0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Vaikinas labai sutrikdė Marią.
- Jis...Jis tiesiog mano pažįstamas. Jis mane lankė vaikų namuose ir papasakojo, kad esu burtininkė. Aš deja net nežinau kuo jis vardu. Sakydavo, kad jis tiesiog geras dėdė ir tikrai toks buvo. Jis man visai kaip tėtis, deja tikrasis paliko, o mamos neturiu. - Išpyškino penktakursė. Nu tu kvailė, Maria, kodėl šiam nepažįstamam vaikinui visą tai papasakojai? Ir kodėl jam rūpi dėdė? Blackwood šiek tiek atsitraukė nuo vaikino. - O kas tu? Kodėl tau rūpi jis? Išvis kodėl mane išgąsdinai?! - Šiek tiek įpyko, bet tuoj nurimo, nes vaikinas aiškiai už ją vyresnis ir nesvarbu ar žiobaras ar burtininkas - yra stipresnis už ją. Turiu dingti iš čia, bet ne. Jis mane pagaus. Kodėl būtent aš ir tas vyras jam parūpom?

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Pažįstamas? Jis ją lankydavo vaikų namuose ir pasakodavo jai, kad ji - ragana? Geras dėdė? Kaip tėtis? Kas čia per nesąmonės? Kodėl mano tėtis šia mergina rūpino vaikų namuose, kodėl jis ją lankydavo? Ar ji mano tėčio pavainikė? Netrukus švilpio dešiniojo koja pradėjo vos pastebimai virpėti iš jaudulio. Jis greitai aptiko staliuką su kėdėmis ir, pagriebęs klastuolę už rankos, ją nustempė iki jo.
-Sėskis, - šiurkščiu balsu išbėrė žodį jis.
Švilpis paskandino savo kairės rankos pirštus juodose garbanose. Karts nuo karto vieną stipriai timptelėdavo. Jis piktai dėbtelėjo į merginą.
-Kas aš? Kodėl jis man rūpi? Nėra skirtumo kas aš, svarbiausia, kad tas "geras dėdė" yra mano tėtis. Tai tikiuosi supranti, kodėl aš taip klausinėju, taip? - sarkastiškai pasikartojo švilpis.
Dabar jis jau smalsiai apžiūrinėjo merginą. Tiesūs, saulės paliesti plaukai, melsvos akys visai nebuvo Stiglerių bruožai, nes pastarieji buvo dažniausiai garbanoti tamsiaplaukiai, tamsių akių...

*

Neptunica Ameshville

Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
Kaip jis išvis drįsta su manimi šiurkščiai elgtis? visgi Maria atsisėdo. Merginai buvo įdomu kas yra šis vaikinas ir kodėl jis elgiasi taip, hm, pavydžiai. Jo sūnus, dabar viskas aišku. - Tarkim suprantu, kodėl. Tačiau nesuprantu kodėl su manim taip šiurkščiai elgiesi. Ką aš tau blogo padariau? - Atrėžė. - Nežinau kodėl jis manimi rūpinosi. Gal pažinojo mano tėvą, tas šiknius Gastonas kiek žinau visur turi draugų. - Kiek ramiau atsakė. - Pala, pala. - Pradėjo juoktis. - O gal jis tiesiog tavim beveik nesirūpina ir tu dabar tikrai pavydi jog aš rūpiu tavo tėvui? - Juokdamasi paklausė paauglė, o tada įbedė savo žvilgsnį į Franką. - Nors tiesa sakant, nei aš nei tu turbūt niekada nežinosim tiesos. Esu galvojus apie tai, kad galbūt jis iš tiesų mano dėdė? - Uždavė retorišką klausimą. - Aš nieko nežinau apie savo motiną, išskyrus tai jog vos gimusi jos netekau. Ji mirė. - Nežinia kodėl pradėjo garbaniui tai pasakoti.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
Frankas piktai dėbtelėjo į merginą.
-Jis manimi nesirūpina? Cha, svajok toliau, paukštyte. Tiesiog mūsų šeimoje niekada nebuvo ir nebus paslapčių, supratai. Vis tiek išsiaiškinsiu, kodėl jis lankė tave... - Pasitaisė savo juodąsias garbanas.
