0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • ***
  • 175
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #210 Prieš 1 metus »
Gal jau galima pabaigti verkti ir gyventi toliau? Tokios sudėtingos situacijos Brendano visiškai neviliojo. Eidamas susitikti su Sakura viską įsivaizdavo visiškai ne taip. Gerai, tebūnie. Ji turėjo draugą ir tai pasakė. Puiku. Na, ne puiku, nes nieko čia puikaus. Bet tai jau praeitas etapas. Kodėl reikia toliau verkti ir stovėti vietoje? Jiems būtina išsiaiškinti, kas bus dabar. Ar Brendanas norėtų toliau bendrauti? Tiesą sakant, taip, nors tą pripažinti buvo šiek tiek kvaila. O Sakura?
Ji, deja, sprendimą perleido vyriškiui, kuris tuo visai nebuvo patenkintas. Jis nepratęs prie tokių sudėtingų ir galvoti verčiančių situacijų. Kodėl negali sugalvoti kas nors kitas? Nebūtinai Sakura, bet kad ir ta moteris su krepšiais, kuri nuskubėjo pro šalį. Kodėl būtinai jis? Tarsi būtų maža besiveisiančių Breto dukterų, dabar dar tenka priimti sprendimus.
- Manai, tai priklauso nuo manęs? - po pernelyg ilgos tylos galiausiai prakalbo Brendanas. Žinojo tik norintis laimėti laiko. - Dabar nutarei pasakyti tiesą. Vadinasi, arba tai yra būdas nutraukti bendravimą, arba turėjai kažkokį kitą tikslą. Neslėpsiu - norėčiau ir toliau su tavimi susitikti. Man kartu leisti laiką yra smagu. Bet jeigu tu nenori, neversiu. Esame suaugę žmonės ir galime normaliai nuspręsti, ar ne?
Na, aš tai ne, bet iš tavęs tikiuosi daugiau mintyse pasakė Brendanas ir kiek padvejojęs žengė arčiau Sakuros ir galiausiai ją apkabino.
Po sezono veikėjas bus archyvuojamas.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #211 Prieš 1 metus »
Kurį laiką Brendanas, regis, galvojo. Sakura tyliai laukė verdikto. Galiausiai vyrukas išreiškė norą bendrauti toliau. Baltapūkei tarsi akmuo nuo širdies nusirito.
- Aš taip pat noriu ir toliau su tavimi bendrauti, Brendanai, - tarė Sakura. - Bet... - ji atsiduso. - Bet tai nereiškia, jog aš... Na, jog aš noriu... įsipareigoti. Turiu omenyje, aš nenoriu niekur skubėti. Dabar man... Dabar man išties nelengvas metas. Jeigu tu nori... rimtų santykių. Jeigu tu nori... šeimos.
Levins šiek tiek patylėjo. Nelengva buvo kalbėti. Mintyse lyg aidas dar girdėjosi pasakymas apie dešimt vyrų. Ir kaip ji dabar atrodys siūlydama bendravimą be įsipareigojimų?
- Tiesiog žinok, kad jeigu sutiksi kitą moterį... Tokią, su kuria galėsi sieti savo ateitį... Tai... tiesiog... būk su ja.
Šią akimirką ji ramiai stovėjo Brendano glėby. Pagaliau ji jam pasakė. Pagaliau.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • ***
  • 175
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #212 Prieš 1 metus »
Regis, viskas išsisprendė. Taip, vis dar buvo pikta, kad Sakura juo pasinaudojo (Brendanas artimiausioje ateityje neketino galvoti kitaip), tačiau jie ir toliau kalbėjosi. Jis nepabėgo, nors, tiesą sakant, labiausiai norėjo tą padaryti. Ar bent būtų norėjęs, jeigu nebūtų taip beviltiškai įsikliopinęs šitos jauniklės. Taip, Hogvartsas jam tikrai ne į naudą. Jo amžiuje tarsi jau reikėtų turėti žmoną ir vaikų, bet jis ne tik nesusiranda normalios merginos, bet dar ir pastrigo su jį išnaudojančia mergaičiuke. Bet… mintyse bandė save teisinti profesorius, kai Sakura vėl prakalbo.
Ar jis nori šeimos? Šito nežinojo. Tiksliau, žinojo. Taip, jis norėjo šeimos. Bet ne su šita mergina. Su ja buvo tiesiog smagu leisti laiką. Gal tai reiškia, kad jis yra lygiai toks pat išnaudotojas? Ką gi, atitiko kirvis kotą.
- Manau, galime bendrauti be rimtų įsipareigojimų, - pratarė Brendanas stengdamasis skambėti užtikrintai. - Neplanuoju tau šiandien ar rytoj pirštis. Bet, manau, turime susitarti, kad būsime atviri. Jeigu nebenorėsi manęs matyti, jeigu susirasi normalų ir gerą vyrą, pasakyk, gerai? Pažadu tau tą patį. Ir… Na, jeigu norėsi kažko daugiau, jeigu pajusi, kad nori įsipareigoti, taip pat pasakyk. Ar tinka toks susitarimas?
