0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cindy Grant

  • I kursas
  • *
  • 53
  • Taškai: 200
  • Lytis: Moteris
Ats: Stogas
« Atsakymas #465 Prieš 4 savaites »
- Mušeika aš. - Tarė pirmakursė juokingai papūsdama lūpas, o tada nusijuokdama ir paveldama su ilgus, banguotus, oranžinius plaukus. Po draugo žodžių, vienuolikametės skruostai vėlgi įgavo rausvesnį atspalvį ir ji mielai jam nusišypsojo.
- Ačiū, Ryan. Tu taip pat esi labai mielas, draugiškas vaikinas. Su tokiu žmogumi kaip tu ir smagu ir faina bendrauti. Džiaugiuosi, kad mes susipažinom. Smagu turėti tokį draugą kaip tu. - Šiek tiek droviai tarė švilpynės koledžo jaunoji narė ir pažvelgė į priešais ją stovintį berniuką. Viskas ką mergaitė pasakė Ryan buvo apsiulioti tiesa. Ji tikrai manė, kad jis mielas, draugiškas žmogus, su kuriuo yra smagu ir faina bendrauti.
- Nagi, baik tik, tu nebuvai ir neesi kvailas. Nenusišnekėk. Tai tiesiog atsitiktinumas. O galiu paklausti? Dėl kokios priežasties tu lipai į tą medį? - Tarē ir paklausė rimtu balseliu Grant, bet tuojpat nusišypsojo, kadangi nenorėjo sugadinti visos tvirančios geros nuotaikos.
- Nusiramink, Ryan. Aš sveika, gyva, stoviu čia. Reiškias man viskas yra gerai. - Stengėsi nuraminti savo violetinių plaukų spalvos draugą Cindy.
- Nori sužinoti kaip tai nutiko? Na aš to net pati gerai nesuprantu, bet man tada buvo aštuoneri. Su savo pusesiare mėtėmės su kamuoliu. Aš stovėjau prie atidaryto lango, o ji kitoje pusėje prie sienos. Buvau užsisvajojusi ir išsigandau atskrendamčio kamuolio, tad paėjau žingsnį atgal ir iškritau pro langą. Visa tai tiesiog per mano durnumą. Bet man nieko labai rimto nebuvo. Tiesiog susilaużiau ranką ir prasiskėliau galvą. - Papasakoja apie įvykį, įvykusi per pačios mergaitės kvailumą, užsimąstymą, Cindy ir nusišypso draugui. Ji matė, kad Ryan buvo sunerimęs kai vienuolikametė užsiminė jam apie iškritimą pro langą. Grant suprato, kad rado tikrai puikų draugą, kuriam ji rūpi. Staiga prisiminusi, kad fotoaparatai ir kiti elektronikos proetaisai Hogvartse neveikia, pirmakursė delnu trinktelėjo sau per pakaušį.
- Prisiminiau! Atleisk, bet tavęs pamokinti niekaip negalėsiu. Gi visi elektronikos prietaisai, o tuo pačiu ir fotoaparatai, Hogvartso teritorijoje neveikia. - Savimi nusivylusiu balsu, kad tai prisiminė tik dabar, tarė švilpukė.
- Bet manau, kad galėsiu tave pamokinti per vasaros atostogas. Manau, kad tikrai rasim būdą ir laiko kaip ir kur susitikti. - Pasiūlė oranžinių plaukų savininkė ir vėl linksmai nusišypsodama. Šypsena Cindy veide šiandieną švietė labai dažnai.
- Man tai tikrai patiktų, Ryan, bet mes turime prisiminti, kad aš, mergaitė švilpukė, negaliu ateiti į švilpių berniukų kambarį. - Priminė draugui tai Cindy. Ji ištiesų norėjo kadanors papiešti su Ryan, daugiau su juo pabendrauti piešiant, bet tai jo ar jos kambaryje padaryti jie negalėjo.
- Ten tikrai tūrėtų būti gražu, bet kaip ir sakiau, mums fotografuoti tikrai nepavyks. Na, bet mes vistiek galime tem susitikti, pakalbėti ar sugalvoti kokios nors kitokios veiklos. - Tarė pasiūlydama Ryan mergaitė ir šiek tiek patrynė savo rankas, kadangi pasidarė gan šaltoka.
- Na man būtų gan baisu, bet jeigu nori vistiek galime nueiti pasivaikščioti Hogvartso patalpomis. Bet mes tūrėtųmėme būti tikrai labai tylūs. - Tarė pirmakursė ir stengėsi atsargiai nulipti nuo stogo, bet tai jai sunkiai sekėsi.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • I kursas
