0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Grifui net akys ant kaktos iš šoko, kai išgirdo klastuolės pirmą klausimą, po jo pasiteiravimo ar šiai viskas gerai.
- Am.. Manau, kad paskirstymo kepurė mus paskiria ten, kur ir turėtume būti,- tvirtai, tačiau viduje jausdamas šiokį tokį pasimetimą atsakė Edgar'as, - Ir ką Tu laikai geru ir mielu dalyku, jei paklausimą apie kito būseną traktuoji, kaip blogą poelgį?- iškart išsprogdinęs savo žalias akis perklausė bendrakursės.
Nespėjus praeiti gal nei sekundei trečiakursis buvo priverstas dar kartą ir dar labiau suglumti, kai nelabai anksčiau regėta jam mergina, rėžė dar vieną pribloškiantį klausimą. Edgar'as šį sykį prieš atsakydamas tik garsiai nurijo milžinišką seilių gumulą, kuris, rodos, vos ne vos sugebėjo nuriedėti jo gerklės stemple.
- Kas sakė, jog nedraugauju? Aš turiu gerą draugę ir ji klastuolė,- kiek jau pasipiktinęs išrėžė grifas, bet staiga dėl tos draugės susimastė, susivokęs, jog jau antri metai, kai tie draugiški santykiai jau yra persimainę į blogąją pusę, tad šiek tiek pasitaisė nutaisydamas liūdnesnė mimiką, - Tiksliau, turėjau tikriausiai..
Žaliaakiui liko tik prie savęs galiausiai priglausti savo ranką, kurią buvo ištiesęs, matydamas, kad josios bendrakursiai visiškai neprireiks. Merginai pradėjus tvarkytis savo sužalotas vietas burtų pagalba, Edgar'as nusprendė eiti savais keliais, nors žingsniuodamas pro klastuolę dar pasuko galvą jos pusėn.
- Galbūt Tau pakviesti profesorę į pagalbą, jei aš atrodau toks blogas?

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Hannah atsipūtusi stebėjo įvairiakursius mokinius, kuirie per daug lengvai surasdavo akmenukus. Gerai, pasunkinkime jiems užduotį... mergina sukrizeno ir iš apsiausto išsitraukė savo burtų lazdelę. Hmm, kur juos galėčiau rasti... Hann su "Lumos" burtažodžiu klaidžiojo po gilių giliausią ir tankiausią mišką, kol surado tai ko reikia. Dvidešimt Pyura Chilensis gyvių jau slapstėsi po visą kiemą, kur akmenukų ieškojo mokiniai. Pyura - iš pažiūros atrodo pilki, vidutinio dydžio ir niekuo nesiskiriantys akmenukai, bet tai tikrai ne jie. Pajutę pavojų Pyura Chilensis atkiša smailius ir nuodingus dantukus, tik senoliai Chilensis niekam blogo nepadarys, todėl buvo saugu juos paleisti. Mergina vėl tyliai nusijuokė, nes prisiminė, kaip pati pirmais mokslo metais Hogvartse susipažino su šiais nenuoromomis. Nors žinojo, kad daug kas gali juos atpažinti, bet vistiek pasunkino užduotį, kad pamatytų kaip su ja susitvarko vyresni, o į pagalbą skubės tik jaunesniems.


