0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elena LoveGood

  • IV kursas
  • *
  • 214
  • Taškai: 146
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #30 Prieš 3 mėnesius »
 Išklausiusi Evia istorijos, Elena pagalvojo, kaip siaubinga neturėti dviejų tėvų šalia.
 - Atvykau čia iš Anglijos, Londono. Vaikystėje man nutiko baisus dalykas, mane ir mano mama užpuolė vilkolakis, tačiau mama spėjo mane išgelbėti nuo jo, bet... Jai įkando tas bjaurus padaras ir dabar per kiekvieną pilnatį mano mama virsta vilkolake. Man mama pasakojo apie šias būtybęs ir Hogvartsą, bet kad jos būtų tokios bjaurios tai nepasakojo,- Grifiukė nusijuokė iš savo pasakymo,- Kaip dar nebuvau gavus laiško iš Hogvartso, visur dalyvavau, vaidinau, šokau ir dainavau. O dabar šito malonumo neturiu, bet čia, Hogvarste daug geriau nei Žiobarų pasauly. Pripažinsiu, kartais noriu kad vėl galėčiau vaidinti, šokti ir dainuoti. Kažkada dalyvavau ten kur dainuoja tik vaikai, ir kaip buvau finale mane nugalėjo kažkokia Emma. Na, bet tai yra praeitis,- atsiduso brunetė ir pažiūrėjo į saulę,- gal jau einam atgal į pilį? Darosi šaltą ir saulė jau beveik nusileido. Tačiau jeigu nori, gali dar čia pabūti,- atsistojusi Grifė ir  pažiūrėjo į Evia.

*

Neprisijungęs Evia Herodotte

  • II kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Viltis yra durnių motina.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #31 Prieš 3 mėnesius »
- Žiobarų pasaulis keistas, bet kartu kažkuo žavi, - paskutinį sykį nužvelgia ežerą. - Manau, eisiu kartu.
Nusišypsojusi Evia atsistojo.
- Užjaučiu dėl mamos, - nedrąsiai pasakė. - Išties, mano senelis iš tėčio pusės, kurio nesu mačiusi yra vilkolakis. Bent jau girdėjau iš kelių prancūzų burtininkų. O kalbant apie tavo gyvenimą... Jis išties nuostabus, - ėmė lėtai žingsniuoti. - Koncertai, šokiai... - atsiduso. - Skamba smagiai. Hogvartse, net nenorėdamas to pripažinti, kažko pasiilgsti, - pataiso šaliką. - Nesvarbu, kas tai bebūtų.
Pajutusi, kad rankos beveik atšalo, galvojo sukišti jas į apsiausto kišenes, tačiau tik nuleido.
- O kaip tau pamokos? - pagaliausiai paklausė galvodama ką pati galėtų atsakyti.

*

Neprisijungęs Elena LoveGood

  • IV kursas
  • *
  • 214
  • Taškai: 146
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #32 Prieš 3 mėnesius »
 Beeidama Elena klausėsi Evia'os. Mintyse sudeliojusi žodžius pagaliau atsakė Evia'iai.
 -Mano mamai ištikrųjų patinka būti vilkolake, ji nuo seno domisi jais, ir štai, jai net nereikia tomis būtybėmis domėtis,- nusijuokė Elena ir žvilgtelėjo į Evia.
 -Pamokos tiesiog nuostabios, tačiau kaikurios tikrai ne man, pavizdžiui Astronomija, Magijos Istorija ir Ateities Būrimas. Nei aš jas suprantu nei aš ką. O Transfigūracija, Apsigynimas Nuo Juodosios Magijos, Žiobarotyra, Nuodai Ir Vaistai ir Kerėjimas. Šios pamokos man labai patinka, ir kas geriausia, jos man puikiai sekasi. Aišku ne visada, juk kiekvienas visko nežinom,- leptelėjo raudonakė ir nusuko savo akis į jau beveik nusileidusia saulę ir atsikvėpė.
 -Pripažinsiu, pasiilgau namų, šeimos, net pykimųsi su tėčiu,- sukikeno LoveGood,- na, o tau? Kaip seksasi pamokos, kurios patinka, o kurios tikrai ne prie širdies?- jau linksmesnė paklausė Brunetė ir koją už kojos vilkdama ėjo atgal į Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • I kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Juoda, kaip balta - neutrali.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #33 Prieš 6 dienas »
Visose pilies apylinkėse vyravo nedidelis, tačiau visgi šaltas žiemos vėjas. Auksei jis niekados neatsiduodavo šalčiu, stingstančiais pirštų galiukais, šiai mergiūkštei tai tebuvo vėsus, vieno metų laiko, šiuo atveju, žiemos, vėjas.
Marietta savo juodais kerzais mindė sniegą, vietoje, kurioje turėjo būti takelis, bet jo nesimatė. Pilki, ploni džinsai ne kaip šildė kojas, tačiau joms visa vėsuma patiko. Kepurės Hale nebuvo pasiėmusi, o pradėjus kristi snaigėms, jos užsilikdavo tarp neilgų, pieninio šokolado spalvos, plaukų. Apsiausto mergiūkštė taip pat neturėjo, ant plonos maikutės tebuvo užsimovusi rusvos spalvos plonytį švarkelį. Reiktų stebėtis, kaip Auksė nejautė šalčio.
Marietta sukišusi rankas į švarkelio kišenes, žingsniavo pirmyn. Netoliese ramybėje savo egzistavimą mėgino paslėpti sušalęs, ledu padengtas ežeras. Hale sustojo. Jos mėlynos akys nukrypo į suoliuką, buvusį prie pat kranto. Suvokusi, jog nieko aplink nebuvo, Auksė užšoko bei susvyravo, o tuomet ir nuvaliusi sniegą, atsisėdo.
“A lot can happen in one night.”
- Lydia Martin

