0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • IV kursas
  • *
  • 555
  • Taškai: 54
  • Lytis: Moteris
  • We were in love with the sun
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #30 Prieš 8 mėnesius »
Viskas atrodė taip perdėtai graudu ir juokinga, kad Bethany net nepastebėjo kaip draugišką ir nuoširdžią jos pusę pakeitė visiška priešingybė. Ji dievino sukneles, vaikščioti su jomis, derinti prie jų netgi visiškai nesuderinamai atrodančius kitus rūbus. Visgi, klastuolio šalikas šįkart puikiai atitiko aksesuaro funkciją jos mėgstamai suknelei.
- Ragana? - kilstelėjo antakius. - Hm, kažkaip per greitai. Vieną dieną jau brangutė, o kitą jau ragana...
Mergaičiukė buvo atsukusi nugarą jam, kadangi nesidžiaugė jo draugija. Antrą kartą nusijuokė išgirdusi paistalus apie mirtis ir žmogžudytes.
- Negi manai, kad antrakursė galės nudobti tave nedovanotinais kerais? Būtų visai neblogai, bet tokių stebuklų pasitaiko retai, - vėl atsisuko į berniuką, - iš kokio tu koledžo? Mm, regis žiobarų pasaulyje tau turėtų sektis lengviau, nei čia.
Tamsa dvylikametei patiko, tarsi apgaubė ir nenorėjo paleisti. Viskas ko ji dabar troško - tebuvo pamąstyti apie keletą dalykų, kurių tikrai nežadėjo niekam pasakoti.
- Vaiduokliai? - kilstelėjo antakius, pati to nematė, o naudoti lazdelės nenorėjo, - hm, tikras fantastinių filmų, kuriuos kuria žiobarai, fanatikas.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 452
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #31 Prieš 8 mėnesius »
 - Aš iš Klastūnyno. - Pasakė. - Aj ir p-pa-miršau tau p-prisistatyti. A-š esu švent-asis l-lordas a-ntrasis Apolonas Medinis. - Prisistatė mergaitei. Berniukas sau buvo prisigalvojęs, kad jeigu jis pasakys savo tikrąjį vardą raganai, tai jinai galės nusekti jį ir sužinot jo visą biografiją. Ne, ne jam to nereikia. Gal po to pasiųs kokius slaptus agentus kurie norės pagrobti Saimoną?
  Saimonas pradėjo įtarinėti kiekvieną smulkmeną. Tie paveikslai koridoriuose, jie buvo labai įtartini. Jis matė kažką panašaus filme. Greitai tuoj iš paveikslų kažkas iššoks ir tada klastuolis galės žiūrėti į Bethany su veido išraišką "Aš tau juk sakiau".
  Klastuolis pradėjo galvoti, kaip reikės nubausti tą Bethany už tai, kad jinai 'išjungė šviesą'. Aišku, berniukas pats panaudotu burtažodį, bet juk nemoka! Neprisipažinsi gi, kad nemoki elementaraus burtažodžio, kurį net pirmakursiai moka. Todėl reikėjo galvot, ką daryti, kad juos nepagrobtu vaiduokliai ir, kaip atkeršyti už jos siaubingas klaidas, kurias ji buvo padariusi šalia Saimono. 
 - P-paleisk b-burtažodį t-tą ir vėl. A-arba m-man r-reikės atim-ti ta-vo burtų lazdelę ir p-panaudoti burtažodį pačiam. O mano kerų galias geriau nematyti! Aš tiek daug b-burtažodžių ž-inau, kad t-tau čia n-nejuokai! - Pamelavo, kas labai pastebima.
 Pradėjus dairytis po šonus, Saimonas žiūrėjo, kad niekas jį nepagautu. Tada jam buvo sunki situacija. Jis tamsiam koridoriuje, kur jį gali pagrobti vaiduokliai, šalia ragana kuri nori jį nužudyti. O koridoriaus paveikslai tokie įtartini..
 - B-brangutė p-pasakyk, kada norėsi mane žudyti. M-man r-reikia pa-si-ruo-šti. - Tarstelėjo. Bet visa tai, buvo tik klastuolio planas. Šis vaikis sugalvojo atimti jos lazdelę ir pabėgti, kad likti gyvu. O pats tuo metu norėjo, kad Bethany prasiblaškytu ir berniukas turėtu laiko. Todėl ir pasakė nesąmonę. Dėl savo prisigalvojimų, Saimonas pradėjo eiti link raganos ir su viena ranka čiupo jos burtų lazdelę, o su kita čiupo jos ranką.