Frankas pažvelgė į merginą. Tamsūs plaukai, melsvai žalsvos akys ir lenkti antakiai šiek tiek priminė Stiglerių šeimos bruožus. Na, tik jų akių spalvos buvo visų tamsios, niūrios.Ar gali būti tiesa? Ar gali būti, kad ji yra mano tėčio pavainikė? Ji, jis taip su mama nepasielgtų. Tada jis nurijo seiles ir tarė:
-Turiu porą klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti, kodėl mano tėtis tavimi rūpinosi, - minutė tylos. - Pirmas klausimas tau. Kokie tavo gimimo metai? Sakyk viską: ir metus, ir mėnesį, ir dieną. Tai labai svarbu. Antras klausimas - kokie Blackwood šeimos veido bruožai? Apibūdink juos, - tai pasakęs, jis tikėjosi, kad ir jie turi tamsius plaukus, lenktus antakius. Juk daug žmonių turi panašius bruožus.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Mergina nekreipė dėmesio į tai, kaip vaikinas ją pavadino. Jai dabar buvo visiškai nusispjauti.
- Aš gimiau 2002 metų birželio 3 dieną. Strazdanotas veidas, garbanoti šviesūs plaukai, mėlynos akis. Tiesa aš dažnai išsitiesinu plaukus, nes jie būna toks pats gandralizdis kaip pas tave, tik mano ilgumo. Ir dar aš iš šviesių į tamsius persidažiau. - Atsakė į klausimus. - Ir dar jei tokie klausimai iškyla. Gimiau Braitone ir tikrai žinau, kad Gastonas Blackwoodas mano tėvas. Be to dar žinau tai, kad mama mirė man gimus. - Išdėstė. - A, ir jei kyla mintys jog esu tavo tėvo pavainikė - kaip jau sakiau, žinau kas yra mano tikras tėvas ir tai patvirtino žiobarų ligoninėje padarytas DNR tyrimas. Patenkintas? - Žvilgtelėjo į jį.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
Išgirdęs, kad Maria yra gimusi du tūkstančiai antrais metais birželio trečią dieną, sustingo. Tais pačiais metais, tą patį mėnesį, tą pačią dieną mirė jo teta Pandora. Nors pažinojo ją tik vienerius metus, nes pats tik ką tik buvo gimęs, bet jau nuo mažens ją labai mylėjo ir dievino. Ji buvo tokia smalsi, kartais juokinga, pilna džiaugsmo. Keik Frankas prisimena, niekada nematė jos liūdnos ar įskaudintos. Nurijo seiles.
-Per tavo gimimo dieną mirė mano teta. Tai tik sutapimas ar kažkas daugiau? - pasiteiravo jis.
Papurtė savo garbanas, pasikasė smakrą. Apčiuopė kelius plaukelius. Šiandien buvo nesiskutęs, tad nebuvo ko stebėtis.
Mergina jo garbanas palaikė gandralizdžiu, tad Frankas tik piktai dėbtelėjo. Ranka persibraukė per jas ir sužinojo, kad iš tiesų ji yra šviesių plaukų. Iškart palengvėjo.
-Braitone gimei? Na viskas, pasiduodu, - atsistojo. -Per daug sutapimų, nemanai? Gimei Braitone, mano mieste, tuo pačiu metu, kai mirė mano teta. Tavo tėvas nieko tau nesako apie tavo motina, nes gal ji mirusi, a? O mano tėtis tave lanko, nes išsiaiškino savo sesers, mano tetos, paslaptį apie tave? - baigęs kalbėti, giliai įkvėpė ir krito ant kėdės. -Jei tai tiesa, tada tu esi mano pusseserė.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
Mergina klausėsi ką sako "gandralizdžio" savininkas. Gandralizdis juokėsi mintyse Įdomu ar ant jo galvos tikrai užtektų vietos gandrui? jau buvo apie juokingus dalykus begalvojanti mergina, tačiau sukluso šiam pasakius apie sutapimą.
