0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Didžiosios salės kampas
« Prieš 7 metus »
Didžiosios salės dešiniajame kampe stovėjo paveikslas, jame buvo pavaizduotas kažkoks jaunas vyriškis kuris nekalba. Jis daugumą laiko nebūna viršuje, jis būna slaptame kambarėlyje kur yra antras jo paveikslas. Į kambariuką reikia patekti atsistojus ant tos grindų vietos kur grindys truputį įlūžusios. Ten patekus labai sunku grįžti.
 
******
Rokas pavalgęs pats nesuprato dėl ko atėjo į salės kampą. Jis pamatė paveikslą kuriame buvo pavaizduotas vyriškis. Varniui jis pasirodė labai piktas ir agresyvus. Dėl to jis nusprendė portetą palikti ramybėje. Dažniausiai hogvartse paveikslai būna sukabinėti krūvomis ar bent jau po du, o šitas stovi vienut vienutėlis. Gal jame pavaizduotas žmogus ištikrųjų labai piktas? Varniukas pasižiūrėjo į grindis, vienoje vietoje jos buvo įlūžusios, jis atsistojo toje vietoje, ir staiga tarsi kažkoks siurblys jį išsiusrė žemyn. Berniukas atsidūė mažame kambarėlyje, ten stovėjo spinta, knygų lentyna ir kažkokios durys. Varnis pabandė jas atidaryti. Užrakintos
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Melody

Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
  Kas gali būti labiau pasibaisėtina už acte skendinčius balandėlius? Tokiomis akimirkomis Melody labai rimtai susimąstydavo apie tapimą vegetare. Tačiau ką gi tokiu atveju reikėtų valgyti? Dieną iš dienos burokėlių ir kopūstų salotas? Kaip kvaila, kad tokios smulkmės dabar kvaršino merginos galvą.
  Pasirėmusi galvą ji dar kiek paknibinėjo lėkštėje virtą bulvę su lupena. Pamąstė apie tuoj besibaigsiančią dieną ir akimis užkibo už trečiakursio įtartinai šmėžuojančio prie seno, griozdiško paveikslo, salės kampe.
  Netikėtas dėmesys kažkokiam vyrui portrete iškart sudomino nuobodžiaujančią merginą. Pastūmusi beveik nepradėta valgyti lėkštę tolyn, ji lėtai nusivalė rankas į servetėlę, sekdama akimis tamsiaplaukį tol, kol jis galiausiai kažkur pradingo. Salėje niekas nieko nepastebėjo, mat šešėlių gaubiamas kampas niekada nieko netraukė.
  Kadangi į bendraklasių pokalbį nebuvo baisiai įsitraukusi, pasišalinti nuo stalo nieko nesujudinant nebuvo sunku. Tyliai ir ramiai nutipenusi į tą patį kampą Melody pažvelgė portreto vyrui į veidą. Šis nė kiek nesigėdydamas įsispoksojo į raudonplaukę. Nei vienas nieko nesakė, nei vienas nieko nedarė, tik dėbsojo kits į kitą.
  Žengtelėdama žingsnį į šoną ji norėjo paskaityti kas parašyta šalia portreto rėmo, kur dažniausiai yra suteikiama informacija apie vaizduojamą asmenybę, bet matyt užmynė ant įlūžusio grindinio vietos ir buvo įsiurbta į kitą kambarį.
  Klyktelėjusi iš netikėtumo ji atsidūrė tamsiame, kambaryje. Pro įtrūkimą sienoje, prie lubų, į kambarį sklido blausi šviesa. Tačiau pasiekti, pažiūrėti iš kur ji sklinda buvo per aukštai. Sienos buvo mūrinės, apdengtos juodais, pradedančiais luptis nuo drėgmės tapetais. Knygų lentynoje gulėjo pelyti pradėjusios knygos, nublukusiais viršeliais. O priešais duris pastatyta spinta vos laikėsi ant kojų.
  Prie paslaptingų durų stovėjo tamsiaplaukis berniukas. 