((Kas nežino kas yra tie Pyura Chilensis, tai gali sužinoti internete ir MGP pamokoje: I-oji MGP pamoka visiems kursams. Mokytoja - Danielle Ophelia Deverous.))
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Margareta Ganė Riestanosė šiek tiek nedrąsiai žingsniavo koridoriumi. Žinojo, jog praleido jau tris magijos istorijos pamokas, o į ketvirtąją - vėluoja. Taip atsitiko todėl, jog, vos pirmąkart atvykusi į Hogvartsą, išsyk apsirgo. Po ilgų apmąstymų, mergaitė nusprendė, jog tai - žvarbaus vėjo, kuris negailestingai talžė jos kaklą kelionės metu, padarinys. Šiaip ar taip, priežastis ne tokia svarbi kaip rezultatas, kuris ne itin džiugino. Margareta Ganė nepažinojo nei mokyklos, nei bendrakursių. Buvo tikra, jog kelių dienų nesilankymo mokymo įstaigoje padariniai jausis. Ir, nors mergaitė nebuvo visiškai pasveikusi, puikiai suvokė, jog praleisti dar vieną pamoką - nevalia.
Ji jau stovėjo priešais duris, už kurių turėjo slėptis magijos istorijos kabinetas. Kosuliui suvirpinus krūtinę, atsikrenkštė bei lengvai pabeldė. Nieko. Pabandė darkart, šįsyk - smarkiau, tačiau durys neatsivėrė. Tikriausiai, pasiklydau ir stoviu ne prie to kabineto, - nuliūdo mergaitė.
Jau ruošėsi apsigręžti bei keliauti koridoriumi, ieškant žmogaus, kuris galėtų parodyti kelią į magijos istorijos kabinetą, kai staiga išgirdo:
 - Ach, esi pirmakursė, tiesa? Turėtumei būti magijos istorijos pamokoje? - mandagiai pasiteiravo moteriškas, žemas balsas. Panašu, jog į savo klausimus atsakymą ji jau žinojo.
- Taip, - negarsiai, tačiau užtikrintai tarė Margareta. Apsisukusi ji pamatė prieš save stovint žemesnę už ją šviesiaplaukę moterį itin putliomis bei dailiomis lūpomis. Nežinojo, kas ji tokia, bet iš išvaizdos galėjo spėti, jog tai - dėstytoja.
- Ar žinai, kaip rasti išėjimą į mokyklos kiemą? Pro langą mačiau, jog profesorė su vaikais yra būtent ten, - nuoširdžiai paaiškino moteris bei nusišypsojo.
- Manau, surasiu. Ačiū, - nudelbusi akis padėkojo mergaitė.
Skuosdama tolyn koridoriumi, Margareta Ganė trumpam atsigręžė bei pamatė, jog moteris jai mirktelėjo.


((Negalima rašyti, kad veluoji į pamoką, bet nepaisant to - duodu papildomą ntašką už įdomų post'ą ))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Margareta Ganė Riestanosė »

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Nors suradus pirmą akmenuką, Caroline nuotaika smigo žemyn. Pirma, ji sušlapo ranką iki peties, antra, vanduo buvo labai šaltas, ir trečia - nors ir dailus, juodas apisiaustas ne ką tesaugojo nuo šalčio. Kalendama dantimis grifiukė pradėjo dairytis dar vieno akmenėlio. Darsyk peržvelgusi ežero paviršių pastebėjo dar vieną, ir, atrodo, visiškai negiliai. Akimis pamatavusi atstumą Caroline ėmė grumtis pati su savimi. Dar labiau sušlapsiu, o vanduo juk šaltas... Bet čia juk negiliai... O dar pamoka paskutinė, grįšiu į pilį ir išdžiūsiu...
Pasiryžusi paimti akmenuką mergaitė pasilenkė prie vandens ir kyštelėjo ranką. Visi nervai liepė traukti ranką lauk, bet Carolinė siekė akmenėlio, bet jis tarsi pasislinko į šoną ir mergaitė čiuptelėjo tik vandenį. Taip siekdama akmenėlio Caroline nė nepajuto, kaip pati per daug persisvėrė ir atsidūrė vandenyje. ir kkodėl vvvanduo ttoks ššaltas kalendama dantimis pamanė grifiukė. Nors akmenėlį turiu apsidžiaugė ji ir sulyg tais žodžiais "akmenėlis" krimstelėjo mergaitei į ranką ir išsprūdęs dingo savo keliais. Šlapia ir visiškai sustingusi Caroline liko stovėti vandenyje.

