pusių, tai kažkaip nekokia mokyklas šturmuojanti teroristė gaunasi iš manęs, chm?
Tokį vėlų vakarą, kai juodaplaukė tik ketino svaidyti peilius į medžius ar praktikuotis kerus, dvikova visai neblogai išjudino rutiną. Nors ji ir nesuprato, kas šis pašlemėkas ir ko jam reikia iš jos, tai nenumalšino jos noro išspardyt jam subinę. Jau vien už ramybės sudrumstimą.
-Gerai, peliuk, nenori sakyti savo vardo, ir nesakyk, bus mažiau kaltės jausmo širdyje, jei netyčia atsidurtum ligoninėj arba nudvėstum,-gūžtelėjo pečiais Džeinė.
Juodaplaukė mostelėjo burtų lazdele ir daugybė daiktų- nulaužtos šakos, akmenys ir žemės ėmė skrieti į vyrą ir talžyti jį.

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Persefonė ranka perbraukė šiandien sugarbanotus plaukus, lazdelę kyštelėjo vyšnynės suknelės kišenėn ir sekundei užsimerkė. Grįžtelėjo akim į pilį, kur šviesos degė vos vos, ir tai tik profesorių kabinetuose. Jau buvo ganėtinai tamsu. Kaip tik mažų mergaičių medžioklei. Ne, raganė jų net nebandys skriausti, tik pažais, dėl to kaltas šiąnaktinis mėnulis. Lėtai slinkdama medžių šešėliais, devyniolikmetė sužvarbo, tad teko išsitraukti lazdelę ir minutėlę pailsėti prie uždegtos ugnelės. Kai priėjo gerai pažįstamas vietą, kur būdama mokinė žaizdavo savo žaliomis kasomis su draugais, Natanieliu ir bandydavo kerus ant medžių. Čia viskas taip gerai pažįstama, vien prisiminimai, nuo kurių šąla dantys. Oras čia slogus, bet visą pakeitė pati Persefonė - jis buvo užkeiktas taip, kad vos šią vietą pasieks maža mergaitė, ji greit pakils į orą ir negalės judėti, kitaip, kas gi žais su suaugusia, kuri atrodo kraupiai, nors ne šiandien. Vidury užkūrė nemenką lauželį, vėlgi, matomą tik mažoms mergaitėms, net užkerėti jo negalėtų matyti, nors ir koks didelis jis yra. Užkūrė arbatėlės, ant pagaliukų uždėjo po kelis zefyrus kepinti. Tada išsiuntė keletą laiškų, kam paklius, to laukia ilga skraidymo, nuotykiu ir žaidimų naktis. Ryte jos viską pamirš. Vos pily užgeso paskutinės šviesos, Persė klestelėjo aukštai ant medžio šakos ir pasislėpė tamsoje.

((Laiške buvo rašoma:
Citata
Sveika. Miške rengiamas slaptas mažų mergaičių vakarėlis. Ateik. Sek paskui oranžines didelio laužo žiežirbas. Lazdelės neprireiks. -Mergaitė
))
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Jau buvo atostogos, Emillia nusprendė pasivaikščioti uždraustajam miške. Miške ji visada patyria nuotykius, todėl buvo įsitikinus, kad ir vėl kažkas atsitiks. Klastuolė susipynė dvi kasas pasiėmė pintinę su maistu ir išėjo iš Hogvartso. Priėjus prie miško ji buvo sutikus jos amžiaus mergaites. Įdomu, ką jos čia veikia, visgi atostogos. Miške klastuolė pasiėmė keksiuką ir pradėjo valgyt. Valgydama atskrido pelėda su laišku. Įdomu kas čia, retai man ateina laiškai.
