[Skarletė Siuzana Vein]

Kabinetas buvo kiek per šviesus bei rėžiantis įprastoms akims - ryški geltona sienų ir baldų spalva su šen bei ten žėrinčiais auksiniais akcentais, nors baldai sustatyti pakankamai praktiškai ir patogiai. Ant plataus lango už kėdės ir lygiai prieš pačias duris puikavosi platus, ovalus langas, uždengtas nelabai derančiomis (arba švilpiškai atrodančiomis?) juodomis užduolaidomis su auksiniais ornamenčiukais. Ant rašomojo stalo, kaip ir daugelyje kabinetų, buvo prikrauta įvairiausių knygų bei daiktų, kabinete maloniai kvepėjo aviečių ir citrinų arbata. Dar galbūt reikėtų paminėti, jog prie sienų buvo sustatyti du foteliai bei nedidelė sofa – atrodo, magijos istorijos profesoriai rūpinosi savo svečiais.
Hananh jau nusibaigusi po visų mokytojos darbų pagaliau gavo raktą į savo kabinetą. Ramiai ir ne be taip aktyviai atrakino spyną ir atvėrė duris į kabinetą. Aplinkui nebuvo taip netvarkingai, kaip manė, kad bus kaip klasėje, todėl tvarkytis jai nereikėjo. Net baldai pagal ją buvo savo vietose! Nors mokiniams čia bus baugu ateiti kažko paklausti, pabūti arešto valandoje ar šiaip papildomai pasimokyti, bet Hann į tai nekreipė dėmesio. Jai atrodė, kad viskas taip ir turi būti. Profesorė uždengė langą juodom užuolaidom, bet netrukus jas ir pravėrė. Ant stalo susikrovė minias daiktų, kurių turbūt ji ir nepanaudos, ir užsikaitė aviečių bei citrinų arbatos. Atsipalaidavo minštoje, juodoje kėdėje ir ramiai sklaidė vadovėlio lapus, ieškodama šiokios tokios informacijos pamokoms.

[Kamile Vizgaudyte]

Kamilė klaidžiodama ir neturinti ką veikti, nes padarė visus namų darbus pamatė profesorės Hannah Von Peach kabineta. Kadangi Kamilė vistiek neturėjo ką veikti sumanė užeiti. Ji net nežinojo ko jai  reikia pas profesore, bet vistiek eis pas profesore. Grifė pabeldė į duris ir nedrąsiai įėjo į vidų. Pamačiusi profesore ji su ja pasisveikino:
-Laba diena, profesore.
Po to ji pamatė nuostabaus grožio kabinetą. Kabinetas buvo šiek tiek senoviško stiliaus, bet šviesiaplaukei jis vistiek patiko. Nežinodama ką sakyti visiškai pasimetė, bet pasakė:
-Tikiuosi netrukdau?- baimindamasi paklausė profesorės, nes bijojo jog ją išvarys profesorė.

[Skarletė Siuzana Vein]

Hannah ramiai gerdama arbatą, sklaidė magijos istorijos vadovėlį, kai į kabinetą pasibeldusi užėjo smulki grifiukė.
-Žinoma, kad netrukdai,- šyptelėjo mergina,- užeik ir atsisėsk,- parodė į patogią kėdę priešais ją,- kuo vardu ir iš kokio kurso esi? Beje, kokiu reikalu užėjai?- padrąsinančiomis akimis stebėjo mergaitę. Profesorė nieko nebuvo siuntusi areštui, nebent ši graži grifė nori atsiskaityti kokį praktinį darbą ar neatliktus namų darbus. Hann gūžtelėjo pečiais ir atsidarė spintelę kabineto gale:
-Arbatos? Sausainių? Saldainių?- linksmai paklausė Von Peach ištraukė viską iš spintutės bei sukrovė ant stalo. Užkaitusi vandens įpylė į du puodelius - vieną pastumėjo mergaitės link, o antrą pasiliko sau, kai pabaigs gerti pirmąjį arbatos puodelį. Ant stalo išdėliojo sausainių, pyragaičių bei saldainių ir vylėsi, kad grifiukė neatsisakys.

