1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #75 Prieš 7 mėnesius »
Kaip tik tuo metu, kai baigė išpinti plaukus ir jau juos kedeno bei mėgavosi ant rankų ir veido besikondensuojančiais vandens lašeliais, mergaitė išgirdo erzinantį balsą. Netruko nė poros sekundžių prisiminti, kas jo savininkas.
- Norėčiau to paties paklausti ir tavęs, - piktai prisimerkė ir stebėjo berniūkštį. Jis nebuvo prefektas, todėl būti čia jam buvo draudžiama. - Juk supranti, kad būti čia tau draudžiama, a?
Supratusi, kad geruoju šitai gali nesibaigti, pamėgino eiti kitu keliu.
- O gal tiesiog patingėjai prisileisti šillto vandens savo bendrabutyje ir tavo uoslė atvedė į šį kambarėlį? Štai, prašau, mėgaukis. Abejoju, ar rūsyje smagu praustis, kai aplink ir taip daug drėgmės, - ėmusi kedenti plaukus dėstė savo mintis grifiukė. Jai pačiai buvo keista išlikti tokiai ramiai prie brendraamžio ir dar klastuolio, kurio lazdelė, be abejo, tuoj atsidurs jo rankoje. Kita vertus, Mionos lazdelė taip pat buvo visai čia pat. Žinojo, kad tada, kai vaikinukas nukreips lazdelę į ketvirtakursę grifiukę, Miona saviške taip pat pasinaudos.
- Čia, va, kranas. Jį reikia pasukti ir tada iš visų šiltų pradės bėgti įvairiaspalvis ir įvairiakvapis bei šiltas vanduo. Supranti? - sustojusi ir rodydama į kraną tęsė ji. Vos baigusi kalbėti atsisuko ir kilstelėjo antakį. - Aš būsiu ana ten. Jei ko prireiks, šūktelk, - nesiklausydama klastuolio parodė ranka į kitą kambario galą, kuriame stovėjo kriauklės, ir pasiėmusi rankšluosčius bei lazdelę tyliai nutipeno jų linkui. Neturėjo jokių idėjų, kokią nesąmonę gali iškrėsti tas berniūkštis.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 266
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #76 Prieš 7 mėnesius »
- Kodėl man čia būti draudžiama? - apsimetė esąs nustebintas Dafydd. - Čia tikrai nėra tik mergų vonia.
Žinoma, klastuolis suprato, kodėl jam čia negalima, tačiau kodėl nepasinaudoti proga paerzinti keistą mergiūkštę.
- Žinai... - nutęsė Dafydd. - Aš tikrai nieko nepatingėjau. Tik norėjau šį kartą ateiti čia. Ir štai - aš čia.
Velsietis nelabai suprato, apie ką kalbėjo grifiukė, tačiau negalėjo to prisipažinti. Taip, Klastūnyno bendrasis kambarys buvo rūsyje. Tačiau tai nereiškia, kad ten drėgna ar nešvaru...
- Jeigu nežinojai, tai apie dalykus, kurių neišmanai, geriau yra patylėti, - piktokai pasakė Dafydd. Ir tada grifiukė pradėjo kaip mažam vaikui rodyti, kur yra kranas ir ką jis turėtų daryti. Velsietis supyko:
- Ką tu čia man aiškini? Aš nesu toks kvailas, kad nesuprasčiau. O jeigu manai, kad esu, tai, matyt, pati tokia esi.
Panašu, kad mergaitė nebuvo itin nusiteikusi kapotis. Ji jau ėjo tolyn nuo vonios, lyg ir užleisdama ją klastuoliui. Tai jį šiek tiek nustebino, nes paprastai jo sutikti žmonės nebuvo tokie nuolankūs. Tad kelias akimirkas Dafydd tik stovėjo ir nežinojo, ką daryti. Tačiau netrukus į galvą atėjo mintis.
- Tai tu eik, maudykis, - apsimestinai draugiškai pasakė Dafydd. - Aš čia prisėsiu ir pažiūrėsiu.
Klastuolis pasileido paskui mergaitę ir ne itin švelniai išplėšė jai iš rankų vieną rankšluostį.
- Reikia? - klaustelėjo. - Tai pasiimk.
Dafydd norėjo numesti rankšluostį tolyn į kampą, tačiau šis nelaiku išsprūdo iš rankos ir rankšluostis įkrito į vonioje esantį vandenį.
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #77 Prieš 7 mėnesius »
Mionai klastuolio pyktis, erzelis ir mėginimas uždegti degtuką jos viduje visiškai nerūpėjo. Neturėjo noro pykti, o ir pavargus buvo, todėl pro ausis praleido net ir tą kvailą repliką apie josios kvailumą.