((Papildomas taškas už įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
Taip tai bus tai ko man reikia mintyse mąstė Edgar'as iš pamiškės žvelgdamas tolėliau esantį, kažkieno sukurtą, bet tik anglimis rusenantį lauželį. Tik prisiartinęs šalia jo nedelsiant prikišo sušalusias savo rankas, kad šios bent truputėlį sušiltų. Mažumėle apšilęs juodaplaukis savo švelniai ėmė stumdyti žarijas savo koja. Po kelių minučių žarijų vartaliojimo iš vienos pusės, į kitą, kiek nusivylė negalėdamas rasti to, ką manė rasis, bet tik patraukus koją šalin nuo laužo susidariusiame kauburėlyje pamatė dėl ko jau buvo praradęs viltis. Tai buvo dar vienas nedidukas akmuo, visas tviskantis raudonumu ir dvelkė karščiu. Grifas jį, greitu kojos mostu išspyrė už didesniais akmenimis apsuptos laužavietės ir tuo pat metu susimąstė ar kai jis tik atėjo prie laužavietės ši nebuvo apsipta tik vienu didesnių lankų eile, nes dabar ten aplink juos buvo sudarytas antras lankas iš tokių pat akmenų, tik vietomis jie buvo išsidėstę kiek rečiau vienas nuo kito, o ne greta. Negi tai bus koks stebuklingas akmuo, kurį visgi turėjome rasti šiandieną? iškart susimąstė trečiakursis ir nieko nelaukdamas vieną iš antroje eilėje stūksančių akmenų. Minkštas?! Kiek keistoka tokia akmens būsena pasirodė Edgar'ui. Jam spustelėjus akmenuką stipriau šis nežymiai prasižiojo išleisdamas nemalonų cyptelėjimą, o grifas tik baikščiai šoktelėjo atgal išmesdamas jį iš rankų.
- Kas per?! Čia juk Pyura..,- atpažinęs magišką mielą, tačiau pavojingą gyvūnėlį, garsiai mintis išreiškė keturiolikmetis. Dabar žinodamas, kas tai per padaras, jis vėl paėmė jį į savo rankas, kad ir neturėdamas apsauginių pirštinių, išsitraukė burtų lazdelę ir atsargiai ja pravėrė padarėlio burną. Joje nebuvo nei vieno danties. Be dantų? Keista.. Ir šiaip jie šioje vietoje jų nelabai būdavo ėmė žaliaakis berniukas bandyti suprasti, iš kur jie atsirado. Galiausiai ėmė dairytis aplink ir svarbiausia, jog pamatė, kad kiti mokiniai taip pat randa šį padarėlį, kurio čia buvo apstu, kaip pasirodo apstu. Padėjęs gyvą akmenuką atgal ant žemės pažvelgė į profesorę, kuri su šypsena stebėjo kitus mokinius, nors dalis jų buvo užsiėmę su Pyura Chilensis, net nesuprasdami kas tai per daiktas. Viskas aišku.. Bet, kaip profesorė drįso paleisti šiuos nuodingus padarus? ėmė piktinti pamokos vadove Edgar'as.

