[Sorenas von Sjuardas]

Kažkodėl smagiai ir šventiškai nusiteikęs Sorenas von Sjuardas raudono, tiršto, saldaus ir svaigaus skysčio taure pažymėjo savo grįžimo į profesoriavimą Hogvartse datą. Kabinete tebetvyrojo moteriškų kvepalų ir moteriškos dvasios sutrikdyta atmosfera, kurią tiek daug metų kūrė pats Sorenas. ,,Nieko, ištaisysim..." - pamanė vyras, berdamas į verdantį katilą keistus pilkus miltelius ir automatiškai pamaišydamas tris su puse karto prieš laikrodžio rodyklę. Kabinetas maloniai pakvipo jūra ir kalnais, ar dar kažkuo tokiu didingu, įkvepiančiu ramybę ir susikaupimą vienu metu. ,,Tai štai, kodėl būtent Tibete, kalnų šalyje, žmonės tokie stiprūs ir dvasiški..." - pamintijo profesorius von Sjuardas. Žvelgdamas į laikrodį, skelbiantį, jog iki pamokos pradžios liko trys valandos, vyras susimąstė, ko gi šiandien galėtų išmokyti savo mokinius.

- Labas rytas, sveikinu visus su rugsėjo pirmąja ir naujos egzekucijos pradžia. Šįmet jūsų žiniomis apie Nuodų ir Vaistų mokslą rūpinsiuosi aš, tikiuosi jūsų visapusių pastangų ir atidumo, noro mokytis irrrr mokymosi. - kreipėsi Sorenas į mokinius įprastu gana džiugiu balsu. Klasėje tvyrojo tyla, karts nuo karto perkošiama šnabždesių vasaros atostogų tema. Į šį miniatiūrinį triukšmą Sorenas bent kol kas apsimetė nekreipiąs dėmesio ar negirdįs.
- Mūsų pirmosios pamokos tema - alchemijos teorija, istorija ir pagrindai. Beje, net ir kitomis temomis pamokos pradžią dažniausiai sudarys teorija ir klausimai. Kaip žinote, dabartinis Nuodų ir Vaistų mokslas, kurį sutrumpintai galima vadinti NIV, bei žiobarų mokslas chemija yra kilę iš bendro viduramžių mokslo, vadinamo alchemija. Užsirašykite pamokos temą. Alchemija pabrėžtinai nėra tik mokslas, tai ir ypatingas menas, kuriam šiemet skirsime bent vieną pamoką,- Sorenas stabtelėjo, laukdamas, kol mokiniai užsirašys ir pamąstė, kaip galėtų tęsti.
- Pradžiai norėčiau patikrinti jūsų žinias apie alchemiją. Kada, jūsų manymu ar žiniomis, mokslas atsirado? Kokius žinote garsiausius alchemikus ir kuo jie nusipelnė?
Sorenas atsistojo priešais klasę ir atsirėmė į stalą, laukdamas mokinių atsakymų.

[Caroline Elase Wilding]

Caroline lėtai žingsniavo painiais pilies koridoriais į požemius. Mergaitė nenutuokė, ko tikėtis per NIV pamokas. Jautė, kad bus įdomu, bet ir truputį prisibijojo tiek profesoriaus, tiek pačio dalyko. Eliksyruose viskas turi būti preciziškai tikslu, o išsiblaškiusi grifiukė kruopštumo nekažinkiek turėjo. Todėl tylutėliai įslinkusi į kabinetą gerokai anksčiau nei reikėjo, Caroline susirado prie sienos, kad gerai visus matytų, bet pati į akis nekristų.
Profesorius, pradėjęs pamoką, nepasakojo apie savo dalyką kaip kiti mokytojai. Gal todėl, kad kabinete jaunesniųjų daug nebuvo. Grifiukė užsirašė pamokos temą "Alchemijos teorija, istorija ir pagrindai", bet į klausimą atsakinėti nesiveržė. apie alchemikus buvo tik puse ausies girdėjusi iš magijos istorijos. Alchemijos šaknys, regis, glūdi viduramžiuose, o žymūs alchemikai... Tegirdėjau Nikolą Flamelį, kuris sukūrė Išminties akmenį, bet jį, regis, žino visi... Vis dėl to mergaitė apsisprendė apginti grifės vardą. Pakėlusi ranką tarė:
 - Manau, alchemijos šaknys glūdi viduramžiuose. Man žinomas vienintelis alchemikas - Išminties akmens kūrėjas Nikolas Flamelis,- į pabaigą Caroline pasitikėjimas savimi apmalšo, bet vis tiek atsakė. Beliko laukti mokytojo patvirtinimo ar ji buvo teisi.

[Adira Floris]

Nuodų ir vaistų pamoka mergaičiukei buvo tarytum nauja gyvenime. Bet ką ir padarysi, jei pati sau pasižadėjo lankyti kitas pamokas ir taip nors kiek padėti iškovoti koledžo taurę. Taurė ir nebuvo pati svarbiausia, jai reikėjo galvoti apie ateitį. Gal ši pamoka patiks.
Taigi, per ilgai nesiruošusi, Adira antroji įžengė į kabinetą ir mandagiai pasisveikino su jau matytu profesoriumi. Po mažo tarpelio į klasę įėjo dar dešimtis mokinių. Atsisėdusi į laisvą vietą varniukė išsitraukė sąsiuvinį ir rašymo priemonę (baltojo povo plunksna - jos mėgstamiausia). Nepamiršo ir jau besibaigiančio rašalo.
Mergaitė liko ta, kuri neatsakė į klausimą. Tikrai nežinojo, kas per daiktas ta alchemija, bet ir nesijaudino. Taip buvo tik dėl to, kad du metus nėjo į pamokas. Kantriai užsirašiusi temos pavadinimą trečiakursė gražiai sudėjo rankas ant stalo ir įdėmiai klausėsi atsakymų.

[Psicho Patė]

Užėjusi į Nauodu ir Vaistų kabinetą, Psicho pamatė priešais stovintį profesorių. Jis atrodė pasitikintis savimi ir žinantis, ko nori iš kiekvieno jaunojo burtininko. Atsisėdusi į vietą, mergina pajuto moteriškų kvepalų kvapą. Tai reiškė, kad a)kažkuri iš šalia sėdinčių merginų ryškiai persistengė besikvėpindama abra b) ankščiau šią pamoką vedė moteris.

Mokytojui uždavus klausimą, apie žymiausius alchemikus, mergina susimąstė ir nejučia suprato, kad nė vieno nepamena. Senoje mokykloje ji niekada per daug dėmesio neskyrė alchemijai, jaunąjai burtininkei ji nebuvo artima. Tačiau širdyje kirbėjo nuojauta, kad šios Nuodų ir vaistų pamokos bus ne tik daug žadančios, bet ir įdomios.

Nors į klausimą Psicho Patė ir neatsakė, bet pasižadėjo sau apie tai pasidomėti.

[Gvendolina Linder]

Vėl naujas profesorius! Gvendolinai patiko, kad į mokytojų gretas įsimaišo ir vyrai. Šis mokytojas pradėjo pamoką nuo teorijos ir dar net gi visai įdomios - alchemijos. Mergaitė nemažai yra apie juos skaičiusi, tačiau ta skaityta medžiaga labai sunki bei sudėtinga, tad ji prisiminė ką prisiminė ir dėstė profesoriui savo mintis:
 - Alchemija atsirado pirmoje viduramžių pusėje. Nors iš tikro jos kaip mokslo įvardyti nelabai galima. Ji labiau vadinama filosofijos šaka. - prieštaravo profesoriui klastuolė. - Nikolas Ugninis buvo vienas iš alchemikų, jis sukūrė Išminties akmenį. Alchemikai taip pat norėjo sukurti nemirtingumo eliksyrą, tačiau jie nesugebėjo, tačiau magijos pasaulyje yra panašus eliksyras, tai jaunystės eliksyras. Gaila, bet šio eliksyro kūrėjo aš nežinau. - ramiai pabaigė sakyti Gvendolina.

