0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #90 Prieš 3 metus »
Kristina dar pagalvojo pasėdėti ir paskaityti knygą , nes vis abejojo ar tikrai reikia eiti ten kur planavo . Ji skaitė , skaitė ir pamatė kaip prie jos prieina kerėjimo profesorė Žana. Mokinė šiek tiek išsigandusi pažiūrėjo į ją ir klausėsi ką ji sako. Profesorė tikrai mielai kalbėjo , o Kristinai pasidarė gėda , kad ji taip kvailai elgėsi su profesore. Ji atsakė:
- Laba diena , aš irgi labai nenoriu su jumis pyktis ir aš labai atsiprašau , kad taip savanaudiškai su jumis elgiausi, gal norite sausainių ?
Pasiūlė mokinė visa linksma. Kristinai apsvaigo galva pradėjo juoktis nors net nežinojo kodėl , o juokėsi todėl , nes tie sausainiai buvo apnuodyti. Mokinei užėjo tik po jos pačios žodžių , o sausainiai buvo apnuodyti eliksyru kuris padaro burtininką labai emocingu . Po kelių minučių Kristina šiek tiek atsipeikėjo ir nebesijuokė . Ne jaugi kava arba sausainiai buvo užnuodyti.



Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #91 Prieš 3 metus »
Žana atsiduso. Kaip gerai, kad mergaitė iš Grifų Gūžtos vardu Christina priėmė jos atsiprašimą.
Žanai atrodė, kad mergina jai pasiūlė sausainių, tačiau mergina nevalgydavo jų rytas, taigi tarė:
- Ačiū, tačiau šį kartą šio skanaus sausainio atsisakysiu, gal kitą kartą.
Mergina linksmai žvelgė į mergaitę su nuostabiomis garbanomis. Po kelių minučių ji pradėjo juoktis. Žana iškart suprato, kad mergaitės sausainiai buvo apnuodyti, kad ji pradėtų juoktis visiškai be sustojimo. Mokslinčė garsiai ištarė burtažodį, kuris sustabdytų milžinišką juoką ir tarė:
-Va dėl ko aš nevalgau jokių sausainių, na nebent aš juos pati išsikepu Šventoms Kalėdoms ar jų išvakarėms.
-Na ar jau geriau, nes keliems burtininkams nuo šių kerų būna šiek tiek negera, -susirūpino kerėjimo profesorė.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #92 Prieš 3 metus »
Grifų gūžtos mokinė jautėsi ne kaip , bet profesorei ji atsakė:
- M...an viskas gerai tiesiog truputėlį apsvaigo galvą.
Ji bekalbėdama net nepastebėjo kaip nualpo. Jai neatrodė kaip nualpimas, jai atrodė kaip sapnas , nes ji regėjo kaip didžiojoje salės kampe kažkoks burtininkas prašo jos pagalbos ir jai sako:
- Aš vieną vakarą įlipau į duobę galima pavadinti ir kai įlipau atsiradau kažkokiame kambarėlyje , čia labai nešvaru , o dabar labai tavęs prašau padėk man juk tu norėjai eiti ten , bet siūlau dar kažką pasikviesti , nes vienai geriau ten neiti , o dabar aš tave pažadinsiu.
Kristina visa išsigandusi atsikėlė ir prašė vandens dar ji pasakė:
- Einam ! Man reikia jūsų pagalbos .
Mokinė visa išsigandusi galvojo Nu aš tam žmogui kuris apnuodijo atkeršysiu !



Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #93 Prieš 3 metus »
Žana net nebesuprato ką omenyje turėjo ta grifiukė Christina. Po valandėlės ar dviejų Mokslinčės pavardę turinti mergina tarė:
-Na, jeigu tu jau neprieštarauji, eisiu. Tikiu galybes darbo ir labai tikiuosi, kad jo per šiandieną pasidarys mažiau, tu net neįsivaizduoji kaip sunku yra sukontroliuoti savo sesę ir brolį šioje mokytoje ir be to dar ir vesti pamokas, tai labai labai sunku, bet man tai visai patinka. Toks buvo mano pasirinkimas, todėl stengiuosi nebesiskųsti niekam, na tik sau prieš veidrodį. Viso gero.
Tikiuosi Christina kažką suprato, o dabar jau tikrai turiu eiti.
Žana numojo ranka ir nužingsniavo kolidoriumi link savo kabineto, kuriame buvo begalės lapukų su mokinių namų darbais ir kitokiais popierizmais.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #94 Prieš 3 metus »
Didžioji salė - didžiausia visame Hogvartse. Čia mokyniai pietaudavo ir vykdavo didesnieji renginiai. Tokie kaip Paskirstimas arba metų pabaigos šventė. Salės grindimis per visą dieną pradardėdavo milijonai įvairiausių dydžių kojų. Čia stovėjo iš viso penki stalai - Grifo Gūžtos, Švilpynės, Varno Nago, Klastunyno ir vadinamai Garbingasis stalas - prie jo sėdėdavo mokytojai ir profesoriai ir direktorius. Stalai apkrauti įvairiausiu maistu, kuris atsirasdavo lyg iš oro, o vėliau lygiai taip ir pranykdavo. Kalėdomis čia irgi likdavo mokynių.



