0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #45 Prieš 2 metus »
Meg tupėjo prie nematomo liuko laukdama Dori, tačiau sulaukė jos klyksmo. Švilpiukė akimirksniu pašoko ant kojų ir nubėgo klastuolės balso link. Nespėjus jos pasiekti, mergaitė suprato, kad kažkas negerai. Ji nematė Dori, nes kažkokios neaiškios būtybės dengė ją visą. Meg nusmelkė paširdžius. Tai buvo galybė šešėlių, įvairiausių dydžių ir formų, tačiau visi jie buvo nusiteikę nuožmiai. Išsipildė vienas baisiausių jos košmarų - juodosios dvasios atgijo. Meg nukreipė lazdelę į šešėlius ir sušuko:
- Sustink!
Vienas šešėlis krito kaip pakirstas, tačiau šiuo žingsniu Meg padarė tai, ko labiausiai nenorėjo - atkreipė šešėlių dėmesį į save. Mergaitė suspigo. Ūmai ją apspito nesuskaičiuojama daugybę jų, jie kabinosi į plaukus, draikė apsiaustą ir buvo taip arti švilpiukės, kad neleido jai pajudėti. Tačiau visai be reikalo - rudaplaukė ir taip nebūtų įstengusi krustelėti, nes buvo sustingusi iš siaubo. Juodosios dvasios buvo jos vaikystės košmaras ir iki šiol tą baimę nustelbė tik faktas, kad šešėliai nieko blogo negali padaryti. Tačiau dabartiniai įvykiai tam prieštaravo, nes šešėliai atvirai ruošėsi ją nužudyti. Merlino barzda, nesitikėjau, kad mano galas bus toks. Net ir mirtinoje situacijoje mergaitė narsiai bandė pajuokauti ir išblaškyti save, tačiau juokai greitai išdulkėjo, kai vienas iš šešėlių perbraukė jai per veidą. Meg suklykė. Užspausta savo vieno baisiausių košmarų ji negalėjo blaiviai mąstyti, protas aptemo ir mergaitė labai lengvai galėjo nualpti. Tačiau išgirdusi dar vieną Dori klyksmą rudaplaukė prisivertė užsimerkti ir kvėpuoti lygiai. Tai buvo be galo sunki užduotis ir Meg nepavyko jos iki galo įgyvendinti, tačiau protas pašviesėjo ir mergaitė sugalvojo, ką turi daryti. Stingdyti šešėlius buvo beprasmiška - jų tiesiog buvo per daug. Tačiau iš patirties žinojo, kad juodosios dvasios bijo šviesos. Juk ne veltui vaikai, bijodami tamsos, užsidega šviesą. O šie šešėliai ne kas kitas kaip tamsos kariai.
- Dori! - sušuko Meg, stengdamasi perrėkti juodųjų dvasių plevenimą ir tikėdamasi, kad klastuolė ją išgirs. - Stingdyti beprasmiška! Reikia šviesos! Daug šviesos!
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #46 Prieš 2 metus »
Buvo sunku suprasti, kas vyko. Aplink girdėjosi šauksmai, tik nesuprasi, kieno, šešėlių, Meg, o gal pačios Dori? Jautėsi baimė ir šaltis. Pirmakursė išgirdo, kad Meg bando stingdyti šešėlius. Tuomet šešėliai puolė ir draugę, bet jų į kambarį be durų skrido vis daugiau ir daugiau, ir akies krašteliu pamačiusi, kaip jie apspinta ir švilpiukę, per vieną akimirką klastuolė ir vėl nebematė nieko kito, tik juodumą. Tačiau dabar Dori nebeužsimerkė, reikėjo kažką daryti, reikėjo veikti, kad šešėliai skristų šalin. Begalvojant, ką reikia daryti, Dori išgirdo Meg balso aidą. Reikia šviesos, pakartojo mintyse vienuolikmetė. Šviesos.
Aplink skraidant ir gąsdinant šešėliams Mendel ėmė dairytis į žemę ieškodama savo lazdelės. Pamatė ją dešinėje savęs, visai netoli šešėlio. Bus, kas bus, sukaupė drąsą Dori ir ištiesė ranką lazdelės link. Lazdelę sugriebti pavyko, bet tuo pačiu mergaitė palietė ir šešėlį. Visą kūną nukrėtė šiurpas ir sustingdė dar didesnis šaltis, tačiau nieko blogo nenutiko, o šešėliui, regis, žmogaus prisilietimas buvo nei motais. Pirmakursė iškėlė lazdelę į viršų ir garsiai sušuko nusitaikiusi į šešėlius, nors ir nesitaikant būtų pavykę, juk jie mergaitę buvo apsupę:
- Lumos solem!