- Taip gimiau Braitone. Per daug sutapimų? Apie ką tu? Tavo teta irgi mirė Braitone? Užjaučiu dėl jos netekties. - Tarė tamsiaplaukė. - Mano tėvas iš vis man nieko nesako. Tas niekšas tiesiog paliko mane augti vaikų namuose. Sužinojau apie jį būdama antrakurse. Kažin kaip mane susirado teta - jo sesuo ir viską papasakojo, tiesą apie vyriškį lankantį mane ir mano motiną ji nieko nežinojo, tuo metu mažai bendravo su Gastonu. - Tavo tėtis mane lano nes išsiaiškino tavo tetos paslaptį apie mane? - Kiek nesupratusi pažvelgė į Stiglerį. Netrukus iš jo sekančių žodžių viskas paaiškėjo. Marija buvo šokiruota. - Aš - tavo pusseserė? Negaliu tuo patikėti. - Tarė ji. - Bet tu, tu teisus tai negali būti sutapimas jog aš gimiau Braitone, mano mama iškart mirė, tavo teta mirė tą pačią dieną ir tame pačiame mieste ir dar "geras dėdė" lankęs mane šitiek metų... - Pasitikslino. - Oho... - Tegalėjo viską "suvirškinusi" ištart.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Frankui tai buvo jau per daug. Galva buvo pilna įvairiausių teorijų. Jos visos kvaršino jam galvą ir jis jau jautė, kad ilgai taip netemps. Kažkas suvirpėjo jo viduje. Ne, tik ne dabar. Jau maniau, kad su tavimi susidraugavau. Netikėtai išaugo baimė, kad pasirodys chimeriški nagučiai, iltys, ausys ir akys. Jis giliai įkvėpė, iškvėpė, užmerkė akis ir mintyse pradėjo sakyti žodžius, kurie leisdavo jam susikaupti, susidraugauti su žvėrimi, tūnančiu jame. Trijų dalykų nepaslėpsi - saulės, mėnulio, tiesos. Trijų dalykų nepaslėpsi - saulės, mėn... Tada suvirškinusi visą informaciją, tariama švilpio pusseserė teištarė oho. Jis atsimerkė ir pažvelgė į ją.
-Oho? Čia ne oho, o kosmosas. Kaip? Kodėl tėtis niekam to nesakė, jei tai tiesa? Reikia išsiaiškinti.
Netikėtai akys nukrypo link krautuvėlėje kabančio laikrodžio. Išvydęs, kiek jau valandų, jis susiraukė ir atsistojo.
-Atleisk, kad tokioje situacijoje turiu išeiti, bet skubu. Turiu svarbų susitikimą. Susitiksime kokį dar kartelį ir viską aptarsime, gerai?
Lėtai, kai galvoje sukosi tik žodis pusseserė, jis išėjo iš krautuvėlės.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Klastuolės mintyse buvo šiokia tokia sumaištis. Ji buvo sutrikusi negaliu patikėti, negaliu patikėti,
 negaliu patikėti
kartojo mintyse 2 žodžius. Buvo sunku suvokti, jog ji - 11 metų gyvenusi Londono vaikų namuose, maniusi jog neturi giminių išvis, yra grynkraujė magė ir turi tetą, dėdę bei pusbrolį o kas jeigu giminė dar didesnė? toptelėjo merginai oh god, ką man dabar daryt? šovė ir kita mintis.
- Nežinau - tiesa tai, ar ne. Bet irgi noriu viską išsiaiškinti. Beje gal papasakosi man apie savo šeima? - Deja garbaniaus atsakymas, hm, kiek nuvylė šeštakursę - šis turįs kitų reikalų.
- Gerai, iki pasimatymo. - Šiaip ne taip išspaudė šypsenėlę Marija. Stebėjo, kaip pusbrolis tolsta, ir tik tada susivokė. - Ei, o kuo tu vardu? - Šūktelėjo, bet per vėlai. Nusprendusi pasivyti vaikiną išbėgo laukan, tačiau šio jau nebesimatė. Atsidususi nuėjo tvarkyti savų reikalų.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Nors Klarė to labai nenorėjo, tačiau lietus vis dėl to prisivijo bėgančią paauglę. Jei tik nebūtų vykdžiusi užduoties, būtų mąsčiusi, kaip prisidengti plaukus, mat labai nemėgo, kai šie sušlapdavo. Jau nekalbėjo apie tai, kad drėgni plaukai nemaloniai lietė nugarą, sunkiausia buvo sprandui, vanduo, nors buvo beskonis, tačiau tikrai nebuvo besvoris.