 - P-paleisk b-burtų laz-delę, nes į-įkasiu t-tuoj! - Tai buvo Saimono grasinimas vardan gyvybės. Ak, kaip jam reikėtu nustoti žiūrėti visokius žiobariškus filmus ir serialus.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • IV kursas
  • *
  • 555
  • Taškai: 54
  • Lytis: Moteris
  • We were in love with the sun
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #32 Prieš 7 mėnesius »
Klastūnyno? Hm, regis, paskirstymo kepurė padarė nemenką klaidą. Girdėjau, ji kartais priviria klaidų. Turbūt, tai jau septintoji, per visą jos egzistenciją.
- Apolonas Medinis? - delnu prisidengė lūpas, kad kikenimas girdėtųsi kuo mažiau, - mano vardas, amžius ir koledžas nėra svarbiausias dalykas tau, tiesa? - pasimaivė. - Aš esu tik beviltiška ragana, beveik visados viena, nors ir bendraujanti. Bet kam tai rūpi...
Bethany atsirėmė į sieną. Mergaičiukė negalvojo, jog ji šalta, persigėrusi drėgmės.
- Gerai, atimsi lazdelę, ir? - atsitraukė nuo sienos ir žengė arčiau kitos sienos, - mano lazdelė tavęs neklausys, ir išvis, tu moki kerėti? Už įžūlumą neatsiprašinėju, tad, deja...
Ji atsiduso. Visi tie žaidimai jau buvo nusibodę, nuvalkioti, visiškai nuspėjami. Toks jausmas, kad jį reiktų vesti pas gydytoją. O gal.. Gal tikrai jam jau reik žiobarų gydytojų pagalbos? Arba bent menkiausios paguodos, mm?
- Nesiruošiu tavęs žudyti, - atsirėmė į sieną ir užmerkė akis, - o jei ir norėčiau kažką žudyti, tai tik save.
Ji visiškai nesitikėjo, kad jis pagriebs už jos rankų, tad atsimerkusi vos nepradėjo klykti. Jis psichas. Nebenoriu. Ne. Ne. Dingstu. Bethany bandė laisvintis ir muistėsi, kol suprato, kad taip nieko nepasieks.
- Lumos, - sušnabždėjo, išmušė lazdelę iš jo rankos ir ši su žiburiu viršūnėje, nuriedėjo koridoriumi.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 452
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #33 Prieš 3 mėnesius »
  Clemencija net nežinojo kokio velnio jai prireikė tamsiajame koridoriuje. Lyg naktį mergaitę prieš užmiegant užhipnotizavo su žodžiais "tamsusis koridorius". Tai dabar, vidurį nakties atsikėlus, netgi nespėjus persirengti pižamą į ką nors rimtesnio, nuėjo link to koridoriaus.
  Aišku, viena ji ten negalėjo eiti. Jai juk būtu baisu aplankyti tokį koridorių! Amelijai būtinai reikėjo tos aukos, kuri palaikytu jai kompaniją. Todėl kilus keliom idėjom, mergaitė nuskubėjo link vieno žmogaus...
  Geriau neklausti, kaip Ameli sugebėjo įsibrauti į Varno Nago bendrąjį kambarį. Tai tiesiog nepaaiškinama. Bet ji tai padarė. Jai netgi nerūpėjo kaip pats kambarys atrodė, nors tai ir buvo jos paskutinis šansas šį kambarį pamatyti, ji tiesiog greitai permetė akis ir nuskubėjo link bernų kambario. Įžengus, nieko naujo nepastebėjo. Vaizdas buvo toks pat kaip ir Klastūnyno berniukų kambaryje (geriau neklausti ką ji ten darė), visi knarkia, patalynės blogai paklotos, visur betvarkė. Martes gūžtelėjo pečiais ir greitai peržiūrėjo kiekvieną žmogų, kad surasti savąją auką. Pamačius Dominyką, šioji pradėjo jį kratyti.
 - Kelkis! Tu man reikalingas. - Pusiau miegantį berniuką čiupo už rankos ir pradėjo tempti link tamsaus koridoriaus. Klastūnyno globotinė net nepamena iš kur ji pažįsta Dominyką. Ji tiesiog jį pažinojo ir jai to užteko, kad pasinaudoti jo lytimi, kaip apsaugą, nekaltai ir mažai mergaitei.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Clemence Ameli Martes »

