0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Uždraustasis troškimų ratas
« Atsakymas #75 Prieš 5 metus »
     Mėlynos akys įdėmiai žvelgė į kiek tolėliau stovyniuojančią žmogaus figūrą. Žiemiškas, tačiau ne itin nestiprus vėjas kandžiojo skruostus ir nosies galiuką, taip pat sausino akis, priversdamas jas ašaroti. Siluetas artėjo, o Lisetė nejučiomis tvirčiau suėmė burtų lazdelę, gulėjusią mantijos kišenėje, tačiau vis dar neatitraukė akių žvilgsnio. Įprastai Klastūnyno globotinė drąsa nepasižymėjo, tačiau dabar atrodė lyg būtų vinimis prikalta prie sniegu nuklotos žemės.
     Išgirdusi žodžius, sklindančius iš putlių aukštaūgio lūpų, šešiolikmetė krūptelėjo. Tiesa, ne iš išgąsčio, tai labiau priminė pabudimą iš transo. Prieš merginą stovėjo seniai nematytas pažįstamas. Giedrius.... Angliškai būtų „Sky“,- iki šiol prisiminė pirmąjį rimtesnį, ne pamokinį, susitikimą, rodos, prieš porą ar tai tretą metų.
-Eee, labas. Oh, ne, tiesiog norėjau pakvėpuoti grynu oru,- gūžtelėjo pečiais ir iškvėpusi orą paleido burtų lazdelę toliau laisvai gulėti kišenėje,- o pats? Ko dar ne lovoje?
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Heaven Dolohov

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
Ats: Uždraustasis troškimų ratas
« Atsakymas #76 Prieš 4 metus »
Heaven visai neseniai atvykusi į Hogvartsą norėjo atitrūkti nuo žmonių. Todėl ji ir nukeliavo pasivaikščioti Uždraustuoju mišku, šis miškas pavadintias uždraustuoju ne be reikalo. JIs buvo tamsus ir gąsdinantis, mergina vis užkliūdavo už ko nors, bet labiausiai ją gąsdindavo keisti neatpažinti garsai.
 Vienas pasigirdo už jos, ji apsisuko it išsitraukė savo burtų lazdelę. Garsas vis judėjo link jos, versdamas ją judėti atgal. Jos akys dairėsi į visas puses, tikėdamasi surasti garso šaltinį. Šviesiaplaukė vos susiprotėjo kaip ji atsirado gilioje duobeje. Garsas nutilo. Ji palengva atsistojo.
  Staiga ji pajuto lyg kažkas stovėjo už jos. Heaven labai nenorėjo pamatyti kas ten esas, bet kito pasirinkimo neturėjo. Jugi nebus blogiau negu Azkabanas. Ji apsisuko. Priešais mergina stovėjo aukštas vyras, apsirengęs ilgą odinį apsiaustą.
 - Tėve?- pasakė Dolohov,- Taip negali būti, jugi tu vis dar esi Azkabane.
 
Jis linktelėjo, tik tada ji susiprato kur ji atsidurė. Mėlynakė buvo nugirdusi kaip viena mokinė kalbėjosi su savo drauge apie šią vieta. Tai Uždraustasis trokškimų ratas. Šiltos ašaros riediejo Dolohov skruostais. Ji taip troško pamatyti savo tėva vėl, apsikabinti ir pasigirti ką išmoko.               
Troškimas dingo kai mergina išėjo iš daubos ir nuskubėjo atgal į pilį, negirdėdama kitų baimę kelenčių garsų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Heaven Dolohov »