Laimei prieš grifiukei išleidžiant paskutinį kvapą, bėgant paskui kur kas greitesnį padarėlį, nei ji manė, kelią gaudynėms pastojo parduotuvėlė. Pasiekėm akligatvį, kreipėsi ji į serafiną.
Apžiūrėjusi pastebėjo, kad parduotuvėlės languose nedegė šviesa, o tai reiškė, kad niekas jos nepamatys. Gatvės galas įspendė gyvūną į spąstus.
Žinau, kad tau patinka paslaptys. Kalbėjo mintimis, mat žinojo, kad gyvūnas ją tikrai girdėjo. Aš siūlau tau sandorį. Žinau, jog smagiausios paslaptys yra laimingos. O mano laikas su sese ir broliu buvo pats geriausias. Įprastai nerangi ir nedaugžodžiaujanti Klarė dabar stengėsi iš paskutiniųjų. Mažai kuriose pamokose jai sekėsi, teorinius klausimus teisingai atsakydavo itin retai, o praktinės užduotys buvo ilgi traumų bėgiai. Prašau, pavasarį išsilpusi mergaitė neverkė, ji išties verkė tik kelis kartu gyvenime, tačiau nenorėjo grįžti tuščiomis ir balse galėjai girdėti nerimo, gal net šiokios tokios panikos proveržius, keiskimės. Aš pažadu, jog manoji paslaptis tau tikrai patiks.
Strazdanota penktakursė negudravo. Kiti greičiausiai bandys apgauti, ar jėga pačiupti serafinus. Tačiau grifę žavėjo nuoširdumas, ji pati šį kartą buvo itin nuoširdi ir leido gyvūnėliui suprasti ją, atverdama visas nesekmes patirtas Hogvartse.
Staiga galva užplūdo nematytas vaizdas. Nuo jo tarsi suspaudė galvą. Klarė matė, kaip senukas užkasė mažą žiurkėną kieme,po šakota liepa. Anūkui jis pasakė apie tai, jog žiurkėnas pabėgo. Tačiau išties šis nugaišo, o mažam vaikui daužyti širdį šeimos vyresnėliui atrodė didžiausia nuodėmė. Namas atrodė senas, o drabužiai priklausė gal dvidešimto amžiaus viduriui. Bent jau panašius prisiminė savo močiutės nuotraukose, kai ši buvo jauna.
Klarė su mielu noru atidavė paslaptį gyvūnėliui. Nenorėjo, kad joks padaras mirtų. O profesorė aiškiai paminėjo, kad be paslapties serafinai neišgyvena. Brolis ir sesuo seniai nustojo valgyti ledus, sportininkų karjera ir alergija pieno produktams buvo to kaltininkė. Ši alergija nepalietė tik vyriausio šeimos vaiko, kartu su mama.
Dar kartelį apsižvalgiusi penktakursė prilietė į kišenę įsimestą vienkartinį šaukštelį. Tokios formos pasirodė čia ją perkėlusi nešyklė. Nors tikėjosi, kad bus perkelta iš karto. Praėjo minutė. Žaliaakė spėjo sunerimti, tačiau plastikinis užburtas daiktelis vis dėl to atliko savo darbą. Kaip atsiradusi, taip iš miestelio ji ir išnyko.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
Už lango pavasario pradžios lietui plaupiant kaip iš kibiro, sušlapęs Kajus pasislėpė senienų krautuvėlėje. Lietus sugriovė jo bereikšmius pasivaikščiojimus Ūdrų Žabangų miestelyje, kita vertus, gal ir taip reikėjo, jog taip atsitiktų.