Iš Dori lazdelės šovė šviesa. Mergaitė greitu judesiu apsisuko, kad kliūtų visiems ją supantiems šešėliams. Šie choru išleido kažkokį baisiai baugų ir triukšmingą garsą. Kažkas širdyje suvirpėjo. Tai buvo viltis. Jie atsitrauks. Tačiau Dori nudžiugo per greitai. Vietoj to, kad šešėliai imtų ir taip iškart pasišalintų, prieš tai jie nusprendė dar ir išreikšti pyktį, jog mergaitės juos pergudravo. Šie skrodė kelis kartus kiaurai per Dori, ir mergaitė galvojo, kad pavirs ledu. Suskaudo krūtinę ir maudė visą kūną. Skausmas nebuvo stiprus, bet jausmas apėmė daugiau nei nemalonus. Tai buvo šimtą kartų klaikiau, nei kai per Dori perskrido tas mažas pasipūtęs vaiduoklis.
Šitaip pasityčioję iš Dori ją gaubę šešėliai kažkur dingo. Tačiau Meg šešėliai vis dar buvo apsupę ir mergaitė nieko negalvodama dar kartą šovė šviesos blyksnį.
- Lumos solem!
Kerai pataikė į Meg apsupusius šešėlius, tačiau gavę šviesos visi kaip vienas atsisuko į Dori ir vėl leisdami kraupius garsus ėmė skristi jos link. Dori nenorėjo daugiau nei karto pajusti to šlykštaus ir bauginančio jausmo, todėl turėjo vos porą sekundžių sugalvoti, ką daryti. Ji buvo girdėjusi apie skydinius kerus, tačiau klastuolei niekada nėra tekę jų naudoti, juk vis dėlto ji tik pirmakursė. Tačiau dėtis nebuvo kur, arba pavyks, arba ne, ir tą pačią akimirką tamsiaplaukė suriko ją bepuolantiems šešėliams iškėlusi lazdelę:
- Protego!
Mendel negalėjo patikėti, kad jai pavyko tai padaryti. Šešėliai visi kaip vienas atsitrenkė į kažką nematomo, šoktelėjo viršun ir dingo. Tyla.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #47 Prieš 2 metus »
Šešėliams aiškiai nepatiko, kad Meg sugalvojo, kaip juos įveikti. Vos mergaitė šūktelėjo Dori, ką daryti, juodosios dvasios prisispaudė dar arčiau švilpiukės taip, kad ši negalėjo net cyptelėti. Jos krūtinę sukaustė ledinis šaltis, pasaulis tapo juodas. Meg nebeturėjo vilties, nes dvasios rėkaudamos ir skleisdamos kitokius kraupius garsus, spaudėsi vis arčiau jos, tampė drabužius, plaukus, braukė per veidą. Vienas šešėlis net perėjo kiaurai mergaitę. Jausmas buvo daugiau nei nemalonus. Meg galvojo, kad pavirs į ledą. Ji vos begalėjo įkvėpti. Tačiau švilpiukė buvo stipri ir neketino pasiduoti. Rudaplaukė užsimerkė ir pasistengė susivaldyti. Tada, sutelkusi likusias jėgas, tvirčiau suspaudė lazdelę ir sušnabždėjo:
- Lumos.
Nieko neįvyko. Meg buvo per silpna panaudoti net ir paprasčiausius kerus. Kokia apgailėtina pabaiga. mintyse liūdnai šyptelėjo švilpiukė. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad žūsiu dėl savo vaikystės košmaro, kuris net neturėjo būti tikras. Rudaplaukė nebeturėjo jėgų kovoti, šešėliai tarsi siurbė iš jos visas jėgas. Meg užsimerkė.