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Rokas dairėsi aplink ir pradėjo galvoti kaip iš čia ištrūkti. Kambarys buvo mažas, čia stovėjo mokyklinis suolas, spinta, fotelis, ir židinys.
Staiga prie jo atsirado viena mergaitė, Rokas ją pažinojo. Melody.
 – Labas, įkliuvom išėjimo nėra tikrinau visur, – pasisveikino jis.
Po to jis pamatė jog paveikslas nusileido ir labai keistai šypsosi.
 – Pagaliau sulaukiau svečių, – tarė portretas – Na na na kas gi čia varnis ir klastuolė, jeigu norite ištrūkti klausykitės ir rašykitės – Rokas pasiėmė pieštuką ir seną testą. – Paveikslas nusišypsojo ir uždainavo:
Iš čia išeisit pro duris
Kurias jums raktas atrakins
Alahomora čia neveiks,
Nes durys užkeiktos įvairiais kerais.
Raktas yra šiam kambarį,
Ieškok kaip duonos ir rasi jį.
Paveikslas dingo, o Rokas viską užsirašė.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Melody

Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
  Raudonplaukė perbraukė ranka per plaukus užkišdama sruogą už ausies. Atidžiai žvelgdama į žemę, kad neužmintų ant ko nors netikėto, pradėjo slinkti link durų, prie kurių stovėjo Rokas. Ar bent jau tokį vardą prisiminė Melody.
  Įkliuvimas į šią situaciją nė kiek nedžiugino merginos, jai nepatiko netikėtos permainos, be to mokykla išsėmė paskutinę likusią optimizmo ir lengvabūdiškumo dalelę, tad merginai nė kiek nesinorėjo laisvalaikį švaistyti taip, o ne miegant.
  Nespėjus nieko atsakyti paveikslas nusprendė paaiškinti (ar bent jau pabandyti) kas čia vyksta. Portretui baigus savo rimuotas eiles, klastuolė nusprendė nieko taip ir neatsakyti Rokui. Sunėrė rankas ant krūtinės ir pratraukė link knygų lentynos.
  Braukdama pirštu per knygų nugarėles ji akimis ieškojo ko nors išsiskiriančio iš bendro vaizdo. Galbūt portreto žodžiai galėjo reikšti posakį – „kas nedirba mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.“ Tačiau kad ir kokią knygą išsitrauktų ir perverstų jos puslapius, Melody liko nieko nepešusi.
  Tyliai atsidususi ji atsigręžė į tamsiaplaukį:
  - Ką manai? 

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Varnis pradėjo galvoti ką daryti. Kadangi pamatė kaip Melody nueina prie knygų lentynos jis nuėjo prie priešais stovinčios senovinės spintos. Jis atidarė ją ir viename šone pamatė daugybę rūbų: apačioje kelios poros batų, Didžiajame skyriuje paltai suknelės ir striukės, viršuje sulankstyti maršikinėliai, kelnės, o šalia jų gražiai sudėtas kojines. Pačiame viršuje buvo viena skrybėlaitė. Kitame šone buvo krištolinis rutulys, visokie būrimo įrankiai, rašikliai, bei visokios kitokios priemonės. Rokas jau buvo bepradėjęs iškraustyti viską, bet išgirdo Melody klausimą:
 – Na nežinau, manau reiktų ieškoti ir rasti raktą ar kažką kas galėtų atrakinti duris, – atsakė į klausimą ir pradėjo galvoti ką pirmiausia išieškojus.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Elizabeth Riddle

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
Pagaliau persirengusi ir pasigražinusi, per pusryčius Efė išdidžiai ėjo per didžiąją salę kol į ją neatsitrenkė vaikinukas iš Grisų Gūžtos.
- Atleisk. - atsiprašė jis.
- Ir vėl tu. - nusijuokė Efė. - Nustok raudonuoti. Kodėl tu šiandien toks išsiblaškęs, negi negali pamiršti mano tobulo kūno? - prapliupo juoktis Efė.
- Liaukis, Ef. - vėl susigėdo jis. - Atsakyk man vieną dalyką...
- Kokį?
- Ar pastebėjai, kad tai jau nebe pirmas ir nebe antras kartas kai po ilgos pauzės nekalbėjimo tu neištveri ir vėl imi su manimi kalbėtis? Turiu galvoje, mes tiek kartų buvome susipykę... O tu vistiek be manęs negali. - paspuikuojančiai ir pasipūtėliškai šyptelėjo šis.
- Nori, kad su tavimi nekalbėčiau? - pakėlė antakį ši.
- Aš noriu, kad su juo nebekalbėtum. - išgirdusi savo vaikino balsą iš už nugaros, Efė sustingo. - Kraujo išdavikė. - sumurmėjo jis ir pykčio pilnu žvilgsniu nužvelgęs Efę ir vaikiną iš Grifų Gūžtos nuėjo. Kai Djisnuėjo, Efė stovėjo sustingusi ir tylėjo.

- Atleisk man dar kartą, - vaikinas apsimetė nuliūdusiu, - kaip nesmagu, kad dėl manęs tau tenka patirti tiek nesmagių situacijų šiandien... O ypač ši. Labai gaila. - tarė jis pasišaipant ištardamas žodį " gaila".