 Visados praeidamas šią krautuvėlę, Kajus pagaliau rado laiko apsilankyti čionais, nors ir kaip bebuvo sušlapęs iki paskutinio siūlo.
Nusimetęs rudo megztinio kapišoną, jaunasis burtininkas patraukė link lentynų. Pasiliksiu čionais, kolei nustos lyti,- pamintijo šis, nužvelgdamas senas knygas, kažko prigrūstas dėžes, veidrodžius ir kitą šlamštą.
Penkiolikmetis pirštais perbraukė judančius paveikslus, vaizduojančius kokius istorinius įvykius: žinotų apie juos, jei netingėtų atsiversti Magijos istorijos vadovėlio.
Krautuvėlė buvo kaip negyva, be jokios dvasios, net ir krautuvėlės savininko ar savininkės Kajus nematė.
Buvo taip tylu, tačiau ir ją drumstė švilpio žingsniai ir kai kur girgžtelėjančios grienlentės.
Kaip kokiame žiobarų siaubo filme,- pagalvojo prefektas, sustodamas prie kažkokios spintos. Pastaroji jam priminė tą, iš žiobariškos knygos. Pala, kaip ji vadinosi? "Narnijos kronikos?" Ne. "Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta?"
Kajus šyptelėjo. Gyvendamas su viena šeima Belfaste, Šiaurės Airijoje, jam teko skaityti visas "Narnijos kronikos" knygas. Kurgi neskaitysi, kai tuo metu gyvenai to autoriaus gimtajame mieste.
Dvivardis nusibraukęs šlapius plaukus nuo kaktos, jau buvo bežengęs kitur, kai išvydo Minčių koštuvą.
Jis buvo surudijęs, senas, nežinia prieš kiek laiko naudotas. Visgi, pasižiūrėjus atidžiau, pamanytai, jog dar galima šiuo Minčių koštuvu ką nors pdaryti.
Kajaus širdis iš nuostabos neramiai suspurdėjo krūtinėje. Jis buvo girdėjęs apie šiuos magiškus daiktus, bet nė nemanė juos išvysti savo akimis. Kiek jis užmirštų dalykų gali sužinoti...Gal su šio koštuvo pagalba pamatys tas dienas, kai motina paliko jį...
Kajus it vagis skubiai apsidairė aplinkui. Jo tamsios akys nepraleido nė vienos kertelės, nišos, ausys, kiek galėjo, gaudė visus garsus. Širdis grasino iš šokti iš krūtinės, kojos tapo it iš švino išlietos - nejudrios, aptingusios.
Tylu.
Kad tik niekas nepastebėtų manęs!- mintyse sušvokštė šis, lėtai prislinkdams prie Minčių koštuvo. Kelnių kišenėje stipriai spaudė savo burtų lazdelę.
Kajus neturėjo pinigų, kad galėtų nusipirkti šią senieną, o be to, jam reikia tik vienam kartui. Kad tik manęs niekas nesutrukdytų!
Virpėdamas iš įtampos, nerimo, Kajus nedrąsiai prisilietė prie juodo audeklo, dengiančio koštuvą.
 Nutrauk medžiagą, išvysi dubenį, kurio kraštai apraižyti runomis, meslvą šviesą, skystį ar tirštas dujas, po to...

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
Lietus pliaupė balakažin kažkiek kartų. Pirmą kartą prieš aušrą, po to po kelių valandų ryte, trečią kartą - prieš pietus, ketvirtą - dabar - po keturių valandų po pietų.
Melijandra, stipriai įsisupusi į apsiaustą sėdėjo senienų krautuvėlėje, apsivertusi krūva knygų. Ji nuo pat ryto čia tupėjo ir ieškojo senų knygų apie herbologiją. Dvidešimtmetė pajuokavo su savininku, kad jei kažkas užsuks čionais padirbės už jį. Na, bet to neteko daryti - pasitaikė diena, jog vienut vienutėlė čia tupėjo, o savininkas kažkur nusitrenkė. Gal netyčioms išgirė miego eliksyro vietoj eliksyro, gydančio sąnarių problemas.
Melijandra pasirąžė ir padėjo dar dvi knygas į "nubrokuotųjų" krūvą.
