0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Zelig Reiher

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Mokiniai buvo gana įvairūs; vieni nesugebėjo pakelti akių nuo savo rankų, kiti stengėsi neišsiskirti, o kai kuriems vertėjo nuleisti savo mielus veidukus ir pažiūrėti, kur jie randasi.Tačiau pastarieji ir buvo įdomiausi, daug daugiau turintys potencialo negu tie, kurie jau nuo pat pradžių buvo tarsi minkštas plastilinas, tiesiog laukiantis kol jį kažkas išminkys ir suteiks formą.
-Smalsumas nėra yda, - kiek kreivai vyptelėjęs vyras pažvelgė tiesiai į mergaitės akis. -Tačiau nėra ir dorybė. Kai kurie atsakymai į smalsumo paskatintus klausimus gali būti atskeisti tik bėgant laikui, - lengvai skėstelėjęs rankomis jis išsitraukęs lazdelę kaukštelėjo ja per lentą ir nutrynė ten parašytus žodžius, pakeisdamas juos trimis punktais.
-Kadangi daugiau klausimų nėra pradėsime visą šį reikalą. Visų pirma, norint išmokti kerėjimą, reikia jį perprasti. Reikia suvokti, kam šis mokslas yra reikalingas, - profesorius lėtai kaukšėdamas batais nuėjo ir atsistojo prieš savo stalą. - Reikia nepamiršti, jog ne visi gali tai padaryti ir įvaldyti. Bent jau iki tiek, kad išlaikytumėte egzaminus mano pamokoje. Tačiau aš viliuosi, kad esate pakankamai išmintingi pabandyti ir tai viskas ko man reikia. Noras ,- lentoje prie pirmo punkto atsidūrė tas žodis. -Pastangos. Rezultatas, - jį greitai prie kitų dviejų punktų sekė šie.
-Prieš jus yra švarus popieriaus lapas. Parodykite savo norus ir kūrybiškumą ir naudodami Mutabis burtus išlankstykite iš jo kažką... Įdomaus. Tiesa, jeigu kažkas žino tikslų Mutabis kerų apibūdinimą ir kur dar jis yra naudojamas, išskyrus origami lankstymą, tas žmogus savo koledžui uždirbs kelis taškus.

*

zaibas2000

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Urtė keistai pažiūrėjo į profesorių, bet nusprendė neburbėti, o imtis darbo. Staiga ji greitai pakėlė ranką ir nusprendė bent pabandyti uždirbti savo koledžui taškų.
- Aaa, aš manau, kad Mutabis kerai apibudinami kaip ne per sunkiausi, antro lygio kerai. Mmm gal jie dar naudojami kai reikia skubiai surišti tvirtus mazgus...
Susąkiusi viską kaip galvojo mergaitė pasidėjo priešais save poperių ir smarkiai galvodama apie gulbes sumurmejo burtažodį. Baigusi švilpė negalėjo patikėti- jai pavyko, pavyko... Ir tada gulbė užsidegė. Susikrimtusi mergaitė sumurmėjo:
- Aquomenti, reparo.
Priešais ją vėl gulėjo šviesus ir švarus popieriaus lapas. Rudaplaukė vos susilaikė nepašokusi- juk šie burtai turėjo grąžinti jos gulbę. Ką gi teks pradėti iš naujo.

*

Neprisijungęs Eimilė Cult

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Every child is special
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Eimilė įdėmiai klausėsi profesoriaus žodžių ir stebėjo, ant lentos atsirandančius užrašus. Išgirdusi pamokos užduotį mažoji gerokai nustebo - tokios keistos užduoties ji dar nebuvo girdėjusi nei pirmoje klasėje, nei ypatingų vaikų mokyklėlėje. Kiek pasimetusi švilpiukė ėmė dairytis po klasę bandydama suprasti ką reikia daryti. Dauguma vaikų tiesiog ėmė savo lazdeles ir sakė mokytojo neseniai minėtąjį žodį. Nežinia ar tas žodis ką nors reiškia, ar buvo beprasmis, tačiau tikriausiai jį reikėjo tiesiog išmokti mintinai. Bet kam tuomet tos lazdelės taip ir liko neaišku. O popierius? Mergaitė prisiminė mokytoją sakant, jog naudojant to keisto žodžio burtus reikia iš lapo ką nors išlankstyti, tačiau kaip? Juk mokytojas nieko neparodė. Mažoji nemokėjo daug lankstinių, tačiau nusprendė pabandyti. Ji nebekreipė dėmesio į keistuolius klasiokus, mojuojančius mediniais pagaliukais ir pasiėmusi popieriaus lapą ėmė kartoti "Munavis" bei lankstyti vieną geriausiai jos išmoktų lankstinių - popierinę gervę.