((Papildomas taškas už įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
 - Pats žinai, kad ne apie pasiteiravimą kalbu, - dalykiškai atsakė Dalli. Grifas jai kėlė nesuprantamus jausmus - vienu metu ji jautė jam simpatiją, jai patiko jo, iš pirmo žvilgsnio, geranoriškumas, bet kita vertus, ją erzino jo pykti žvilgsniai ir murmėjimas po nosimi.
 Klastuolei net ir išsitiesus visu ūgiu teko gerokai pakelti galvą, kad pažiūrėti vaikinui tiesiai į akis.
 - Tai gal todėl ir turėjai? - irzliai paklausė, pabrėždama paskutinį žodį. Nenorėjo būti nedraugiška, tačiau šiandien aiškiai buvo ne jos diena, o juodaplaukis nuotaikos tikrai nekėlė. - Kad tu burbi sau kažką po nosimi ir mėtai piktus žvilgsniu it Zeusas perkūnus, - tarė jau kiek minkštesniu tonu ir nusijuokė.
 Jau buvo bepakylanti nuo didžiojo akmens, kai išgirdo dar vieną berniuko klausimą. Pakėlė akis į jo veidą.
 - Kad nereikia, jau susitvarkiau. - supratusi, kad trumpais atsakymais nieko gero nepeš, susidrovėjo ir jau draugiškiau pridūrė, - tai... turbūt ačiū. Už rūpestį.
 Atsistojus susirišo plaukus į arklio uodegą, kad šie netrukdytų tolimesnėse akmenukų paieškose ir kad vėliau nebereikėtų išimti lapų ar šakelių iš jų. Šįkart jau žymiai įdėmiau žiūrėdama sau po kojomis patraukė gilyn į mišką.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Dar grifas žvelgė profesorės link gal kokį gerų keletą minučių, tačiau jis buvo kažkur išskridęs nei galvojo apie akmenukus, nei apie nenumatytus mokytojos kėslus su į akmenis panašiais gyvūnais, ne galvojo jis šiuo metu apie nieką, tik stovėjo tartum sustingdytas Bazilisko. Kai jau ramuma pasišalino iš vaikinuko, jis nustelbė į žemę. Na va, ir atvėso. Pagriebė atvėsusį, bet dar vis šiltą pilkšvą su raudonų atspalvių turimą akmenų ir manydamas, jog jau jam paieškų šiandienai tikrai pakaks, nuėjo prie miško pakraščio, prie pat šalčiu dvelkiančio ežero, kur stovėjo sukrypęs suoliukas. Eidamas nežinia kodėl prisiminė trečiakursę klastuolę, kurią buvo sutikęs ir galvojo apie tai ar šiai nieko daugiau blogo nenutiko apart nugriuvimo ir mokytojos paleisti padarai neišgąsdino. Pasiekęs dabartinį tikslą atsisėdo ant suolo peržergdamas jį, tuomet kišenėje susižvejojo skiautę pergamentinio lapo su plunksna ir rašalu. Edgar'as vien dėl to nemėgo pamokų lauke, nes dėl atliktų darbų aprašinėjimų tekdavo gerokai perpildyti savo kišenes. Dar prieš pliekdamas apie akmenukus, išsitraukė ir juos iš kitos kišenės, ir gerai aptempęs pirštines ant rankų pradėjo mirkyti plunksną rašalan.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Bandant rasti išėjimą į kiemą, Margaretai Ganei teko kelissyk paklausti praeivių kelio, tačiau dabar ji jau veržėsi pro duris, už kurių spaudė gaivus šaltukas, bei akimis permetinėjo teritoriją. Žvilgsnis stabtelėjo ties moterimi, kuri aiškiai negalėjo būti mokine. Tai magijos istorijos profesorė, - suprato mergaitė. Dvejojo, apie užduotį teirautis jos ar kurio nors iš bendramokslių. Dar nepažįstu šios dėstytojos, nežinau jos būdo, - svarstė pirmakursė. – Tkriausiai, ji labai supyks, jog pasirodžiau tik pamokai slenkant į pabaigą. Manau, verčiau užkalbinsiu bendrakursį. Pamokos laikui pasibaigus, atsiprašysiu mokytojos, tačiau dabar į akis nelįsiu, -  geriausios išeities ieškojo mergytė.
Kad išsiaiškintų, ką reikia daryti, Mar nusprendė pėdinti iki pirmo pamatyto mokinio. Tai buvo grifiukas, sėdintis ant išklerusio suolelio šalia ežero. Jis kažką keverzojo plunksna pergamente, žvilgtelėjus atrodė rimtas bei susikaupęs. Pirmakursė prikėblino prie berniuko bei, kiek susigėdusi, jog stabdo darbą, išbėrė:
-   Labas, viliuosi, labai netrukdau? Aš Margareta Ganė. Vos atvykusi čia susirgau, o vėliau... Ech, ilga istorija, neverta laiko. Galbūt tiesiog galėtum man papasakoti apie užduotį?
Kad tik atsakytų, - mąstė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Šie keturi akmenukai savo dydžiu beveik nieko nesiskiria, apart savo formų ir spalvų. Iš pirmo žvilgsnio jie tik paprasti akmenys ir tiek, tačiau naudojant konkretiems kerams ar viralams jie turės visiškai skirtingą poveikį, nes juose tūno skirtinga savita galia. Iš šios ketveriukes pats paprsčiausias būtų pilkasis, rastas tiesiog ant žemės, nors burtininkai pasitelkdami transfigūracijos pagalba ir galėtų jį transformuoti į kažką kito, tai nereiškia, jog jis yra stebuklingas ir turi tam tikrų savybių, nors gal minimaliai ir turi sąsajos su žeme, kaip ir visi akmenys, tačiau labai nedaug. Priešingas variantas būtų juodasis akmenėlis, kuris buvo išraustas iš po dirvos ir galėtų būti naudojamas amuletų gamybai, kaip savotiškas sustiprintojas užsiimant magija, kuri susijusi artimai su žeme ar gravitacija. Atitinkamai rusvai žalias ir pelenų spalvos kietuoliai rasti medžio drevėje ir tarp įkaitusių anglių ypatingų poveikių suteiks užsiimant su augalija ir ugnimi surištai magijai.