- Tu šunsnuki, - sukikeno Efė, - bent tikroviškai vaidintum, koks tu akiplėša, Edvardai. - tarė pikčiau.

- Aš neslėpsiu, jis man nepatinka, tu man patinki. - atkirto Edvardas ir parodęs Efei liežuvį nuėjo prie grifiukų stalo.
Mes visi mirsime kadanors. Tikslas yra ne gyventi amžinai, tikslas - sukurti kažką, kas išliktų amžinai ir primintų apie mūsų buvimą!

*

Neprisijungęs Claudia Lorens

  • II kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Claudia įėjo į didžiaja salę priš vakariene salė kaip visada buvo didele su keturiais herbais ir pastebejo kesta.Jis buvo keistas vingiuotas ir akimirkai jo spalva tapo raudona.Po minutėles kampas jau buvo žalios, raudonos, mėlynos,ir geltonos.Kurios reškė Švilpyne,Grifu gušta,Varno ngą ir Klastunyną.Ji itartinai priėjo prie sienos ir palietusi ją pirštu kažkur nukrito.Tai buvo kaškoks kambarys ji jau tesi nustebus jis buvo tamsus su keletą žvakių šonuose su pilna buvusiu ir dabartiniu mokytojų bei direktorių.Ji apsižvalge ir kažkur iš viršaus pasigirdo žemas balsas.Ir jis sušuko ''ei mergio tau čia negalima!''tai buvo senas goblinas žemas ir nemandagus jis paėmė jai už rankos ir ją išvarė.Jau buvo vėlu todel Claudia net nevalgiusi nuėjo miegoti.Ir ryt ryte išėjo iš Grifų guštos kambario pusričiauti ir atėjus į dydžiaja sale ir pamate kampa su užrašu ''labas Claudia''
Matyti galime tik Širdimi.
Tai kas svarbiausia,
Nematoma akimis.http://www.indiewire.com/wp-content/uploads/2016/05/still-8.jpg?w=680

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Nors ši diena buvo tobula, tačiau Grifų Gūžtos globotinė Elena LoveGood vaikščio susiraukusiu veideliu. Kur tik bepasisuksi ten vaikai ir nieko daugiau. Beeidama į didžiąją salę, Grifė galvojo, kiek tuomet ten bus vaikų. Vos priėjusi prie įėjimo į didžiąją salę, Brunetė išplėtė akis. Čia daug daugiau vaikų negu koridoriuose! pagalvojusi Grifiukė bandė prieiti prie Grifų Gūžtos stalo. Tačiau per vaikus kurie stūmdėsi, Elena atsidūrė daug toliau nuo savo stalo. Pagalvojusi jog geriau pastovės kamputyje ir kaip dauguma vaikų išsisikirstys, ji galės normaliai prieiti prie savo stalo taip ir padarė. Nuleidusi galvą ir kažką burbėdama po nosim, Elena ėjo į pat Didžiosios salės kampą. Tik staiga pajautusi jog atsitrenkia į tvirtą kūną, Elena pajautė jog ji jau guli ant salės grindų. Uždėjusi ranką ant galvos, Brunetė normaliai atsisėdo ir pakėlė savo raudonas akis į žmogų, į kurį atsitrenkė Elena. Vos pamačiusi prieš save tikrai simpatišką vaikiną, Elena susigėdusi vos ne vos atsiprašė.
 -Aš atsiprašau. Nemačiau tavęs. Tikrai,- leptelėjo Grifiukė ir atsistojo.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Taip ir nesuprato, ar ši diena kuo nors išskirtinė, ar nelabai. Terado save stovintį Didžiojoje Salėje, labiau kampe. Priešais judėjo įeinantys ir išeinantys mokiniai, kaip kažin ką, juk buvo pietų metas. Pats Kaidenas nesijautė baisingai alkanas, tiesą pasakius, nė nesuprato, kodėl, netrokštamas pasistiprinti, čia užklydo. Na, betgi visko pasitaiko.
Stovėdamas vienoje vietoje, tingiai susikišęs delnus į kelnių kišenes ir vos vos atmetęs galvą atgal, varnas sekiojo akimis žmonių viršugalvius, daugeliui pažįstama kreiva šypsenėlė tai pasirodydavo, tai dingdavo nuo jo lūpų. Pamanytumėt, kad vaikinas nuobodžiavo, jo visa laikysena švytėjo abejingumu pasauliui ir nuoboduliu, tarytum sakė "eikit gisi velniop, aš turiu svarbesnių darbų, nei čia stypsoti". Iš dalies, taip ir buvo, bet tik iš dalies. Kaidenas netgi visai mėgavosi savo dabartine lokacija, iš jo niekas nieko nereikalavo ir niekam jis pats netrukdė.
Tačiau šią būseną netrukus sutrikdė gana sunkus bumbtelėjimas į nugarą, tuoj po jo pasigirdo ir žemę pasiekusio žmogaus kūno garsai. Kaidenas atsisuko, nuleido žvikgsnį. Nuo lūpų niekur nedingo pašaipus vypsnis, o išvydus merginą, keleriais metais jaunesnę, šis išplatėjo į trumpą šypseną.
- Viskas gerai, - tarė tiesdamas delną ir padėdamas atsistoti. Nužvelgė ją, rudaplaukę, gana dailaus veido. Kaidenas toli gražu nebuvo toks džentelmenas, kokiu dėjosi, jeigu būtų gimęs žiobaru, neabejotinai būtų ne burtininkų tarpe įgijęs " fakbojaus" reputaciją. Ir tai tebūtų apsauga.
- Kur taip skubėjai?
민태연