*

Neprisijungęs Dominykas Sebastijanas Smitas

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Mėlynes nuslėpti sunkiau nei skurdą.
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #34 Prieš 3 mėnesius »
Kad ir kaip sapnų karalystė viliojo Dominyką, jo stalą vis dar gaubė krūvos nebaigtų namų darbų, o pats vos galėjo suregzti pilną sakinį pergamente. Tačiau kuo tuoliau jis stengėsi, tuo labiau miegas traukė jį karalystėn. Berniukas pasidavė. Su nedideliu kaltės jausmu atsigulė į lovą ir palengva nugrimzdo į miegą.
Kaip sakoma, visi geri dalykai palengva baigiasi. Taip baigėsi ir varnanagio miegas. Sebastijanas greitai pabudo kratomas kažkokios keistos klastuolės. Tačiau tas keistumo jausmas greitai apleido antrakursį. Jis jautėsi ganėtinai saugiai su ja. Nors nedidelis pagrobimas privertė apgalvoti veiksmus ateityje.
Pagaliau berniukas prasibudino ir jautėsi žymiai žvaliau. Iš tiesų, net galėtų padaryti tuos likusius namų darbus, bet...dabar yra tempiamas kažkokios pažįstamos mergiotės. Sustojo. Jam reikėjo atsakymų. Kodėl. Kas. Ir vėl kodėl.
- Tu Clemencė, taip? - Atsargiai paklausė, nenorėdamas nukentėti, jei tai buvo įmanoma. - Kodėl aš čia? - Berniukas pažvelgė į jos akis, manydamas, kad taip klastuolė pasakys visą tiesą apie tikslą ir priežastį,kodėl jie yra čia. Juodaplaukis buvo beveik šimtu procentu tikras, kad nepasakys. Nors sakoma, viltis miršta paskutinė.
Why do all the best people die?
Because when you are in a garden, which flowers do you pick?
The most beautiful ones.
Exactly.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 452
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #35 Prieš 3 mėnesius »
  Ameli piktai pažiūrėjo į Varno Nago globotinį, o tada paslėpė pyktį savyje ir plačiai nusišypsojo. Jeigu jam reikia atsakymų, tai tuoj juos tada ir duos.
 - Ne, aš ne Clemencė. Ir nebandyk dar kartą mane taip pavadinti. Esu Amelija. - Agresyviai, su žudiko žvilgsniu tarstelėjo ir tada prisiminė, kad neturėtu būti tokia. Ups. - Hmm. Na, kažkada ten senai senai buvom susipažinę ir t.t. Na, nesvarbu. Dabar turėsi man palaikyti kompaniją, - labai mielai nusišypsojo, nors už to veido slėpėsi tikras velnias. - Taigi, kad tave orientuoti, mes einam link tamsaus koridoriaus. - Su truputi paaukštintu balsu pasakė.
  Klastūnyno globotinei paleidus Dominyko ranką, pradėjo striksėti link to tamsaus koridoriaus, o jį aptikus šioji iškarto pribėgo prie berniuko ir pradėjo tada eiti tik už jo nugaros. Ne naujiena, kad ji labai bijo tamsos. Nors tiksliau pasakius ne tamsos, o kas gali būti tamsoje.