*

Gellyte

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
   Prometjai nušvito protas. Origami! Mano brolis Edvardas pakvaišęs dėl lankstymo. Hm.. Pati moku lengvai išlankstyti laivelį ir gervę. Bet dabar, viską reikia atlikti burtais! Mergaitė iš savo apsiausto kišenės išsitraukė burtų lazdelę, atsikrenkštė ir kuo aiškiau ištarė žodžius:
-Mutabis.
Nieko neįvyko. Popierius liko gulėti taip kaip gulėjęs. Mergaitė apsidairė, pažiūrėjo ar niekas nepastebėjo jos nesėkmės. Blemba, tikiuosi niekas nepstebėjo. Ot kokia būtų gėda! Vis dėl to Prom labai nenusiminė. Nemanau, kad kažkam pavyko iš pirmo karto... Prom susikaupė ir aiškiai šį kartą išrėkė, o ne ištarė pirmakursė:
-Mutabis!
Porpierius susilankstė į dailų tulpės žiedą.
   Prometėja įsikišo savo lazdelę už apsiausto ir didžiavosi savimi iškelusi galva.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
Ir kas gi čia per tauškalai pradėjus profesoriui dėstyti pamoką bandė įsijungti į mokslus trečiakursis, nors tai buvo ganėtinai sunku padaryti, vis gi tai pati pirmoji pamoka šiais mokslo metais. Pradėjusius tauškėti ir kitiems moksleiviams, kurių daugiausiai buvo jaunesni, matyt dėl to, jog pas startuojančius mokinius Hogvartse degė tas pirmakusiškas noras pasirodyti, jog jie nėra iš kelmo spirti, palengva Edgar'as akimis nužvelgė vieną klasės pusę, vėliau dar lėčiau nurideno savo žvilgsnį ir kiton pusėn, kol galiausiai stabtelėjo ties Junko. Tik žinoma, jis nežinojo, kaip ją iš ties vadinti, nes šioji juk būdavo kartais ir apsėsta kažko tais ką jau teko išsiaiškinti antrajame kurse. Tiesa, dėl daugybės praleistų pastarojo kurso pamokų jis šios merginos jau senokai neregėjo ir nežinojo ar dar vis egzistuoja jos dvilypiškumas, ar galiausiai kažkuri pusė vis gi nugalėjo. Ir ši nežinomybė jam kėlė šiuo metu didelį smalsumą, todėl norėdamas patikrinti, kaip šioji reaguos savo burtu lazdelės pagalba iš prieš vaikinuką gulėjusio popieriaus lapo, greičiausiai kiek nukrypdamas nuo pamokos temos išlankstė popierinį lėktuvėlį, kurį vėliau švystelėjo kalstuolei į jos pieno spalvos plaukus.