Citata
Sveika. Miške rengiamas slaptas mažų mergaičių vakarėlis. Ateik. Sek paskui oranžines didelio laužo žiežirbas. Lazdelės neprireiks. -Mergaitė
Emilliai pasižiūrėjus į tolį ji pamatė didžiulio laužo dūmus. Kodėl gi ir nenueiti į vakarėlį? Niekada juose nebuvau, reikėtu sudalyvauti, visgi skamba linksmai. Emilliai iškarto labai apsidžiaugė, kad gavo pakvietimą į vakarėlį. Ji buvo įsitikinus, kad bus linksma, klastuolė norėjo vos ne šokinėti nuo laimės. Kai Emillia nusiramino, klastuolė pradėjo sekti oranžines didelio laužo žiežirbas. Laužas buvo toli, todėl Emillia pradėjo vos ne bijoti, kad pavėluos. Buvo jau vakaras, saulė buvo jau vos nenusileidusi. Keista, kad vakarėlis naktį ir uždraustajame miške. Visgi naktį tai baisu vaikščioti. Emilliai sekant iš tolaus išgirdo mergaičių balsus. Jau tuoj ateisiu prie laužo. Netoli liko. Klastuolė buvo beveik priėjusi. Atėjus Emilliai, dar nieko nebuvo. Buvo tik didelis laužas, ir šalia jo pagaliukai su zefyrais. Pamačius zefyrus klastuolė paėmė vieną ir suvalgė. Emillia atsisėdo prie laužo ir laukė kitų mergaičių. Gal tai tiesiog pokšas.. Ir niekas neateis. Visgi, kas mane pakvies į vakarėlį. Emillia truputi nuliūdo, bet iš galo pamatė kaip atėjo dar vieną mergaitė, bet staiga Emillia sustingo ir pakilo į orą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Emillia DiLaurentis »

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Eleizija sumanė pasivaikščioti po pilį. Susirišo ne ilgą kasą, iš spintos išsitraukė rudenišką megztinį ir apsirengė jį. Jis kuo puikiausiai derėjo prie plėšytų džinsų, ilgu liemeniu. Ji tyliai pravėrė kambario duris ir išsmuko pasivaikščioti. Hogvartse buvo labai tylu, nes daugelis buvo išvykę namo, kadangi dabar mokykloje buvo atostogos, bet Eleizija liko. Kodėl? Nežinojo, bet jau to gailėjosi. Nes nei Niko, nei Franko nebuvo. Ji jautėsi vieniša, nes nebuvo su kuo išsiplepėti, norėjosi draugės, bet ir tos neturėjo. Netikėtai kažkas sužėrėjo ant mokyklos koridoriaus grindų. Eleizija pasilenkė paimti tą daiktą. Tai buvo raštelis, tiksliau kvietimas.
Citata
Sveika. Miške rengiamas slaptas mažų mergaičių vakarėlis. Ateik. Sek paskui oranžines didelio laužo žiežirbas. Lazdelės neprireiks. -Mergaitė
Mažų mergaičių vakarėlis? Na, spėju Karolaina neitų, net ją ir pakvietė. Juk ji jau subrendęs vaikas. Na, tikriausiai reiks nueiti, nes neturiu vis vien ką veikti. Nieko nelaukusi, ji apsičiupinėjo ar nepamiršo burtų lazdelės, nes tikrai neketino su ja skirtis, ir patraukė link išėjimo.

-Na, štai ir laužas tolumoje, -tarė varnė, kai jau buvo uždrausto miško pamiškėje.
Ji nurijo seiles ir pradėjo žingsniuoti jo link. Miške buvo tylu, net nesigirdėjo lapų šlamėjimo. Jokio gyvio nesimatė, nors užmusk. Nei voverių, nei stirnų, nei paukščiu - nieko. Tik priėjusi prie laužo, pajuto kažką.
-Kažkas čia negerai, - tyliai tarė ji. - Mažų mergaičių vakarėlis? Tik suauges žmogus galėtų tai parašyti.