*

Neprisijungęs Dominykas Sebastijanas Smitas

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Mėlynes nuslėpti sunkiau nei skurdą.
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #36 Prieš 3 mėnesius »
Dominykas lengvai pastebėjo pyktį Clemencės veide. O tada atsirado šypsena. Nors buvo beveik tikras, kad ta šypsena nėra tikra.
- Gerai, Clemence, - ir nusišypsojo. Nakties rimtumas tapo linksmumu. Bet pamatęs klastuolės "nejuokauju" veido išraišką linksmumas kaip mat išgaravo. Liko tik pėdsakas.
Po minutės, kai suvirškino visą mergaitės pasakytą informaciją, pajudėjo iš vietos, tačiau ėjo lėčiausiai kiek galėjo. O klastuolė palyginus linksmai striksėjo tamsaus koridorio link. Sustojo. Po minutės ji jau lėtai sekė varnanagį.
- Bijai tamsos? - Tingiai paklausė, pastebėjęs kaip šioji greitai atsidūrė jam už nugaros.
Tamsusis koridorius prasidėjo. Berniuko smalsumas didėjo. Jis nepasižymėjo labai didele kantrybe.
- Taigi...ką mes žadam čia veikti? - Kantrybė baigėsi. Dominykas nenustebo. Jis nenustebo, žinojo, kad ji greitai baigsis.
Berniukas vėl sustojo. Laukė atsakymo. Vėl.
Why do all the best people die?
Because when you are in a garden, which flowers do you pick?
The most beautiful ones.
Exactly.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 452
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #37 Prieš 3 mėnesius »
  Mergaitės akies vyzdžiai vis didėjo ir didėjo, jos puikiai susiliejo su klastuolės rudų akių spalva ir taip padarydavo įvaizdį, kad jos akys visiškai juodos. Jos akių spalva buvo tokia pati kaip tamsuma koridoriuje kurioje dabar Ameli lėtai sekė Dominyką paskui už nugaros. Ilgų plaukų atstovei tikrai buvo baisu, kvaila, kad ji taip pasielgė - pasiėmė pirmą pasitaikusį jai pažįstama ir nusitempė jį kartu į šį bauginantį koridorių. Bet visgi, Clemencija negalėjo kitaip, viduje buvo tas balselis kuris sakė, kad ji turi aplankyti šį koridorių. Jis lyg tuo metų apsėdo ją ir dabar valdo Amelijos elgesį, kas ją ir privedė į šią vietą. Kaip ir galima buvo suprasti, tas balselis buvo smalsumas.
 - Nu baik gi, - kiek žemu tonu tarstelėjo, kas sudarė agresyvų vaizdą, tada iškvėpė gilų orą ir pabandė neatrodyti tokiai pamišusiai, - bijau. Atsiprašau, kad taip iš niekur nieko tave patempiau. Rimtai. Atsiprašau. - Šyptelėjo, o tada atsipalaidavo, ji toliau galėjo būti velniukė, - bet kadangi tu dabar esi čia... Tai palaikysi man kompaniją. - Sukikeno.
  Visai greitai sulaukė ir kitą klausimą. Clemencija pagreitino savo ėjimo tempą ir dabar ji lygiuojasi su Dominyko tempu. Martes nuleido galvą žemyn ir pradėjo žiūrėti į savo žingsnius.
 - Tiesiog aplandžiojam šią vietą, gerai? - Sumurmėjo.
  Clemence galėjo prisiekti, kad ji kažką girdėjo tuo metu, kai ji pasakė savo paskutinius žodžius. Tai tikrai nebuvo šizofrenija ar kokia jos paranoja kuri sudaro fantazijas. Brunetė pasielgi kaip adekvati mergina su sveiku protu. Šioji pradėjo klykti ir užšokinėti ant berniuko.

