0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elizabeth Riddle

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Miestelio kapinės
« Prieš 7 metus »
Kapinės buvo išsidėsčiusios prie pat Godriko Daubos Švento Klementino bažnyčios ir turėjo pavadinimą “Švento Klementino kapinės”, tačiau daugeliui paprasčiau buvo įsiminti, kad tai - Godriko Daubos miestelio kapinės. Šios mažai kuo skiriasi nuo kitų kapinių - visur antkapiai, vienokios ar kitokios formos. Šiose kapinėse yra palaidota ir burtininkų ir žiobarų. O “įžymiausiais” laikomi Arianos Dumbldor, Kendros Dumbldor, Lilės ir Džeimso Poterių, Ignoto Peverelio ir Batildos Maišinės kapai. Daugelis antkapių šiose kapinėse dėl vienų ar kitų priežasčių neprižiūrimi, tad kai kurie suirę, apdaužyti ar supuvę, taip pat nusitrynę tų, kas juose palaidoti, vardai.

- Elizabetaaaa, - šnypštė balsas jos galvoje, - tu man skolinga gyvybę!
Aplinkui ji nieko nematė, visur tvyrojo rūkas, bėgdama tamsoje vis atsitrenkdavo į kokį nors antkapį, suklupusi atsistodavo ir bėgdavo toliau nekreipdama dėmesio į kraujuojančius kelius ir sušalusias basas pėdas. Visur buvo kalnai sniego, orą buvo užvaldęs šaltis. Atrodo, kelio iš šio pragaro nebuvo...  Ji eilinį kartą parkrito užkliuvusi už antkapio. Galvoje tiesiog spengė šalto balso riksmas ir rodės, kad ji kraustosi iš proto. Kažkas lyg kirminas graužė jos mintis ir valdė lyg koks stiprus virusas. Apimta panikos ir beprotybės, ji ėmė nejausti žaizdotų ir sušalusių kojų, kraujo bėgančio iš nosies ir lūpų, visi pojūčiai išnyko ir liko tik tai nepaaiškinama ir nesuvaldoma panika.

- Lumos! - sušuko išsitraukusi lazdelę, bet šviesa vis neužsidegdavo, - nagi! Lumos! - suriko, bet vis tiek nieko.
Toliau klaidžiojo gūdžiose, sniege paskendusiose kapinėse, ant sniego varvėjo jos kraujas, taip Elizabetai praeinan likdavo takelis iš kraujo lašelių. Ir kai jau manė, kad neras išėjimo iš tos beprotybės, pagaliau  tarp visų įkyrių garsų, ji išgirdo ošimą, dvelktelėjo šaltas vėjas ir veidą užplūdo drėgmė. Ji sunkiai nurijo seiles ir burnoje pajuto susikaupusį metalo skonį, tuomet suvokė, kad jos burna kruvina. Ranka perbraukė per lūpas ir nusvalė kraują, tačiau jis bėgo toliau. Dar paėjėjusi ji išvydo tamsoje banguojančią jūrą. Bangos daužėsi į stačias ir dantytas uolas, sukeldamos garsų dungtelėjimą, o tada susidarę purslai ir burbulai išsisklaidydavo ir ištirpdavo. Nesuvokdama ką daro, pasileido bėgti kiek tik neša sužeistos ir sušalusios kojos ir užsiropštė ant ilgo medinio tilto, atsistojo ant paties krašto ir ištiesė rankas. Vėjas pūtė labai stipriai, jos kojos siūbavo, o kūnas tirtėjo.
- Skolinga gyvybę!!! - vis šnypštė bjaurus balsas galvoje.
Efė jau ketino šokti, bet ūmai kažkas ją sugavo ir jos kūnas atsimušė į kažką tvirtą ir šiltą.
- Neee!!! - ji muistėsi ir klykė lyg pamišusi, nesuprasdama kas vyksta ir kas ją ką tik sulaikė, - leisk vandenynui mane pasiimti!!! - ašaros ritosi nuo jos skruostų lyg nuo antai esančių uolų tekėjo nuo bangų aptaškytas vanduo.
- Ef, Ef, tu kraustaisi iš proto, nurimk. - ramino ją Edvardas ir suspaudė stipriau, - Aš tavim pasirūpinsiu, nurimk.