*

Prisijungęs Šerė Bridon

  • II kursas
  • *
  • 93
  • Taškai: 95
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #34 Prieš 6 dienas »
Šalta. Šiandien tikrai buvo šalta. O kokia proga, tokiu oru į lauką iškišo nosytę mažoji burtininkė nieks nežino. Nei ji pati, nei Dievas, nei Velnias, nieks nežino ir pastarieji tikriausiai nežino. Bet ji išlindo. Nusprendusi apeiti palei ežerą giliais savo neiškeičiamų ugų padų pedsakais pasileido aplink. O planas kaip įprasta nepavyko. Juk čiuožti ledu daug smagiau. Pasitelkus savo pramoktais transfigūraciniais sugebėjimais, ugai tapo dailiomis pažiūžomis. Švilpė pavejui sukosi, darė sunkiausias figuras ir žinoma kaip be aštuoniukių. Vienai suktis buvo neįtikėtinai smagu, juk čiuožinėjimas - reta veikla atpalaiduojanti Šerę. Ir ji pastebėjo žmogystą. uoj. Juk jis/ji nematė? greit nučiuožus iki kranto ir atsivertus apavą į batus ji pradėjo stebėti figūrą. Kaip paaiškėjo, tai buvo mergaitė, aukštesnė už ją ir labai plonai apsirengusi. kaip jai nešalta? Na... jei nusirengsiu ir paskolinsiu striukę juk nesušalsiu ar ne? Ne, manau su penkiais sluoksniais išgyvensiu. pagalvojus ji priėjo prie mergytės, kuri sedėjo ir užkalbino
-Sveika... nešalta? Galiu paskolint striukę, jeigu reikia... - šiltai nusišypsojo, nors ir netikra šypsena.
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • I kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Juoda, kaip balta - neutrali.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #35 Prieš 6 dienas »
Auksė galbūt taip ir būtų sėdėjusi bei besižvalgiusi į šalis, tačiau išgirdo garsą. Mergiūkštė pasižymėjo gera, aštria klausa, tad daugelis garsų ir garselių negalėjo praslysti nepastebėti. Marietta lėtai pasuko galvą tiesiai link ežero, link tos vietos apytikslės vietos, iš kurios galėjo atsklisti šis čiuožimo garsas. Hale nemėgo pramogų, čiuožinėjimo ant ledo. Ji mėgo ramybę, kai galėjo kurti įvairius planus bei planelius, galvoje apgalvoti kiekvieną smulkmeną ar gandą, nuspręsti keršto pilną planą.
Auksė pagavo ant ledo buvusiis bei link kranto pasileidusios figūros siluetą. Mariettos akys nuo jo nesitraukė, kaip tik atvirkščiai, krypo vis labiau. Eh, už ką man taip? Reikėjo, turbūt, jau dabar eit ieškot varlių. Arba pilt kibirą vandens tualete. Tokiu atveju nieko nesutikčiau. Hale vidus tryško nepasitenkinimu savimi, kunkuliavo keistoku pykčiu bei visišku nenoru bendrauti, tačiau išorė, žinoma, visa tai, slėpė.
- Ne, man viskas gerai, - greitosiomis patikino ir šyptelėjo kiečiau sučiaupusi lūpas. - Man tokiu oru nebūna šalta, - pridėjo paprastą paaiškinimą ir jau nebespoksojo į šalimais buvusią mergaitę, o žvelgė toli buvusį medį.
“A lot can happen in one night.”
- Lydia Martin

*

Prisijungęs Šerė Bridon

  • II kursas
  • *
  • 93
  • Taškai: 95
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #36 Prieš 5 dienas »
nešu kudašių, aš nešu kudašių...
Žmonės nori būt vieni. Tarara... nešu kudašių... aš nešu...