Evelinai Hogvartse tai buvo antra diena po Paskirstymo. Ji sėdėjo arčiausiai Grifo Gūžtos stalo, tačiau kiek atokiau nuo visų. Ant kelių buvo pasidėjusi knygą ir ją skaitė. Čia sėdėjo viena. Jai patikdavo pabūti vienai be draugių. Jai dažnai reikėdavo pabūti su savimi, apmastyti gyvenimo reikalus. Taip pasijusdavo geriau ir galėdavo puikiai pragyventi dieną. Evelinai labiausiai pakeldavo nuotaiką knygos. Ankstyvą rytą ji dar buvo spėjusi nueiti į biblioteką. Ten susiimė visą glėbį knygų ir dabar pradėjo jas skaityti. Dabar skaitoma knyga buvo nuotikių ir labai įtraukė mergaite. Drąsiosios knygos veikėjos taip pat buvo magiškos (kadangi iš burtininkų bibliotekos). Ji sėdėjo ant kelių pasidėjusi knygą - tokia poza jai buvo patogiausia. Pirštais versdama pageltusius senos knygos lapus grifiukė labai įsitraukė į turinį. Knyga buvo stora ir sena. Jos lapų apačioje vis mažėjo. O, viršus pildėsi. Žodžių galvoje vis daugėjo ir daugėjo. Jie tirpo ir kėlėsi į Evelinos smegenis. Galvoje ji susikurdavo vaizdus iš knygos - tai jai padėdavo labiau įsiminti. Po intesivesnios dalies Evelina atrėmė galvą į sieną, kadangi viskas baigėsi gerai. Ji toliau skaitė. Į kampelį niekas neatėjo ir mergaitė dėl to džiaugėsi. Dar ir dar nuotikių plūdo jai į galvą. Grifiukė mėgo skaitymą. Kai sužynojo, kad Hogvartse yra biblioteka (iš sesių kai buvo visai jauna), kuo greičiau norėjo į jį patekti. Bibliotekoj ją sudomino vos ne visos knygos, o namuose sesės kalbėjo, kad ji neabejotinai pateks į Varno Nagą. Tačiau štai ji prie Grifo Gūžtos stalo, taigi. Skyrius po skyriaus, tada dar vienas. Evelina rite rijo knygą. Žodžiai tvarkingai skriejo į galvą. Vienas po kito sudarė ilgą istoriją. Knyga ėjo į pabaigą. Hogvartso didžiosios salės kampelis buvo apšviestas saulės spindulių...
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #95 Prieš 2 metus »
  Rimtai, tu apsiraminai? Kur gi dingo tavo noras iškabinti visiems gerkles? Kitą vertus ji sutiko su porininke ir nusileidusi nuo stogo nužingsniavo link virtuvės. Eidama Sofi sustojo. Ji irgi pagalvojo jog tai virtuvė, bet pamanė jog tai per daug paprasta. Gal Turner ir buvo beviltiškas, bet juk nebuvo labai kvailas ir turbūt susiprotėjo, kad ir mes nesame kvaili, o jai ne tai tada aišku. Liurbis. Sofi sustabdė klastuolę.
 - Gal keista, bet aš vadovausiuos nuojauta, o ne nosimi. Manau, kad reikėtų pirma užeiti į Didžiąją salę.
  Nesulaukusi porininkės atsakymo raudonplaukė pasuko link Didžiosios salės. Bėgo neilgai, bet kojos vilko atgalios. Sofi nenorėjo pasiduoti ir numesti šio reikalo. Įžengusi per slenkstį ji keistai nužvelgė grifų stalą ir galvojo eisianti tenai. Bet ką? Taip tikrai nebus! Juk nors jis alkoholikas, vis teik, tegu bent kiek gerbia savo postą. Prie Švilpynės stalo pastebėjusi Elliw žvilgsnį nusuko. Kas žino ką iškrėsti gali ta kerėpla?
  Klastūnyno mokinė trypdama batais nubėgo į Didžiosios salės kampą. Nežinojo kodėl būtent ten, bet juk nebus taip lengva. Juk profesorius prietranka nebus padėjęs užuominos ant Klastūnyno stalo vidurio ir raudonomis didelėmis raidėmis užrašęs "Sofi ir Kažkam". Žalių akių savininkė vis dar nežinojo kūtvėlos vardo.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #96 Prieš 2 metus »
Gal Alrisa ir būtų ramiai nuėjusi į virtuvę, bet būtinai toji bjauri mergiūkštė turėjo paprieštarauti! Ir dar liesti ją be leidimo! Juto, kaip pyktis vėl ketino išsilieti pro kraštus, jis tiesiog burbuliavo, ketindamas bet kurią akimirką išsiveržti. Užuomina yra virtuvėje! Atkakliai laikėsi savo nuomonės, tikėdamasi toje ypatingoje vietoje dar užkąsti. Negi tai taip sunku įsidėti į tą kvailą galvą? Susirasiu Elliw teleskopą ir gerai užvošiu!
-KUR TU VARAI, KŪTVĖLA?! GRĮŽK ČIA! - užstaugė ji, negailėdama jėgų. Kas drįsta taip nemandagiai elgtis? Tik toji mergiotė, kuri net skuodė Didžiosios salės link. Greičiausiai baiminosi klastuolės įtūžio. O ši surauktais antakiais žvelgė į sparčiai tolstančią bendrakoledžės nugarą. Vis dėlto klastuolė kažkodėl nesiryžo pasukti į išsvajotąją virtuvę - net jėgų rėkti buvo atsiradę, alkis nebuvo toks nuožmus. Ir ko gi ji negrįžta? Koridoriaus tyloje atsėlino mintis, kad galbūt reikėtų pasekti tą įžūlią mokinę. Ne! Taip tik įrodysiu, kad klydau! Ginčijosi su savimi Alrisa, net nepastebėdama, kaip kojos pačios pradėjo žingsniuoti koridoriumi. Nelaimei, akys pakilo per vėlai - susivokė tik atsidūrusi naujoje patalpoje. Deja, ne virtuvėje.
-Kad tave šimtas teleskopų! - išsiplūdo juodaplaukė. Dabar buvo neverta grįžti atgal, tad beliko tūžmingai apsidairyti. Žvilgsnis kaip tyčia užkliuvo už Elliw ir jos prietaiso - piktdžiugiška šypsena nušvietė veidą. Puiku, bus kuo tvatyti galvas. Tačiau visų pirma reikėjo susitvarkyti su kita mergiote, kurią įdėmios akys irgi netruko pastebėti.
-Na, ar ką radai? - reikliai pasiteiravo prisiartinusi klastuolė. - NE? TAI KO NEKLAUSAI MANĘS, TU KVĖŠA?! - sustugo ji per visą salę, - DABAR... - pradėjo, kai akys už kažko užkliuvo.
Už paveikslo rėmo buvo užkištas neaiškus popiergalis. Piktai priėjusi ištraukė jį ir net atidžiau nepasižiūrėjusi pakišo mergiūkštei po nosimi:
-Še, skaityk.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #97 Prieš 2 metus »
   Bendrakoledžė staugė lyg būtų visiška višta be gaidžio. Kas jai negerai? Visiška kvaiša. Vis dėl to, ji pati įrodė, kad klydo. Ir, kad ir koks įtūžis matėsi jos veide, jis vis tiek nepranoko Sofi pasididžiavimo. Raudonplaukė pratrūko iš pykčio:
 - Ko rėki? TAVE Į BEPROTNAMĮ UŽDARYS...Negi nematai, kad aplink yra žmonių! Visiškai akla! Nors...- akys pamatė popiergaliuką, kurį pamatė ir juodaplaukė,- Nors ne. Bent kažką pamatė!
   Ji priėjo prie mergiotės ir paėmė už paveikslo užkištą lapuką. Perskaitė:
Citata
Ten žalia žolyte,
Man ji taip patinka!
Ten draugai geriausi,
Vėjo ten nestinga.