Edgar Jeffter
III kursas
Grifų Gūžta


Baigęs savo rašinį, pergamento skiautę suvyniojo į ritinėlį, o likusią amuniciją susikrovęs atgal į kišenes, grifiukas pakilo nuo suolo ir nutipeno profesorės link, nužvelgdamas dar dirbančius mokinius. Atsiradęs šalia profesorės ištiesė savo rankas jos link paduodamas savo darbą su akmenukais.
- Štai mano darbas. Vėliau būtų malonu, jei galėčiau atgauti šį pelenų spalvos akmenuką, nes man jis nujaučiu, jog bus reikalingas,- pareiškė mokytojai Edgar'as ir tuoj pat nutaisė piktesnį žalią žvilgsnį, kurį nukreipė tiesiai jai į akis, - Beje, paleisdama tuos gyvius manau persistengėte, pone profesore. Todėl apie tai norėsiu padiskutuoti po pamokos, nes turbūt dabar būtų geriau, kad stebėtumėte jaunesniuosius, jog tie nebūtų jų sužeisti,- ir pasuko jis pilies link, girdimai burbėdamas dar sau po nosimi, - Gal Jums žynių stygius dėl peraugimo kerų panaudojimo? Bet tuomet tikriausiai galiu sakyti "Tau"? Vis tiek Tu esi mano metų..

*

Neprisijungęs Alati Viva

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Svarbiausia pasitikėti savimi''
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Alati Viva kaip ir visi mokyniai iškeliavo į lauką. Ji nebuvo apsirengusi šiltai todėl jai mokytoja paskolino drabužių. Alati buvo keista, kad pamoka viks lauke. Ji pagalvojo :Turbūt šiandien bus ypatinga pamoka, o gal būt bus bandymas kurio negalima atlikti mokykloje... Kai mokytoja paklausė klausimo Alati priėjo ir tarė:
- Mano manymu magija buvo sukurta burtininkų. Vienas koks burtininkais netyčia kažkaip padarė ne tą bandyma ir staiga ištarės žodį magija taip magija ir pavadino.
Alati nebuvo tikra, kad atsakymas buvo teisingas, bet buvo patenkinta tuo, kad pasakė savo nuomonę pati pirma. Ji šyptelėjo

((Atsakymas nebeužsiskaito, daryk praktiką))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
 Pirmakursė mergaitė bandė ieškoti akmenukų, kurie būtų tinkami, tačiau visi jai buvo per prasti.
Vienas per mažas, kitas- per didelis.
Klastuolė pradėjo nervuotis.
Ją pykdė vaikų šypsenos, jos beprasmės paieškos, o labiausiai-vėjas. Taršydamas rudus ir garbanotus Anabettės plaukus, jis trukdė jai žiūrėti į kelią. O kai mergaitė siekė  tinkamo melsvo akmenuko, jos ranką nuplieskė baisus skausmas. Klastuolė suėmė savo raudonuojantį delniuką ir pakėlė akis į skausmo sukelėją.
-Ei!- šūktelėjo rudaakė, tačiau vaikinukas jau buvo nuėjęs ir vargu ar išgirdo.
-Ahhh,- suniurzgė Bettė. Ir galiausiai paėmė norimą akmenuką.
-O jis sunkus,- pagalvojo Ana. Tada pasiraitojo savo marškinius ir pradėjo kasinėti žemę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Anabettė Liz »