[Skarletė Siuzana Vein]

Hannah drebančiomis rankomis atsirakino kabineto duris ir tiesiog įplaukė į vidų, paskui save palikdama neuždarytas duris įeiti grifiukui. Profesorė praėjo pro savo darbo stalo ir pažvelgė į tris krėslus su per vidurį esančiu stalu. Priešais juos dar buvo didelis, juodas židinys. Priėjusi prie jo, Hann burtų lazdelės pagalba užkūrė ugnelę ir atsistojo arčiau, jog sušiltų. Juk mokytoja nejudėjo, o tik stebėjo mokinius.
-Kavos? Kakavos? Arbatos? Sulčių? Kažko užkąsti?- greitai išbėrė žodžius Edgar'ui ir nesulaukusi atsakymo, viską vienu metu sukrovė ant stalo. Atsisėdusi į krėslą arčiau židinio, Von Peach kramsnojo sausainį ir gėrė kartštu pienu užpiltą kakavą,- tai gal tu pradėk pirmas,- mokytoja pažvelgė į seną pažįstamą ir gyliai įkvėpė, nes žinojo, kad geruoju tai nesibaigs.

[Edgar Jeffter]

Grifas įeidamas į kabinetą uždarę paskui save ir duris. Tuomet priėjo prie profesorės stalo ir stoviniavo, kol šioji krapštėsi su židiniu ir užkandžiais. Galiausiai von Peach atsisėdus į savo krėslą, Edgar'as atsitraukė kėdę ir taip pat prisėdo.
- Jums leidus aš irgi prisėsiu,- nors jau sėdėjo, bet vis tiek pasitikslino, kad kabineto savininkė neprieštarauja. Pasiėmęs moliūgų sulčių pagurkšnojo ir pažvelgė piktoku žvilgsniu į gerai žinomą profesorę ir pradėjo:
- Jei turite nuo ko pradėti Jūs, tai prašom,- tačiau vaikinukas numanydamas, kad taip nėra, nieko nelaukė ir tęsė, - visų pirma aš kreipsiuosi į tave Rochell, visgi gerai žinome, jog pasikeitei savo pavardę, kaip ir žinome, kad realiai esi mano amžiaus, todėl tikriausiai ir pasielgei per pamoką neapgalvotai paleisdama Pyura Chilensis? Arba nebuvai išmokusi to, jog jie yra pavojingi ir galintys sužeisti pirmakursius? Tai buvo labai neapgalvotas veiksmas ir tai tikriausiai peraugimo kerų nesėkmė,- griežtu tonu išdėstęs tamsiaplaukis pasičiupo sausainį ir ėmė jį graužti klausydamas buvusios draugės pasiteisinimų.

[Skarletė Siuzana Vein]

-Žinoma, sėsk,- nusijuokė, nes grifas jau patogiai sėdėjo krėsle,- mano tėvas norėjo, kad aš pasikeiščiau vardą ir pavardę ir, kad man neprimintų mamos. Taigi, norėčiau, kad neminėtum senos mano vardo pavardės. O dėl amžiaus, tu teisus. Esame bendraamžiai, bet tai vėlgi ne mano kaltė. Sukrėstas tėtis mane mokino asmeniškai ir net gi per daug primokė. Dabar laisvai išlaikyčiau paskutiniuosius egzaminus. Dar vienas dalykas - pasielgiau apgalvotai, buvau tai nusprendusi jau nuo pat pradžių. Pyura nepavojingi, tavo žiniai. Ir man tikrai neaiškinsi. Edgar, žinau dėl ko tu taip kalbi, bet visgi jie negalėjo nieko padaryti, tam tikri kerai juos paveiktų. Nemanyk, kad jeigu esi keliais mėnesiais vyresnis už mane, tai esi ir protingesnis. Tave pasikviečiau ne dėl to. Norėjau pakalbėti su draugu, o ne mokiniu,- išdėstė Hann ir nusisuko nuo Edgar'o, slėpdama savo išdavikes ašaras.