Edvardas pargabeno Efę atgal į mokyklą ir iškart pristatė ją į ligoninę pas Madam Pomfri. Ši pakvietė direktorių Dumbldorą, jo pavaduotoją profesorę Makgonagal ir Klastūnyno auklėtoją Severą Sneipą. Efė gulėjo lovoje, o ją buvo apsupusi grupelė mokytojų ir nuošalyje sėdėjo Edvardas.
Mes visi mirsime kadanors. Tikslas yra ne gyventi amžinai, tikslas - sukurti kažką, kas išliktų amžinai ir primintų apie mūsų buvimą!

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
  Elna pūčiant šaltam vėjui vaikštinėjo savo gimtojo miestelio gatvėmis. Iš jos lūpų išėhjo gilus atodūsis priėjus mirtį ir šaltį skleidžiančias kapines. Viena dalis norėjo apsigręžti, nužingsniuoti į tėvų namus ir paskęsti jų šiltam glėby, bet šita pusė buvo pilna kvailo optimistiškumo. O realistiškoji pusė žinojo, kad tėvai jos nė matyt nenori. Tad meluojant mokyklai, kad ji išvyko pas tėvus ji turėjo trainiotis Godriko Daubos gatvėmis. Nusprendusi, kad neturi daugiau ką veikti Klumpar įžengė į baugiai atrodančias kapines. Jau artėjanti naktis šią ir taip kraupią vietą padarė dar labiau šiurpią. Sudrėkinusi sausas lūpas liežuviu varnė apsidairė. Visur vien kapai, kapai, antkapiai, kapai ir dar antkapių... Ji pradėjo žingsniuoti vis pasilenkdama ir perskaitydama kas parašyta ant antkapių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Mergaitė liūdnai stoviniavo prie naujai supilto kapo.
Dangus niaukėsi, atspindėdamas varnanagės nuotaiką. Sugniaužusi mažą lapelį, Amika lėtai įsmeigė jį į juodą, betirpstančiu sniegu nuklotą žemę.
-Ilsėkis ramybėje, drauge...- virpančiu balsu, pro ašaras išspaudė Bela.
Jos daili, melsva suknelė puikiai derėjo prie purpurinių plaukų. Naktinis dangus nebuvo nusėtas žvaigždutėmis ir rodos liūdėjo kartu su Lordess.
-Ji visada mėgo mėlyną spalvą ir klaidas,- šyptelėjo, apimta prisiminimų gelsvaakė.
Netrukus kažkas sukribždėjo už nugaros ir varniukei teko atsigręšti.
Deja, šešėliai juokėsi iš šios nelaimės. Mergaičiukė gražiai atsisėdo ant šlapio pagrindo ir dar kartą perskaitė ant akmenuko išgraviruotus žodžius:
- Gramatika Tylenė...mirė nuo logikos sutrikimų, po ilgo gydimo reanimacijoje.
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
  Pakėlusi akis nuo vieno antkapio Elna pastebėjo mergaitę. Ta mergaitė buvo jai nepažįstama ir atrodė įdomi. Purpuriniai plaukai, melsva suknelė ir ašaros akyse...Pala ašaros? Klumpar lėtai priėjo prie nepažįstamosios ir nenorėdama jos išgąsdinti paklausė:
-Ar tau viskas gerai?
Laukdama atsakymo varnė palenkė galvą ir pamatė, kur ši mergytė žiūri. Elninho jau norėjo ją guosti, bet pastebėjo, kad ji sėdi ant žemės. Pasitvarkiusi savo tamsiai mėlyną mantiją Klumpė kuo atsargiau klestelėjo šalia.
-Ji buvo tavo draugė, ar ne? Užjaučiu.
Ilgaplaukė savo šiuometinėje būsenoje tikrai nieko neguostų, o tik pasišaipytų, bet šiai mergaitei ji pajuto gailestį.
-O koks tavo vardas? Būtų malonu sužinoti ką užjaučiu.
El uždėjo savo ranką ant purpurinių plaukų savininkės peties, lyg norėdama tuo parodyti, kad ji gali pasiguosti Elnai.

Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Mergaitė lėtai stojosi nuo šlapio pagrindo, kai šiltas balsas kreipėsi į ją.
-Man viskas gerai,- šniurkštelėjo Amika ir tamsaus apsiausto rankove brūkštelėjo per nosį,- tik vat, jai negerai..- dar pridūrė ir nukreipė šaltą žvilgsnį į kapą.
Po keletos tylos minučių,  pakėlė gelsvas akis į pašnekovę ir žengtelėjo arčiau, iš uniformos sprendžiant, to pačio koledžo atstovės.
- Amika. Amika Bela Lordess,- šyptelėjo purpurinių plaukų savininkė,- o kuo tu vardu?
Ir ką darai, tokiu tamsiu paros metu kapinėse?- gal kiek grubokai, tarstelėjo Bela. Tačiau, jai visai nesinorėjo juoktis ar džiūgauti. O ypač tokioje aplinkoje.
Mergina ėmė sskenuoti varniukę.
Pilkšvi, neilgi, gal kiek suvelti plaukai ir šaltos akys puikiai derėjo prie tamsiosios mantijos.
Kelios snaigės pakuteno Mikos nosį, priversdamos ją nemandagiai nusičiaudėti ir žioplai bumbtelėti ant žemės.

Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
Elna apėmė didelis liūdesys. Vargšė Amika, neteko tokios brangios draugės.
-Na jai tikrai ne pyragai, bet ji... - Elna užstrigo ir nežinodama ką daugiau sakyti liūdnai šyptelėjo. Iš įpročio perbraukusi per savo strazdanas Elninho pažiūrėjo į Lordess akis.
-Gražus vardas. Aš Elna, Elna Klumpar. Ir aš neturiu kaip čia pasakius... kur daugiau eiti, bet ir nenoriu turėti, kur eiti. Man ir taip gerai, - greitai viską išbėrė varnė. Pati ji buvo pasimetusi ko nori, ar nenori, tai kaip ji gali išsakyti savo jausmus kitam žmogui?
  Stojo šiokia tokia tyla, bet ji nebuvo labai nejauki.
-Ak, ar tu sveika? Nesusižeidei? - nukritus Belai El atsitūpė prie jos ir pradėjo klausinėti. Jau atsitiesusi dvylikametė ištiesė pagalbos ranką, tiesiogine prasme, savo naujajai pažįstamai.
-Ar tikrai niekur neskauda? - susirūpinusi dar kartą paklausė.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Victoria Meschino

  • II kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Diena prasidėjo gan gražiai, Merė su drauge Emma atvyko į Godriko Daubą, kur gyveno Emmos tėvai, kažkada. Prasivaiksčiodamos visą dieną, bet nepasidavusios nuovargiui, Merės draugė pasiūlė nueiti į miestelio kapines, kurioje buvo palaidoti jos tėvai. Iš pat pradžių Emma to nenorėjo, jai tai buvo per daug skaudu. Bet, kai sutemo, Emma vis dėl to įkalbėjo nueiti į kapines, kurių taip bijojo Merė. Ypač sutemus.
-Emaaaaaaaa!!,- tu man liksi skoloj savo gyvybę, jeigu mes liksim dar gyvos!!
Vos bepabėgdama Merė liejosi ant draugės. Ramiai sustojo, pasiklausyti kas vyksta. Tada pajuto karštą kraują, tekantį pagal jos ledinę odą. Iš nosies, keleno, pėdų, bet labiausiai - rankų. Kraujas, deja, jos rankų nešildė, o jos akys buvo pilnos baimės. - Lumos!,- tačiau niekas neužsidegė. - Nagi, lumos! ,- kaip tyčia - nieko. Merė dar labiau jautė paniką, ir bėgo ieškoti savo dingusios draugės. Merę išgelbėjęs nuo psichų nepažįstamasis, net neatsigrežė į ją. Ši mintis visą tą laiką kol bėgo, buvo įstrigusi jos galvoje, tačiau, išvydusi savo draugę sėdinčią prie kapo, mintys išgaravo. - Pagaliau tave radau!
Sekančią dieną merginos taip pasakojo savo išgyvenimus, lyg iš siaubo filmo. - Daugiau niekada, NIEKADA tenai negrįšiu. Ne už ką. ,- rimtai nusiteikusi leptelėjo Merė, su vis dar išlikusia baimę akyse.
:p :p