Pučia - tu kili aukštai.
Krenti - be vėjuko mažo.
Gal tai lengva, gal sunku.
Pamąstyki ir atspėsi tu.
Perskaitė garsiai.
 - Tiek ilgai dėl tos nesąmonės? Varom.
 Sofi nuskuodė į kiemą. Taip lengva dar nebuvo. Savaime suprantama. Sūpynės! Keturiolikmetė greitai susiprato ir jau bėgo į kiemą. Tikiuosi nebus šalta...

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #98 Prieš 1 metus »
Zoey sėdėjo Didžiosios salės kampe. Šiandien buvo pati gražiausia metų šventė - Kalėdos. Richter, kaip ir visi mokiniai, laukė Kalėdų Senelio su dovanomis. Richter kalbos nešiotoja visą laiką svajojo apie naują dienoraštį su mėlynu ir pūkuotu viršeliu, naują juodos spalvos rašiklį ir didelį pliušinį meškutį, kurį būtų galima apsikabinti šaltais žiemos, rudens ar kito metu laiko vakarais kai jautiesi vienišas. Tame kampe mėlynųjų plaukų savininkė ir užmigo su svajomis apie dovaną.

Po kelių valandų švilpė pabudo. Po Kalėdų egle buvo pilna dovanų... Žalsvų akių savininkė išsišiepė ir pradėjo ieškoti dovanų. Kadangi buvo kiek apsimiegojusi, vos pamačiusi vardą Zoey ant dėžutės ją pasiėmė ir išpakavo. Tokį džiaugsmą mėlynų plaukų savininkė patyrė labai labai seniai. Išpakavusi dėžutę ji ten pamatė meškutį, rašiklį ir netgi minkštąją užrašinę. Septintakursė išsišiepė ir susirado pakavimo popierių. Ji norėjo jį panaudoti antrą kartą, tačiau pakėlusi popierių pamatė, jog dovana buvo skirta ne Zoey Richter, o Zoey Marvin. Mėlynplaukės akyse pasirodė ašaros. Ji metė visas dovanas ant žemės ir išbėgo iš salės. Juk buvo taip niekam nereikalinga, kad netgi pats Kalėdų Senelis ją paliko. Kalėdos yra nesąmonė kaip ir visa kita pagalvojo švilpė verkdama ir bėgdama kitur.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #99 Prieš 5 mėnesius »
Hogvartse buvo neramus laikas. Neseniai buvo paskelbta, jog į mokyklą slapta gabenami kažkokie pavojingi artefaktai iš Gringotso, tad mokiniai šnabždėjosi, murmėjo, jautresni netgi panikuodavo.
  Džezefa, vaikas, nuolatos kupinas energijos ir smalsumo, aišku, norėjo kuo daugiau sužinoti apie šitą keblią padėtį. O tinkamiausia vieta tam yra Didžioji salė, kurioje naujienos sklinda žaibo greičiu. Taigi mergaitė su bičiuliu, geriausiu draugu švilpiu Kristupu ryte traukė salės link.
- Kaip manai, kas gabena artefaktus čia? O ar tai tikra? Gal tai apgaulė? Ar tu bijai? Ar mes galim mirti? - be paliovos bėrė klausimus draugui ji. Jiedu pasiekė tikslą. Į nosis padvelkė malonus, viliojantis pusryčių kvapas, o ausis pasiekė milijonas garsų vienu metu. Eidama pro savo koledžo, Varno Nago stalą, Džez pasilabino su keliomis bendramokslėmis, greitosiomis pasigriebė sulčių, skanumynų ir nuėjo toliau. Bičiuliai atsisėdo salės kampe ir antrakursė bandė ką nors apie artefaktus nugirsti iš artimiausio, Klastūnyno stalo.