Šviesiaplaukė, eidama prie kriauklės, juto ore didžiulę įtampą ir beviltišką Dafydd bandymą išprovokuoti. Nusiprausiu veidą ir gana, - mintyjo mergaitė, tik staiga jai iš rankų buvo išplėštas rankšluostis. Atsisukusi pamatė, kaip berniūkštis laiko jos rankšluostį ir po kelių akimirkų numeta jį vandenin. Keletą sekundžių šviesiaplaukė stebėjo, kaip rankšluostis mirko ir ėmė palngva skęsti. Supratusi, kad teks jį ištraukti, mergaitė sviedė piktą žvilgsnį į berniūkštį.
- Nevykėli, - iškošė ir drėgnomis nuo garų ir nuo nuo lubų lašančių susikondensavusių vandes lašelių grindimis rudaplaukė grifiukė nušlepsėjo iki baseino ir pamėgino pasiekti rankšluostį. Nepavykus jo sugriebti pasistiebė ir darsyk siektelėjo jau visiškai sušlapusio rankšluosčio. Tačiau, nelaimė, slidus šlepetės padas slystelėjo ir ji griuvo vandenin. Skaudžiai susimušė ir nusibrozdino kelį ir iš išgąsčio įtraukė pro nosį vandens. Vonia, tiksliau, baseinas pasirodė kur kas gilesnis, o dar dėl jo slidaus paviršiaus mergaitė nuslydo paviršiumi į dar gilesnę vietą. Lazdelę kažkur pametė, o plaučius tiesiog degino įkvėptas vanduo. Bergždžiai mėgindama išsikapanoti nusidaužė alkūnę. Akimirką pasirodė, kad kaži kas laiko ją už kitos rankos ir neleidžia iškilti oran. Tačiau sąmonė temo ir darsyk pamėgino griebti už vandens ir iškilti. Visa laimė, ji užčiuopė kažką kieto. Galimai tai buvo lazdelė, todėl instinktyviai sumosavusi ranka ir suburbuliavusi burtažodį skriste išskrido iš vandens ir tėškėsi ant vonios grindų. Sąmonė galutinai užtemo ir ji nugrimzdo į tamsą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 266
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #78 Prieš 7 mėnesius »
Pati tu nevykėlė tokia mintis šmėstelėjo Dafydd galvoje. Ir netrukus klastuolis galėjo įsitikinti savo teisumu. Grifei įgriuvus į vonią Dafydd pradėjo prunkšti. Jis nė nemanė to slėpti - buvo pernelyg juokinga į tai žiūrėti. Velsietis matė, kad mergaitė, ko gero, užsigavo. Ir galimai stipriai. Tačiau jis nė nepagalvojo jai padėti.
- Kaip sekasi? - dar pašaipiai paklausė.
Matydamas, kaip mergaitė lėtai grimzta, Dafydd kiek nusigando. Vis dėlto jis nenorėjo, kad ji čia jo akivaizdoje nuskęstų. Laimei, ji netrukus buvo tarsi išsviesta iš vandens ir plojosi ant žemės. Dafydd gerokai nustebo pamatęs tokį vaizdą. Ko gero, moka kokius nors burtus... pagalvojo klastuolis. Jis pastebėjo, kad mergaitė visai nejuda. Kurį laiką Dafydd nekreipė į tai dėmesio, tik kartais vis žvilgtelėdavo į mergaitę. Tačiau galiausiai jis šiek tiek sunerimo. Priėjo prie grifės ir pasakė:
- Jau baik apsimetinėti, gerai?
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #79 Prieš 7 mėnesius »
Miona plaukiojo kažkur toli toli. Buvo lyg nesvarumo būsenoj, dėl ko sklendė oru virš žemės. Tiksliai negalėjo pasakyti, kur ta žemė, bet kojos tikrai į nieką nesirėmė. Aplink buvo aklina tamsa, nematė net savo rankos, todėl tiesiog laukė, kol prašvis. Minutėlę kitą taip pabuvojus ėmė rodytis, kad kažkas ne taip. Niekas nevyko, o ir galūnių pajudinti niekaip nepavyko.