[Edgar Jeffter]

Grifiukas išklausęs savo draugės, pajuto neišpasakytą diskomfortą savyje, ypač po merginos žodžių, jog šioji norėjo pasikalbėti su juo, kaip su savo draugu. Net sausainis, kurį valgė moksleivis atrodo strigo jo gerklėje ir prarado visą savo skonį.
- Aš.. Aš atsiprašau, jei įžeidžiau..,- ėmė atsiprašinėti juodaplaukis, kai draugė įsižeidusi nusisuko. Jautėsi kaltas dėl gal kiek perdėto savo pykčio, nes išgirdęs jos pasiaiškinimą susivokė, kad iš dalies nepagrįstai ją užsipuolė. Dar nesulaukdamas atsakymo tyliai ir nedrąsiai paklausė:
- Profesore, ar viskas gerai?- net nebe vardu kreipėsi keturiolikmetis į Hannah, stebėdamasis, kad šioji lyg amo netekusi, bet ašarų jos akyse nebuvo pastebėjęs, nes ji laiku spėjo nusisukti.

[Skarletė Siuzana Vein]

Hannah spaudė akis ir leido ašaroms ir prisiminimams ištekėti iš jos minčių. Nežinia kiek kartų gyliai įkvėpusi, profesorė vienu rankos mostu nubraukė ašaras ir atsisuko į draugą.
-Neatsiprašinėk, neįžeidei. Taip man viskas gerai,- pusę lūpų šyptelėjo von Peach. Dabar Hann tap norėjo apkabinti vaikiną ir išsipasakoti apie savo problemas, bet nedrįso. Net nesugebėjo pakelti arbatos puodelio ar ranka nušluoti sausainių trupinių nuo stalo. Dabar ji kaip vaiduoklis sėdėjo ir žvelgė tuščiomis akimis į juodaplaukį. Dar prisimena tą dieną, kai į į Hogvartsą šeimos pelėda Hokė atnešė laišką. Bet dabar ne apie tai... Mergina vėl šyptelėjo Edgar:
-Na...atleisk...gali tęsti tai ką norėjai man pasakyti...- sušniurkčiojo Hannah ir pagaliau pakėlusi nuo stalo gardžios mėtų arbatos, atsigėrė šaukšto dydžio gurkšnį, kuris nuėjo jos šalta gerkle it ugnies kamuoliukas.

[Edgar Jeffter]

Kiek ramiau pasijuto Edgar'as, kai Hannah pasakė, jog šiai viskas gerai, tačiau ne visiškai, mat ši atrodė lyg pardavus žemę. Gurkštelėjęs dar arbatos išgirdo merginos raginimą tęsti.
- Na, manau, jog ta tema, kuria nevertėjo kalbėti, pasakiau viską ką norėjau,- ir šyptelėjo buvusiai varnei atgalios, - Bet minėjai, jog nori tiesiog pasikalbėti, todėl pasipasakok, kaip laikaisi? Kaip darbai ir koks jausmas būti profesore? Aš tai manau, jog niekada nedirbsiu tokio darbo,- visaipakreipės temą kiton pusėn, moksleivis tikėjosi, kad bent dabar sugebės kiek pakelti draugės nuotaiką ar bent jau jos nesmukdyti dar žemiau dabartinio lygio. Laukdamas atsakymo pasiėmė dar vieną sausainį ir greitai jį pradėjo kamžloti, jog netektų antrą kartą sėdėti su juo, stringančiu gerklėje nuo ne taip pasakytų dalykų.

[Skarletė Siuzana Vein]

Mergina pamirkė sausainį arbatoje ir vėl pažvelgė savo raudonomis akimis į grifą. Net pati per tuos prisiminimus pamiršo, ką norėjo pasakyti Edgar. Ačiū Tau, mieloji ragana, kad jis nukreipė temą... gyliai atsiduso Hannah ir padėjo pasakoti:
- Aš lakausi puikiai, o kaip laikaisi Tu? Ar dar liko senų mūsų draugų, besimokančių čia? Oi, aš dar atsimenu antrąją (ar bala žino kurią) Transfigūracijos pamoką, kai visi susiriejome,- skainiai nusijuokė Hann,- neturiu tau ko papasakoti,- nuleido galvą varno nago atstovė ir papurtė savo plaukus, kurie per daug lindo į akis ir trukdė Hanai susikaupti.
-Profesorė darbas manęs nevargina, na, nebent pirmosiomis dienomis,- sukrizeno Von Peach,- o kuom Tu, Edgarai, žadi būti kai pabaigsi mokyklą? Magijos Ministerijos dabuotoju? O gal hileriu, Švento Skutelio ligoninėje?- dar kartą smagiai nusijuokė ir rankove nubraukė ašaras. Ne, tai nebuvo liūdesys ir prisiminimai - šįkart jos (ašaros) buvo linksmos ir žaismingos.

[Edgar Jeffter]

- Aš? Aš normaliai, tuoj atostogos, tai kitaip ir būti manau negali,- šyptelėjo tęsdamas Edgar'as, - O tai Tu gi profesorė ir nežinai kiek besimokančių mūsiškių liko?- kiek stebėdamasis, bet su besijuokiančiomis akimis, perklausė keturiolikmetis ir priminus draugei apie transfigūracijos pamoką sugniaužė viena ranka kumštį, - Jūs sunaikinote beširdiškai tuomet mano drakoną,- pikčiau pasakęs pastarąjį sakinį vėl atlėgo. Išgėręs paskutinius lašus moliūgų sulčių pakraipė galva į šonus.
- Na, nežinau, dar juk daug laiko, tačiau kažkodėl jaučiu trauką Magijos Ministerijai, o su ligonine tikrai jokių planų neturiu,- nusivaipė žaliaakis, jau dabar suvokdamas, kad tokia veikla tikrai ne jam, nors nežinia, kaip ateityje viskas gali pasisukti, bet dėl šito dalyko, bent jau kol kas turėjo tvirtą nuomonę.
- Ir nustok, čia verkšlenti jau,- maloniai ragino savo magijos istorijos profesorę Edgar'as, nepaisant to, kad dabar lyg ir džiaugsmo ašaros ją užplūdo.

[Skarletė Siuzana Vein]

Hannah pakraipė galvą ir gurgžtelėjo dar vieną gurkšnį mėtų arbatos.
-Matai, neatsimenu kaip kas atrodo,- nusijuokė profesorė,- mažai kas lankosi mano pamokose, todėl ir nežinau,- Hann staiga pastebėjo šiek tiek įpykusį grifiuką ir nusisuko nuo jo, kad neparodytu, kaip jai juokinga. Tada vėl atsuko nuo juoko paraudonavusius skruostus ir atsikando sausainio.
-Atleisk, bet kas jau buvo, tai ir pražuvo, tiesa? Magijos Ministerija...hmm...pati žadu vėliau ten dirbti, o į kurį skyrių?- smalsavo Hana. Tada atsistojo nuo krėslo ir priėjo prie lango, kur žvilgėjo pirmasis sniegas.
-Ak, kaip gražu,- nepaliaujamai šypsojosi varno nago atstovė. Į Hogvartso kiemą bežiūrėdama, Von Peach net nepastebėjo, kaip pradėjo temti.
-Eisi ar dar pabūsi?- nuo šalčio sudrebėjo mokytoja ir grįžo arčiau židinio, kad sušiltų.