[Melisa Arin]

Kiek nedrąsiai įėjusi į klasę, Melisa besišypsodama linktelėjo galbūt kažkada matytam profesoriui ir atsisėdo šalia Adiros. Laisvų vietų, žinoma, buvo ir daugiau, tačiau tamsiaplaukei labiau patiko mintis sėstis šalia draugės tikintis, kad šioji nesupyks.
Nuskambėjus varpui, trylikametė išsitraukė iš tamsiai mėlynos kuprinės baltą sąsiuvinį ir rašymo priemones. Kruopščiai užsirašiusi profesoriaus padiktuotus žodžius, Melisa kiek pasimuistė kėdėje. Galbūt ji ir suprato, kas yra alchemija, tačiau tikslios atsiradimo datos ji nežinojo. O kol mėgino ją išmąstyti, kiti mokiniai jau spėjo atsakyti į kitus klausimus. Varniukė nenorėjo kartoti jau pasakytų atsakymų, tad tik atsiduso ir ant sąsiuvinio viršelio juodu žiobarišku markeriu nupaišė nedidelę žvaigždutę. Melisa atsargiai dirstelėjo į profesorių ir prikando vidinę lūpos pusę.
- Kuprinėje turiu šokoladinių keksiukų, norėtum dabar ar po pamokos? - tyliai sušnypštė suolo draugei.

[Seidė Kopas]

   Grifiukė apsižvalgė po klasę, neturėdama didelio noro atsakinėti. Buvo labai pavargusi po vakarykščio naktinio pasivaikščiojimo prie ežero pakrantės, o galvą vis dar skaudėjo nuo rytinio, vorą pamačiusios kambariokės klyksmo, išvertusio iš lovos. Sadie tingiai pasuko galvą į šalia sėdintį berniuką, kuris, visiškai nekreipdamas dėmesio į vykstančią pamoką, įdėmiai stebėjo pergamento lapelį, rašaluotoje rankoje gniauždamas plunksną, tuomet pažvelgė į dešinėje drybsančią tamsiaplaukę mergaitę, kuri, slapčiomis čiaumodama gumą, su pirštais, raudonai nulakuotais nagais, maigė po stalu užkištą telefoną, padėtą ant kelių. Sadie atsidususi papurtė galvą ir pakėlusi akis įsispoksojo į Nuodų ir vaistų mokytoją, atsirėmusį į stalą ir laukiantį atsakymų. Grifiukė pakėlė ranką ir pusbalsiu ištarė tai, ką tik sugebėjo prisiminti apie alchemiją.

- Na... Alchemija yra ankstyvosios gamtos filosofijos atšaka, atsiradusi pirmojoje viduramžių pusėje... Pats populiariausias alchemijos apibrėžimas teigia, kad tai procesas, kurio metu švinas paverčiamas auksu. Ir kadangi Saulės metalu laikomas auksas, tai alchemikų siekius galima apibrėžti kaip ieškojimą, kokiu būdu tą auksą „pasigaminti“ – fizine ir dvasine prasme. Hmh... Burtininkų pasaulio alchemikų, žinau tik vieną... Tai Nikolas Ugninis, žmogus sukūręs Išminties akmenį.

   Sadie atsilošė kėdėje ir, paėmusi popieriaus lapą, pradėjo piešti jo kampe žmogeliukus, nesiklausydama kitų mokinių atsakymų ir vis žvilgtelėdama į ant sienos kabantį laikrodį, kurio rodyklės, atrodo, judėjo lėčiau nei paprastai.

[[Sor: Pirmas dalykas, ką noriu pasakyt, tai Hogvartse neveikia visokie elektriniai daikteliai, kaip, pavyzdžiui, tefelonai. Antra - reiktų pasimokyt skirt šalutinius sakinius, įterpinius bei išplėstinius pažyminius. Čia draugiškai siūlau.]]