Netrukus ir kažkoks irzlus balsas pasigirdo. Mintys ėmė tekėti greičiau ir po kelių akimirkų mergaitė staigiai atmerkė akis ir iškart iš skrandžio sukilo visas vanduo, kurį springdama šiaip ne taip išspjovė. Galva sukosi, rankas ir kojas gėlė sumušimų vietose, jas maudė. Ant pižaminių kelnių matėsi kraujo plotai. Pakaušis taip pat ne ką mažiau skaudėjo, o dar kai pamėgino atsisėsti, galva apsisuko ir teko palaukti, kol aplink šokinėjančios baltos muselės dings. Niekada nebuvo skendusi, todėl gerai nežinojo, kaip reiktų tokiu atveju elgtis. Plaučius vis dar gėlė, burnoje juto muilo skonį, todėl netrukus ėmė beprotiškai troškinti. Šiaip ne taip atsistojusi ir palaukusi, kol praeis sukilęs šleikštulys ir svaigulys, vilkdama kojas nuėjo iki kriauklės. Nenorėdama žiūrėti į veidrodį greitai pasilenkė ir į rieškutes prisileido vandens. Kai vėl pakėlė galvą, pamatė, kad atrodo siaubingai. Šviesiai rudi plaukai buvo sulipę nuo muilino vandens, veidas pebalęs ir šiek tiek pamėlęs, rankos taip pat atrodė nesveikai. Netrukus akys užkliuvo už raudonų plaukų kupetos ir staiga prisiminė, kad čia buvo ne viena.
- Dėkui už pagalbą, - sarkastiškai mestelėjo. - Tavo balsas prikeltų net mirusįjį.
Rankose nelaikė lazdelės. Tai suprato, kai pamatė ją besimėtančią palei klastuolio kojas, tačiau tai ne itin ir rūpėjo. Ramiai nuėjo iki vonios, prie kurios stovėjo Dafydd. Neėmė lazdelės. Nematė prasmės. Tegul ima. Didesniu bjauruoliu vis tiek jau nepasrodys, - pagalvojo.
Miona nė nenumanė, ką daryti su plaukais ir dėl nenuplauto muilo niežtinčiomis rankomis ir kojomis. Lipti vandenin tikrai nesinorėjo, ypač tada, kai vos nepaskendo. Tačiau nusiprausti tikrai reikėjo.
- Gal malonėtum išeiti? Manau, kad man reiktų nusiprausti, nemanai? Tavo dėka, žinoma, - veide pasistengė neparodyti jokių jausmų, tačiau nuovargis aiškiai matėsi. Šįsyk visiškai neturėjo noro ginčytis su juo ir žiūrėti į jį. Buvo truputį gėda, kad vos nenuskendo vonioje. Tačiau tikėjosi, kad jis kada nors pajaus kartėlį, jog nepadėjo skęstančiam.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 266
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #80 Prieš 7 mėnesius »
Dafydd žiūrėjo, kaip mergaitė pamažu atsigauna. Klastuolis vis bandė save įtikinti, kad ji tik apsimetinėja, tačiau iš visko, ką matė, jis galiausiai suprato, kad grifė nevaidina. Dafydd pagalvojo, ar nereikėtų pasiūlyti pagalbos - mergaitė atrodė taip prastai, kad net šiam vaikiui kilo tokia mintis. Tačiau tuo metu ji atsistojo ir nuėjo link kriauklės. Tad velsietis pasinaudojo proga nieko nedaryti.
Grifei pažvelgus į jį Dafydd kiek sutriko. Jis nežinojo, ko mergaitė tikėjosi. Tačiau netrukus velsietis pamatė prie jo kojų gulinčią lazdelę. Kiek pasvarstęs klastuolis pasilenkęs ją paėmė.
- Imk. Nebijok, nieko aš tau nedarysiu.
Dafydd žvelgė į mergaitę ir galvojo, ką gi jam daryti. Jis neketino padėti: ji gyva, vadinasi, galima ramiai nieko nedaryti. Tuo labiau, kad klastuolis nebūtų nė žinojęs, ką turėtų nuveikti. Tačiau ir trauktis iš prefektų vonios jis neketino.
- Ne, nemalonėčiau išeiti, - kandžiai pasakė. Nors ir suprato, kad grifei reikia nusiprausti ir būtų normalu pasišalinti, velsietis nebuvo toks malonus. - Ačiū, kad prileidai vandens. Nemanau, kad dabar norėsi maudytis. Aš su mielu noru pasinaudosiu.
Klastuolis kvailokai pavėpsojo į mergaitę ir po kurio laiko pratarė:
- Beje, nebijok. Aš niekam nepasakosiu, kas čia atsitiko.
Tik dėl to, kad neturiu, kam pasakoti pagalvojo Dafydd. Jis priėjo prie pat vonios ir įkišo pirštus į vandenį. Tas buvo maloniai šiltas.
- O gal nori paplaukioti kartu? - šiek tiek pašaipiai paklausė.