*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
 -A...A...Aš... Aš neskubėjau. Tiesiog norėjau pastovėti čia kol visi žmonės išsiskirstys,- paskutinius žodžius Elena pasakė garsiau. Nusisukusi Brunetė apsižvagė po salę, tačiau pamačiusi jog vaikų nemažėja, o priešingai -daugėja, Grifiukė vėl susiraukusiu veideliu atsisuko į vaikiną, kurio vardo ji nežinojo.
 -Bėja aš Elena. Elena LoveGood pirmakursė Grifų Gūžtos globotinė,- jau šį kartą nusišypsojo Grifiukė ir pakėlė savo raudonas akis į vaikino veidą. Pastebėjusi jog jis gerokai aukštesnis, Elena pasijautė nejaukiai. Geriau įsižiūrėjusi į vaikino veidą, Elenai jis pasirodė tikrai gražus. Belaukdama vaikino atsakymo, Raudonakė pradėjo žvalgytis ir kažką burbėti po nosimi.
 -Ar jie negali greičiau išeit?- tyliai paklausė savęs Grifė ir vėl atsisuko į tą patį vaikina su šypsena veide.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Nusibraukė plaukus nuo kaktos, o šie vėl nepaklusniai užkrito. Mergina atrodė gerokai susineramimusi, susierzinusi, ir vis dėl to daugiau nei žodžio nepasakė apie savo krytį ant grindų. Kaidenas pagalvojo, kad jai tai mažiausiai rūpėjo šiuo metu, kai likimas ar dar kas nors pastatė ją šalia tokio nuostabaus kūrinio, kaip patsai. Savy puikybės škotas turėjo daugiau, nei sveika paprastam žmogui. Kas liūdniausia, jis pats tai žinojo.
- Tavo gražus vardas, Elena, - tarė švysteldamas beveik žaviausią savo šypseną. - Aš Kaidenas. Iš varno nago.
Merginas buvo lengva skaityti ir lengva sužavėti. Didžioji dauguma buvo naivios, nors ir atsisakydavo tai pripažinti. O kas gi labiau įplieskia naivios merginos susidomėjimą, jei ne tarytum jai vienai skirtos šypsenos ir žvilgsniai, atsargūs, tarytum netyčiniai prisilietimai ir intelektas? Matote, merginos buvo lengvai prieinamos, o tai pabosdavo.
- Mus sieja tas pats tikslas, manyčiau, - ištarė kiek ilgiau, nei būtina žvelgdamas į Elenos akis. Nukreipęs žvilgsnį, pridūrė:
- Nemanau, kad jie norės eiti greičiau. Pietūs dar tęsis gana ilgai.
민태연