-Geras... kad man taip, be penkių sluoksnių ne iš vietos lauke pajudėt, - bekalbėdama galutinai užsisegė striukę ir tarstelėjo į medį, kurį badė jau dviejų mergaičių žvilgsniai. oo vėl tas mėlynas medis... geriau nesakysiu o tai vėl palaikys beprote. Nors ji atrodo visai draugiška. Ech, gal dar vieną draugę turėsiu?
-Aam, galiu prisėsti? - paklausė perkreiptu veidu ir nelabai sulaukusi atsakymo vėl pratarė, - koks tavo vardas? - o po kažkiek laiko, kai tyla vėl įsisvyravo, - iš kokio koledžo esi? - keista tik dabar ji pradėjo kaltint save, kodėl per paskirstimo ceremoniją gaudė ir stebėjo tik jaunuosius švilpukus. Ir vėl nusuko akis į mergaitę šalia. o rimtai, kaip jai nešalta? Gal kokie burtai? Ech... teks eit į biblioteką paieškot stengėsi nežiūrėti į ją ir įsižiūrėjo į ežerą. Kažkas suraibuliavo. Pradėjo dungsėti. nu ne morija juk... ji taip nesugėbėtų... ai nusiramink tikriausiai kokia milžiniška lydeka apipinta rožiniais dumblais su poniais plaukuose
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • I kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • Juoda, kaip balta - neutrali.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #37 Prieš 5 dienas »
Sėdėk ramiai. Ramiai. Nepratrūk. Auksė jautė savyje kylantį nepaaiškinamą verdantį pyktį, tačiau elgėsi visiškai ramiai, kad to gerumu spinduliuojanti mergaitė negalėtų pastebėti. Kol kas tai tebuvo vienintelis asmuo Hogvartse, kuris savo noru bandė užmegzti pokalbį su ja. Na, neskaitant pusbrolio.
- Dažniausiai tokius dalykus lemia genai, - nusuko akis į ją užkalbinusiąją bei menkai šyptelėjo stebėdama jos veidelį, - kartais tai paveldima, o kartais jie atsiranda iš niekur.
Marietta rankomis pavaizdavo nedidelį sprogimą, lydimą menkai girdimo, lūpų leidžiamo garso. Hale viduje vis dar virė kova. Pyktis troško veržtis į išorę, o išorė, atvirkščiai, stengėsi spinduliuoti gerumu. Ir tai daryti sekėsi gan neblogai. Ji tai puikiai pastebėjo.
- Taip, taip, - pasislinko nuo suoliuko vidurio krašto link, - prisėsk.
Kas man darosi? Niekados nebuvau tokia draugiška, tuo labiau su pusbroliu. Svarbiausia neleisti vidui visko sugadinti. Sėdėk ramiai.
- Varno Nagas. Aš Auksė, - pasakė pirmąjį savo vardą žiūrėdama į sniego apklotu padengtą ledą, - Auksė Marietta Hale.
Ji nebuvo tikra, kad gerai padarė sakydama visą savo vardą. Visgi, slaptumo užteko ir taip.
- Prieš daugybę šimtmečių mano labai tolimi giminaičiai, - Auksei negražiai skambėjo viskas su priešdėliu pro-, tad stengėsi jo vengti, - gyveno Amerikoje, viename miestelyje, kuris traukė antgamtines būtybės. Mano protėviai, - vis tiek neišsisuko, - buvo vilkolakiai. Ne tokie, kokie yra dabar. Jie buvo visiškai kitokie. Sugebėjo valdytis, nepavirsti vien vilkais, laikyti balansą. Juos medžiojo. Vilkolakių medžiotojai. Tačiau daugelis įvykių Beacon Hilse, - taip vadino tas miestelis, - privertė juos susivienyti.
Marietta lyg pabudo iš hipnozės, vos tik nutilo.
- Nežinau, kodėl sakiau tai. Galbūt tau neįdomu, - vėl šyptelėjo, - o kuo tu vardu?
Ežere kažkokie dunksėjimai ėmė pasigirti, tačiau nesudomino šios mergiūkštės. Ji kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo, kovodama su viduje kunkuliuojančiu pykčiu.
“A lot can happen in one night.”
- Lydia Martin

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017