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #81 Prieš 7 mėnesius »
Miona svarstė, imti siūlomą lazdelę, ar ne, tačiau apsisprendė atsiimti, kai jis pasipūtėliškai atsisakė išeiti. Berniokas buvo kažkoks keistas: akimirką jo veide kaip šešėlis pasirodo mažytis rūpestis, kitą akimirką jis neleidžia jai atsiprausti. Tačiau galiausiai pribloškia tai, kad sako, jog niekam nieko nesakys. Šviesiaplaukė norėjo atkirsti, kad tegu sakosi kam nori, bet kažkodėl susilaikė. Neabejojo, kad būtų prikūręs visokių nesąmonių, o rūpesčių nenorėjo. Dabar svarbiausi buvo du tikslai: išgrūsti klastuolį lauk ir nusiprausti. Deja, mergaitė buvo per daug pavargusi, kad sugalvotų kokį nors planą.
Netrukus prisiminė, kad jos rankšluostis vis dar buvo ten, todėl tarstelėjo ,,Accio rankšluostis" ir iš po vandens jai į rankas atskriejo tai, ko ieškojo. Kaip anksčiau nepagavojau, - susierzino mergaitė.
Šviesiaplaukė, kad ir kaip skaudėjo alkūnes, pamėgino išgręžti rankšluostį. Persvėrė jį ant kažkokio kabliuko prie sienos, kurį pamatė tik dabar, kad išdžiūtų.
- Kas su tavimi negerai, Dafydd? - tiesmukiškai paklausė mergaitė, kai šis pasiūlė pasiplaukioti kartu. - Tu tiesiog nepakenčiamas.
Lėtai nupėdino iki prefektų vonios ir, mostelėjusi lazdele, išleido visą vandenį.
- Maudynės baigės. Eik lauk. 

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 266
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #82 Prieš 7 mėnesius »
Dafydd pasirodė, kad mergaitė labai jau pasipūtėliškai paėmė lazdelę. Ir, žinoma, nepadėkojo. Klastuolis kilstelėjo antakius, tačiau nutylėjo. Tiesiog tingėjo dar dėl kažko su ja aiškintis.
Velsietis žiūrėjo, kaip ji vargsta gręždama rankšluostį. Kokią akimirką pasvarstė, ar nereikėtų pasisiūlyti padėti. Kad vėl išsityčiotų? paklausė savęs Dafydd ir patylėjo. Po kelių akimirkų nutarė, kad geriau nė nereikia apsimesti, kad jis yra draugiškas. Juk tuo niekas nepatikės pridūrė sau Dafydd. Staiga jį apėmė kažkoks liūdesys. Visą gyvenimą vyrukas nesulaukė malonesnio žodžio. Ir tai buvo normalu. Tačiau kai jis pats taip elgiasi, kiti jam prieštarauja... Tad mergaitės klausimas, kas su juo negerai, sutrikdė klastuolį. Jis nuoširdžiai nežinojo, ką atsakyti.
- Nemanau, kad tai su manim kažkas negerai, - galiausiai pratarė, nors ir pats girdėjo, kad balsas neskamba ryžtingai. - Kaip su manim, taip ir aš, - kiek drąsiau pridūrė.
Kai grifė išleido vandenį, Dafydd pasipiktino. Jis ne tam čia atsigrūdo vidury nakties, kad dabar nieko nepešęs keliautų į savo kambarį. Tikrai ne. Tad velsietis priėjo prie vonios ir atsuko kelis čiaupus iš karto. Burtais nė nebandė to padaryti, nes žinojo, kad nieko nebus.
- Ne, mergužėle. Maudynės dar nė neprasidėjo, - pratarė Dafydd. - Bet... Jeigu nenori paplaukioti kartu, siūlau čiuožti iš čia, nes aš būtent tai ir darysiu.
Klastuolis nuėjo iki sienos ir ten nusivilko apsiaustą. Nelabai norėjo nusirenginėti prie merginos, tad prie vonios grįžo su likusiais rūbais.
- Geros nakties, - kandžiai pasakė ir įlipo į pilnėjančią vonią.
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #83 Prieš 7 mėnesius »
Kai išleido vonios vandenį, iškar pasigailėjo, kad neišklausė, ką sakė Dafydd. Po kelių sekundžių mergaitė suprato, ką šnekėjo Dafydd. Balsas skambėjo netvirtai, tiksliau, apsimestinai drąsiai. Buvo girdėti aiški liūdesio gaidelė, todėl, kai jis vėl atsuko kranus, tik stebėjo, kaip baseinas pilnėja. Į atmintį lindo prisiminimai apie tai, koks didžiulis patyčių objektas buvo ji. Čia buvo spėjusi tai pamiršti, spėjo susirasti draugų, pažinti kitą, grifišką, savo dalį.
Nežiūrėdama, ar Dafydd atėjo su rūbais ar ne, tik išgirdusi jo liūdną pykčio apraišką, pati nuėjo iki kito baseino galo ir įlipo į vandenį.
- Jei tu nieko prieš, žinoma, - sėsdamasi ant suolelio po vandeniu tyliai tarstelėjo ši. Rūbai buvo ir taip šlapi, tad nebuvo jokios baimės sušlapti. - Rankšluostį bent turi?