Po galais, jis tikrai nemokėjo spręsti tokių situacijų. Ir kaip vis įsivelia į visiškas nesąmones?..
Po sezono veikėjas bus archyvuojamas.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 736
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #213 Prieš 1 metus »
Sakurai patiko Brendano atsakymas. Tiesa, galbūt jis - šiek tiek netikėtas. Kodėl jis anksčiau negalėjo pasakyti, kad jiedu gali bendrauti be rimtų įsipareigojimų? Baltapūkė galvojo, jog tai turėjo būti aišku jau ir pirmąjį jų pažinties vakarą.
Tiesą pasakius, abejojo, kad dabar pavyks tai padaryti. Turėti neįpareigojančią draugystę linksmai praleisti laikui, nes... nes jau per daug visko buvo. Kad ir šitas pokalbis. Jis nepriminė pokalbio tų, kurie susitinka tik smagiai praleisti laiko. Be to, ar Sakura vis dar nori tokio laiko? Dabar į šį klausimą atsakyti ji negalėjo.
- Tinka, - sutiko Sakura su viskuo, ką pasakė vyras.
Nors žodžiai, jog ji pasakytų, jei norės įsipareigoti, gąsdino. Vertė galvoti, kad vis dėlto Brendanas to tikisi. Akimirką Levins pagalvojo, kad būtų buvę geriau, jeigu Brendanas būtų išvadinęs ją negražiais žodžiais ir nuėjęs savais keliais.
- Tai ką... Susirašysime.
Galiausiai jiedu atsisveikino ir pasuko į skirtingas puses.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VII kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 112
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #214 Prieš 1 metus »
Velykų atostogos. Kaja kartu su Erka pasiekė Trafalgaro aikštę. Jos nešėsi maišelį su sušiais ir pora buteliukų gėrimų. Šviesiaplaukė labai džiaugėsi dėl to, kad, regis, Erkos ir jos bendravimas atgis.
- Sėdam čia, ant fontano krašto? - pasiūlė Adams ir klestelėjo. - Pala, kokius tu užsisakei? - paklausė, mat per tą džiugesį net neatkreipė į tai dėmesio. - Mano šitie su lašiša ir agurku, - paėmė savo dėžutę, išsiėmė ir kolą. - Ar moki valgyti su šitom lazdelėm?
Aikštėje atmosfera buvo gera. Pilna žmonių ir klegesio.
- Beje, o tikrai pavyko normaliai nusivalyti tą kaką? - sukikeno. - Ką dabar veiki? - surimtėjusi paklausė. - Nežinau, ar kažką... dirbi? Kaip sekasi namuose? Ar tas Timotis ir namie toks keistas? Kiek teko matyti jį su Auriu, labai jau neįprastas vaikas atrodo, - kalbėjo atidarinėdama sušių dėžutę.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 695
  • Lytis: Moteris
  • Religijas ir demonus tiek pat mylinti keistuolė.
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #215 Prieš 1 metus »
  Velykų atostogos. Jos džiugino, Erka nesiginčijo. Per jas gavo šiek tiek atostogų. Tą savaitę. Buvo laiminga, tikrai. Jai jau reikėjo poilsio. Ir dabar jos kartu su Kaja pasiekė Trafalgaro aikštę. Nešėsi sušių, kuriuos ką tik nusipirko sušinėje. Erka pasiėmė rinkinį: 4 su lašiša ir agurku ir dar vieną tokį keturių sušių variantą, kurio nebuvo ragavusi. Su kažkokiais ikrais. Nusprendė, kad dzin, pabandys.
- Žinoma, - nusišypsojo, Kajai pasiūlius sėstis ant fontano krašto. Ir Erka, žinoma, krestelėjo ant jo. Jau norėjo valgyti. Tad išsitraukė dėžutė su sušiais, išsipakavo lazdeles bei atsidarė padažo indelį. Paragavo. Buvo skanu.
- Žinoma, kad moku! - nusišypsojo. - Anksčiau sušius gana valgiau, dabar kiek apstojau. O ką, pamokyti? - paklausė.
  Kajai užsiminus apie tą kaką, Erka pabandė nusišypsoti. Jei čia būtų ne Kaja, būtų didelė tikimybė, kad būtų ne silpnai supykusi, tačiau čia buvo Kaja, tad reikėjo tvardytis.
- Man atrodo, jog taip, - gūžtelėjo pečiais.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VII kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 112
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #216 Prieš 11 mėnesių »
- O, ir pas tave tokių yra, - nudžiugo Kaja, kai pamatė, jog ir Erkos dėžutėje yra sušių su lašiša ir agurku. - Šitie mano mėgstamiausi, - nusišypsojo. - Neee, moku ir aš! - nusijuokė.