*

Neprisijungęs Eimilė Cult

  • I kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Every child is special
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
Mažoji įdėjo nemažai triūso, mat paskutinį kartą gervę buvo lanksčiusi galbūt prieš gerą pusmetį ar net gi dar seniau ir jau nebeprisiminė kurie veiksmai yra pirmi, o ką reikia daryti vėliau, tačiau po keleto nesėkmingų bandymų jai pagaliau pavyko. Ir štai, ant pirmakursės suolo jau gulėjo nuostabus rankų darbas - popierinis paukštelis, simbolizuojantis ištikimybę, garbę ir taiką. Mažoji prisiminė kartą auklėtoją pasakojus, jog yra tikima, kad jei išlankstysi 1000 gervių išsipildys tavo didžiausia svajonė. Būtent dėl to tą dieną jie ir mokėsi lankstysi popierinius paukštelius. Galbūt ir šiandien - pagalvojo mažoji, - man pavyks išpildyti savo didžiausią svajonę, ar bent jau nenuvilti mokytojo. Su tokiomis viltimis švilpiukė nešina savo darbeliu priėjo prie mokytojo ir patenkinta atidavė jam sulankstytą popieriaus lapą.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
 Dallifrea pirmąkart girdėjo tokius kerus. Taip, ji gyveno beveik magų šeimoje, tačiau namuose burtai nebuvo vartojami per dažnai, o jei kartais broliai ar tėvas ir tardavo kokius burtažodžius, tai žymiai paprastesnius. Suradusi burtų apibrėžimą vadovėlyje, keliskart turėjo jį perskaityti, kol galiausiai suprato jo reikšmę, o ir net tada ne iki galo suvokė, ką turėtų daryti, kad šių kerų pagalba išlankstytų origamį.
 Lankstiniais ji niekada ypatingai nesidomėjo. Iš tikrųjų, visi rankdarbiai jai ėjosi sunkiai - ar tai origami, ar siuvinėjimas ar dar kas. Vienintelis dalykas, kurį mokėjo ir mėgo buvo piešimas. Tačiau vienuolikmetė, nors dar vaikas, tačiau suprato, kad piešimas čia jai niekuo nepadės. O ir kažkokie, nors minimalūs lankstymo įgūdžiai irgi ne ką daugiau pagelbės.
 Apsidairė į kitus vaikus. Dauguma jų dirbo su popierium, pasitelkdami mokytojo nurodytą burtažodį ir lazdeles, kai kurie buvo jau atlikę užduotį. Nieko nelaukus, mažoji strazdaniukė nusprendė irgi pabandyti.
 - Mutabis! - pasakė iškėlusi lazdelę ir nukreipusi ją į popierių, tačiau nieko neįvyko.
Kvailele, o kaip gali kas nors įvykti, jei tu net nežinai, ką nori išlankstyti? Manyčiau, man reikia susikaupti ir visą laiką galvoti apie daiktą, kurį noriu gauti iš to paprasto popieriaus lapo.
 Su tokiomis mintimis Dalli giliai įkvėpė ir kaip galėdama susikaupė. Pasistengė įsivaizduoti jau išlankstytą origamį ir tos minties nepaleido, visąlaik stengėsi matyti prieš save būtent įsivaizduojamą objektą, o ne popieriaus lapą.
 Praėjo gerų keliolika minučių, kol jai pagaliau pradėjo šis tas gautis. Pirmi bandymai buvo nekokie ir gauti lankstiniai tiko nebent vaikų darželiui-lopšeliui papuošti, nes būtent jame galėjai rasti taip negražiai padarytą lankstinį. Vis dėlto žaliaakė nusprendė nepasiduoti, nors akys jau buvo pilnos ašarų.
 - Reparo -  tarė ji popieriaus lapui ir šis tapo kaip naujas.
 Ėmėsi užduoties vėl. Po pusvalandžio kančių - taip, tai tikrai buvo kančios mažai vienuolikmetei mergaitei, nesutvertai lankstiniams - jai pavyko. Ji išlankstė nediduką, bet labai dailų... slibiną! Taip, būtent slibiną. Mergaitė svajojo, kad kada nors tokį turės, tad tik šis didelis tikro slibino troškimas padėjo jai išlankstyti mažą pabaisiuką. Nudžiugusi mergytė išsišiepė lyg ausų, o jos akyse sužybėjo laimė. Jai net nebuvo svarbu, kaip jos origamį įvertins profesorius. Taip, jai norėjosi gauti gerą pažymį, užsitarnauti taškų koledžui, tačiau šįkart jai buvo žymiai svarbiau tai, kad ji įrodė pati sau, kad ji nėra blogesnė už grynakraujus klastuolius. Kas žino, gal būtent šis mažytis, labai asmeninis Dallifrėjos pasiekimas privers ją labiau pasitikėti savo jėgomis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Dallifrea Galdievette »