*

Neprisijungęs Dominykas Sebastijanas Smitas

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Mėlynes nuslėpti sunkiau nei skurdą.
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #38 Prieš 3 mėnesius »
Clemencės atsiprašymas tapo beveik beverčiu po jos šypsenos. Ta šypsena nieko gero nežada. Tyliai pagalvojo ir paspartino žingsnį. Na, o mintis apie kompanijos palaikymą nekėlė nei pasitikėjimo, nei didelio noro. Na, bet kad jau Dominykas čia, o atsipalaiduoti jam būtų nė pro šalį.
-Tiesiog aplandžioti šią vietą? Neskamba labai smagiai, - išsakė savo nuomonę ir lėtai pasuko galvą klastuolės link. Šioji žygiavo visai ramiai greta berniuko, tačiau po minutės pasidarė super aktyvi lyg būtų nukratyta elektros ar kažko panašaus.
- Viskas gerai? - Paklausė ir lėtai uždėjo rankas ant jos pečių ir pastatė į vietą. - Tu turėtum įveikti šią baimę, nemanai?
Varnanagiui pasirodė, kad Clemencė šiek tiek nusiramino. Patraukė rankas nuo jos pečių.
- Pamaniau, kad būtų puiku, jei tu nueitum šiek tiek toliau be manęs ir be savo burtų lazdelės. Gal tai padėtų įveikti tau įveikti savo baimę. Na gerai, tai turėtų suveikti. Esu beveik šimtu procentu tikras, - nusišypsojo. Visas berniuko sumanymas skambėjo ne kaip pasiūlymas, kurio galima atsisakyti, o kaip kažkas panašaus į iššūkį.
- Tai man čia palaukti? - Ir lėtai, bet užtikrintai pareikalavo lazdelės. - Jeigu prireiks kažkokios pagalbos -šūktelk.
Why do all the best people die?
Because when you are in a garden, which flowers do you pick?
The most beautiful ones.
Exactly.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 452
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #39 Prieš 3 mėnesius »
  Po Dominyko žodžių, Martes dar kartą susiraukė. Galima tik spėlioti, ar čia berniukas toks kuris ant nervų visada veikia ar pati Clemencija nenormali. Tu turėtum įveikti šią baimę, nemanai? - mintyse nusivaipė ir pradėjo visaip parodijuoti jį.
 - Jeigu esi toks protinguolis, tai kodėl pačiam ką nors nepadaryti? - Atrėžė. - Eik ir.. - Trumpam sustojo, neįsivaizdavo ką ji galėtu jam pasakyti, todėl naudojosi idėja kuri pasitaikys pirma. - Eik ir prisipažink meilėje paveikslui. Geriausia būtu kokia nors moteris. - Toliau naudojosi sarkazmu ir norėjo pašiepti vaikėzą. - Mmmm, ak, kaip blogai, kad vėliau sudaužysi širdį kokiai nors damai kuriai tik gresia ateitis su katėm. Nors ir paveiksle. Negražu! - Sukikeno.
  Klastūnyno globotinė įkvėpė oro. Visgi, ši susiruošė paklausyti jo patarimo, nors ir mintyse keikė Sebastianą be jokios priežasties. Martes nuleido savo burto lazdelę, šioji pradėjo eiti į priekį. Klastuolės apatinė lūpa pradėjo drebėti, ne dėl šalčio, bet dėl pernelyg didelio susijaudinimo. Amelijos mintyse iškarto pradėjo rodytis vaizdinys, kad toje tamsoje kažkas yra. Ne, ne berniukas kurį klastuolė su savim pasitempė, bet kažkas siaubingesnio. Clemence pradėjo giliai kvėpuoti ir atrodė, kad ji lyg būtų liežuvį prarijusi. Negalėjo ištarti jokių žodžių, tai atrodė lyg neįmanoma. Brunetė pakėlė burtų lazdelę prie veido ir nusiramino. Tada atsisuko į Varno Nago mokinį ir pažiūrėjo gal labiau jau ne piktai, bet išsigandusiai.
 - Nu negaliu aš! Negaliu! - Sušuko, o tada ir vėl pribėgo prie jo. - Taigi, - jos lūpų kampučiai pakilo, - manau, turėtum eiti daryti tai, ką aš buvau tau pasakiusi kelias minutes atgal. - Mintyse pradėjo vaizduoti velnišką, blogiečio juoką, stengdamasi pamiršti visus tuos vaizdinius.