[Melody]

Po trečios pamokos diena pasidarė nepakeliama. Taip atpratusi nuo grafiko Melody nepajėgė susikoncentruoti į profesorių dėstomas mintis. Per pietų pertrauką nuslinko į miegamąjį. Nudribusi veidu į pagalvę pragulėjo beveik visą maitinimuisi skirtą laiką. Buvo taip nepakeliamai gera gulėti nemąstant apie nieką. Galiausiai prisiminė, kad šiais metais (kaip ir kiekvienais) pažadėjo geriau mokytis, tad pamokų lankymas kaip ir buvo viena sudedamųjų pažado dalių. Tuo labiau kai tai Nuodų ir Vaistų pamoka kuria vėlgi veda senas geras profesorius von Sjuardas.
   Gurgiančiu iš alkio pilvu Melody įžengė į klasę iš karto suuosdama svetimą kvapą, netinkantį prie praeitų metų pedagoginio tvaiko. Pasisveikinus su profesoriumi nuslinko į trečią suolą prie lango. Sekundei buvo susimąsčiusi, kad gal vertėtų paklausti profesoriaus kaip sekėsi neganyti jaunosios burtininkų kartos ar pasidomėti apie šių metų mokymosi planą, bet susilaikė. Nujautė, kad profesoriaus von Sjuardo optimizmas ir gera nuotaika užmuš subjurusią klastuolę.
  Alchemija buvo vienas įdomiausių dalykų apie kuriuos mielai pasiskaitinėdavo savo noru, net naujai kepti žiobarų burtininkai šį bei tą numanė apie šį mokslą. Brūkštelėjusi į pergamentą pamokos pavadinimą Melody tik pasirėmė smakrą ranka stebėdama kitų neužtikrintus ar atvirkščiai, drąsius atsakymus. Pati nenorėjo prisidėti, labiau mėgavosi atskalūnės vieta klasėje.   

[Rafaela Ginoble]

 Dallifrėjai auditorija patiko - gana jauki, tačiau ne pernelyg šviesi ar saldi. Tokia, kokios ir tikiesi iš nuodų ir vaistų pamokos. Apie profesorių dar nenorėjo kurtis nuomonės, mat žinojo, jog pirmas įspūdis beveik visada būna klaidingas, o ir iš kelių dėstytojo pasakytų sakinių nelabai ką ir nuspręsi. Vis dėlto jai jis pasirodė labai dalykiškas mokytojas - kaip ir dera vyrui, be jokių bereikalingų tauškalų. Žinoma, jai patiko mokytojos, kurios kartais nukreipdavo pamokos temą į šalį, tačiau tik mokytojos. Jokiu būdu mokytojai. Tad eliksyrų profesorius turėtų jai patikti.
 Ant stalo pasidėjo vadovėlį, tačiau žinojo, jog nieko apie alchemiją jame neras. Pasistengė prisiminti, gal girdėjo ką pasakojant brolius ar tėtuką, gal šiaip kur skaitė. Pakėlė ranką.
 - Na, alchemija tai visų pirma mokslo šaka, tam tikra filosofija, atsiradusi kaip ir dauguma kitų mokslų, Viduramžiuose. Bent jau taip teigia rašytiniai šaltiniai. Tačiau tai dar viena iš magijos šakų, mat dauguma filosofų tikėjo, jog be mažumėlės magijos, kerų alchemija yra nieko verta. Alchemikai užsiiminėjo filosofinio akmens kūrimu, kuris turėjo padėti pagaminti nemirtingumo eliksyrą bei paversti metalus auksu. Tokį akmenį pavyko gauti Nikolui Flameliui, tai yra Ugniniui, kuri yra žymiausiai visų laikų alchemikas. - mergaitė stipriai užsimerkė, bandydama dar kažką prisiminti. Prisiminusi personažus, kuriuos buvo mačiusi ant šokoladinių varlių kortelių, tęsė.
 - Žinoma, Ugninis nebuvo vienintelis alchemikas. Nemažai šiam mokslui pasitarnavo Dzou Yenas, gyvenęs dar prieš mūsų erą, taigi galima teigti, jog mokslas, gal dar tuomet neturėjęs pavadinimo, ar bent jau vadintas kitaip, atsirado senovėje. Dar vienas alchemikas, šįkart iš Viduramžių, tai Parakelsus. Teigiama, kad tai jis atrado gyvačių kalbą.
Išpyškinusi viską, ką prisiminė, vienu atsikvėpimu, žaliaakė atsisėdo į suolą.
O tėtis dar sakė, kad kam aš renku tas korteles su burtininkais. Nusišypsojo. Kaip matyti, turbūt ne veltui tiek pinigų joms išleidau.