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
It būtų koks paklusnus šuniukas, persikūnijęs į gerutį mokinuką, Junko taip ir sėdėjo, sustirusi ir bijanti ką padaryti ne taip, besiklausydama profesoriaus Reinher kalbų. Ar tai išminties, vadinki kaip nori.
Tarsi būtų gavusi komandą ramiai, klastuolė kiek praplėstomis akimis susikaupusi žiūrėjo į profesoriaus pusę, bandydama ryti kiekvieną žodį, nereikalingus ir peranalizuojant - galų gale, ji nenorėjo nuvilti savęs, nenorėjo nuvilti dabartinio ar apskritai visų profesorių su savo šlykščiu nemokšiškumu, nesupratimu ir idiotiškumu - tai būtų buvę tiesiog siaubinga, gal net ir žiauru. O ir viduje, kažkur giliai giliai, ji tebesitiki taip sugrįžti į senąją save, pakartodama tuos pačius pirmakursiškus žingsnius - tik aišku, viską darydama kita, atbula tvarka.. Nors ir tai tebuvo paprastas nusisapaliojimas, bandant pasigriebti paskutinį vilties šiaudelį.
Ištiesusi jau prie savęs priglausti spėtas rankas, nagu prisitraukdama popieriaus lapą arčiau, Junko susiraukė - štai, ką tik buvo kalbama apie norus, apie įdedamas pastangas, ir apie šių dviejų sukurtus rezultatus.. O vien tą pasiekti, reikėjo turėti norą, turėti bent šiokią anokią viziją. Suspaudusi lūpas ir leisdama it senuose geruose laikuose akimirkai ant veido pasirodyti nepatenkintai išraiškai, trečiakursė nusprendė tiesiog pasiduoti. Banalumas ir joks neįmantrumas tuomet ir buvo jos išeitis ir kelias.
Sušalusia ranka pasigriebdama jai skirtą ir ją pasirinkusią lazdelę, klastuolė primerkė rudas akis, kelis kartus giliai įkvėpdama - kad ir kiek žmogus keistųsi, seni įpročiai, įgauti dar pirmame kurse, tikrai niekur nedingo.
-Mutabis.. Mut..- besipraktikuodama tarimą su mostelėjimu, ir tolimiau sekdama senų įpročių pėdomis, Junko balsas užlūžo, akys prasiplėtė, įgaudamos stiprius baimės atspindžius. Kažkas lengvai, lyg būtų mestas mažas akmenukas stuktelėjo jai galvon, akimirkai įsipainiodamas į susivėlusius plaukus - nors ir tuomet sugebėjo išsilaisvinti ir nukristi ant grindų.
Perbalusiu veidu - ne, nejaugi kažkam ji neįtiko, negi kažkas nusprendė paleisti jos pusėn agresyvų komentarą kitą, galbūt pasakyti, kaip ji netiko tokiame reikale ar turėtų nešdintis iš kabineto.. Rudos akys, baimingai eidamos per klasę, susitiko su kitomis žaliomis - dar kartą stuktelėta panikos, mergina greitai nusuko žvilgsnį į klasės priekį, į savo suolą, dirstelėdama į vistiek drebėti nesustojusias rankas. Gražumėlis.
Prikandusi ir drebėti pradėjusią lūpą, Junko vis dėl to apsisprendė kažką daryti, vietoje sėdėjimo suole it statula - neatsigręždama pakėlė šalia jos kojų nukritusį popierinį lėktuvėlį, nagų galais šį pakeldama ir kiek patiesindama susilenkusius galus. Stengdamasi neužtrukti per ilgai, kaip sugebėdama greičiau su tokiu sustirusiu ir nejudriu kūnu persikreipė, mestėlėdama lėktuvėlį atgalion, į Edgar'o pusę - kaip galima greičiau apsigręždama kaip gerutė mokinukė pasičiupo burtų lazdelę, lyg šioji būtų plaukimo ratas, o mergina būtų įkalinta skęstančiame laive, ir pradėdama murmėti " Mutabis..Mutabis ..Mutabis ..Mutabis .." panosėje vien tam, kad atsikratytų įkyriai į galvą lendančių minčių. Tokiu tempu tikrai nieko neatliks kerėjimo pamokose.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Junko Enoshima »
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Seidė Kopas