Blykstelėjo šviesa, juodosios dvasios pasitraukė nuo švilpiukės ir nuskrido į kitą pusę. Mergaitė išmetė lazdelę, suklupo ant grindų ir užsidengė rankomis galvą. Kaip per miglą suvokė, kad Dori sugebėjo įveikti šešėlius ir jų nebeliko Kambaryje Be Durų. Meg lengviau atsiduso, tačiau pasikelti vis dar nesugebėjo. Rudaplaukė apsidairė, kad įsitikintų, jog klastuolė gyva. Dori atrodė kiek sukrėsta ir išsigandusi, tačiau sveika. Meg virpančiomis kojomis pakilo ir atsirėmė į artimiausią knygų lentyną vis dar giliai alsuodama ir stengdamasi nusiraminti.
- Ačiū. - tyliai ištarė mergaitė. - Išgelbėjai man gyvybę. Ir atleisk, kad iš pradžių taip šiurkščiai su tavimi kalbėjau.
Rudaplaukė nutilo ir dar kartą giliai įkvėpė. Ji vis dar jautė šešėlių stingdantį šaltį ir jų plevenimą aplinkui.
- Dabar reikia atidaryti tą prakeiktą liuką ir nešdintis iš šitos Dievo ir žmonių pamirštos vietos. - tvirtai pareiškė Meg ir jos akys užsidegė ryžtu.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
Pirmakursė jautėsi sukrėsta. Kelias dešimtis sekundžių ji žiūrėjo į vieną tašką nematydama nieko, kol galiausiai jo dėmesį atkreipė Meg balsas.
- Viskas gerai, - atsakė Dori Meg. - Aš jau pripratusi prie šiurkštaus bendravimo. Klastūnyne beveik visi tokie, o kitų koledžų mokiniai visada pasiruošę puolimui, nes galvoja, kad pulsiu aš, - kažkodėl Dori užsikirto.
Kodėl tu tai pasakoji, kvaiša? Apsiramink. Ar reikia dabar visiems žinoti, barė save mintyse.
- Tikiuosi, tu nesusižeidei? - paklausė švilpiukės. - Neįsivaizduoju, kas buvo tie šešėliai, tačiau jie tiesiog kraupūs, - mergaitę nukratė šiurpas.
Dori apsidairė. Regis, šešėlių nebebuvo. Bent jau kol kas. Tamsiaplaukei kai kas šovė į galvą. O galbūt šiame kambaryje yra slaptos durys? Galbūt tereikia jas surasti ir galėsime išeiti?
- Meg, o jeigu čia durys yra, bet jos paslėptos? - pasidalino mintimis Dori. - Kaip tas burtažodis... - galvojo. - Kuris atveria slaptus daiktus... kuris parodo nematomas duris... - bandė prisiminti. - Žinau! - suriko. - - Dissendium!
Dori jau didžiavosi savimi. Aš tikiu, kad čia durys yra! Jos privalo būti! Kažkas subildėjo. Deja, pirmakursė nudžiugo per anksti. Subildėjo ne kas kitas, o jau prieš tai Meg surastas liukas. Tačiau jis neatsidarė.
- Vadinasi, tai yra vienintelis išėjimas iš kambario, - samprotavo Dori. - Ir jis yra užkerėtas stipriais kerais, nes šie burtai, kuriuos panaudojau, paprastai atidaro visus slaptus išėjimus, - atsiduso.
Mergaitė priėjo prie liuko. Pabandė ant jo pašokinėti, paspardyti, bet nieko neįvyko.
- Kaip mes jį atidarysime, Meg?

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
Meg, vis dar remdamasi į knygos lentyną, šyptelėjo Dori.
- Man viskas gerai. Na, ar bent jau taip gerai, kaip gali būti išgyvenus šešėlių, norinčių tave nužudyti, ataką kambaryje, iš kurio neįmanoma išeiti. - pastebėjusi, kad jos balsas įgijo isterišką gaidelę švilpiukė pasistengė nusiraminti. - O kaip tu jautiesi?
Klastuolė pabandė surasti paslėptas duris kerų pagalba. Tačiau į jos kerus atsiliepė tik anksčiau Meg surastas liukas.
- Ne, čia daugiau nėra kitų išėjimų. Liukas - vienintelė mūsų viltis.
Dori priėjo prie vietos, kurioje turėjo būti liukas ir pabandė jį atidaryti. Meg stebėjo ją iš kito kambario galo. Ji nė kiek nenustebo, kai klastuolei nepavyko atidaryti liuko.