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Nors sušalusi į ledą, bet Caroline gavo prisiminti, kad rado tik vieną akmenuką, tad laikas ieškoti dar. O kad mokėčiau Sušildymo užkeikimą... Deja, dabar teks kuo greičiau ieškot akmenukų.
Išsiropštusi iš ežero Caroline Žingniavo link medžių : gal ten bus kas nors. Mergaitės akį patraukė senas storakamienis medis - jis turėjo didelę drevę. Pribėgusi (kad būtų šilčiau) mergaitė įkišo ranką vidun. Deja, apčiuopti pavyko tik mažytę dalelę. Mergaitė išsitraukė lazdelę ir tarstelėjo:
 - Lumos.
Apšvietusi visas kerteles grifiukė pastebėjo du akmenėlius - raudoną, kaip kraujas (nors palyginimas nuskambėjo banaliai, bet apibūdinti akmenėlio raudoniui Caroline kitų žodžių nesurado), o kitas jau matytas, pilkas. Iš patirties (ne tokios ir tolimos) mergaitė žinojo, jog pilkis - ne akmenukas, todėl atsargiai, stengdamasi nepajudinti kito, Caroline pačiupo raudonąjį akmenuką ir pasuko prie kitų medžių.
Pasidairiusi grifiukė pamatė plotelį žemės, kuri atrodė lyg ir judinta. Pakapsčiusi mergaitė rado kietą žemės grumstą. Bent jau iš pirmo žvilgnio. Kiek pakračiusi jį Caroline rado žalsvos spalvos akmenuką. Įsidėjusi į kišenę grifiukė ėmė svarstyti, ar toliau ieškoti akmenukų, ar eiti paklausti profesorės, ar neturi sausų apsiaustų, kaip sakė pamokos pradžioje. Jeigu sušalsiu, nieko iš to gero nebus. Bet antravertus, pamoka jau beveik baigės... Ką čia trukdysiu, juk greit surasiu likusius, ir eisiu į bendrabutį... Galiausiai Caroline pasuko prie kalvos, gal vieną kitą akmenėlį  pavyks rasti ten.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Eva Luna

  • III kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Livin' la vida loca
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
    Gavusi užduotį klastuolė patraukė olos link. Įkišo nosį į, galo neturinčią, olą. Na ir kvapelis. Pamanė Eva.Oloje buvo tamsu, nors į akį durk!
  -Lumos,- ištarė mergaitė ir sviedė šviesos spindulėlį į olą. Štai akmenėlis! Greitai sureagavo mergaitė. Švieselė apšviesdama kelią, nuskrido tolyn ir jos jau nebesimatė. Eva jau norėjo bėgti pasiimti akmenuko, kai staiga pamatė šmežuojantį šešėlį.
  -Lumos,- vėl tarė mergaitė, lazdelės gale išsižiebė šviesa.
    Staiga tas šešėlis pradėjo skleisti garsus, nuo kurių mergaitei net pašiurpo oda.
  -Oxtendo!- sušuko mergaitė ir šešėlis cypdamas išnyko.
    Mergaitė skubiai paėmė akmenėlį ir išbėgo iš olos. Chromax akmenėlis, įdomu. Mintyjo Eva. Tai spalvą pakeičiantys kerai. Ji išsitraukė magišką plunksną ir skubiai aprašė, ką tik rastą, akmenėlį. Tada klastuolė pasuko ežero link.
    Ežeras buvo apaugęs tarytum pelkė. Kvaksėjo varlės, augo nendrės, švendrai, lelijos ir kiti pelkių augalai. Netikėtai kažkas nušvito dugne. Mergaitė eidama ežero link paslydo ir vos nenukrito ant purvo. Priėjusi krantą, ji atsiraitojo rankoves ir pritūpus ištraukė Division kerų akmenėlį. Šie kerai gali iššaukti, net pačia didžiausią lijundrą. Eidama link didžiulio medžio, augančio mokyklos teritorijoje, Eva aprašinėjo antrąjį akmenėlį.
    Ant medžio tupėjo ūbaujanti pelėda, kuri iš elgesio, neatrodė draugiškai nusiteikusi. Mergaitė svarstė kaip pasiekti akmenėlį, kai staiga jai šovė į galvą, senai žinomas, burtažodis.
  -Vindostrium.
    Ištarus burtažodį, pakilo didžiulis vėjas, kuris numetė akmenėlį ant žemės. Coluses- orų pokyčių kerai. Mergaitė kruopščiai užsirašinėjo kiekvieną mintį. Toliau jos dėmesį prikaustė didysis miško akmuo.
    Eva tyliai žengė miško kemsynais. Miškas atrodė neįžengiamas, kuris buvo apaugęs krūmokšniais ir medžiais. Ji užmatė akmenėlį ir jau tiesė ranką link jo, kai netikėtai išgirdo didžiulį trenksmą. Mergaitė net cyptelėjo iš nuostabos. Tai tik medis. Ramino ji save. Hydrotilanium. Šis akmenukas atrodė tiesiog nepakartojamai. Tačiau šie kerai buvo blogieji. Mergaitė žinojo, kad tai gali sukelti sunkias ligas. Besiklausydama paukščių čiulbėjimo, Eva aprašė ir šį akmenėlį. Toliau ji ėjo ieškoti akmenėlio pievoje.
    Žalias akmenėlis, žalias akmenėlis... Kartojo sau Eva. Štai jis. Mintyse nudžiugo mergaite ir nusišypsojo, tačiau kol prisiminė jo pavadinimą, užtruko keleta minučių. Flencis- gydomieji kerai, padėsiantys išgydyti nesunkius sužeidimus.
    Baigusi klastuolė, pasuko mokytojos link, kad paduotų, pilnai prirašytą, pergamentą.