Nujautusi kažką negero, ji pradėjo eiti atbulomis, bet toli nenuėjo. Žengus vieną žingsnį, ji pajuto, kad varnės kūnas sustingo, ji neteko kontrolės. Elė suglebo ant žolės, bet netrukus buvo pakelta nematomų rankų. Ji plevėsavo ore. Vienintelė kūno dalis, kurią ji galėjo judinti, buvo jos akys. Viską staigiai apžiūrėjusi, sustingo. Ore ji buvo ne viena. Šalia jos skrajojo dar viena mergina, kurią varnė buvo porą kartų sutikusi mokykloje.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
  Nors ji ir žinojo, kad naktį po pilį vienai  bastytis negalima ji vis tiek tai darė. Juk taisyklės tam ir yra skirtos, kad jas laužyti, tiesa? Ir štai iš klastūnyno irštvos išėjo Morgana. Šį kartą plaukus ji buvo susirišusi į ilgą kasą kuri tabalavo už nugaros. Jos gana sunkių, raudonų kareiviškų batų aidas atsimušinėjo į sienas, sukeldamas tokį jausmą, kad kažkas eina už raudonplaukės. Ir visai netikėtai, kažkas pakliuvo po jos kojomis. Morgana susiraukė ir pasilenkė, kad paimtų tą daiktą. Nors tiksliau tai buvo popieriaus skiautė, o jei dar tiksliau – kvietimas.
Citata
Sveika. Miške rengiamas slaptas mažų mergaičių vakarėlis. Ateik. Sek paskui oranžines didelio laužo žiežirbas. Lazdelės neprireiks. -Mergaitė
Mažų mergaičių vakarėlis? Kaip kvailai skamba! Bet gal vertėtų nueiti, pažiūrėčiau kas ten vyksta įdomaus, jei nepatiks - išeisiu. O ir lazdelės nepaliksiu. Dar ko? Jei reikės paversiu kažką meškėnu. Morgana tyliai sukikeno ir sumurmėjusi burtažodį kuris užgesino šviesą, lazdelės gale pajudėjo miško link.


  Morgana visai netrukus buvo miško pamiškėje. Jai netruko ilgai nueiti, šį kelią galėjo nueiti kad ir užmerktomis, o turbūt net ir takelį yra išmynusi. Ji pradėjo žvalgytis, bet nepastebėjo jokių žiežirbų. Gal reiktų giliau nueiti? Reikia pabandyti. Rusvaplaukė pagalvojo ir prasibrovusi pro krūmynus įėjo į tamsų mišką. Ir štai pasirodė pirmosios žiežirbos, klastuolė patenkinta pradėjo sekti jas į nežinią, o gal tiksliau į vakarėlį?
  Ji net nepastebėjo, kad miške neįprastai tylu. Nesigirdėjo jokio vėjelio kedenamų lapų garso, žiogų čirškėjimo, tarsi miškas staiga užmigo amžinam miegui. Mergiotė sekė žiežirbas it užhipnotizuota, bijodama, kad jas pames iš akių.
  Rusvaplaukė pradėjo  užuosti aviečių arbatos kvapą susimaišiusį su svaiginančių dūmų. Ji jau buvo vietoje, matėsi milžiniškas laužas, tačiau daugiau nieko prie jo. Gal aš per anksti atėjau? mergaitė susimąstė, bet spjovusi tas mintis šalin įėjo į pievelę. Bet visai netrukus ji pajuto, kaip ją surakina. Ji nebegalėjo judėti, kalbėti ir Morgana pajuto kaip pakyla į viršų kelis metrus. Vienintelis dalykas kuris išliko aktyvus, tai buvo akys, jos sukinėjosi nuo vieno šono prie kito, užkliūdamos už dviejų pažįstamų mergaičių ir merginos prie laužo.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Camille drybsojo lovoje ir prie neryškios žvakių šviesos skaitė bibliotekoje rastą knygą. Pro atvirą langą girdėjosi švelnus vėjelis, siaučiantis tarp besiruošiančių spalvą pakeisti lapų.
Nors Milė ir buvo įsijautusi į knygos siužetą, jos akys nepraleido pro atvirą langą į miegamąjį įskridusio ir ant jos lovos galo nusileidusio popiergalio. Numetusi skaitalą į šoną, pačiupo popieriaus skiautelę.