Ieškojimai jai buvo bevaisiai, tačiau kaip tikra užkietėjusi buvusi švilpė - toliau sėdėjo ir peržiūrinėjo knygas, aišku, karts nuo karto nukrypdama į Anglijos lankas. Vienas iš tų įrodymų - prie šono gulinti juoda dėžė, slepiančioje kolekciją įvairiausių tipų peilius - svaidomuosius ir panašiai.
Deja, tyla netruko ilgai ir mergina suprato, jog jau nebeviena.
Pasigirdus žingsniams, Mela sustingo. Ją nustebino apsilankusiojo nepasisveikinimas su savininku, kita vertus, kaip galėjo pasisveikinti, jog kažkur savininkas pradingo.
Melijandra save nuramino, mintyse sakydama, kad tai tik paprastas lankytojas ir tiek.
Deja, savęs paprastai neįtikinsi, kai buvai pagrobta, dalyvavai Demonų mūšyje ir keliose kituose susidūrimuose už Atlando vandenyno.
Be garso, grakščiai, bet lėtai pakilusi Lorijan, tyliai nuslinko lentynų metamuose šešėliuose. Minkšti medžiokliniai odiniai batai tam puikiai tiko, kaip ir žinios, kuri grienlentė girgžda.
Dar vienas žingsnis, dar vienas.
-Kajau? -Melijandra staiga išlindo iš šešėlių, išvysdama Igorio globotinį (gera, gerai, ir jos "pusinį" globotinį), vos ne prilipusį prie Minčių koštuvo it meška prie medaus.
Mergina greitai nurijusi klausimą "kodėl esi čia?", nusišypsojo. Juk vis dar lauke lyja.
-Labas, ir tu sušlapai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #27 Prieš 4 metus »
Po to iškelk burtų lazdelę...
Kajus krūptelėjo nuo netikėtai skambaus Melos balso.
-Mela..? O, labas...na...taip...sušlapau,- atsisukęs į globėjo sesę tarstelėjo.
Kajus širdyje pajuto skaudų dūrį. Ir kaip jis galėjo pamiršti, jog ir čionais buvo Melijandra?  Juk ant šaldytuvo durelių matė prikabintą popieriuką su nurodymu, jog patiems teks pasigaminti valgyti.
Švilpis pavėluotai atsitraukė nuo Minčių koštuvo.
-Tai kaip sekasi ieškoti knygų? - sutrikęs paklausė šis, persibraukdamas ranka per savo rudas garbanas.
Dėl Merlino meilės, dėl ko jis nervinasi? Nagi, juk ji nežino, jog norėjai neteisėtai išbandyti Minčių koštuvą.
-Visai buvau pamiršęs, kad esi čia,- vėl leptelėjo nesąmonę.
Ah, Kajau! - užsiuto ant pats savęs,- Susiimk! Juk nesikalbi su Wrena!- nuo paskutinio žodžio, Kajus prisiekė, pajuto, kaip užkaito ausys ir skruostai.
Jis vis dar skendo savo jausmų mišrainėje ir nė nenorėjo pasiduoti jausmas, kurie klimpino jį į keblią situaciją. Atmintyje iškilo Sniego žodžiai, jam besiruošiant prieš Burtų Trikovės turnyro uždarymo puotą.
Kajus bijojo savo jausmų, save bandė įtikinti, jog pats įsigalvoja ir to ką jaučia - neegzistuoja. Tai tik mintys! Ir tiek! Kita vertus, Kajus gal bandytų kam nors išsikalbėti apie liūną, kuriame esa užstrigęs, tačiau nedrįso.
Igoriui? Pf, ne.
Profesoriams? Pasiklaustų savęs, ko jo pusryčiuose buvo ne to.
Melai?
Kajus nužvelgė buvusią švilpę. Ji buvo kitokia nei Igoris, kiek kietesnė pagal charakterį, gal priminė nenutašytą kelmą - Kajus neapsisprendė, tačiau suvokė, kad ji skiriasi nuo Igorio.
