0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 632
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Tiltelis
« Atsakymas #1065 Prieš 1 metus »
- Žinoma, kad bus saugi, - paantrino draugei. Juk gali ją vadinti drauge, taip?
Sakura jautėsi tiesiog puikiai! Kažkas jai patikėjo paslaptį! Kažkas ja pasitiki! Yra dalykas, kuris sieja tik ją ir tik Dori. Tai jų paslaptis. Kad ir kokiomis baisiomis aplinkybėmis, bet tai paslaptis.
Tada Dori pradėjo pasakoti apie savo plaukus ir auskarus ir tai gerokai nustebino Sakurą. Ji manė, kad žmonės dažosi plaukus, nes būtent tuos žmones galbūt puola kokie nors padarai ar dar kas. Na, galvojo, kad tai daroma maskuotės tikslais. O čia, pasirodo, dėl grožio! Ir dar kenkia! Šio dalyko strazdanė nesuprato. Juolab, kad mokėsi to per kerėjimą. Tikrai keistas šis pasaulis, pagalvojo mintyse.
Auskarai merginai pasirodė išvis baisus dalykas. Ji galvojo, kad gal jie veriami į specialius taškus, kad padėtų nuo kokių nors skausmų ar dar ką. Ilgaplaukė negalėjo suvokti, kaip galima žaloti savo kūną dėl grožio. Todėl tik linksėjo.
Jos su Dori čia dar ilgokai pasėdėjo. Kai mėlynakė ištraukė kojas iš vandens, šios buvo juokingai susiraukšlėjusios. Sakura sukikeno ir atsistojo.
- Na, gal jau eisime į pilį? - paklausė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1789
  • Lytis: Moteris
Ats: Tiltelis
« Atsakymas #1066 Prieš 1 metus »
Sakura ir toliau tikino klastuolę, kad neišpliurps niekam apie pelės mirtį. Mendel norėjo tuo tikėti. Stengėsi tuo tikėti.
Keturiolikmetė tikėjosi, kad basakojė pradės klausinėti ko nors daugiau apie plaukus ir auskarus. Kad kaip ji pasirinko tokias spalvas, kodėl auskarus verėsi būtent į pasirinktas vietas. Deja, bet varnanagė tik klausėsi ir ji atrodė raudonplaukei nustebusi.
Vėliau mokinės tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į tolį. Kalbėjosi, bet nedaug. Tačiau ta tyla nebuvo nejauki ar varginanti. Pasėdėjusi šalia basakojės Dori pajuto kažkokią keistą ramumą. Šviesiaplaukė visada atrodydavo labai rami. Ar ji taip ir jaučiasi? Tuomet jai lengva gyventi. Lengviau nei man, karštakošei Dori, mintyse pagalvojo ir vos vos šyptelėjo pati dėl savo būdo.
Galiausiai kompanionė ištraukė kojas iš vandens, atsistojo ir pasiūlė eiti pilies link. Dori linktelėjo, nes sėdėti vietoje pasidarė šaltoka. Ji taip pat atsistojo ir jos abi su Sakura paliko tiltelį tuščią.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • I kursas
  • *
  • 75
  • Taškai: 44
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Tiltelis
« Atsakymas #1067 Prieš 1 savaitę »
Rytoj jos gimtadienis. Vis dar nežinojo, ar veiks ką nors su broliais, ir tai šiek tiek liūdino. Ne, Oliveris tikrai nepamirš, bet kaip Eliotas? Smagiausia būtų kažkur nueiti visiems kartu.