  • *
  • 68
  • Taškai: 223
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Stogas
« Atsakymas #466 Prieš 4 savaites »
- Esi mušeika raudona batareika, - pasakė vaikinas nusijuokdamas. Jis nebijojo mergaitės, bet buvo visai smagu apsimesti. Greitai jis pamatė, kad mergaitės skruostai įgavo rausvą atspalvį. Vaikinukas trumpai šyptelėjo.
- Ačiū. Labai džiugu, kad aš pasirodžiau toks fainas, mielas, draugiškas ir geras. Visada stengiuosi toks būti. Man irgi labai džiugu turėti tokią draugę kaip tu, - pasakė vaikinas nusišypsodamas ir  vos vos raustėldamas. Ryan labai džiaugėsi girdėdamas gerus žodžius apie save. Jis visad stengdavosi būti geru, draugišku ir panašiai, bet galiausiai jis likdavo blogu. Na, ne visiems žmonėms, bet kai kuriems. Vaikinas papurtė savo galvą norėdamas galvoti tik pozityviai ir nuvyti visas neigiamas mintis šalin.
- Visi esame šiek tiek kvaileliai kai norėsime pakvailioti, o aš ir taip esu šiek tiek kvailelis, tad tai normalu. Na, į medį aš lipau todėl, nes su draugu norėjome pastebėti saulėlydį, - pasakė Ryan trumpai nurausdamas mat į medį jis  norėjo pasibučiuoti su vaikinu, bet to merginai žinoti nereikėjo ir galiausiai vaikinas nusišysojo.
- Aš ramus, bet kitą kartą būk daug atsargesnė, - pasakė vaikinas iš tiesų rimtų tonu ir vėliau vėl nusišypsojo, nes nuotaika buvo labai gera.
- Žinoma noriu, - tarė vaikinukas ir pradėjo klausyti merginos pasakojimo. - Žaisti prie atidaryto lango negalima. Nors nieko rimto ir nenutiko tu galėjai žūti. Jeigu tu būtum žuvus juk nebūtum susipažinus su manim. Ir tu nesi durna, - pasakė vaikinas ir vėl rimtai, nes tokiais  dalykais nelabai galima juokauti. Jam vos susipažinus su mergaitė ji jam jau pradėjo labai labai rūpėti. Jie tikrai bus tikrai geri draugai.
- Tiksliai. Na, aš kažkaip priverčia savo laptopą veikti čia. Su burtų pagalbą jis čia veikia gana neprastai, tad galbūt galima ir su tavo fotoaparatais tai padaryti? - paklausia vaikinukas prisiminęs savo laptopą. Galbūt Ryan laptopas buvo magiškas, mat ji jam padovanojo jo tėtis.
- Na, jeigu tu norėsi aš tikrai rasiu  laiko su tavim susitikti. Vistiek manauz kad vasarą įėjo gero neveiksiu, - tarė vaikinas šyptėldamas. Vasarą jis susitikdavo tik su savo sese, kuri gyvena kitoje šalyje bei leisdavo laiką su savo
mažesniuoju broliuku. Bet galbūt vasarą James bus namuose? pamąstė vaikinukas. Jis nežinojo kur dingo James. Jis paliko vaikiną nežinioje kaip ir visada. Vaikinas vėl grąžino šypseną į savo veidą ir pažvelgė į mergaitę.
- Na, mano kambaryje kažkada buvo vyresnio kurso mokinė ir mes su ja kalbėjom. Niekas nieko apie tai nesakė, tad manau, kad ir tu galėtum ateiti į mano kambarį kartu papiešti, - pasakė vaikinas prisiminęs susitikimą su mergaite jo kambaryje. Jie pabendravo ir mergina pažadėjo, kad parodys vaikinukui įvairių vietų Hogvartse. 
- Jeigu tau baisu tada vaikščioti nereikia. Pasivaikščiosime dieną. Nereikės būti labai tyliems, bet jeigu yra noro galime pasivaikščioti ir dabar,  - tarė vaikinas nusišypsodamas ir kadangi matė, kad Cindy sunkokai sekasi nulipti padavė jai ranką ir patraukė ją link savęs taip ką sugaudamas. Vaikinas nuraudo ir atsitraukė nuo mergaitės.