- Rankomis jo neatidarysi. - pareiškė rudaplaukė. - Kojomis taip pat. - pridūrė, pastebėjusi, kad Dori spardo grindis. - Čia kažkur turi būti būdas atidaryti liuką. Kažkoks raktas ar panašiai.
Meg dairėsi po kambarį ieškodama ko nors, kas padėtų ištrūkti iš Kambario Be Durų. Jos žvilgsnis užkliuvo už auksinės lentelės, kabančios ant sienos. Ant jos buvo kažkas parašyta. Meg priėjo arčiau, patrynė užrašą ir jos širdis suspurdėjo.
- Dori, ateik čia. - stebėtinai ramiu balsu pakvietė rudaplaukė. - Man regis radau, kas mums padės.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #50 Prieš 2 metus »
- Ačiū, aš taip pat jaučiuosi gerai. Na, žinai, juodi šešėliai klastuoliui turėtų būti draugai, - pajuokavo. - Aišku, taip nėra. Be to, aš siaubingai bijau uždaru patalpų, - apsidairius pirmakursę ir vėl nukratė šiurpas.
Taip, tikriausiai Meg sako tiesą, pagalvojo Dori. Ištrūkti iš čia galime tik per liuką, bet kaip, po velnių, jį atidaryti? Juodaplaukė jau norėjo padejuoti, kad tas, kuris suveikė įėjimą į šitą vietą per paveikslą, bet nepakabino antro šiame kambaryje, buvo tikras idiotas, tačiau tuo metu švilpiukė pakvietė ją ateiti.
Meg žiūrėjo į tą pačią lentelę, kurią Dori pastebėjo įėjusi į kambarį, bet tada dar nekreipė dėmesio. Mendel dar kartą įsistebeilijo į ją ir pajuto, kaip iš jaudulio dažnėja pulsas. Tai, kas čia parašyta, gali būti mums naudinga, pamanė vienuolikmetė. Tik kaip tai išskaityti?
- Po velnių, šitie žodžiai neišskaitomi, - tarė klastuolė vis dar spoksodama į auksą.
Ji pabandė rankomis pavalyti lentelę, tačiau naudos nebuvo jokios. Regis, ši nebuvo nei nešvari, nei dulkėta. Tiesiog tai, kas joje parašyta, buvo paslėpta. Netrukus mergaitei toptelėjo į galvą viena mintis.
- Aparecium! - sušuko nusitaikiusi į lentelę.
Lentelė sublizgo ir joje išryškėjo aiškūs žodžiai. Dori juos garsiai perskaitė:
- Nori, vaikeli, pasprukti iš čia? Deja, turim žinią - čia durų nėra! Tik viens išėjimas yra grindyse, bet prieš tai atsisėsk pailsėt su knyga.
Mendėl pažvelgė į Meg.
- Tu jau radai liuką, čia tikrai rašo apie jį! - sušuko. - O kaip jį atidaryti, tikriausiai rasim parašyta knygoje!
O Dieve, juk tai nelogiška. Mes neperskaitysim čia visų esančių knygų. Dori nubėgo prie knygų lentynų, bet jų čia buvo begalė. Pradėjo apimti neviltis.
- O galbūt kažkurioje knygoje tiesiog paslėptas raktas? Accio raktą! - sušuko Dori.
Nieko neįvyko. Tačiau slapti dalykai ne visada atskrenta su šaukiamaisiais kerais, ramino save mergaitė.
- Na, kad ir kas tai bebūtų, atsakymas yra ten, - ranka mostelėjo į lentynas, prikrautas knygų.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #51 Prieš 2 metus »
Meg klausėsi Dori skaitomų eilučių, kurios pasirodė auksinėje lentelėje. Išgirdusi eilėraštuką švilpiukė ne itin nustebo. Vienintelis naujas dalykas buvo nuoroda, kur ieškoti rakto.
- Bet prieš tai atsisėsk pailsėt su knyga. - susimąsčiusi pakartojo rudaplaukė. - Reiškia, nuoroda yra kažkokioje knygoje. Bet kurioje? Knygų čia tūkstančiai! - nevilties apimta šūktelėjo Meg.
Kiek galima? Kas kartą, kai jau sužimba nors mažytis vilties spindulėlis, jis nugesinamas dviguba nelaime! Kas dabar nutiks? Negi reiks perskaityti visas čia esančias knygas? Meg atsisėdo ant grindų turkiškai sulenkusi kojas ir susiėmė galvą.