*

Neprisijungęs Kristupas Danil

  • III kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Neprasidėk su žvalgais.
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #100 Prieš 5 mėnesius »
Pripažinkim, Kristupas tikrai buvo smalsus, energingas, viskuo besidomintis jaunuolis, tačiau jis tai reiškė kitaip, nei kartais, kaip dabar, įgrystanti draugė iš Varno Nago.
- Džezefa, juk žinai, kad mane erzina štai tokie nuolatiniai tavo klausimai. - šiek tiek piktai tarė švilpis. - Tai prašau, kišk juos bet kur, tik ne man į galvą. Prisiekiu, nežinau, kas gabena artefaktus mokyklon. Taip, manau, kad tai tikra. Taip, šiek tiek jaudinuosi. Nemanau, kad mirsim. - paeliui atsakė į visus klausimus. - Ar jau patenkinta? - Danil stebėjo, ką draugė ima nuo savo stalo. Jis buvo Badžio išmokytas kitaip. Jis buvo išmokytas, kad retai galima pasilepinti, bet šiaip reikia maitintis sveikai.
  Didžiosios salės kampe Kristis užkišo ranką už apsiausto, paknebinėjo ir ištraukė medinę maisto dėžutę. Ten Badis kaip visuomet buvo pusryčiams įdėjęs juodos duonos dvi riekes, keptą kiaušinį, bei salotos lapą. Berniukas, naudodamasis Dvasių magija (mat jam nesisekė burti lazdele) suformavo baltai švytinčius stalo įrankius, jais pasidarė skanų suvožtinį ir panaikino įrankius. Švilpynukas atsisėdo ant žemės, nugara atsirėmė į sieną, kojas ištiesė. Tada atsikando kąsnį suvožtinio, užgėrė juoda arbata iš gertuvės ir patenkintas atsiduso. Taip kramsnodamas pusryčius, Kristupas svarstė, kodėl kai Džezefa užsimano kur nors eiti, visda įtraukiamas ir jis.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai: 86
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #101 Prieš 5 mėnesius »
  Ikelas sėdėjo prie Klastūnyno stalo. Valgė labai paskubomis, nes didžiojoje salėje visi tik ir kalbėjo apie tuos artefaktus, kurie Ikelą labai gąsdino. Jis tiksliai nežinojo, ką tas keistas žodis reiškia, tačiau girdėjo, kad jie gali tau kažką padaryti. Kažką negero, nors kas tai galėtų būti, Ikelas galėjo tik įsivaizduoti. Ir tie jo įsivaizdavimai vaikui simpatijų tikrai nekėlė.
  Jis pažvelgė į šalia sėdinčius vaikus. Pats sėdėjo pačiame stalo gale, beveik salės kampe. Taip jautėsi tikras, kad visus keistus ir pavojingus dalykus galės pastebėti pats pirmas. Bijojo sėdėti didžiojoje salėje, nes buvo tikras, kad visa juodoji magija susitelkia čia. Į ją eidavo retai, bet dabar TAIP norėjo valgyti, kad galėjo palaižyti net tarakonus. Tiesa, tik palaižyti, nes jie po vienos iš žiobarotyros pamokų vis dar kėlė šiurpą. Ir baimė buvo ne be reikalo - vienas iš vaikų, sėdintis kampe, sukūrė kažkokius neaiškius įrankius. Tiesiog rankomis! Net be lazdelės!
- Ką tu darai?! Ar kuri juodosios magijos artefaktus, apie kuriuos visi kalba? Tai tu juos gabeni į mokyklą! Mes tokių kerų nesimokom! - sušuko beveik visa gerkle. Daugelis mokinių pakėlė galva jo pusėn, tačiau dauguma tikriausiai tiesiog nusprendė, kad Ikelas nesveikas. Jei laiku nepabėgsiu ir šitas berniukas mane sučiups, tikriausiai būsiu ne tik nesveikas, bet ir negyvas. Tačiau juk galiu pasiaukoti aš ir apsaugoti kitus! Pagalvojo jis.

Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #102 Prieš 5 mėnesius »
  Danas sėdėjo prie didžiosios salės stalo ir ramiai sau valgė. Dalis mokinių salėje išvis nevalgydavo, o tik kalbėjosi apie tas juodosios magijos nesąmones. Vieni pasakodavo, kaip bijo net maistą paliesti, kiti aiškino, kad tai nesąmonės ir nėra ko bijoti. Nors, tiesą sakant, Danas nebuvo tikras, kad tai netikra, tačiau jis visai nesijaudino. Nusprendė, kad yra toks nuostabus, jog niekas jam negalėtų pakišti juodosios magijos artefaktų.
  Staiga vienas jo bendrakoledžis, kurio vardas, jei Danas gerai prisiminė, buvo Ikelas, pradėjo žviegti. Danas nenustebo, nes iš kitų vaikinų jau buvo girdėjęs, kad šis vaikas turi autizmo sutrikimą. Tačiau tamsiaplaukis nusprendė būti geras ir nuraminti jį. Taip ne tik padėtų visiems sėdintiems išsaugoti ausų bugnelius, bet leistų nusiraminti ir pačiam vaikui.
- Viskas gerai, jie netikri! - priėjo ir prisėdo prie to berniuko. Kalbėjo švelniai lyg su kūdikėliu, nes nežinojo, kaip gali sureaguoti Ikelas, jei tuo nepatikės.
Kai rašysiu "Įžeidžiantys komplimentai" temoje, dėsiu brūkšnį, nes tingiu rašyt, jog atsiprašau.

*

Neprisijungęs Kristupas Danil

  • III kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Neprasidėk su žvalgais.
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #103 Prieš 5 mėnesius »
Kristupas buvo labai sumanus vaikas. Jam nesisekė kerėti lazdele, bet jis tai atpirko naudodamas Dvasių magiją, kurią buvo puikiai įvaldęs. Deja, ne visi šią galią vertino teigiamai. Vienas klastuolis ant visos salės užklykė, esą jis gabena juodosios magijos artefaktus į Hogvartsą ir dar juos kuria. Vaikis pabaigė pusryčiauti ir atsistojo. Priėjo prie rėkiančiojo klastuolio, bei nustūmė vyresnėlį, priėjusį prie rėksnio.
- Aš nekuriu jokių artefaktų ir jų negaminu! - sušuko mažesniam klastuoliui į veidą. - Ar aišku?! Aš turiu galią, ji vadinama Dvasių magija! O tu čia visokius niekus sapalioji! - toliau rėkė. Galvas pakėlė dar daugiau mokinių. Juk visiems visada būna įdomu pasižiūrėti į dviejų berniukų pykčius. Bet dabar jie tik pykosi, nesimušė, todėl daugelis žiūrovų nesusidomėjo.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Didžiosios salės kampas
« Atsakymas #104 Prieš 5 mėnesius »
Žiobariškoje mokykloje Džez turėjo klasioką autistą, tad suvokė, dėl ko klastuolis plyšauja. Tačiau Kristupas to matyt, nežinojo. Jis stojosi ir Džezefa stojosi, nes suvokė, jog gali įsiplieksti kivirčas. Taip ir nutiko. Draugas aprėkė tą berniuką iš Klastūnyno. Varniukė skubiai prišoko prie jų. Ji vargais negalais patraukė Kristupą nuo vaiko.
- Kristupai, tas berniukas turi autizmo sutrikimą. Tai reiškia, kad į gąsdinančius dalykus gali reaguoti štai taip, kaip dabar. Jis dėl to nekaltas. - paaiškino. Tada priėjo prie autisto. - Jis yra mano draugas. - bėdė pirštu į Kristį. - Ir jis nekuria juodosios magijos artefaktų. Jis pats tau pasakė, ką daro. - ramiai aiškino Džezefa. - Gal jūs susitaikykit? Beje, koks tavo vardas? - paklausė ji klastuolio.