((Esi pirmakursė ir tiek kerų tikrai nemoki. Nieko nesakau apie "Lunos" burtažodį, bet apie kitus. Taisyk post'ą, nes už ilgį duodu 1 tašką, bet su blogais burtažodžiais - 0'5. Turi laiko iki pamokos pabaigos.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »
Stars can't shine without darkness.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
 Dallifrea patraukė siauru takeliu gilyn į mišką, kur buvo mažiau mokinių. Nors kelis nekraujavo ir žaizdos nebebuvo, vis dar jautė silpną perštėjimą. Ėjo susimąsčiusi, nors ir dairydamasi aplinkui. Turėjo nuklysti nuo takelio, nes šis vedė prie laužavietės, iš kurios sklido vaikų balsai. Nuėjo tarp medžių, dairydamasi akemukų. Ilgainiui suprato, jog šios miško dalies, į kurią atėjo, nepažįsta.
 Supratusi, kad pasiklydo, ėmė bandyt rasti kelią atgal, prie kitų mokinių ir profesorės. Kas iš to, jei visur medžiai atrodė vienodai, o ir balsų nebebuvo girdėti. Bandymai rasti kelią atgal nieko nedavė, bet juk miškas negali tęstis be galo, ar ne? Pasukusi ten, iš kur, jai atrodė, atėjusi, lėtai žingsniavo pirmyn, vis dairydamasi į šalis - gal pamatys ką nors pažįstamo.
 Taip beeidama po krūmu pamatė vidutinio dydžio akmenį. Nudžiugusi, kad rado dar vieną, pritūpė jam pakelti. Kai jau buvo bepaliečianti akmenį, šis jai įkando. Išsigandusi, šoktelėjo atgal. Iš netikėtumo vėl susimaišė ir nebesuprato, iš kur atėjo, tad teks kelią atgal ieškoti iš pradžių...

((Papildomas taškas už įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Ketvirta MI pamoka (Visiems kursams)
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Aptikusi medžio drevėje porą akmenukų ir šiek tiek juos apžiūrėjusi dėl smalsumo, jos akys tyrinėjo erdvę ieškodama vietų kur galėtų rasti daugiau šios pamokos lobio. Gvendolinai atrodė per šalta ieškoti akmenėlių vandenyje, tad ji patraukė prie samanų plotelio pavėnėje. Apėjusi tą žalią, purų plotą, iš priešingos pusės sau, mergaitė pakėlė samanas ir taip pat kaip ir pirma rado du, šalia vienas kito, gulinčius akmenukus, tačiau vienas rusvesnis akmenėlis atrodė didesnis. Suraukusi antakius ir šiek tiek susimąsčiusi ji pakėlė juos. Didesnysis akmenukas staiga atgijo! Ji metė abu radinius į tas pačias samanas, jos akių vyzdžiai pradėjo plėstis ir išgąsdinta ji ėmė trauktis atbula. Didesnysis akmenukas pradėjo drėgti ir judėti. Klastuolė dairėsi aplinkui ir matė, kad kiti bendraklasiai atsargiau ieško akmenukų. Greičiausiai jie jau susipažino su šia staigmena. Susidomėjusi ji priėjo apžiūrėti to akmens. Antrakursė atpažinusi, kad tai Pyura chilensis suprato, kad ta drėgmė tai nuodai, o judėjimas gyvo padaro požymis. Uff... Gerai surasti tereikia dar vieną, o jei pasiseks galbūt porą. - apsidžiaugusi, kad nieko nenutiko ji taip pamanė ir pasilenkė pasiimti tolėliau nusiritusio nepavojingo akmenėlio.

((Papildomas taškas už įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »