Ak šit kaip? Šį kartą mergaitė nė kiek neklydo dėl laukiančio atsako. Vaikinas jos akyse atrodė tarytumei didelė šalto ir kieto metalo krūva - galėjai į ją belstis visokiausiais žodžiais - tiek gražiai ar, juolabiau, piktai, galėjai išbandyti netgi ir spardymą ar daiktų mėtymą, tačiau šioji metalo krūva kaip neprakalbs, taip neprakalbs.
Švilpę gal kiek ir skaudino toks atšiaurus ir pašaipus vaikino bendravimas, nes visgi, pirmakursė visiškai neturėjo patirties atremiant bjaurius žodžius metamus jos pusėn. Galų gale ir pati Ramen niekuomet negalėtų būti tokia šalta žmogui, kuris neturi jokių blogų ketinimų ir tai aiškiai parodo. Švilpiukė nemokėjo būti tokiu šalčio kamuoliu, o kaipgi nemokėdamas kitos kalbos, būtent ja ir susikalbėsi? Ramen visaip stengėsi praleisti pro ausis pobjaurius vaikino žodžius, nes šie galėję sukelti abiems jaunuoliams netikėtą reakciją - mergaitė visad buvo atlapaširdė, itin jautriai priimdavo kitų žmonių žodžius, o šie, savo ruožtu it mažos, smailios adatėlės susmigdavo į pačias skaudžiausias jausmų vietas. Ramen nuolat girdėdavo, jog yra pernelyg emocionali, tačiau iki šiol nebuvo radusi būdo, kaip su tuo "susitvarkyti". O gal netgi dėl to nereikėjo jaudintis? Juk ji priima visus žmones tokius, kokie jie yra sukurti - vietomis brokuotus, įskaudintus, palaužtus ar net sulaužytus. Visgi, mergaitė džiaugėsi, jog gyvena burtininkų pasaulyje, kur kilus kivirčui pasitelkiama magija, o ne šlykščiausi žodžiai, kaip buvo būdinga žiobarams.
Dabar jau kiek desperatiškai, tačiau ne su susidomėjimo kupinu žvilgsniu stebėjo vaikiną. Šis elgėsi taip, lyg tuoj pat po klausimo ar jam nereikia pagalbos, būtų užsidėjęs kaukę. Kad ir kaip besistengdamas nuslėpti kažką, kas tikrai vaikiną kamavo, mergaitė tai aiškiai matė iš jo veido. Kas, po galais, sėdėtų pakrantėje lietui lyjant ir netiesiogiai šaipytųsi iš pirmakursės, jeigu neturėtų problemų? (Žinoma, tos problemos galėjo būti ir nepilnavertiškumo, tačiau taip giliai Ramen nekapstė) Ar tai neatrodo šiek tiek, hm, asketiška?
Tiesą sakant, Ramen iki galo nesuprato ką reiškia nepažįstamojo klausimas "bet tau juk tai patinka, tiesa?". Švilpė sunkiai suvokė ar kalba eina apie oro sąlygas ar, veikiau, vaikinas jau spėjo pagalvoti, jog pirmakursė bus jį įsižiūrėjusi? Tačiau vieną dalyką ji tikrai suvokė - šalimais sėdintis žaliaakis laikė mergaitę baisiausia nuoboda ir niūrybių karaliene. Nereikėjo jai sakyti to, kas buvo ant liežuvio galo, tikrai nereikėjo. Juk tai, koks oras žmogui labiau širdies niekaip negali nusakyti žmogaus būdo! Kita vertus, šitas vaikinas, kuris, kaip minėjęs labiau mėgsta saulėtas dienas, šiuo metu čia nesėdėtų permirkęs iki paskutinio siūlo, o verčiau krėstų kokias nors nevykusias išdaigas pilyje. Dabar Ramen rūpėjo tik vienas dalykas - išsiaiškinti, kokiame gi koledže mokinasi šis jaunuolis. Mergaitė niekaip nesugebėjo susikalbėti su klastuoliais - švilpiai ir klastuoliai buvo tarytumei iš skirtingų pasaulio. Rodosi, tai buvo būtent toks atvejis.
Pajutusi vaikino žvilgsnį, mergaitė staigiai nutraukė savo menkaverčius apmąstymus ir buvo priversta išklausyti dar vieną pašaipią vaikino "pastabą". Ji pasijautė nuvertinta ir, galbūt, netgi šiek tiek atstumta.
-Kodėl tu taip kalbi? Juk tu manęs netgi nepažįsti, - rimtu tonu pradėjo kalbėti švilpiukė, - Žinai, tu visai neblogas aktorius. Tik kokia tavo rolė? Ponas "Man Viskas Gerai"? Tuomet vertėtų dar pasikonsultuoti su režisieriumi, - piktai mestelėjo vaikinui.
Atsidususi sukryžiavo rankas. Nebuvo tikra, jog nepažįstamasis supras jos žodžius. Ramen buvo įsitikinusi, jog laukia dar kelios niekam tikusios pastabėlės ir keletas pašaipių šypsenėlių jos pusėn. "Kodėl, po galais, taip sunku susikalbėti su šitu vaikinu."
-Leisk atspėsiu, tu - klastuolis? - Ramen niekaip negalėjo susilaikyti. Koledžas, į kurį jį paskyrė paskirstymo kepurė ją domino netgi labiau nei vaikino vardas.
Pajutusi, kaip subjuro nuotaika dėl atsitiktinio prašalaičio kaltės, mergaitė nusprendė, jog pats laikas judėti link pilies ir šiek tiek sušilti. Kol tokia mintis dar vystėsi galvoje, švilpė vis dar sėdėjo šalia vaikino ir kantriai laukė jo atsako.
Lietus vis labiau rimo.