[zaibas2000]

Urtė įėjo į klasę taip greitai, kad niekas nepastebėjo, ar bent jau ji taip tikėjosi. Šendieną jai norėjosi tapti nematoma, todėl ji jaukiai susirangė viename iš galinių suolų prie lango. Ji išsitraukė reikalingas knygas ir daug papildomų priemonių pamokai ir atsisuko į profesorių.
Prakalba buvo įdomi ir daug žadanti. Tačiau mergaitei teko nusivilti savimi- nors užmušk, ji niekaip neprisiminė, kada atsirado alchemija. Ji pabandė spėti:
-Gal ji atsirado kažkur 14-15 amžiuje... O iš žymių alchemikų žinau Nina Korklend. Atrodo, ji išrado meilės eliksyrus ir žmonių keitimo eliksyrus. Tarp pastarųjų - multisulčių, plaukų spalvos keitimo ir dar daug visokių.
Švilpė užsičiaupė tikėdamasi, kad neprikalbėjo kokių nors nesamonių.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas von Sjuardas kaip visada - it statula parimęs stovėjo klasės priekyje, patogiai atsirėmęs į stalą ir delnus padėjęs ten pat. Barzdočių kažkodėl džiugino dalis mokinių, stebinčių jį guviais veidais, nors tokie žvilgsniai žibėjo anaiptol ne visų akyse. Bet tie gyvi, žinių ištroškę žiburėliai ir leido profesoriui džiaugtis, argi jis džiaugtųsi ir juos vertintų, jeigu taip žibėtų kiekvienas mokinys, kiekvienos akys? Ne. Pirmiausia, tas beveik neįmanoma, antra, pamirštume, kad tai yra nuostabu.
Mokytojas von Sjuardas skvarbiai peržvelginėjo kiekvieno mokinio veidą - ant kiekvieno buvo parašyta daug ko apie žmogų. ,,Juk žmonės - ne vampyrai,"- šyptelėjo Sorenas paslapčia. ,,Nors ir vampyrai nepasižymi šimtaprocentiniu bejausmiškumu. Tik pastarųjų veiduose mažiau atsispindi, ko jie patyrė".
- Taip, alchemija prasidėjo ankstyvuosiuose viduramžiuose,- linktelėjo galva Sorenas grifiukei, pavarde Wilding. Daugelio mokinių atsakymų vyras nebepakomentavo, nes iš esmės šie kartojosi. Bet vyras nusprendė šį tą pridurti, kad mokiniai nesimaišytų.
- Nikolas Ugninis, arba Nikolas Flamelis, kurį beveik visi minėjote, neabejotinai yra vienas iškiliausių alchemikų, gimęs 1330 metais, bent taip manoma, o miręs dvidešimto amžiaus pabaigoje. Dar vertėtų žinoti alchemiką Albertą Kelnietį, dar vadinamą Didžiuoju - jis įvykdė ir aprašė aukso transmutacijos bandymą. Ir, neabejotinai, Abu Musa Džabiras Ibn Hajanas – arabų alchemikas, sukūręs išminties akmens prototipą. Jis padėjo pagrindus jo sukūrimui, tačiau jam pačiam sukurti išminties akmens nepavyko. Jeigu jį žinosite, būsit šaunuoliai. Beje, dar galėsite pasidomėti Hermiu Transmegitu, Ričardu Stanihurstu bei Džordžu Starkey. Alchemijos mokslu domėjosi ir dirbo prie jo ne vienas ir ne du žmonės!
Kai kurie iš jūsų minėjote, kad alchemija yra filosofijos mokslo šaka, bet čia klydote. Tai atskiras maginis mokslas, kuris filosofijai nepriklauso. Filosofija nesidomi maginės chemijos eksperimentais, bent kiek jau man tai yra žinoma. - taip bekalbant, Soreno ausys užfiksavo įdomų klausimą. Vyras pražingsniavo pro visą klasę ir stabtelėjo prie varniukės, ant sąsiuvinio viršelio bepaišinėjančios žvaigždes.
- Panele Arin,- negarsiai kreipėsi Sorenas, grėsmingai uždėdamas ranką ant peties. - Galbūt mus visus pavaišintum tais keksiukais?
Greitai sugrįžęs į savo vietą klasės priekyje, profesorius tęsė.
- Panelės Wilding, Linder, Copas, Gedvilaitė ir Galdievette uždirba savo koledžams po tašką. Dabar jūsų užduotis - pabandyti atrasti būdų suklasifikuoti nuodų ir vaistų gaminiams. Pamąstykite, kokiems priskirtumėte sėkmės eliksyrą, Keribio meilės eliksyrą, multisulčių eliksyrą, gydomąjį, tiesos ir kitokius eliksyrus. Galite pamėginti suklasifikuoti pagal naudojimą, gamybos būdą. Tai rašykite ant pergamento lapelio - iš pradžių sužymėsite savo sumanytas eliksyrų klases, o po jais - jums žinomus eliksyrus. Patikrinsiu, ar daug jų žinote. Pabraukite tą, kurį norėtumėte gaminti.