[Alisa Faun]

Alisa įžengė į savo sesers kabinetą. Ji atsikvėpė kai pamatė, kad jos sesers čia nėra. Mergaitė ant vieno iš suolų padėjo dvi didžiules dėžes. Viena iš jų buvo šiek tiek mažesnė, supakuota į raudoną dovanų pakavimo popierių ir perrišta didžiuliu rausvu kaspinu. Kita buvo didesnė, paprasta kartoninė dėžė iš kurios viršaus kyšojo gimtadienio šventės papuošimai - matėsi ir žalia, ir raudona, bei geltona su mėlyna spalvos. Alisa ištraukė iš dėžės ilga plakatą. Ant jo buvo užrašyta SU GIMTADIENIU, CHARLOTTE!. Ji jį pakabino ant klasės lentos. Ne, ir tai nebuvo vienintelė puošmena. Netrukus puošmenos buvo užpildžiusios kabinetą - ant užuolaidų buvo prikabinėta mažų kaspinėlių, ant sienų priklijuota nuotraukėlių ir papuošimų iš spalvoto popieriaus, balionai buvo pridėti visur - gal koks šimtas jų ant spintų viršaus, ant suolų, o dar kiek siekė lubas. Viskas atrodė lyg pasakoje. Na, gi reikia pasistengti. Šiandien juk mano sesers gimtadienis.- sau mintyse pasakė trečiakursė.

[Claudie Amneta]

Pagaliau ištaikiusi laisvą valandą, čia atskubėjo ir Claudie. Charlottė nebuvo jos sesuo, bet pusseserė, dėl kurios reikėjo labai pasistengti. Su didžiule dėže atėjusi mergaitė vos nenuvirto, nes dovana buvo didelė.
-Labas,- sušnibždėjo pusseserei.- Atėjau kaip ir prašei.
Padėjusi atsineštą dėžę ant žemės atsipūtė. Kabinetas buvo labai gražus, o apie užrašą kalbėti net nereikia. Na nežinojo kokia spalva patinka Charlottei ar panašiai, nes buvo neseniai sužinojusi apie giminystės ryšius, bet visas kabinetas ją atspindėjo. Nieko keisto, puošė jos sesuo. Apžiūrėjusi visą fantastišką kabinetą atsiduso. Kiek daug laiko mes galėjome praleisti kartu. Na, vis vien dar turim visą gyvenimą, per kurį galėsim pasikalbėti ir sužinoti daugiau apie kitas...
-Alisa, ar čia būsim mes tryse? Gal dar yra pakviestų žmonių?
Laukdama atsakymo nuplėšė nuo dėžės rusvą popierių. Tada šviesą išvydo violetine spalva apklijuota dėžė su baltu kaspinu. Dar gerai nepažįstamos, bet manau jai patiks... Dovanos maskuotę panaikino lazdelės mostu. Tiesiog dingus popieriui pastatė dovaną arčiau sienos, kad niekas neužkliūtų ir nesusižeistų. Taip pat nesugadintų dovanos.

[Alisa Faun]

Alisa laukė dviejų žmonių kurių paprašė ateiti ankščiau už kitus pakviestus žmones. Tuo metu mergaitė čia viską tobulino. Netrukus Alisa pamatė pro duris įeinančią Claudie. Alisa kaip tik jos ir laukė. Juk ji buvo jos ir Charlotte pusseserė.
-Sveika, - tyliai pasisveikino su pussesere. - Labai gerai, kad atėjai.
Alisa pažvelgė į Claudie atsineštą didžiule dėže. O, kaip faina.... - pagalvojo ji. Tačiau galvoti nebebuvo kada. Alisa išgirdo Claudie klausimą.
- Na, taip aš lyg ir pakviečiau šiek tiek draugų ir gal nelabai draugų... vistiek čia visi pažįstami... bent jau taip manau.- sutriko ir nusijuokė Faun. Ji nervingai vis žvilgčiojo į laikrodį.
- Palauk minutėlę aš turiu sutvarkyti vieną reikalą. - Alisa išbėgo pro duris į koridorių ir nubėgo link laiptų. Ah, kaip gerai. Ji išvydo atbėgančia antrakursę su vidutinio dydžio dėžute.
- Pagaliau! Kur taip ilgai basteisi? - paklausė ji Tracee kuri pagal visą laiką šiek tiek vėlavo. Abidvi mergaitės nubėgo atgal į kabinetą.