*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
Norėdama pažiūrėti ar Grifų Gūžtos stalas pilnas vaikų, Elena pradėjo šokinėti į viršų. Tik pamačiusi jog kaikuriem vaikam net nėra vietos atsisėsti ten, Brunetė nustojo šokinėt ir tokiu ,,poker face” atsisuko į vaikiną.
 -Tavo taip pat gražus vardas, Kaidenai,- nusišypsojo jam Grifiukė.
Jo vardas išties gražus. Pagalvojo Grifė ir tyliai sukikeno.
 -Taip, tu teisus. Dar reikės stovėti čia ilgai, kol galėsiu normaliai nueiti prie stalo ir pasiimt ką nors vegetariško,- tik pagalvojusi apie maistą, Brunetė dar labiau užsimanė valgyti. Bestovėdama tiek laiko šiltoje patalpoje, Grifiukei pasidarė karšta. Elena jau buvo bepradedanti atsisegti megztuką, tačiau greitai prisiminusi jog ji nenori kad matytusi vilkolakio įkandimo žymės, Grifė greitai patraukė rankas nuo megztuko. Elenai nepatiko tokia tyla tarp jos ir Kaideno, tad ji galvojo ką galima pasakyti.
 -Čia tikrai kartšta, argi ne?- net nepajautusi kaip klausimas išsprūdo iš jos lūpų, Berunetė vėl pradėjo žvalgytis,- ir bėda ta, kad dar megztuko negaliu atsisegt,- vėl leptelėjo Grifė ir pažiūrėjo savo raudonomis akimis į Keideną.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Kai šioji sekundėms nukreipė savo raudonas akeles kitur, Kaidenas pats sau tyliai nusišaipė iš tokio elgesio. Vaikiška, naivu, įprasta. Varnas perkėlė svorį ant vienos kojos, delnu nubraukė nesamas dulkeles nuo rankovės. Stebėjo merginą, visi judesiai ir kikenimas tarytum be priežasties buvo neįtikėtinai pažįstama, iš dalies geras ženklas. Tik nežinojo kam - jam pačiam ar pirmakursei iš grifų gūžtos. Vis dėl to, turėtų būti gana lengva su šitokia vėjavaike. Tereikia pasitelkti savo nepakartojamą žavesį ir visas moteriškosios lyties atstoves kristi verčiančias gudrybes. Išties, nieko naujo.
- Vegetariško, sakai? Kaip įdomu, aš irgi nevalgau mėsos, - pusbalsiu tarė Kaidenas. Šyptelėjo pastebėjęs Elenos veiksmus, o šiai dar mestelėjus vieną kitą frazę apie megztuką ir karštį, nusijuokė. Ne dirbtinai, juokas buvo tikras. Iškart prie reikalo, ką?
- Tau gal padėt jį atsisegt? - pusiau juokaudamas pratarė ir lyg nesusimąstęs trumpai perbraukė Elenai per petį.
민태연


*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Elena nusijuokė iš tokio vaikino klausimo.
 -Ne, nereikia. Yra priežastis dėl kurios negaliu jo nusiimt prie kitų,- juokėsi Grifė. Staiga Elena pajautė kaip Kaidenas ranka perbraukė per jos petį.
 -Ammm... Taip, esu vegetarė visiškai nevalgau mėsos. Geriau pasakius esu veganė,-leptelėjo Grifė ir stebėjo Kaideno ranką. Prisiminusi Kaideno klausimą apie megztuką, Grifė vėl pradėjo juoktis savo juokingu juoku.
 -Atleisk, man tiesiog kartais užeina,- vos ne vos pasakė Grifiukė ir toliau juokėsi.
 Praėjo tikrai daug laiko kol Elena nustojo juoktis. Atsistojusi normaliai ji vėl apsižvalgė, tačiau kaip nekeista vaikų nemažėjo.
 -Man atrodo aš taip ir nepavalgysiu šiandien,- sukikeno Brunetė ir pažvelgė Kaidena. Elena stebėjo jo beveik kiekvieną judesį. Na, jis tikrai simpatiškas vaikinas. Pagalvojo Grifė ir užmetė už nugaros savo ilgus, garbanotus plaukus.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Kaidenas paprasčiausiai stovėjo savo vietoj, akimirkomis nužvelgdamas save iš viršaus, grožėdamasis lubų atspindžiu savo blizgančiuose Doc Martens batuose, retkarčiais nubraukdamas nesamas dulkeles nuo savo juodo, didelio ir stilingo nertinio rankovių. Grifukės juoko priepuolis tęsėsi palyginamai ilgai, iš pradžių buvęs gana juokingas, ilgainiui ėmė nusibosti, tai atsispindėjo ir varno veide.  Jis beveik apsidžiaugė, kai vis tai baigėsi, o kai baigėsi, Kaidenas vėl susikoncentravo į Elenos apžavėjimą ir mestelėjęs žavią šypseną, visu kūnu pasisuko į ją, nužvelgė veidą, gana dailią žandikaulio liniją, kaklo linkį. Plaukai - rudi, blizgūs ir banguoti - dailiai krito. Ji buvo graži, tačiau negalėjo prasiskverbti giliau, nei vos pradrėksti Kaideno odos paviršių, šnekant metaforiškai. O šitoks jų skausmas, tų įbrėžimų, buvo pažįstamas ir trokštamas.
- Manai? Visada galima apsilankyti virtuvėje, jeigu jau minios čia nemažėja.
민태연