Mergaitė sunkiai atsiduso ir įsispoksojo į lazdelę, kuri jaukiai gulėjo josios rankoje. 
- Ei, pamiršau šį tą. Ačiū už lazdelę, - draugiškai šyptelėjo ir padėjo ją ant vonios krašto.
Aplink putomis sugulę plūduriavo muilo burbulai, todėl ėmė su jais žaisti, stebėdama, kaip jie aplimpa rankas. Vanduo siekė kiek žemiau pečių, todėl šalta nebuvo. Jis švelniai glostė sumuštas vietas, todėl skausmas slopo visur, išskyrus galvą ir nubrozdintą kelį.
- Žinai, Hogvartse smarkiai pasikeičiau. Grifiškumas, jei savo būdą galiu taip apibūdinti, apsireiškė tik anais mokslo metais.
Mergaitė stebėjo Dafydd. Svarstė, ką pasakyti, bet niekas geresnio neatėjo į galvą.
- O iš kur pas tave toks pyktis?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 266
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #84 Prieš 7 mėnesius »
Dafydd taip nustebo, kai mergaitė sutiko kartu paplaukioti, kad net nežinojo, ką sakyti. Jis buvo įsitikinęs, kad grifė ir toliau bambės. Ir tikėjosi, kad pagaliau išsinešdins. Tačiau klastuolis pats pasiūlė, tad dabar nėra ko raukytis. Tad Dafydd tik tylėjo ir žiūrėjo, kaip mergina lipo į vonią.
- Rankšluosčio neturiu. Beje, nėra už ką, - neaiškiai burbtelėjo, kai grifė padėkojo už lazdelę. Jos šypseną Dafydd palaikė pašaipos ženklu, tačiau nebenorėjo vėl pyktis. Panašu, kad abiems pavyko šiek tiek nusiraminti. Velsietis ilgokai tylėjo, kol galiausiai sumurmėjo:
- Atsiprašau, kad per mane taip išėjo...
Dafydd buvo įsitikinęs, kad grifė neišgirdo. Buvo labai keista tarti tokius žodžius, tačiau klastuolis pasiryžo ir ištarė garsiau:
- Atsiprašau. Nenorėjau, kad per mane nukentėtum.
Jeigu pamanys, kad tik šaipausi, tegul šmėstelėjo Dafydd galvoje.
- Tau gerai, - be jokių emocijų pasakė klastuolis. - Aš neturiu dėl ko keistis. Niekam neįdomu nei kaip man sekasi, nei kodėl aš ką nors darau ar nedarau. Kita vertus... Man atrodo, mano būdas yra pakankamai klastuoliškas.
Dafydd šiek tiek paplaukiojo, kai jį pasiekė merginos klausimas. Kurį laiką klastuolis plaukė toliau, tarsi neišgirdęs klausimo. Tačiau jis tiesiog įtemptai galvojo, ką atsakyti. Jis žinojo, koks atsakymas atspindėtų tiesą, bet nežinojo, ar nori šitai merginai tai pasakyti. Galiausiai jis pratarė:
- Tiesiog...
Dafydd nutarė, kad tai tikrai ne šitos grifės reikalas. Berniukas jautėsi, kad galbūt išsikalbėjus palengvėtų. Tačiau jis tikrai neturėjo noro kalbėti būtent su šituo žmogumi. Kita vertus, ji yra pirma, kuriai tai įdomu. Arba bent apsimeta, kad jai įdomu.
- Aš nenoriu apie tai kalbėti, - nejaukiai pridūrė.
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #85 Prieš 7 mėnesius »
Iš pradžių Miona manė, kad jai tik pasigirdo, tačiau antrąsyk Daffyd tai pakatojus, ji įsitikino, kad išgirdo gerai. Matėsi, kad klastuolis nepratęs sakyti atsiprašymų. Kita vertus, jie skambėjo nuoširdžiai. Ką atsakyti į tai, mergaitė gerai nežinojo. Akimirką ji stebėjo berniuką ir galiausiai pratarė:
- Nieko tokio, aš gyva ir pakankamai sveika. Esu ir baisiau susižeidus. Be to, visai neskauda, - gūžtelėjo pečiais ir drąsinamai šyptelėjo. Koją perštėjo tik šiek tiek. 
Šviesiaplaukės veidą užliejo liūdesys, o kai išgirdo, kaip jis apibūdino savo būdą, ji niūriai šyptelėjo. Jam skaudu, kad neturi draugų, - mintijo mergaičiukė. Niekada nebūtų pamaniusi, kad gailės Dafydd ir kad aplamai bandys bent akimirką nejausti erzelio būnant šalia jo.
- Supratau, - stipriai suspaudė lūpas grifiukė, kai išgirdo, jog jis nenori kalbėti apie tai. Bet ko tikėtis, kai šitiek laiko vienas kito šitaip neapkentė?
Po kurio laiko mergaitė pajuto, kaip dreba. Suprato, kad jei ilgiau sėdės šlapia galva ir nieko nedarys galimai peršals. Todėl tiesiog, bandydama pamiršti faktą, kad vos nepaskendo šiame baseine, ji užspaudė nosį ir paniro vandenin, kad išplautų visą muilą sau iš plaukų. Po kelių sekundžių išniro ir išgręžė plaukus. Rankų bemaž nebeskaudėjo ir ji tai padarė beveik be jokio vargo.
- Žinai, nebegaliu ilgiau čia būti. Peršalsiu dar, - lipdama iš vonios tarstelėjo mergaičiukė.
Varvėdama nuėjo pasiimti sausą rankšluostį, kad apsivyniotų galvą. Patalpa buvo tikrai šalta, todėl nuo šalčio ėmė stingti rankos. Vėliau apsigobė drėgnu rankšluosčiu, kad nejaustų šaldančio oro, ir patraukė durų link.
- Na va, - stabtelėjusi tarstelėjo, - dėkui už šį ee... įdomų vakarą. Išeidamas išleisk vandenį ir užgesink žvakes. Pasistenk nieko nepalikti. Nenoriu nemalonumų. Be to, nesitikėk čia dar ateiti. Teks pakeisti slaptažodį, todėl senasis nebetiks. Labanakt. - Ir išėjo iš prefektų vonios.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 266
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #86 Prieš 7 mėnesius »
- Džiaugiuosi, kad neskauda, - pratarė Dafydd, nors nebuvo tikras, kad mergina nepagražino situacijos. Negi jai manęs gaila? nustebęs pagalvojo jis, kai pamatė liūdesį grifės veide. Velsiečiui susidarė įspūdis, kad jai liūdna dėl jo. Tačiau tuo patikėti buvo be galo sunku. Tad jis ir nebandė.
Kai grifė nekamantinėjo to, apie ką Dafydd nenorėjo kalbėti, jis pajuto dėkingumą. Nenorėdamas to pripažinti, Dafydd suprato, kad galbūt šita mergina nėra tokia bjauri kaip jam iš pradžių pasirodė. Praskydai, vaikine subarė save klastuolis. Panašu, kad jis vis dar nebuvo nusiteikęs sušvelnėti.
Dafydd žiūrėjo, kaip mergina skalaujasi plaukus. Galvojo apie tai, kad, ko gero, jai skauda. Tačiau juk ji pati pasakė, kad yra buvę ir blogiau, tad ko čia klastuoliui persistengti norint padėti? Tuo labiau, kad jis to rankšluosčio neketino mesti į vandenį. Viskas taip išėjo netyčia...
- Aha, šaltoka čia, - tyliai sumurmėjo Dafydd, kai mergina išlipo iš vandens. Kadangi pats neturėjo rankšluosčio, nenorėjo lipti iš vandens, nes neturėjo kuo nusišluostyti. Tad jis apiplaukė dar porą ratų, tikėdamasis, kad mergina išeis ir jis tada galės nematomas išlipti. Ir kažkaip nesušalti.
- Gerai, nepaliksiu, - kiek nepatenkintas pasakė Dafydd. Jis nemėgo, kai su juo kalbėjo kaip su mažu vaiku. Net ir prefektai. Tačiau jis buvo nenusiteikęs erzintis, tad tik pratarė. - Labos nakties. Ne, nebeisiu čia.
Merginai išėjus Dafydd neskubėdamas išlipo iš vandens. Jis pasiėmė apsiaustą ir išleido vandenį. Ir, kaip liepė mergina, užgesino žvakes. Velsietis priėjo prie durų ir nužvelgė vonios kambarį. Tai buvo keistas vakaras. Klastuolis be galo susimąstęs atidarė duris ir lėtai nužingsniavo Klastūnyno bendrojo kambario link.
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 295
  • Taškai: 61
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #87 Prieš 4 mėnesius »
Vandens lašeliai slydo nuoga prefekto ištaturiuota runomis nugara.
Kajus pasirėmęs rankomis į milžiniškos vonios kraštą, ir sumerkęs kojas iki kelių į vandenį, žvelgė į vandeniu ir vandens putomis sklidiną prefektų vonią.
Nuo susidūrimo su chimera ir globėjo giminaičiu praėjo dvi savaitės. Per tą laiko tarpą Švilpynės prefektas sužinojo savo magiško augintinio rūšį, susirado mandragoros lapų dar vienam animagus eliksyrui, ir kol kas parašė tik keturis VML egzmaninus. Ateinančią savaitę jams reiks parašyti kitus likusius egzaminus, kurių dalykus buvo pasirinkęs.