Bet tai rytoj. Šiandien reikėjo padaryti visą kalną namų darbų, bet tai galiausiai nusibodo, ir Miriam palikusi Klastūnyno bendrąjį kambarį išėjo pasivaikščioti. Nors lauke buvo šalta, išėjo pro duris ir patraukė ežero link. Neturėjo konkretaus tikslo, kur nori eiti. Kaip visada buvo viena. Būtinai reikėjo kokios nors draugės, su kuria galėtų pasišnekėti. O gal reikėjo pasiūlyti Oliveriui? Bet jam su jaunesne sesute anksčiau ar vėliau nusibos. Taigi ta sesutė jautėsi labai vieniša. Taip, Hogvartse tikrai geriau nei žiobariškoje mokykloje, bet vis tiek draugų neatsirado. O ir ta kankinanti mintis, kad Auris jos visai nemėgsta…
Pasiekusi ežero krantą ėjo tolyn, kol pastebėjo kažkokį tiltelį. Čia buvo visai tuščia, o tai visiškai tiko. Nors ir jautėsi vieniša, dabar bendrauti nenorėjo. Vis tiek niekam įdomu, kad rytoj jai sueis dvylika. Priėjusi tiltelį Miriam užlipo ant jo ir kiek padvejojusi atsisėdo kojas nuleisdama žemyn. Apledėjusio vandens nepasiekė, bet įsivaizdavo, kaip čiuožinėja ledu. Ir kaip jai smagu. Tai šiek tiek praskaidrino nuotaiką, ir mergaitė nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Willow Ivy de Mae

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai: 26
Ats: Tiltelis
« Atsakymas #1068 Prieš 1 savaitę »
Lauke buvo šalta. Willow Ivy ilgos blakstienos apšnerkšnijo. Mergina nusprendė ramiai pasėdėti prie ežero, paskaitinėti knygą apie kvidičą. Grifiukė ėjo šalta žole. Batai ir kojinės buvo šlapios, bet Willow tai tik dar labiau patiko. Priėjusi ežerą jautėsi labai sušalusi. Nosis buvo raudona, kai ir žandai. Pirštai buvo jau sulediję. Prie ežero Willow pamatė tiltelį. Ten ir nusprendė eiti. Atsisėdusi įsitaisė ir nusprendė užkurti lauželį, kad sušiltų.
- Incendio! - sudėjusi šakeles išrėkė Grifiukė. Prieš ją jaukiai pleškėjo ugnelė. Mergaitė iškarto sušilo ir vėl jautėsi įprastai. Willow dar ilgai skaitinėjo knygą, iki kol pastebėjo šalimais mergaitę. Ji atrodė mažutė, smulkutė. Willow nusišypsojo ir pasisveikino:
- Labas. Kaip laikaisi? Atrodai liūdnai…
Rain makes me feel less alone. All rain is, is a cloud- falling apart, and pouring its shattered pieces down on top of you. It makes me feel good to know I'm not the only thing that falls apart . It makes me feel better to know other things in nature can shatter.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • I kursas
  • *
  • 75
  • Taškai: 44
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Tiltelis
« Atsakymas #1069 Prieš 1 dieną »
Visiškai paskendusi mintyse Miriam nepastebėjo, kaip prie jos kažkas priėjo. Vis dėlto atsklidusios šilumos nepajusti nelabai įmanoma, tad nustebusi pakėlė akis. Čia, pasirodo, ugnį įkūrė nepažįstama mergaitė, su kuria bendrauti anksčiau neteko. Ji, regis, Miriam nepastebėjo, o tai visai tiko. Taigi tyli mergaitė sėdėjo nekrustelėdama. Tikėjosi, kad ir liks nepastebėta, o kažkada galės tiesiog išeiti.
Deja, po kiek laiko toji mergaitė į kažką kreipėsi. Kadangi aplinkui mokinių daugiau nebuvo, aišku, kad vis dėlto pastebėjo ją. Miriam atsiduso. Žinoma, jai reikėjo draugės, bet bendrauti vis dėlto nelabai tenorėjo.
- Labas, - pratarė ji, tačiau į kitus žodžius atsakymą surasti buvo gana sudėtinga. Tikrai nesipasakos, kad rytoj gimtadienis. Ar kad liūdna, nes nežinia, ar vienas iš dvynių norės ką nors kartu nuveikti. Galiausiai Miriam pratarė: - Įsivaizduoju, kad čiuožinėju ant ledo. Visai smagu.
Slėpdama smalsumą žvelgė į ugnį. Tie kerai jai patiko ir netgi pamokos metu pasisekė. Vis tik už klasės ribų dar nebuvo jų bandžiusi. Ar pasisektų, kai nestebi rūpestinga profesorė?
- Gal turi dar ką nors, ką galima uždegti? - tyliai paklausė vildamasi, kad gaus išbandyti kerus.