  • IV kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
  Sadie palinko prie popieriaus lapo ir pradėjo įtemptai mąstyti ką norėtų su juo išlankstyti. Jos galvoje lapas šokinėjo į visas puses, skraidė po klasę atsitrenkdamas į mokinių galvas, vis keisdamas pavidalą ir tapdamas tai grakščia gerve, tai gulbe, tai drugeliu, tai lape... Ir kai lapas išlankstė povą, Sadie užgniaužė kvapą. Ji greitai atmerkė akis, sukandusi lūpą nusišypsojo ir užčiuopusi šalia esančią lazdelę nukreipė ją į realybėje ramiai gulintį, tiesų lapą.

- Mutabis, - sušnabždėjo vis dar neatitrūkdama nuo svajų povo.

Supratusi, kad reikia tarti garsiau, nes lapas vos sukrutėjo, ji papurtė galvą ir aiškiai ištarė:

- Mutabis!

Grifiukė atsitraukusi ėmė lyg užhipnotizuota stebėti šokantį popieriaus lapą, lankstantį savo kampus ir sukdamasį į įvairiausias formas.

- Ne... Nepakartojama...

Staiga lapas pradėjo keisti savo spalvą ir Sadie susiraukė, nesuprasdama kas čia vyksta.

- Ahm... Mokytoj...

Bet mergaitė nespėjo nieko pasakyti, nes lapas išsilankstė į didelį, įspūdingai atrodantį povą, nusidažiusį tamsiai ir šviesiai mėlyna spalvomis. Ji palinko prie origamio ir išpūtė akis, nes jis atrodė gražiau nei jos įsivaizduotas. Tuomet mergaitė pakėlė ranką ir ištarė:

- Mutabis kerai nėra labai sunkūs, bet tik žmonės su labai įvairiapusiška asmenybe ir vaizduote gali pakeisti lapo spalvą, o ypatingai apdovanoti kūrybingumu, gali paversti juos gyvais organizmais. Deja, burtas trunka neilgai, maždaug apie penkias – dešimt minučių, priklauso, nuo burtininko galingumo. Bet prikelto, gyvo origamio grožis gali atitraukti tavo dėmesį nuo bet ko ką tu darai, neatsižvelgiant į tai, koks svarbus tas dalykas yra.

Mergaitė nusišypsojo ir nuleidusi akis toliau grožėjosi ir didžiavosi savo darbu.

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Rokas klausėsi mokytojo, mutabis kerai jam buvo kažkur girdėti, bet jis  neatsiminė kur. Origami?! Kiek prisimenu aš jau trečiame kurse ie jau pats laikas pradėti mokytis ko nors naudingo. Eh yra kaip yra. Rokas mastė kas yra tie mutabis kerai. Dėl burtažodžio jis perdaug nesijaudino, nes matė kaip netoli jos sėdinti pirmakursė atliko jį iš pirmo karto, tai jam čia turėtų būti vien juokai. NA taip pat jis labai tingėjo trauktis lazdelę iš kuprinės. Beje jis ištiesų nemoka net lėktuvėlio išlankstyti. Taigi jam pagalvoti ką čia išlanksčius. Jis išsitraukė pergamento lapą ir pradėjo peckioti.
Citata
---*-------- ////////
--------------////////////////////////**.................;.;,# 123
Jam patiko peckionės, ir net labai
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
 Taaip. Margo tikrai bus toje pusėje kuri nemėgsta kerėjimo. Ir taaip. Magijos istorija tikrai geriau sekėsi.
 Ir kokio velnio jai gyvenime prireiktų burto lankstančio origamį? Na, tiems kurie būtent tuo ir tik tuo užsiima visą savo gyvenimą, paskaudus pirštams burtas gal ir pasitarnautų, bet... Paprastai raganai? Na, nebent susilankstyti skalbiniams. Ooo, neblogai.
 -Tai skambės kvailai, bet manau, kad burtažodis bent jau iš dalies tinkamas skalbinių lankstymui. - staigiai pakėlusi ranką išrėžė. Kuo greičiau pradėsi, tuo greičiau baigsi, kuo greičiau baigsi tuo greičiau pamirši, kuo greičiau pamiršti tuo geriau. Nereikia imti viso gyvenimo numetamo šlamšto į galvą. Ką pagalvos profesorius? Kam rūpi? Juk jis - tik narcizas. Turbūt pamatęs savo atvaizdą sidabriniame padėkle pamirštų viską.
 Nuobodžiai pasirėmusi smakrą kaire ranką tyliai atsiduso. Burbėjo burtažodį, flegmatiškais trumpais judesiais makalavo lazdele virš lapo, visiškai kaip dingtelėdavo galvon jį lankstydama ir laukė pamokos pabaigos.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Alisa išklausiusi mokytoją paėmė savo lazdelę ir stengėsi sugalvoti ką išlankstyti. Atrodė jos galva buvo tuščia ir nė nenumanė kas tai galėtų būti. Galbūt rožė? Ne... kažką ko nemoku išlankstyti... - pagalvojo mergaitė.Staiga į Švilpiukės mintis atėjo idėja, kuri jos nuomone yra tobula.
-Mutabis!- sušuko mergaitė, bet lapas stovėjo toks pats.
-Mutabis! - dar kartą pabandė Alisa. Na, bet lapas tik keliose vietose susiraukšlėjo.
-Mutabis! - švilpiukė sušuko ir pažvelgė į savo lapą. Prieš save pamatė popierinį pingviną. Alisa tyliai suprunkštė ir iš karto surimtėjo, nes nesuprato kodėl jai neišeina.
-Reparo! - burtažodžiu išlygino lapą Švilpiukė. Na, gerai pabandysiu dar kartą.- tyliai pasakė mergaitė.
-Mutabis! - sušuko Alisa. Jos džiaugsmui prieš save išvydo nuostabiai išlankstytą pelėdą.