Kajus tyliai atsiduso ir, ištraukęs kojas iš vandens, pakilo.
Mokslai jį išsunkė kaip apelsiną ir paliko jį kaip minkštimą, todėl nenuostabu, jog pasirinko apsilankyti čionais ir pailsėti karštame vandenyje.
Gan greitai spėjęs užsimauti kelnias, užsigalvojęs apie niekus, Kajus palietė kaklo randus.

Gyvūnas kurtinančiai suriaumojo ir vėl puolė jį. Ožkos kanopos skardų dunkstelėjimą į grotos uolas nusinešė aidas.

Kajus greitai sumirksėjo. Jo ranka atsitraukė nuo kaklo.
Nurimk. Chimeros jau nebėra.
Švilpis žaibiškai pasičiupo nuo žemės trumparankovius marškinėlius, lyg nenorėdamas, jog mintis vėl atakuotų nemalonūs prisiminimai.
Už akių užkliuvo dvi runų taturiuotės ant dimblio.
-Negi pamiršai, kam išsitaturiavai visas tas dešimt runų?- prisiminė Sniego žodžius penkiolikmetis.
Kad galėčiau tobulėti, kad galėčiau amžiams prisiminti, kokių vertybių siekiu ir laikausi. Ant dešinės dimblio - runa, simbolizuojanti taiką, ramybę ir vienybę, ant kairio dimblio - malonė.
Ant sprando - drąsos runa. Tarp menčių trys runos: energijos sėkmės, sveikatos, žemiau menčių iki juosmens: apsaugos, jėgos ir...

Kajus tyliai atsiduso ir galutiniai apsirengė.
Būsimas šeštakursis nė nenorėjo pagalvoti apie paskutines dvi runų taturiuotes. Vieną sykį manė, jog teisingai pasielgė šias pasirinkdamas, kitą kartą - iš nevilties graužės nagus už tokį savo idiotišką ir kvailą poelgį, bet visgi, Kajus nė nebandė su kerų pagalba šių raštų pašalinti. Nujautė, kad visgi, jam tų runų reikšmių prireiks. Kai suaugs.
Pirštais persibraukęs per beveik išdžiuvusius rudus plaukus, Kajus permetė akimis per patalpą. Vienoje rankoje laikydamas tamsiai pilką rankšluostį, kitoje - burtų lazdelę, mintijo ką toliau daryti. Kol kas mintis grįžti į bendrąjį Švilpynės kambarį netraukė, o kur nors kitur kulniuoti - irgi netraukė.
Visgi, jei grįš į berniukų miegamąjį, teks vėl mokintis - praėjus šiam savaitgaliui jo, kaip ir kitų lauks bjaurioji paskytiniųjų egzaminų dozė, o nusivažiuoti su mokslais neketino ir nedrįso apie tai net pagalvoti.
Mane visi užmuštų,- vyptelėjo prefektas.
O gal jam reiktų grįžti į Švilpynės kambarius, pasidėti daiktus ir gal pabandyti pradėti įgyvendinti savo tikslą, siekiamą jau nuo ketvirtojo kurso? Pabandyti tapti animagu?
Ne, aš dar tam nepasiruošęs,- pats save "nusodino ant žemės" Kajus.
Sunkiai atsiduso.
Tai ką man daryti? Susitikti su Sniegu? Ar su Wrena kur nors išlėkti? Vien prisiminus įseserės egzistensiją, dvivardžiui širdis sparčiau suspurdėjo krūtinėje it tas paukščiukas, kurio pavadinimu buvo pavadinta Alder.
Kažin, kur Gaja su Roana pasidėjo? O Adelė?
Adelę jis matė tik prieš dvi savaites, net koridoriuose nesusitiko, o ką jau bekalbėti apie pamokas, kurių pats kažkaip nelankė, bet kažkaip rinko taškus.
Galiausiai Kajus apsisprendė. Nujausdamas, kad nei vienas iš kitų koledžų prefektų neužsuks pasipliuškenti šioje vionoje ar nepabandys čionais pasiskandinti su putomis, Wintersas nusimetęs rankšluostį ant kažkur atsiradusio staliuko, išsitraukė burtų lazdelę.
Iškvėpė orą per burną.
-Winggardium leviosa.
Rankšluostis pakilo, Kajus šyptelėjo. Lazdelės galiukas virptelėjo ir tamsiai pilka medžiaga nusileido ant prefekto rankų.