*

Neptunica Ameshville

Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Atėjus savaitgaliui, Maria Blackwood atvažiavo į Godriko Daubą. Teta Reina ją pasikvietė ir mergina jau žinojo, kad ne šiaip. Lygiai prieš 14 metų Marios senelius Freyą ir Sam nužudė vienas kvanktelėjęs Mirties Valgytojas. Klastuolė atvyko apsirengusi atitinkamai. Dėvėjo juodus džinsus, juodus aulinukus ir pilkus marškinius. Teta pasiėmė dukterėčią iš traukinių stoties ir dvi Blackwood šeimos moterys nuvažiavo į Godriko Daubos kapinės. Ši vieta atrodė kaip ir visos įprastos kapinės, daug antkapių su skirtingais žmonėmis. Maria su teta priėjo prie dviejų gražiai išskaptuotų antkapių. Ant vieno buvo parašytas senelio vardas ir pavardė, ant kito - senelės. Kapas buvo sutvarkytas gan gražiai. Turbūt teta gan dažnai čia lankosi, arba uždėjusi kokius nors burtus. Pagalvojo ji. Kaži kiek laiko pabuvusi su teta, mergina vakare grįžo į Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Faith Hades

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Godriko dauba. Miestelio kapinės. Vakaras. Virš Feitės galvos skraidžioja pėlėdos. Viskas atrodė taip niūru, bet Faith neatsispyrė norui aplankyti Džeimso ir Lilės Poterių kapo.
- Jie nenusipelnė mirti,- garsiai ištarė Feitė. Jos mintys nebuvo išskirtinės. Jos galvoje be perstojo kartojosi šie žodžiai. Staiga ji susivokė klūpanti ant šlapios prisnigtos žemės, ir vos tik jai pradėjo šaltis gelti nuogus kelius, ji susiprato atsistoti. Staiga už savęs pajautė šaltį. Jai net neprireikė atsisukti, per jos kūną nuvilnijo širpuliukai... ji dar niekada nebuvo susidūrus su psichu!!! Jis atrodė daug baisiau, negu Feitė skaitė knygose. Jis buvo kaip dvimetrinis vaiduoklis, nuo kurio neapsakomai dvokė ir buvo lyg apsitaisęs juodais skudurais grindims šluostyti. Psichas išleido švokščiantį garsą ir puolė Feitę. Iš tos baimės ji nesusizgribo, kuriais burtais jį nugalėti, ji tik ištarė:
- EXPELLIAR...  IMPEDIMENTA!!! - ties šiais žodžiais psichas pradėjo judėti labai lėtai ir Feitė turėjo šiek tiek laiko sugalvoti burtažodžiui. galiausiai ji sušuko:
- EXPECTO PATRONUM! - bet nieko neįvyko - EXPECTO PATRONUM!!! - iš lazdelės ištryško balta migla - EXPECTO PATRONUM!!! - pagaliau iš lazdelės iššoko baltas vienaragis gynėjas, baltas, kaip debesis ir šiltas, kaip ryto saulė.
- Rimtai??? Neprašiau "poniuko"! - pasakė Feitė, - nors gal visai nieko ,- priduria ji, stebėdama, kaip jos gynėjas sužvengia ir psichas nesavu balsu žviegdamas sklendžia link mėnulio. Feitė padėkoja gynėjui, padeda gėlių vainiką ant Džeimso ir Lilės Poterių kapo, kaip girdėjo darant, Feitės prodėdės žmoną H. Ikyrėlę ir kol visai nesuledėjo, nubėga pas močiutę į namus, mat buvo Žiemos atostogos. 