Citata
Sveika. Miške rengiamas slaptas mažų mergaičių vakarėlis. Ateik. Sek paskui oranžines didelio laužo žiežirbas. Lazdelės neprireiks. - Mergaitė

Be abejonės, nors varniukė ir buvo maža, puikiai žinojo, kad visa tai gali būti iškrypėlio, pasitenkinančio mažomis mergaitėmis, darbas. Visgi senyva močiutė, su kuria praleido didžiąją gyvenimo dalį, stengėsi apsaugoti anūkę ir mokė ją apie viską, kas slypi už jų nedidelių, tačiau be galo jaukių jų namų durų.
Deja, net ir mylimos senelės pasakojimai apie pakampiuose slypinčius plėšikus ir prievartautojus nesulaikė pirmakursės. Atrodė, kad kažkokie kerai veiktų mergaitę ir trauktų ją to tariamo vakarėlio link.
Nenorėdama pavėluoti, Kamilė tik užsimetė didžiulį, kelius siekiantį paltą ant savo melsvos pižamos, apsiavė pūkuotas šlepetes ir nužingsniavo laužo žiežirbų link, kurias kiek anksčiau matė pro savo langą. Žinoma, lazdelės tikrai nepaliko (viskas buvo pernelyg įtartina, kad paliktų ją kambaryje).
Žingsniuodama uždraustuoju mišku, vienuolikmetė jautėsi nedrąsiai, nejaukiai. Viskas aplink buvo pernelyg tylu ir ramu. Nesigirdėjo nei lapų šlamėjimo, nei gyvūnų ir kitų gyvių skleidžiamų garsų. Visai netoliese matėsi ir laužas, šis buvo didžiulis, tačiau keisčiausia ne tai. Camille pasislėpė už medžio kamieno ir žvelgė į laužą, virš kurio skraidė keletos mergaičių kūnai.
Žinoma, galėtų pakviesti pagalbą, tačiau bijojo, kad bet koks garsas išduotų ją esant čia, o tai pakenktų dar labiau nei kabojimas virš ugnies.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Persefonė jau baiginėjo nusikramtyti nagus, kol į mišką atrioglino mergaitė. Norėdama atidžiau įsižiūrėti į pirmą auką, persikėlė ant kito medžio, kuris turėjo ilgesnes ir truputi žemesnes šakas. Ak, nedėkingoji, valgo zefyrus, nors dar ne visi susirinko. Vargeli tu vargeli... Garbanotoji vis žiūrėjo į klastuolę, kaip pastebėjo, ir laukė kol galiausiai ji pakils oran. Žinoma, ko ilgai laukt, vos atbrido dar viena, vėlgi nematyta mergiotė, abi mažametės staigiai kilo į orą ir sustingo. Nors galėjo judinti akis, Persefonė liko nepastebėta šešėlyje. Kolkas dar nelindo į laužo šviesą, laukė dar dviejų, greičiausiai dar burtų nepaveiktų mergaičių. Įsižiūrėjusi kažkur į toli, pamatė, kad laukti liks vos vienos - iš pilies slinko dar viena klastuolė. Ak, devyniolikmetė beveik netvėrė džiaugsmu: pirmąkart jos medžioklė nusisekė ir gana neprastai. Tos vienos laukimas be galo ir be krašto neramino, o laukti tiek ilgai, turbūt ir visa naktį, neviliojo. Mergina giliai įkvėpė, bet sustingo. Jautė kvapą. Kažkokį. Tikrai ne tos trijulės virš laužo. Nejaustą. Naują. Ji stovėjo netoli. Ta ji, buvo mergaitė. Turbūt nespėjo pakibti oran, nes pamatė savo drauges. Aš irgi jos vietoje nerizikuočiau. Ką gi, bet rudaplaukė su vyšninės spalvos suknele, turėjo planą, iš miško ketvirtoji tikrai nepabėgs - jis užkeiktas, todėl trumpam palikusi tris kitas mergiotes, leisdama joms kalbėti, tik labai tyliai ir, jei jos rėks, magija vėl suriš joms burnas, o tada leidosi į paieškas mergaitės, kuri slepiasi visai netoli.