*

Neprisijungęs Dominykas Sebastijanas Smitas

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Mėlynes nuslėpti sunkiau nei skurdą.
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #40 Prieš 3 mėnesius »
-Žinoma, kad tai įvykdysiu, - sumurmėjo po nosimi ir stebėjo Clemencės elgesį. Berniukui patiko, kad šis geba suerzinti mergaitę. Nors kad ir kaip keista bebūtų, jam tai patiko. Visas tas erzinimas padėjo Dominykui atsipalaiduoti šitame tamsiame koridoriuje.
Varnanagiui ganėtinai keista, kad klastuolė bijo tamsos ar padarų joje. Klastuoliai turėtų būti tie, kurie mėgsta šiurpius dalykus. Galvojo tamsiaplaukis. Bet juk yra išimčių, taip?  Sebastijanas niekada pernelyg nemėgo stereotipų, ypatingai apie koledžus ar apie žmones.
Berniukas giliai įkvėpė ir ganėtinai ramiai žengė žingsnį.
-Lumos, - tyliai pasakė ir burtų lazdelės gale sužibėjo švieselė. Dominykas patraukė link paveikslų ir tingiu žvilgsniu apžiūrinėjo paveikslus, kol surado damos paveikslą. Sėkmės, berniuk.
Paveiksle buvusi moteris buvo šviesių, trumpų plaukų savininkė. Plaukai buvo aukštai sukelti. Dama buvo pakankamai liekna, su žalia bei geltonos spalvos suknelės.
- Sveika. Norėčiau pasakyti, kad labai gražiai atrodai su šia nuostabia suknele, - nuoširdžiai nusišypsojo. - Nors tu atrodytum gražiai bet kuriame drabužyje. Prisimink tai.
Manau, kad užteks.
- Sėkmės, gražuole, - tyliai sumurmėjo paskutinį žodį, užgesino lazdelę ir tyliai nužingsniavo link Amelijos.
- Tavo eilė, Clemence, - kukliai nusišypsojo ir dėl kažkokios priežasties nusijuokė.
Why do all the best people die?
Because when you are in a garden, which flowers do you pick?
The most beautiful ones.
Exactly.

*

Neprisijungęs Gabriel Jack Grayson

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #41 Prieš 2 mėnesius »
Gabriel eilinį kartą tiesiogine to žodžio prasme užkniso ir pradėjo erzinti klastuolių kalbos. Vaikinas kol kas gerai nepažinojo pilies,tačiau jam patino atrasti kažką naujo,tad neaišku kaip,bet kažkur vis eidamas,lipdamas laiptais pirmyn ir atgal,besisukiodamas užklydo į koridorių. Matyt,nenaudojamas pagalvojo šis. Koridorius buvo tamsus,jame vos vos blausiai švietė lempelės. Rodos metų metus čia niekas nebuvo įžengęs kojos,pilną dulkių,keistokas kvapas,ir nemažai vorų. Kai viskas tapo sunkiai įžiūrima,vaikinas prisiminė : Lumos.. ir staiga,vaikino lazdelės galiukas pradėjo skleisti šviesą,tad įžiūrėti čia buvo galoma kur kas daugiau. Čia buvo pilna įvairių paveikslų. Staiga Gabriel išgirdo žingsnius. Krūptelėjo. Stipriau suspaudė lazdelę ir ėmė šviesti ten, iš kur sklido garsas. Tačiau nieko neįmatė. Žingsniai pritilo,ir Gabriel tik prunkštelėjo ir ėjo lengvais žingsniais koridoriumi toliau. Tačiau po minutės žingsniai vėl girdėjosi. Šį kartą vaikinas atsisuko ir vėl pašvietė lazdele į tolį. Prisimerkė. Ir pamatė,kažkokį keistą siluetą. Mergaitė.. įtariai pažvelgęs pamąstė. Tačiau nėjo arčiau,stovėjo savo vietoje,kol siluetas pamažu artinosi link jo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Gabriel Jack Grayson »

*

Neprisijungęs Margo Fire

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #42 Prieš 2 mėnesius »
Margo mėgo vaikščioti po pilį. Dar neišnaršyti koridoriai jai kėlė baimę, bet tuo pačiu ir žavesį. Taigi nenuostabu, kad ir dabar ji užklydo į tamsų, jai kolkas nepažįstamą koridorių. Tamsa jos nebaugimo, taigi lazdelės ji neišsitraukė. Netrukus, gan toli nuo jos užsidegė švieselė. Margo pradėjo eiti artyn jos. Griufiukė suprato, kad ten burtų lazdelė, tačiau žmogaus įžiūrėti nesugebėjo. Šviesa per daug spigino į akis. Tik kai priėjo gana arti suprato, kad ten berniukas. Jis buvo aukštas, tamsių plaukų, klastuolis. Margo dar negalėjo gerai įžiūrėti jo veido, bet jis atrodė, kažkur matytas. Gal reikėtų pasisveikinti? Gal tada prisiminsiu kur jis man matytas...
-Labas, aš Margo,-ištiesusi dešinę ranką, tarė grifė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Margo Fire »