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Faith Hades »

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Vos Sebastianas palietė nešyklę, šioji pradėjo nešti jį į paslaptingą ir kol kas jam nežinomą vietą. Galiausiai, jis tiesiogine prasme tiesiog rėžėsi į žemę, todėl atsistojęs nusibraukė nuo apsiausto žemes.
- Aš Azrielis,- kažkodėl pasakė mergaitei savo antrąjį vardą. Ne gana to, gerokai pavėluotai. Bet negi tai svarbu? Tada Sebas apsižvalgė. Nenutuokė kokioje vietoje yra, bet buvo visiškai akivaizdu, kad atsidūrė kapinėse. Kaip linksma,- tylomis pagalvojo. Berniukas net nenutuokė nuo ko turėtų pradėti, todėl tiesiog pradėjo žvalgytis serafino. Tas bjaurybė neturėtų būti panašus į modelį, ar ne?
- Nuo ko turėtumėm pradėti?- kiek sumišęs paklausė. Jis žingsniavo tai į vieną pusę, tai į kitą.
- Vis dėlto, manau, kad pirmiausia reiks surasti serafiną,- tarė švilpei. Vis dar nežinojo jos vardo, bet nenutuokė ar jis toks būtinas žinojimui. Nusprendė dėl mandagumo paklausti:
- Beje, kuo tu vardu?
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Galutinai nusivaliusi sijoną ji apsižvalgė. Savo partnerį radus šalia, bet taip pat apsimušusi ji į kažką įsižiūrėjo. Įžiurėjo kapą. jop, jop, smagi dienelė. Azrielis.
Kažką labai primena. Bet nesvarbu.
raganiukė šiek tiek pajudėjo nuo savo vietos labiau į kapines, apeidama eiles kapų žiūrėjo vardus ir pavardes. Rado kelias pažystamas pavardes, bet švilpę išblaškė porininkas.
-A. Jo, taip, gal jis pats pas mus ateis? - beidama prie jaunuolio aiškiai sumurmėjo ji. - Šerė. - nusprendusi pavardės nesakyti, tvirtai atsakė. - Klausyk, manau prie įėjimo nelabai ko bus, tad gal einame šiek tiek giliau? - nelabai palaukusi atsakimo abejingai nužingsniavo. Apžiūrinėdama, tai šį, tai tą, Švilpynės atstovė pamatė judantį šešėlį. man pasivaideno... man padivaideno... tai pamatė dar kartą. Staiga ant kapo pamatė baltas akiduobes. Pasirodė padaras. Švilpė net negalvojo, kad tas padariūkštis gali būti toks baisus. Ji suspaudė lazdelę. Buvo ją betraukianti. Padarėlis vėl pajudėjo.
-Azrieli? Gal-l galėt-tum atteiti č-čia? - drebančiu balsu paklausė. Kai šešėlis atsirado ant kito kapo. Greit užlindusi porininkui už nugaros. - Ar čia tas gerasis serafinas? - su dideliu nerimu paklausė porininko. Ir iškišo galvą jam už peties. Giliai iškvėpusi ji išlindo ir priartėjo prie padariuko, - l-labas... gird-dėjau essi labai geras ar-r nek-klystu? - pabandžiusi kažką išgauti, serfinas piktai, bauginančiai pasitraukė. Mergaitė grįžo prie Azrielio užnugario ir pareiškė, - gaal geriau t-tu pradėk su juo draugystę...
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
- Taip, aš taip pat nemanau, kad padaras suksis prie įėjimo,- lyg nuobodžiaudamas pratarė. Berniukas nusekė paskui švilpę, kuri traukė į kapinių gilumą. Ir tada jis pamatė. Suprato, kad ir mergaitė jį pastebėjo. 
- Man net nereikia eiti,- kiek išplėtęs akis pasakė. Stebėjo kiekvieną padaro judesį. Vos serafinas pajudėjo mergaitė šmurkštelėjo Azui už nugaros. Švilpė kelis kartus dar bandė kalbinti vagį, bet šiam buvo visiškai vienodai. Žinoma, tada atėjo eilė įsikišti ir Sebui, nes mergaitė buvo visiškai persigandus.
  - Nebijok ir nespręsk apie knygą iš viršelio,- pasistengė nuraminti Šerę, nes nenorėjo, kad visas praktikos darbas nuplauktų veltui. Tiesą sakant, nuraminimo, paguodimo ir pralinksminimo reikalai jam sekėsi visai prastai.
  - Gerai, aš galiu pradėti,- pratarė ir prislinko arčiau beakio padaro, tačiau serafinas vėl pasitraukė. Berniukas kiekvieną savo žingsnį dėjo taip lėtai ir atsargiai, kad pats suabejojo ar per šiandieną pasieks padarą. Burtų, kurie kaip nors sužeistų padarą taip pat nenorėjo naudoti, todėl pradėjo visaip kalbinti padarą. Galbūt serafinui tiesiog pasidarė juokinga iš Sebo nieko vertų kalbinimo gabumų, nes varno galvoje lyg iš niekur atsirado vaizdinys.