- Nori, vaikeli, pasprukti iš čia? Deja, turim žinią - čia durų nėra! Tik vienas išėjimas yra grindyse, bet prieš tai atsisėsk pailsėt su knyga. - dar kartą pakartojo viską sau panosėj. - Turim žinią, čia durų nėra. - Pala, ką? - Durų nėra.- Kažkur girdėta... -  "Durų nėra"! - linksmai sušuko rudaplaukė, pašokdama ant kojų. - Dori! Žinutė yra eilėraštyje! "Durų nėra". Kadaise skaičiau tokią knygą - vaikiška, spalvota knygelė pavadinimu "Durų nėra". Reikia surasti ją.
Meg nieko nelaukdama nubėgo prie lentynų ir ėmė jas apžiūrinėti, ieškodama knygos. Mergaitė nematė, ar klastuolė irgi ieško knygos, tačiau tikėjosi, kad taip.
Po poros minučių Meg linksmai spygtelėjo.
- Dori! Radau knygą!
Nieko nelaukdama rudaplaukė atvertė nedidukę, spalvotą pasakų knygelę apsitrynusiu pavadinimu. Iš jos iškrito du lapeliai. Viename buvo dar vienas eilėraštis, o kitame kažkokie skaičiai. Rudaplaukė ištiesino lapelį su tekstu ir perskaitė:
- "Pabelsk tris kartus,
Proga pabėgti bus.
Suveski kodą, tik nesuklyski,
nes kitaip dienos šviesos nepamatysi." 
Meg atsiduso.
- Tai žinoma. Negana to, kad nežinome apie kokį kodą čia kalba, tai dar ir turime tik vieną bandymą. Geriau nebūna. Pala. - mergaitė suraukė antakius ir pabandė perskaityti, kas prašyta lapelio kitoje pusėje mikroskopinėmis raidytėmis. - Čia parašyta, kad kodą sudaro dešimt skaičių. Pažiūrėkim, gal kodas yra kitame lapelyje.
Švilpiukė ištiesino kitą popieriaus skiautelę. Joje buvo kažkoks skaičių derinys. Lapelis atrodė maždaug taip:
Citata
3
13
1113
3113
132113
1...
Meg, nieko nesuprasdama, pažvelgė į Dori tikėdamasi, kad draugė bus išmintingesnė ir pasakys, ką reiškia tie skaičiai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Meg Pritz »
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »
Kaip gerai, kad Meg žino burtininkų pasakas, niekaip nebūčiau pagalvojusi, kad tie žodžiai yra užuomina, pagalvojo Dori. Klastuolė nuėjo prie knygų lentynų ir ėmė ieškoti, tačiau netrukus Meg sušuko, jog rado tą knygą.
Mendel nuėjo prie bendražygės, ši jau skaitė kažkokius žodžius. Iš knygos iškrito du lapeliai. Vienuolikmetė įsispoksojo į skaičius, nes viename iš lapelių jų buvo prirašyta.
- Tu manęs neklausk, - Dori išplėtė akis. - Ketverius metus mokiausi žiobarų mokykloje, bet skaičiai mano draugais netapo.
O ne, ar aš ką tik išsidaviau, jog esu negrynakraujė? O gal aš sakiau tai jau anksčiau? Ne?
Dori paėmė į rankas kitą lapelį, kuriame buvo kažkas parašyta. Mergaitė tyliai perskaitė žodžius ir jos veidas vis raukėsi, raukėsi.
- Meg, čia rašoma, kad reikia pabelsti tris kartus, - tarė naujajai draugei.
Nieko nelaukusi Dori pribėgo prie sienos ir tris kartus į ją pabeldė. Nieko. Beldė ji ir į knygų lentynas, stalus, net fotelius ir grindis. Ir į tą auksinę lentelę. Bet niekas nesikeitė. Pala. Liukas!
Pirmakursė greitai pribėgo prie liuko ir pabandė pabelsti į jį. Po akimirkos kažkas iš jo išlindo.