*

Neprisijungęs Cindy Grant

  • I kursas
  • *
  • 53
  • Taškai: 200
  • Lytis: Moteris
Ats: Stogas
« Atsakymas #467 Prieš 1 savaitę »
  Po vaikino žodžių mergina nusijuokė ir keistu žvilgsniu  pažiūrėjo į Ryan.
- Iš kur tu šitą ištraukei? Tai skamba tikrai juokingai. - Tarė vėlgi sukikendama Cindy ir išlikdama su tokia pat plačia šypsena veide. Vo vaikino žodžių, oranžinių plaukų savininkės šypsena tik dar labiau praplatėjo, nors nežinia ar tai buvo įmanoma.
- Tu toks mielas, kad net verkti noris. - Taria ši patempdama lūpą ir tyliai sukikendama. Rodosi, kad Grant būtų išgėrusi kokio laimės eliksyro, kadangi visą laiką būnant, kalbant ir bendraujant su Ryan, ji buvo laiminga, šypsojosi, juokėsi.
- Tu paraudai. - Ši sukikeno ir su šypsena veide žvelgė į draugą.
- Pritariu. Na, o buvau prie lango ir būtent tame kambaryje, nes apačioje buvo susirinkę ir kalbėjosi suaugusieji, o mes nenorėjome jiems trugdyti. Nebuvo kur daugiau tam kambaryje stovėti, kadangi visur kitur buvo stikliniai daiktai, kurie galėjo lengvai dužti. Mes negalvojome, kad iškrisiu pro langą. - Paaiškino pirmakursė ir trūktelėjo pečiais bei vēlgi nusišypsojo.
- Gerai, mama, kita karta būsiu atsargesnė. - Tarė pajuokaudama vienuolikametė ir tyliai sukikendama bei verstelėdama akis. Lauke pamažu vis daugiau temo ir tamsa pradėjo šiek tiek gąsdinti mergaitę, bet būnant su Ryan nebuvo ir taip baisu.
- Dėja, bet nemanau, kad mano fotoaparatai veiks. Na, mes vistiek galime susigalvoti ir kokios nors kitokios veiklos be fotografavimo! - Pozityviai tarė Cindy su dar vis plačia šypsenėle savo veide.
- Žinoma, kaip gi galėčiau nenorėti?! - Perdaug linksmai tarė mergaitė ir paraudo. - Turėjau omeny, kad tikrai turėtumėm susitikti, visgi vasarą nėra tiek daug veiklos, o man yra smagu leisti laiką kartu su tavimi. - Tau tylesniu balseliu prakalbo švilpukė, bet šypsenėlė iš jos veido niekur nedingo.
- Nežinau. Nemanau, kad tai gera mintis. O ypač jeigu sužinos mano pusbrolis. Jis gi mūsų koledžo vadovas, o taisyklės aiškiai sako, kad mergaitės negali lankytis berniukų kambariuose. - Susimąsčiusi tarė pirmakursė ir gan giliai atsiduso.
- Labai nesupyktum jeigu pasivaikščiotumėme diena? Gėda pripažinti, bet Hogvartsas naktį tikrai neatrodo labai patraukliai ir man gan baisu. - Tylesniu balseliu prakalbo švilpynės koledžo narė, bet tuojpat pajuto kaip krenta ir atsiduria vaikino glėbyje. Iš išgąsčio mergaitė tyliai sucypė, o tada pažvelgė į Ryan ir paraudo.
- Ačiū. - Tyliai padėkojo ši ir nuleido žvilgsnį.                               
                       


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • I kursas
  • *
  • 68
  • Taškai: 223
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Stogas
« Atsakymas #468 Prieš 1 savaitę »
- Nežinau, kažkur tai išgirdau, - tarė vaikinukas ir garsiai nusijuokė. Šis pasakymas buvo iš tiesų kvailokas, bet vaikinas pritaikė jį čia. Mergaitė juk jį gąsdino!
- Aš žinau, kad esu mielas, bet verkti nereikia tikrai nereikia! - sušuko vaikinas ir tada nusijuokė. Su mergaite Jones pavardę nešiojančiam vaikinui buvo beprotiškai smagu ir gera. Ji jam buo lyg kokia sielo draugė. Jų bendravimas iš karto lengvai susirišo, jie iš karto gerai susibendravo. Ryan'as iš tiesų labai džiaugėsi tuo.
- Ne, aš neparaudau, - pradėjo gintis vaikinukas ir jo skruostai vėl švelniai raustelėjo.
- Bet tu galėai net ir žūti! Negalima būti tokiai neatsargiai , Cindy. Suprantu, kad suaugusiems trukdyti nesinori, ber vistiek, - pasakė Ryan vis dar šiek tiek sunerimęs.
- Aš ne mama! Aš galiu būti nebent tėčiu, ber kitą kartą būtinai būk atsargesne, - liepė vaikinas rimtu tonu. Jam iš tiesų rūpėjo mergaitė. Prieblanda galiausiai virto aklina tamsa.
- Supratau. Žinoma, kad galim sugalvoti ką nors kito. Juk yra pilna visokių veiklų ir be fotografavimo, - pasakė Ryan nusišypsodamas. Juk galima nueiti kur nors kur gražu ir ten stebėti gražius vaizdus.
- Na, nežinau. Aš esu nuobodokas, bent man taio keli žmonės sakė, tad galvojau, kad nenorėsi susitikti, - pratarė vaikinukas prisimindamas senąją dar žiobarų mokyklą. - Na, taip vasara iš tiesų nėra labai daug veiklos plius man bus malonu su tavim susitkti ir vasara. Juk mes draugai ar ne? - paklausė vaikinas ir trumpai šyptelėjo. Jam patiko, kad mergaitei patinka leisti laiką su juo.
- Na, daryk kaip nori. Nežinojau, kad profesorius Tristianas tavo pusbrolis. Tada tikrai negalim rizikuoti, kad jis sužinotų, - tarė rimtai vaikinas. Jeigu kokios nors jo giminės būtų koledžo vadovai nesvarbu jo ar kitų jis turbūt net pajudėti bijotų.
- Ne, nesupykčiau. Tamsa nėra labai viliojantis dalykas, tad eisim pasivaikščioti dieną. Taigi galbūt galiu jus palydėti iki kambario, panele Cindy? - paklausė vaikinukas nusišypsodamas. Kurį laiką mergaitė buvo ryan glėbyje. Vaikino skruostai nusidažė ryškiai raudona spalva.
- Nėra už ką ir atsprašau, pratarė vaikinukas.