Jau suaugęs vaikinas žingsniavo mišku. Jis buvo Uždraustajame miške. Netoli Hogvartso. Tamsiaplaukis galėjo būt nebent septinrakirsis arba labai jaunas profesorius. Vienoje rankoje jis nešėsi burtų lazdelę, o kitoje gniaužė peilį. Gerai žinojo ko ieško, bet suprato, kad tą gyvūną surasti labai sunku. Tokios jo paieškos tęsėsi nuo pat penkto kurso ir pagaliau. Pagaliau jis pamatė ramiai stovintį, nieko net nenujaučiantį miško gyventoją. Vienaragis. Vaikinas ištiesė lazdelę ir suriko:
  - Avada Kedavra!- baltas pasakų gyvūnas krito negyvas. Toks nekaltas. Vaikinas priartėjo prie pasakiško padaro ir peiliu perpjovė jo kaklą. Pasilenkė ir pradėjo siurbti tekantį kraują. Po kiek laiko jo skruostais tekėjo ašaros. Atėjo suvokimas. Tai nebesugrąžinama.


Vaizdinys baigėsi, o Sebas buvo šokiruotas. Nieko verta paslaptis? Galbūt sena, bet pernelyg stipri, kad būtų bereikšmė. Viduje jis pajuto jausmą. Tokie atvejai buvo reti, bet Sebas juto gailestį. Kas gali nužudyti tokį padarą? Galiausiai, berniukas atsisuko į Šerę ir visai be jokio jausmo ištarė:
  - Tavo eilė.
Jis palaukė mergaitės kol ji bandė prikalbinti serafiną. Bet iš tiesų buvo visiškai paskendęs mintyse, todėl net nenutuokė kiek laiko praėjo. Kai mergaitė baigė savo darbą jis vėl pabandė nusišypsoti:
  - Traukiam atgal?- patraukė link nešyklės ir prilietė tikėdamasis, kad mergaitė neliko tose kapinėse.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Kai vaikinukui pavyko išgauti iš serafino paslaptėlę, Šerė išėjo arčiau prie padariuko. Paslėpusį drebantį balsą jį gan drąsiai pradėjo meilikaut
-Labas, matau esi visai geras serafinas. Tai... gal galėčiau gauti kokią nors paslaptėlę? - serafinas pasitraukė. Kaip? Kokią magiją jis panaudojo? - Nu būk gerutis... - serafinas nubėgo kiek toliau. - Ei. Nori mano paslapties? - serafinas pasipurtė ir užsispyrė. - Klausyk. Man to reikia. Nu mirusio žmogaus. Kad ir tos pačios, kurią jam davei.  - jau maldaujančiai pradėjo kalbėt. Bet nieko, padaras dar labiau užsispyrė. Tuomet meilikaujančiai kalbėt pradėjo sukdama ratus aplink jį. Serafinas sukiojo žvilgsnį paskui ją. Tuomet staigiai, net kai pati nesitekėjo pačiupo jį. Jausmas buvo gan keistokas, o Šerė pradėjo kutenti jo pilvuką. Kuteno, kol užkuteno iki to, kad serafinas norėdamas pabėgti atidavė paslaptį.

Naktis. Sunkūs moteriški kerzai aidėjo tuščiame skersgatvyje. Moteris, kuri buvo panaši į maištaujančią emo stiliaus pauglę pasuko į kokią tais laiptinę. Užlipus į patį viršų, prie buto 169 ji sustojo ir išsitraukė lazdelę. Išmušusi burtais duris moteris priėjo prie lovos. Ten gulėjo jaunas žiobaras. Moteris žvilgtelėjo į laikraštį. Data -1987/06/27. Antraštė - ,,Įtariamos raganos! Emilio Gerdi pasakojimas apie susidurimą su jom 26psl."
-Emili, ajajai prisidirbai. - moteris šaltu balsu tarė ir nutaikė lazdelę,
- Avada Kedavra. - žalia šviesa nulėkė link žiobaro. Už lango pamatė atsiteleportuojančius žmones. ,,ministras" - pagalvojo ji ir lazdelę nutaikė į save. - Avada kedavra. - atsijungė.