[Gvendolina Linder]

Mokytojui dėstant pamoką ir pasakojant apie alchemiją, Gvendolina įdėmiai klausėsi. Profesorius puikiai išmano savo dėstomą dalyką, tad užtikrintai visą informaciją skiepijo vaikams į galvas. Paskyrus užduotį visi išsitraukė savo plunksnas ir pergamentus. Gvendolina išsitraukė ir savo, bei pradėjo klasifikuoti žinomus eliksyrus.

Meilės eliksyras, tiesos, nuodų, jaunystės arba nemirtingumo, jėgos, melo, nematomumo, sėkmės, multisulčių, grožio, paslapties, išminties.

Sudėtingi eliksyrai: nuodų, jaunystės arba nemirtingumo, sėkmės, multisulčių, išminties, tiesos.
Paprasti eliksyrai: meilės, melo, jėgos, nematomumo, grožio, paslapties.   

Suskirsčiusi žinotus eliksyrus į dvi grupes pažymėjo ir tuos kuriuos norėtų virti. Greičiausiai mokytojo praktinė užduotis kada nors bus ta, kad reikės išvirti pasirinktą eliksyrą. - pamąstė mergaitė.

[Rafaela Ginoble]

 Dallifrea uoliai ėmėsi jiems skirtos užduoties. Per daug eliksyrų nežinojo, tačiau apie populiariausius buvo girdėjusi šį bei tą, tad sunkumų prisimenant eliksyrus neturėtų kilti. Kita bėda - kaip mergytė turėtų juos suklasifikuoti. Žinoma, paprasčiausia būtų pagal jų naudojimą, bet... na, strazdanė niekad nemėgo eiti lengviausiu keliu, taigi ir šįkart nusprendė pasunkinti užduotį ir atrasti kitą, įdomesnį viralų klasifikacijos būdą.
 Pasiėmė pergamento ritinį ir atplėšė maždaug A5 formato lapo gabalą. Ilgai galvojo, kol rado klasifikavimo būdą, kuris jai patiktų. Pagal spalvas - reikėtų per daug skilčių daryti. Galvojo, apie suskirtymą pagal paruošimo laiką, tačiau tai buvo pirmieji vienuolikmetės metai Hogvartse ir daugumos eliksyrų net nebuvo dariusi, taigi šis būdas atkrito.
 Po gerų dešimties minučių svarstymų pagaliau nusprendė, kad suskirtys eliksyrus pagal paruošimo sudėtingumą.
 Iš pradžių ant juodraščio susirašė visus jai žinomus eliksyrus. Pamerkė plunksną į ant stalo stovinčią rašalinę. Nubraižė lentelę ir įrašydama eliksyrus į ją, iš karto išbraukdavo juos iš juodraščio, kad netyčia nepasikartotų. Darbavosi gana ilgą laiką, mat norėjo, jog darbas atrodytų gražiai, estetiškai. Kai iki pusvalandžio jos darbo buvo likę vos kelios minutės, jos pergamento skiautelė atrodė maždaug taip.:

Dallifrea Galdievette, I kursas, Klastūnynas.
Eliksyrų klasifikacija pagal paruošimo sudėtingumo lygį.
Paprasti: Miego eliksyras, Užmaršties eliksyras, Plaukų spalvos keitimo eliksyras, Tankių plaukų eliksyras, Raminantis eliksyras, Nematomumo eliksyras.
Pažengusiems: Veritaserum (tiesos eliksyras), Multisulčių eliksyras, Susitraukimo eliksyras, Energijos eliksyras, Gydomasis eliksyras, Išminties eliksyras.
Sudėtingi: Felix Felicis, Nevilties eliksyras, Amortencija, Gyvenimo eliksyras, nuodai.

Baigusi darbą mergytė išsitiesė ir apsižvalgė po klasę. Dauguma mokinių dar rašė, vos keli buvo parašę ir tiesiog sedėjo savo suoluose. Dallifrea nebuvo mačiusi, kad kuris nors vaikas neštų atliktas užduotis mokytojui, tad nežinojo, ką ji turėtų daryti. Jai nepatiko tiesiog sedėti ir švaistyti laiką. Atitraukė pergamentą kiek tolėliau nuo savęs. Vos vos pakėlusi liesą rankutę parodė profesoriui, jog ji jau atliko užduotį ir jau gali imtis kitos.

[Villis Depo]

Willis žingsniavo į pamoka. Kol atėjo kabineta. Iėjo. Iš lėto atsisėdo, išsieme vadoveliu ir kol ateis mokytojas padėjo galva ant jų. Atėjo pokitojas ir jie pradėjo gaminti eleksyrus ir skaityti vadovelius. Williui labiausiai patiko sekmės eleksyras.
Gal del mačio poveikio o gal ir ne. Jos išsitrauke knyga atsiverte 13 psl. ir ėme skaityti:
-meilės eleksyras labai stipraus poveikio,-pasirode nelabai įdomu kol nepradėjo skaityti kaip daryti.
Jis pasinėre į vadovėli neatitraukė galvos nuo jo. Jis dar labiau apsidžiaugia kai pasakė , kad dabar jį gaminsim. Jis puolė prie daiktų, ingredientu kurių reikėjo eleksyrui. Jis į puoda į mete kaškokių lapu, ipyle geltona skysti, ibėre rudų miltelių ir t.t.
Jis padarė pirmas, bet jam pavyko negiatiausiai. Mokytojas pažiurėjo ir pasakė jog darbas yra nelabai geras , bet tikiuosi taškų skirs....

Sor: Sorry, už darbą taško negausi. Turi rašyti lietuviškomis raidėmis ir ne bilenkaip, o stengtis...

[Caroline Elase Wilding]

Caroline kiek nustebino užduotis. Klasifikuoti.. Bet pagal ką??? Gaminus nesu nei vieno, o pagal vartojimą... Gal į pavojingus ir paprastus? Galiausiai mergaitė tiesiog susirašė visus eliksyrus pagal tai, ką jie gali paveikti.
" Paveikiantys išorę  : multisulčių eliksyras, plaukų spalvos keitimo eliksyras, sutraukimo skystis, išpučiamoji tyrė.
  Paveikiantys smegenis ir mastymą : Veritaserum, Gyvosios mirties nuodas, amortencija, užmaršties
  Paveikiantys aplinkybes ir jėgas : jėgos, silpnumo, euforijos, sėkmės."
Baigusi mergaitė perskaitė užrašą, bet neatrodė išsamu. Šalia sėdinti mergaitė, regis, Dallifrea, buvo parašiusi gerokai daugiau. Kiti mokiniai regis irgi labiau apsišvietę. Grifiukė mėgino sugalvoti dar šį bei tą. Nepavyks - manau parašiau pakankamai, kad gaučiau bent V