Tačiau vis vien neišdrįs, o ir tai ką pasakys - kvailai skambės.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #28 Prieš 4 metus »
Mela  petimi atsirėmė į lentyną, sunėrė rankas ant krūtinės. Atlaidžiai nusišypsojo į berniuko sutrikimą. Aha, bandei kažką iškrėsti.
-Sekasi ir geriau,- vyptelėjo, nenuleisdama savo rudai pilkų akių nuo Švilpynės prefekto,- Kurias randu - tai tas jau turiu, arba jau buvau perskaičiusi. Dabar randu kol kas tik tai, dėl ko nebuvau čia atėjusi nuo pačio ryto,- paaiškino plačiau. Apie dėžę su peiliais tik užsiminė abstrakčiai.
Jos šypsena praplatėjo, kai pastebėjo Kajaus nuraudimą. Sumetė, jog laikas paklausti apie tai, dėl ko nesugebėdavo paklausti.
Ne, dėl ko sustojo prie Minčių koštuvo - neklaus. Apie Winterso praeities istoriją žinojo ir nenorėjo savo kvailais klausimais subjauroti berniuko nuotaiką. Konditerė buvo iš tų, kurie gal ir dažnai nefigūruoja aplinkinių dramose, bet išgirsta apie juos viską.
Būčiau gera šnipė,- leido sau pajuokauti Lorijan.
-Wrena?
Kas jau kas, ji mokėjo nuspėti apytikriai aplinkinių meilės reikalus ar tapti bent pradžiamoksle ateities būrime. Šį gebėjimą irgi išugdė prie minėtojo klausymosi.
Kaip pati sau sakė: pradėjo nuspėti tada, kai broliukas įsižiūrėjo  gražuolę Emilijaną.
Ak, tie vargšeliai vyrai - kenčia jie, o aš ir guodžiu ir mokinuosi iš jų.
Mela tiksliai nepasakytų, kada jai dingtelėjo mintis apie Kajų ir Wreną, viena vertus, ji ir užtikrintai nepasakytų, kodėl Kajaus širdis linksta prie Alderų atžalos. Meilė tikrai akla.
-Nagi, tik nepudrink man smegenų. Puikiai abu žinom, jog į miestą išeini ne šiaip sau, o prasivėsinti galvą nuo savo jausmų,- ramiai perpsėjo Melijandra Julija "pusiniam" globotiniui,- Kad bent kelioms akimirkoms pabūtai vienas ir nematytai Wrenos,- pridūrė.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #29 Prieš 4 metus »
Vis girdėdamas Melos žodžius, Kajui širdis šalo iš lengvos panikos. Ji žino. BET KAIP?!
Raudonis skruostuose sutirštėjo, patamsėjo.
-A-aš... - Kajus skubiai nudelbė akis į savo batus. Jei to paklaustų bendrakoledžiai, greitai atšautų, ką jie sau išsigalvoja, ko buvo ne to jų pusryčiuose, ko prisigėrė vakare.
O to dabar paklausė Mela, ta, kuri laisva valia už neatsakytą klausimą į burną per prievartą įgrūstų šokoladinį keksiuką.
Kajus tylėjo, svarstydamas ar rizikuoti, o pastaba apie smegenų pudrinimą ir pasivaikščiojimus mieste - tas buvo tiesa. Net ir eidamas pasivaikščioti su pirmakurse Ella Moon (jei gerai pamena tosios švilpės vardą ir pavardę), ėjo ir dėl to, kad pabūtų su kažkuo, tik ne su Wrena.
Kartais juokas ima, jog bando slėptis nuo įseserės. Nors ir kaip kvailai skambėtų, Kajus troško pasislėpti nuo savo jausmų ar bent juos susidėlioti į stalčius ir amžiams juos užrakinti.
Jis bijojo pasielgti taip, suklysti taip, kaip jo biologiniai tėvai.
Kajus sunkiai atsiduso.
-Taip....nuraudonavau, nes pagalvojau apie ją...- sunkiai pratarė penktakursis. Gėda palengva smaugė jį.
Kajus pasimuistė.
-Mela...prašau,- Kajus maldaujančiau žvilgtelėjo į vilkolakę,- Tik niekam nesakyk...Gali pažadėti man?