Nors Klarė to labai nenorėjo, tačiau lietus vis dėl to prisivijo bėgančią paauglę. Jei tik nebūtų vykdžiusi užduoties, būtų mąsčiusi, kaip prisidengti plaukus, mat labai nemėgo, kai šie sušlapdavo. Jau nekalbėjo apie tai, kad drėgni plaukai nemaloniai lietė nugarą, sunkiausia buvo sprandui, vanduo, nors buvo beskonis, tačiau tikrai nebuvo besvoris.
Laimei prieš grifiukei išleidžiant paskutinį kvapą, bėgant paskui kur kas greitesnį padarėlį, nei ji manė, kelią gaudynėms pastojo parduotuvėlė. Pasiekėm akligatvį, kreipėsi ji į serafiną.
Apžiūrėjusi pastebėjo, kad parduotuvėlės languose nedegė šviesa, o tai reiškė, kad niekas jos nepamatys. Gatvės galas įspendė gyvūną į spąstus.
Žinau, kad tau patinka paslaptys. Kalbėjo mintimis, mat žinojo, kad gyvūnas ją tikrai girdėjo. Aš siūlau tau sandorį. Žinau, jog smagiausios paslaptys yra laimingos. O mano laikas su sese ir broliu buvo pats geriausias. Įprastai nerangi ir nedaugžodžiaujanti Klarė dabar stengėsi iš paskutiniųjų. Mažai kuriose pamokose jai sekėsi, teorinius klausimus teisingai atsakydavo itin retai, o praktinės užduotys buvo ilgi traumų bėgiai. Prašau, pavasarį išsilpusi mergaitė neverkė, ji išties verkė tik kelis kartu gyvenime, tačiau nenorėjo grįžti tuščiomis ir balse galėjai girdėti nerimo, gal net šiokios tokios panikos proveržius, keiskimės. Aš pažadu, jog manoji paslaptis tau tikrai patiks.
Strazdanota penktakursė negudravo. Kiti greičiausiai bandys apgauti, ar jėga pačiupti serafinus. Tačiau grifę žavėjo nuoširdumas, ji pati šį kartą buvo itin nuoširdi ir leido gyvūnėliui suprasti ją, atverdama visas nesekmes patirtas Hogvartse.
Staiga galva užplūdo nematytas vaizdas. Nuo jo tarsi suspaudė galvą. Klarė matė, kaip senukas užkasė mažą žiurkėną kieme,po šakota liepa. Anūkui jis pasakė apie tai, jog žiurkėnas pabėgo. Tačiau išties šis nugaišo, o mažam vaikui daužyti širdį šeimos vyresnėliui atrodė didžiausia nuodėmė. Namas atrodė senas, o drabužiai priklausė gal dvidešimto amžiaus viduriui. Bent jau panašius prisiminė savo močiutės nuotraukose, kai ši buvo jauna.
Klarė su mielu noru atidavė paslaptį gyvūnėliui. Nenorėjo, kad joks padaras mirtų. O profesorė aiškiai paminėjo, kad be paslapties serafinai neišgyvena. Brolis ir sesuo seniai nustojo valgyti ledus, sportininkų karjera ir alergija pieno produktams buvo to kaltininkė. Ši alergija nepalietė tik vyriausio šeimos vaiko, kartu su mama.
Dar kartelį apsižvalgiusi penktakursė prilietė į kišenę įsimestą vienkartinį šaukštelį. Tokios formos pasirodė čia ją perkėlusi nešyklė. Nors tikėjosi, kad bus perkelta iš karto. Praėjo minutė. Žaliaakė spėjo sunerimti, tačiau plastikinis užburtas daiktelis vis dėl to atliko savo darbą. Kaip atsiradusi, taip iš miestelio ji ir išnyko.