Na, bent nepamiršau kaip naudotis šiuo burtažodžiu.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 174
  • Taškai: 44
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #88 Prieš 4 mėnesius »
  Kišeninis peiliukas dar kartą brūkštelėjo per  velvetinę medžiagą. Nurėžta skiautė buvo numesta ant grindų. Blondinė apsirengė naujas - dėvėtas - kiek patobulintas kelnes. Užlenkė dešinės klešnės apačią, čiurnos liko apnuogintos. Pirštais perbėgus per švelnią odą, ši atsilenkė ir papureno savo plaukus. Šie buvo šviežiai nurėžti, tačiau jau matėsi natūralios blondiniškos šaknys, kurios nebuvo išmirkytos perokside. Balti, V iškirptės vyriški marškinėliai buvo sukišti į kelnes. Vėl rankose atsiradęs peiliukas pradėjo darbuotis, ties raktikauliu atsirado skylutės.
  Baigusi darbą Adelė išėjo iš bendro mergaičių miegamojo ir nukulniavo koridoriumi. Ranka išdekoruoti sportbačiai susiliesdavo su grindiniu neišskleisdami nė garselio. Kairę pėdą puošė mėlynų atspalvių sportbatis, o dešinę - raudonų. Iš šalies gal tai ir atrodė keistai: viena kelnių klešnė ilgesnė už kitą, gražiai paprastai užlenkta, o kita tiesiog nurėžta kišeninio peiliuko, batai skirtingų spalvų, marškinėliai taip pat praplėšti. Adelė mėgo tokius dalykus. Per pastarąsias dvi savaitės ši nė karto nebuvo nuėjusi į pamokas. Ši tik išlaikė astronomijos egzaminą ir viskas. Naktimis kamuojantys košmarai jai neleido tinkamai susikaupti ir mokytis. Knygos prie jos lovos gulėjo dar nė karto nepaliestos nuo tos dienos, kai šias pasiėmė iš bibliotekos. Varnė kuo puikiausiai žinojo, jog liks kartoti penktąjį kursą. Ir pati kuo puikiausiai suprantu, kad tai tik mano pačios kaltė.
  Randuotų kojų savininkė eidama koridoriumi sustojo. Suktelėjo galvą dešinėn ir kilstelėjo galvą. Ketvirtas aukštas. Užlipusi į jai reikiamą aukštą nusuko prefektų vonios link, nors pati tikrai nebuvo tokia. Priėjusi prie durų ši susimąstė. Koks gi tas slaptažodis ar kas ten tokio? Nepraėjo nei sekundė, o blondinė jau kažką sumurmėjusi pateko vidun. Ji čia apsilankė pirmą kartą. Pakedenusi savo plaukus ši apsižvalgė aplink.
- Ko jau ko, bet tikrai ne jį čia tikėjausi sutikt,- tyliai sau po nosim suburbėjo blondine.- Kajau?- dangaus mėlynės akys sustojo ties garbaniumi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Adelė Ginger »
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 295
  • Taškai: 61
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #89 Prieš 4 mėnesius »
Minkšta rankšluosčio medžiaga buvo maloni pirštų odai. Kajus jau norėjęs su kerai pakeisti rankšluosčio spalvą, išgirdo prasiveriant prefektų vonios duris.
- Taip, aš,- atsakė neatsisukdamas į atėjusiąją, kiek iš balso suprato, kad tai ji, o ne jis. Staiga susiraukė,- Adele? - Kajus atsisuko, išvydęs kiek keistokai apsirengusią Ginger,- Labas, senai matyta,- šyptelėjo puse lūpų ir paslėpė burtų lazdelę kišenėje, o rankšluostį padėjo tenais, kur prieš tai ir gulėjo.
Adelė atrodė pasikeitusi, nei buvo matyta prieš dvi savaites: trumpi plaukai, skylės marškinėliuose, keistoko ilgumo kelnės, skietingų spalvų apipaišalioti sportbačiai...
Lyg tikra menininkė. Pala, jai gi patinka Bethovenas, tiesa? Aš neklystu?
-Kaip tu?- iš lūpų išsprūdo žodžiai, pilni smalsumo ir rūpesčio,- Po viso to, kas įvyko grotoje prie ežero? - patikslino Švilpynės prefektas,  prieidamas artyn prie bendraamžės.
Tai buvo keistas jausmas. Kajus niekada nebuvo susidūręs su tokiu rūpesčiu, nė neįsivaizdavo, kad jam galėtų rūpėti kito žmogaus tiek fizinė, tiek emocinė būklė, o ypač to, kuris nepriklausė jo koledžui.
Jergutėliau, man tikrai reikia stoti po Hogvartso baigimo į psichologijos studijas. O pala... Gal man rūpi tik Adelė, tik ji, bet nekiti? Vargutėliau, Kajau, kur tavo mintys krypsta...!- sudraudė save švilpis.
-Kaip tavo reikalai su šeima? Niekas nepasikeitė?- pasmalsavo.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019