-Nagi, ko tylit?- paklausė savo aukų, pažvelgdama už vieno medžio kamieno, tada kito. Galių galiausiai nusprendė išburti magiškas dulkes, kurius privers tą kažką nusičiaudėti ir ne vieną kartą.
-Ateik, ateik, nebijok, neskriausiu,- lyg kokį katiną, pašaukė Persefonė.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Kai klastuolė pakilo į orą, dar nieko nebuvo. Ji norėjo rėkti, šaukti pagalbos, bet bijojo. Jai pakilus į orą, apytiksliai už minutės pakilo į orą dar vieną mergaitė. Emillia mergaitę buvo sutikusi kelis kartus Hogvartse. Ką daryti? Gal pabandyti pašaukti pagalbos? Bet ar tada neatsitiks su manim kas nors?
 
Emillia jau norėjo šaukti pagalbos, kai pamatė, kad į orą pakilo dar viena mergaitė. Kiek čia dar bus mergaičių? Visgi tas laiškas tikrai buvo labai įtartinas, nes kviesti ne šiaip į vakarėlį, o būtent į mergaičių, tai skamba gan pedofiliškai. Emillia nedrąsiai prakalbo.
- Kaip mums išsigelbėti? - nedrąsiai paklausė.
 Klastuolė pamatė, kaip už medžio buvo pasislėpusi dar viena mokinė. Dar viena? Ką ji ten daro? Tegul bėga kuo toliau iš čia. Emilliai pasidarė baisu, kad kas nors dar iš mokinių gali patekti į šituos spąstus. Ir ką su mumis darys.. Klastuolei su akimis žiūrėjo į kiekvieną kampą, žiūrėjo į mergaites.
Kai žiūrėjo, Emillia pradėjo labai stipriai kosėti. Kosėjant, jai pasirodė, kad gali truputi pajudėti. Bet klastuolė pagalvojo, kad kol kas ji taip ir nejudės, ir galvos ką daryti, ir kaip iš čia išeiti.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: Miško glūduma
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Po kelių minučių prie laužo atsirado dar viena mergina. Ji taip pakilo į dangų suparalyžiuota. Varnė apžvelgė abi merginas ir giliai atsiduso. Ji taip ir nujautė, kad kažkas blogai, bet vistiek ėjo. Dabar skrajodama gailėjosi savo sprendimo. Netikėtai kažkas sujudėjo miške. Elės akys nukrypo link sujudimo ir ji nudžiugo, pamačiusi dar vieną merginą. Ji nuo kitų skyrėsi tuo, kad nebuvo paveikta kažkokio iškrypėlio kerų. Na gi, bėk, pakviesk pagalbą. Ko lauki? Bėk, kol niekas tavęs ten nepastebėjo. Bet mergina nejudėjo iš vietos, o tik stebėjo bendraamžes. Tada iš šešėlių išlindo jauna moteris su rudais plaukais ir raudona suknele. Tikriausiai čia ir bus spąstų spendėja: pamanė varnė. Ji mostelėjo į tris merginas, palengvindama joms dalią. Dabar jos galėjo kalbėti ir spoksoti visur, bet daugiau nieko. Moteris vėl dingo iš akiračio ir tada viena mergaitė prašneko.
-Nežinau, leisk pamąstyti.
Ką daryti? Šaukti? Neverta, nes vėl būsim sukaustytos kerų. Gal prašyti jos, kad paleistų? Na jau tikrai ne. Nesiruošiu žemintis prieš kažkokią iškrypėlę. O gal tiesiog laukti, kol ji viską išaiškins, kodėl jas čia pasikvietė? Ne, tikrai ne. Yra dar viena išeitis. Kovoti su ja, jos pačios metodais. Eleizija giliai įkvėpė ir nusprendė veikti. Burnoje pradėjo kaupti seiles ir garsiai murmėti:
-Atlei-skite. Ar gir-ite? Ma-aaa-an reikia... Man rei-kiaa susi-leiiisti dozę insu-liino, antraai-aip...
Varnė tyčia nustojo kalbėti ir pradėjo vaidinti, kad springsta seilėmis. Putos būtų išvis tobula, bet iš kur jų gauti nežinojo.