- Meg, kas tai? - išplėtė akis juodaplaukė.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
Meg vis dar spoksojo į skaičius ant lapelio, bandydama juos iššifruoti, kai išgirdo savo vardą. Pakėlusi galvą švilpiukė pamatė, kad Dori įvykdė tai, ko prašė eilėraštis pirmomis eilutėmis. Meg pribėgo šalia savo draugės ir priklaupė prie liuko. Grindys prasiskyrė ir iš jų kažkas išlindo. Įsižiūrėjusi rudaplaukė suprato, kas tai:
- Dori, čia kažkokie mygtukai su skaičiais. Turbūt su jais ir reikia surinkti kodą. - Ačiū Merlinui, kad būdama maža domėjausi žiobarais. - Bet pirma reikia išsiaiškinti tą kodą.
Meg nuėjusi prie fotelio atsisėdo ir vėl įsispoksojo į skaičius. Ji mėgino sudėti, atimti, dauginti ir dalyti, tačiau skaičiai jokios reikšmės taip ir negavo. Dėl Merlino meilės, ką šitas skaičių kratinys reiškia? Rudaplaukei paskaudo galvą. Ji pašoko ir ėmė vaikščioti po kambarį pirmyn ir atgal murmėdama skaičius. Staiga sustojo tarsi stabo ištikta ir lėtai pakėlė lapelį prie akių.
- Trys. - perskaitė. - Vienas, trys. Vienas, vienas, vienas, trys... Pala... 3. Vienas 3. Vienas 1, vienas 3...
Šventoji varna, negi viskas taip paprasta?
- Aš supratau! - šūktelėjo Meg, aukštai iškėlusi lapelį ir šokdama kažkokį keistą džiaugsmo šokį. - Dori, aš supratau! Žiūrėk, kiekviena eilutė apibūdina prieš tai buvusią. Pirmoje eilutėje yra 3, todėl kitoje turime vienetą ir trejetą. Tokiu atveju atsakymas bus... - Meg įsispoksojo į lapelį mėgindama greitai suskaičiuoti ir išpyškino: - Vienas-vienas-vienas-trys-vienas-du-du-vienas-vienas-trys.
Rudaplaukė pergalingai išsišiepė. Ji sugebėjo įminti mįslę ir, jei pasiseks, jos su Dori iš čia ištrūks. Meg nubėgo prie staliuko ir, pagriebusi pieštuką, užrašė kodą ant lapelio.
- O kuri suves jį? - paklausė švilpiukė atsisukdama.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Meg Pritz »
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
Dori stebėjo, kaip dirba Meg. Švilpiukė tai sėdėjo, tai vaikščiojo, karts nuo karto kažką kalbėjo, na, susikaupusi dirbo: bandė įminti tą mįslę. Klastuolės galva buvo tuščia kaip puodynė, ji visiškai nesigaudė skaičiuose, todėl beliko vaidinti, kad taip pat bando įminti mįslę, kažką mąsto, skaičiuoja, nors iš tiesų nieko panašaus nevyko ir jos galvoje kirbėjo tik kelios mintys: kokia gėda, aš nieko nemoku; greičiau iššifruok tą kodą; dingstam iš čia.
Galiausiai Meg pasakė, kad jai pavyko sužinoti skaičių kombinaciją.
- Eee... Gerai, galiu suvesti, - pasisiūlė Dori.
Dori priėjo prie liuko, paėmė į rankas lapelį ir suvedė skaičius. Mygtukai akimirksniu kažkur pradingo, o liukas ėmė vertis. Tuo metu vienuolikmetei patrakusiai daužėsi širdis. Ji bijojo, kad kamabarys be durų nepateiktų dar kokių nors staigmenų. O jeigu iš čia išlįs dar viena šešėlių armija, prisimerkė juodaplaukė. Bet, regis, jokios pabaisos iš liuko šiam atsivėrus neišlindo. Matėsi tik tamsūs, nejaukūs laiptai į apačią. Klastuolė pažvelgė į Meg.
- Lumos.
Pašvietus į laiptus nieko daugiau ir nesimatė. Laiptai. Tik laiptai. Vedantys nežinia kur.
- Tikriausiai teks rizikuoti, - tarė Mendel. - Lipam?

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
Meg prikandusi lūpą stebėjo, kaip Dori suveda jos išsiaiškintą skaičių kombinaciją. Mygtukai išnyko ir liukas atsivėrė. Rudaplaukė suspaudė lazdelę ir pasiruošė gintis - ką tu žinai, kas išlys iš to liuko? Tačiau, laimei, nieko nenutiko. Priėjusi arčiau Meg pamatė, kad liuke yra laiptai, vedantys žemyn, į tamsą. Dori įžiebė savo lazdelės gale šviesą, tačiau nieko nesimatė, tik tie patys laiptai, vedantys nežinia kur.