*

Izaac Reinher

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
Izaac lėtais, plačiais žingsniais vaikštinėjo pro klasės suolus, nužvelgdamas kiekvieno pastangas ir pergales, ar tai nesėkmes. Vienai iš mokinių teisingai atsakius į jo klausimą, vyriškis tik trumpai linktelėjo ir toliau tęsė savo kiek monotonišką darbą, mintyse jau skirdamas taškus tiems, kurie atliko užduotį, arba bent jau įpusėjo jį. Buvo viena mergaitė, kuri teikė pirmenybę ne lazdelėms, o rankoms, tačiau tai matyt tebuvo keisti įnoriai, kuriems Reinher visiškai neturėjo noro prieštarauti;lai daro, kaip išmano, juk jie dirba dėl savęs, o ne dėl jo.
Prie kai kurių iš mokinių profesorius sekundėlę sustodavo ir, uždėdamas savo šaltus pirštus ant jų riešų, pataisydavo neteisingą lazdelės poziciją ar tai sumažindavo ar paskatindavo mostus. Buvo gana aišku, kad šie kerai buvo gana lengvi ir nepavojingi, tačiau, kaip visada, turėjo atsirasti genijų, kuriems magėjo tai pasakyti garsiai.
-Kuriems nepasisekė kažko išlankstyti, turės gerai padirbėti per savo laisvą laiką. Visi kerai, netgi patys mažiausi ir nereikšmingiausi, turi įtakos gebėjimams, - profesorius pradėjo vėlei atsistojęs prieš klasę, parėmęs abi rankas už savęs į stalą. -O tiems, kuriems tai pasirodė per lengva, na, nesistebiu. Mutabis kerų pagrindinis tikslas yra pakeisti daikto formą, tą jau supratote, tačiau kerų efektyvumas labiausiai priklauso nuo daikto tankio. Leiskite man parodyti, - pompastiškai kilstelėjęs smakrą jis išsitraukė iš kišenės lazdelę ir mažą, spindintį akmenuką, kuris panašėjo į deimantą. Tiesą sakant, tai ir buvo tas brangakmenis, nors labiau tik kerais sukurta bevertė jo kopija, tačiau ši išlaikė visas deimanto savybes. -Tokio lygio burtininkai kaip jūs su Mutabis kerais tiesiog nesugebėtumėte pakeisti didelio tankio daikto į kažką kitą. Tiesa, sugebėtų mažai kas. Tačiau su Mutabis maximus tai padaryti yra daug lengviau, nors patys kerai yra daug sudėtingesni, - be žodžių lazdele bakstelėjęs į deimantą Izaac akimirksniu pavertė jį į mažytę, kruopščiai išskaptuotą ir išgraviruotą baleriną, kurios joks žmogus negalėjo pagaminti, tik ne su tokiomis smulkiomis detalėmis. Truputi šypsodamasis vyriškis kaip ir padovanojo figūrėlę vienai iš mergaičių mokinių, mat berniukai, matyt, nelabai norėtų tai gauti. Na, o jeigu ir ta mergaitė, kuri gavo baleriną, nenorės jos turėti, visada juk galima daiktą sunaikinti.
-Žinoma, jeigu daiktas yra sudarytas iš kelių skirtingų tankių, yra ir kerų atmaina, kuri pavyzdžiui, leistų lankstyti žmogaus kūną tarsi šapelį, tačiau šito mokyti aš nenoriu, nebent kai kurie iš jūsų sugebės ateiti į kitą mano pamoką, - praplėsdamas savo šypseną profesorius it katinas prieš saulutę jis skėstelėjo rankomis. -Nes ši jau baigta, nors galite tas kelias minutes iki varpo pasipraktikuoti arba išeiti anksčiau.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