*

Neprisijungęs Gabriel Jack Grayson

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #43 Prieš 2 mėnesius »
Ir kodėl,kai klastuolis užsimanydavo pabūti vienas,su savo gerais ar blogais kėslais,o gal ir išvis,be jokių kėslų,būtinai kažkas atslenka vos ne jam įkandin. Gabriel tai begalo erzino. Kai siluetas priartėjo,Gabriel suprato,kad ten tikrai mergaitės siluetas. Kažkur matyta mergiūkštė.. Negana to dar ir grifė. Jis įtariu ir piktu žvilgsniu nužiūrėjo stovinčią būtybę šalia jo. Ši buvo gana neaukšta,palyginus su juo,ir atrodė kaip vaikis,lyginant su juo. Tačiau turėjo kažką panašaus į klastuolį,ir mergaitė atrodė jam matyta bei žinoma. Gabriel prisimerkė ir dar kartą nužvelgė pigtails grifę nuo galvos iki kojų. Ir tai tesėsi kol išgirdo ją kažką murmant. Ši pasisveikino ir ištiesė saco ranką,tačiau Gabriel nei negalvojo sveikintis:
- Koks ten sakei tavo vardas? Ir trauk tą savo leteną. - giliai įkvėpęs tarė. - O aš Gabriel. Gabriel Jack Grayson ,- piktu tonu nurėžė jis.

*

Neprisijungęs Airina Sebastiana Sauders

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I can't control their fear, only my own.
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #44 Prieš 3 savaites »
Langas, suapvalėjęs ties galu viršuje, skirstytas į kvadratus, slėpė skaidraus vandenyno spalvos akis nuo pasaulio už pilies sienų. Šiandien buvo kiek apsiniaukę, tačiau nelijo. Girdėjosi vėjas, primenantis aukštas natas smuike, tačiau nebūtų nupūtęs net gležno Airinos kūno nuo žemės. Nors oras nebuvo jau toks ir blogas, į kiemą išeiti neviliojo, tad pirmakursė, apkabinus kojas per kelius, sėdėjo ant palangės ir apmąstė savo jausmus. Pro šalį ėję kiti varno nago moksleiviai, kiek trukdė susikaupti, tad pirmakursė nusprendė pasišalinti iš bendrojo kambario ir kiek prasiblaškyti koridoriais. Vedama smalsumo, išbalusio veido prancūzė, atsargiai lipdama laiptais į žemesnį aukštą, vis dėlto nustūmusi mažytį pilką akmenėlį dar žemiau, pakliuvo į kitą vietą. Regis, šiame koridoriuje dar nėra  lankiusis – puiki proga. Tyliai tipendama akmeninės sienos pakraščiais, išvydo kažką, nelabai aiškios formos. Negalėjo pasakyti iškart kas tai. Buvo per tamsu. Tačiau priėjus arčiau – pastebėjo, jog tai knyga. Knyga, kurios kažkada ieškojo bibliotekoje. Kaip tyčia ji prieš mėlynas Airinos akis. Ar tai buvo likimo ženklas? O tai tikrai nebuvo norų koridorius. Tik atsitiktinumas. Bet čia buvo per tamsu Airinai, atrodė, trūko oro, bet pasisukus išeiti – rado du panašius išėjimus. Neturėjo būti sunku išsiaiškinti kuris išėjimas tikrasis ir vėl pakliūti į laiptų labirintą, tačiau netoliese išgirdo kažkokį garsą. Nežinojo, žmogaus, gyvūno ar vaiduoklio. Pasikartosiu, buvo per tamsu. Taigi, Sebastiana, prie krūtinės priglaudusi knygą, stovėjo ir laukė atsakymo į klausimą, kuris buvo ištartas nebyliai lūpomis ir galvoje. Kaip ir kodėl aš čia atsiradau?
„I don't want to go all Michael Jackson on you, but I never really had a childhood.” – Robert Downey Jr.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017