- Lipam. - paragino Meg. - Nors ne, palauk. Jei apačioje kas nors yra, noriu tai žinoti anksčiau, o ne paskutinę sekundę. - pareiškė švilpiukė ir, nukreipusi lazdelę į laiptus tarė: - Homenum revello.
Nieko nenutiko.
- Gerai, galime nešdintis iš čia. Lumos.
Pasišviesdama lazdele Meg nulipo porą pakopų žemyn tikėdamasi, kad Dori seka iš paskos. Laiptai buvo šlapi, slidūs, be to, požemyje kiek smirdėjo. Po penkių minučių ir dviejų šimtų penkiasdešimt laiptų (Meg suskaičiavo) ji pasiekė žemę. Apačioje buvo dar tamsiau ir drėgniau. Vienintelis kelias, neskaitant to, kuriuo rudaplaukė atėjo, buvo koridorius, vedantis nežinia kur. Meg pasisuko į Dori ir paklausė:
- Pasiruošusi?
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
Dori stebėjo Meg. Ji panaudojo kažkokius klastuolei dar negirdėtus kerus. Oho, pasirodo, ne aš viena papildomai mokausi kerėti ir Švilpynė nėra prastas koledžas, kaip aš anksčiau maniau. Pirmakursė ėjo paskui bendražygę. Tikriausiai panašiai atrodytų kelias į Klastūnyną, jeigu būtų apsemtas ir nenaudojamas, pagalvojo tamsiaplaukė.
- Taip, - atsakė Dori ir nužingsniavo koridoriumi.
Netrukus mergaitė pamatė kažkokias senas medines duris. Deja, jos buvo užrakintos. Kad tave nykštukai rautų.
- Na, čia bent jau yra durys, - pajuokavo. - Alohomora.
Nieko.
- Jūs ką, rimtai? Bombardo maximmum! - sušuko nusitaikiusi į spyną.
Laimei, spyna sprogo. Mendel paspyrė duris ir šios atsidarė. Atsargiai pirmakursė iškišo nosį pro jas.
- Hogvartsas! - nudžiugo.
Dori išėjo į koridorių. Mergaitės buvo požemiuose ne taip jau ir toli nuo Klastūnyno.
- Žinai, Meg, aš siaubingai noriu valgyti, - tarė naujajai draugei. - Galim eiti ko nors užkąsti, - pasiūlė švilpei ir nukulniavo virtuvės link.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #57 Prieš 2 metus »
Tamsaus ir drėgno koridoriaus, kuriuo keliavo Meg drauge su bendražyge klastuole, gale buvo milžiniškos durys. Dori pabandė jas atrakinti, o kai šios nepasidavė, paprasčiausiai išsprogdino. Rudaplaukė nusijuokė.
- Kantrybe tikrai nepasižymi. - linksmai pakomentavo mergaitė. - Nors, tiesą pasakius, man irgi gali nervai neatlaikyt po šitiek nuotykių.
Išgirdusi Dori balsą, kad jos pasiekė pažįstamą Hogvartso vietą, Meg vos nesuriko iš džiaugsmo. Prabėgusi pro išsprogdintas duris švilpiukė pamatė, kad jos atsidūrė mokyklos požemiuose, kaip sakė Dori, netoli Klastūnyno bendrojo kambario. Meg nudžiugusi apkabino savo naują draugę. Buvo kiek keista klastuolę vadinti drauge, tačiau po šio nuotykio jos suartėjo.
- Prisiekiu Merlino barzda, Dori! - šūktelėjo Meg, išgirdusi draugės pasiūlymą. - Mes ką tik vos vos ištrūkome iš mirties nagų, o tu galvoji apie maistą?
Švilpiukė vėl nusijuokė ir dar pridūrė:
- Tačiau vis tiek mielai ir aš ką nors įsimesiu į burną. Niekas taip gerai negydo po visų išgyvenimų kaip maistas.
Meg juokais kumštelėjo Dori ir patraukė virtuvės link laiminga, kad ištrūko iš Kambario Be Durų ir susirado naują draugę.
Some things never change.