Jeigu būtų įprastinis, savęs kaip žemiausio rango būtybės nematantis žmogus, Junko tikriausiai suverstų kaltė ant Edgar'o - kaip gi šis drįso mesti į ją tą lėktuvėlį, ją išblaškyti, įbauginti! Jis ir galėjo prisiimti tą kaltę, kad greitai ir baimingai širdies plakimą it garsiausius varpo dūžius išgyvenanti mergina dabar ir vėl ėmė drebėti, dar labiau susigūždama savo kėdėje, dar labiau norėdama iš čia išsinešdinti. Galbūt bendrakursį grifą būtų aprėkusi ir apspardžiusi, jeigu būtų buvusi Karasuna.
Kaip gi gaila, kad ji nebuvo šia, buvo Junko, buvo savimi - net nesugebėtų išlementi kokio piktesnio komentaro, tikriausiai ir būdama nekalta išspaustų bevertį atsiprašymą. Tiesiog siaubinga.
Nervingai sunerdama rankų pirštus, šiuos atnerdama, nagais pabarbendama į stalo paviršių, tada laibas išbalusias rankutes pasikišdama tarp medinės kėdės kėdės ir savo šlaunų, šias ištraukdama, lengvai apsikabindama save per liemenį, dar labiau susigūždama kėdėje.. Ir aišku, kaltindama save dėl visko - žiū, ji nusipelnė, kad į ją kažkas kažką mestų, ji nusipelnė, kad jai nepavyktų net ir toks ganėtinai lengvas burtažodis, ji nusipelno to, ką dabar jautė, ir ji tikrai nusipelno to gėdos jausmo, supratimo, kad negali nieko dėl savo elgesio pakeisti, net jei ir jis yra juokingas, o gal net ir trikdo kitus - klastuolė giliai atsiduso, kartą, kitą - ir it lyg būtų žaidime "pirmas pagriebęs bet kokį objektą laimės milijoną", nieko nelaukdama griebė lazdelę, šią pasičiupusi pasukiodama rankose.
Taip, bandyti! Bandyti ji tikrai gali, kad ir juoksis, kad ir jausis nesmagiai, kad ir atrodys it pradinukė - vien su bandymu buvo galima viską pasiekti, jie buvo visko pradžia, tad kas jau kas, niekas negali atimti jos teisės bandyti, ar bent pasistengti, kad ir kaip apgailėtina tai būtų.
-M-M-muta.. Mutabis..- drebančiu balseliu pratarė, taip tyliai, kad net šnibždesiu to nepavadinsi. Lazdele kažką sumosavo, kartą, kitą,- M-Mutabis.. Mutabis..
Aišku, nieko ir neišėjo - to gi ir reikėjo tikėtis. Tą ji jau pirmais ir žinojo. Galų gale, nebuvo jokio noro, jokios vizijos, o ir persmelkusi baimė su drebuliu ne itin padėjo atlikti viską teisingai, galbūt dar ir lazdelės mostelėjimą galėjo visiškai pakeisti. Buvo net šleikštu pagalvoti, kad šiai trečiakursei pastarieji du metai praėjo kaip mokinės, kuri ne tik suprato šiokius anokius pradinukiškus kerėjimo pagrindus, bet ir juos sėkmingai atlikdavo praktinėje veikloje.
Nuleidusi lazdelę kartu kabinete tiesiog nuaidėjusiu su profesoriaus Reinher balsu, Junko vėl rankomis laisvai apsikabino savo liemenį, dar labiau susigūždama kėdėje - nors ir stengdamasi gaudyti net menkutį žodelį ir alindama save pažadais, kad praktikuosis tą, praktikuosis aną ir praktikuosis trečią, kai realiai tegulės lovoje išdžiuvusiomis akimis spoksodama į lubas. Ar sieną. Ar į nieką.
Kartu su vos ne šventais "apie pabaigą pranešančio varpo dūžio dar nebuvo, bet jūs jau paleisti" žodžiais, klastuolė pakėlė galvą, akies krašteliu dirstelėdama į tas kelias personas, kurios vos ne lėkte išskuodė iš kabineto - kas realiai buvo didžioji dauguma klasės, gi koks normalus į paauglį besikeičiantis vaikigalis atsisakytų galimybės išeiti ankščiau, kad gauti papildomo laiko pakalbėti su kitais, ar tai paėsti, ar tai nieko net neveikt. Lengvais, tarsi bandytų slėptis judesiais pakildama iš savos vietos, klastuolė irgi ruošėsi traukti prie išėjimo, galų gale, nieko daugiau praktikuotis jai net nebūtų verta - nebuvo verta ir pirmais, o net ir pabandžius sužinojo ir taip aiškų faktą. Vis dėl to kažkas privertė sustoti, ir kelis kartus pasikartojus reikiamą sakinį galvoje apsisukti atgal, ten, kur turėjo didingai stovėti profesoriaus stalas.
-A-atsi..prašau..,- kad ir kaip stengėsi kalbėti įprastu ausiai girdimu žmogaus balso garsu, vis dėl to baltaplaukė nesugebėjo išleisti nieko daugiau ne tylaus šnibždesio, skirto profesoriui Reinher. Tad galbūt ir visa laimė, kad kažkoks išėjiman besiveržiantis mokinukas atsitrenkė tiesiai į ją, pažadindamas iš norėtos atlikti veiklos ir priverčiant baimingai išplėsti akis - va čia ji, kaip tikra kvailė, norėjo prašyti profesoriaus kokio papildomo pasimokymo, ar tai konsultacijų, kaip mėgo sakyti jos žiobariškos giminės - tiesiog apgailėtina, kaip savo bėdas ir nemokšiškumą ji norėjo užkrauti profesoriui, kad nesijaustų tokia beviltiška viename svarbiausių magijos pasaulio mokslų.
Tikėdamasi, kad jos balselis nepasiekė šio ausų - vis dėl to, jis buvo tylus, o ir stovėjo ganėtinai toli - mergina kaip galima greičiau apsisuko aplink, išskuosdama iš kabineto. Net jei ir ką išgirdo, jau buvo per vėlu dabar, kai jos nėra šalia - o jei ir neišgirdo, na, tai tebuvo geriau jai.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Klarisa Horasija

  • VI kursas
  • *
  • 154
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • There are no winners. Only survivors.
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Klarisa aiškiai ir atidžiai klausėsi profesoriaus žodžių, po jo žodžių ji pasižiūrėjo į lapą ant suolo ir kiek nedrąsiai ištarė:
-Mutabis-po jos žodžių lapui nieko neįvyko.
Tada jai teko dar garsiau ištarti burtažodį:
-Mutabis!
Klarisa matė, kaip iš lėtai, lėtai iš lapo išsilanksto nuostabi gulbė.Pirmakursė net nustebo,pamačius, kaip gerai jos burtais suveikė.
-Oho,-tyliai nustebusi ištarė megaitė.
Ji ilgai žiūrėjo į savo kūrinį, stebėjo jį, nors jis nieko nedarė, bet ji vis kažko norėjo kito.
-Reparo!-sušuko ir lapas pasidarė toks koks buvo(gulbė išnyko).
Klarisa pagalvojo apie gražų, gražų drugelį ir ištarė:
-Mutabis-ir po jos ištarto burtažodžio lapas pasidarė drugelis...
"Your naked body should only belong to those who fall in love with your naked soul." -Charlie Chaplin