Atsibudusi švilpė nusipurtė. aš gyva. Kodėl būtent kapinės? šiek tiek šoko gavusi ji nuskubėjo prie porininko ir kartu su juo palietė nešyklę.
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
 Turbūt niekada nepamėgs nešyklių. Tikrai ne po to, kai nešyklė-knyga numetė ją... kur ji, po velnių, yra? Apsižvalgiusi aplinkui pamatė daug pilkų paminklų, keletą kryžių. Ką? Kodėl ji atsirado kapinėse? Taip, čia augo keletas medžių ir krūmų, ant antkapių puikavosi jai dar nematytos gėlės, bet vis dėlto... Galėtų nukelt į kokį herbologijos sodą, kur viskas vienoj vietoj auga.
 Kapinės jai nepatiko. Na, jos turbūt mažai kam patinka, bet Gotfreinė jautė ypatingą nemėgimą ir liūdesį.
 Dėl to dabar ėjo palei kapus nunarinusi galvą, paskendusi juodose it Hitlerio širdis mintyse. Eliksyrui buvo būtinas kasperajas. Kaip ji jį ras, neturėdama nė supratimo, kaip anas atrodo? Nenorom dirstelėjo į rankoje laikomą knygą. Neaišku, ar čia profesorės užmačios, ar nors sykį gyvenime jai nusišypsojo žvaigždės, bet tai buvo „Magiškų augalų žinynas“. Greit rado jame raidę K, o prie jos – minėtąjį augalą. Rado jame trumpą aprašymą, augalo panaudojimą ir t.t. , bet tas jos nedomino. Daug naudingesnė buvo mažytė iliustracija, įprausta puslapio kampe.
 Dabar ėjo palei kapavietes jau žvalgydamasi aplinkui, ieškodama augalo. Galiausiai pamatė jį, pasodintą ant vieno kapo. Nedrąsiai priėjo ir dirstelėjo į akmens plokštę. Čia ilsėjosi kažkoks Rikas Meere, miręs vos septyniolikos metų amžiaus. Vos keliais mėnesiais vyresnis už Dallifrėją... Ašaros jau spaudėsi į akis, bet rado savyje jėgų jas nubraukti. Drebančios rankom išrovė kasperają iš antkapio, jausdamasi kalta, kad vagia iš kapinių.
 Tai buvo paskutinis jai reikiamas augalas. Vėl palietė knygą, kad ši ją įsiurbtų ir perkeltų į mokyklos požemius.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Wicca Nyari

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Miestelio kapinės
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Wicca klaidžiojo po Godriko Daubą, ji kažko ieškojo... Jai patiko klaidžioti. Pasivaikščiojusi, pradėjo jaustis keistai. Merginai atrodė, kad ją kažkas kviečia, apsižvalgiusi nieko nematė. Ji pradėjo sekti balsą ir atsidūrė miestelio kapinėse, jai patiko kapinės, bei vaikščioti po jas. Wicca apsidairiusi, susimąstė:
Kaip aš čia atsidūriau?... -Ar kas nors čia yra?,- mergina jautėsi kvailai, klausdama ar kas nors yra. Ji galvojo, kad kažkas pokštauja. Kol ji apvaikščiojo kapines, sutemo ir oras atšalo.. Hmm, gal jau laikas eiti? Tamsu jau ir šaltoka, brr! Reikia pasišviesti, dar netyčia užkliūsiu...
-Lumos!
Šaltas vėjas, kedeno jos besikeičiančius plaukus iš rausvos į violetinę.. Wicca sustojusi, prisėdusi ant kažkokio seno kelmo pradėjo ieškoti šaliko, tas šalikas buvo Švilpynės gūžtos spalvų - Geltonos ir juodos. Pagaliau jį radusi, apsivyniojo aplink kaklą ir pradėjo eiti link išėjimo, kol suprato, kad jis kažkur dingo, mergina pradėjo jaudintis ir galvoti kaip ji grįš į Hogvartsą, juk jau tamsu ir vėjas kyla...