Trylikametė paėmė sušį su lazdelėmis ir pamirkė jį į sojų padažą. Po to užkando sušį marinuotu imbieru. Japoninio pipirkrienio nevalgė. Šis mergaitei buvo per daug aštrus.
- O tu mėgsti šitą? - parodė į žalią kauburėlį. - Aš ne. Jeigu valgau, tai visada apsiverkiu, - gūžtelėjo pečiais valgydama antrą sušio gabalėlį.
Erka neatsakė į klausimą apie tai, ką ji šiuo metu veikia. Ir apie tai, kaip jai sekasi namuose. Bei apie Timotį. Dėl to šviesiaplaukė pasijuto nelabai smagiai, tačiau nenorėjo Erkos kamantinėti. Vylėsi, kad gal ji ko nors paklaus Kajos, jei pati nenori pasakotis.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 695
  • Lytis: Moteris
  • Religijas ir demonus tiek pat mylinti keistuolė.
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #217 Prieš 11 mėnesių »
- Yep, man šie irgi patinka, - nusišypsojo. - Žinai, sušiams per daug nesąmonių nereikia! Kuo tradiciškiau, tuo skaniau! - juokėsi. Ak, dabar ši diena tikrai atrodė gera, visos mintys prie tilto staiga kažkur tingo. Erkai tikrai reikėjo su kažkuo pasikalbėti, tai buvo faktas. O leisti laiką su Kaja buvo nuostabu!
  Erka pradėjo valgyti sušius. Tikrai buvo skanu. Tai irgi buvo dalykus, kurio šiandien Erkai tikrai reikėjo. Violetinplaukė suprato, kaip stipriai buvo išalkusi.
- Taip, šis irgi skanus. Toks labai kandantis burną, bet man patinka, - juokėsi. Tačiau apie ką kalbėti toliau, ji nežinojo. Apie save nenorėjo kalbėti, tad reikėjo kuo greičiau paklausinėti ko nors apie Kają, kad ši nepradėtų klausinėti. Jei paklaus, apie ką Erka galvojo ant tilto? Ką ji atsakys? kad kalbėjosi su labai nuostabiu akmeniu? Absurdų absurdas, kitaip to nepavadinsi! - O kaip tau sekasi? - pilna burna paklausė Kajos, pasisukusi į jos pusė. Vieną koją mestelėjo per fontano kraštą, bato galu liesdama vandenį. - Ar kas naujo? Kaip tavo "Instagram" gyvenimas? - nusijuokė. Tai Erkai dar atrodė kiek keista, visiškai neatpažįstama. Juk pati norėjo amžinai likti magijos pasaulyje, kuo mažiau pasinerdama į žiobarišką, juk burtai, magija buvo taip nuostabu! O štai Kaja buvo jos priešingybė, jai pati technologijos. Nieko ypatingo, juk jos tėvai žiobarai, tačiau Erkai tai buvo keista. Ir mergina nieko prieš tai neturėjo, jai tik buvo keista.
  Prie fontano pradėjo rinktis balandžiai, mat atėjo keli vyresnio amžiaus žmonės, pradėję juos lesinti.
- Tik nedrįskit ir vėl! - tyliai, bet piktai, sukandusi dantis išpyškino į jų pusę. Ne, dar vieno pašventinimo jai tikrai nereikėjo. Kad ir kaip ji mėgo gyvūnus, jai reikėjo pailsėti nuo balandžių. - Tavęs neatakuoja balandžiai? Man atrodo, jie mane persekioja! - pasakė tai lyg išsigandusi, aukštai aukštai, lyg dainuotų operoje. Bet, rodos, šįkart balandžiams rūpėjo tik trupiniai, kas buvo geriau. - Jei dar bent vienas balandis pabandys pasikėsinti į mano šukuoseną, prisiekiu, aš pulsiu ant žemės valgyti trupinėlius, kad tik jiems neliktų!
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VII kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 112
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #218 Prieš 11 mėnesių »
Viskas buvo šiek tiek dirbtina. Erka noriai kalbėjo apie sušius, dabar atrodė net linksma. Tai kas jai nutiko? Kas nutiko, jeigu iš pradžių ji buvo liūdna ir jei nenori šnekėtis apie save? Gal turėjo vaikiną, su kuriuo išsiskyrė? Kad ir kaip ten bebūtų, nors trylikmetė ir jautėsi neramiai dėl Erkos, neklausinės.
Laimei, violetinplaukė pradėjo klausinėti apie pačią Kają. Kaja neturėjo paslapčių, todėl nudžiugo gavusi klausimų.
- Ai, net nežinau, - gūžtelėjo pečiais valgydama sušį. - Šiaip visai neblogai, jei ne kai kurių žmonių replikos, - susiraukė.
Ir pajuto, kad vis dėlto ir pati nelabai nori šnekėtis apie instagramą. Tas Styvo komentaras skaudino. Galbūt ir Erką kas nors įžeidė? Bet dėl ko galėtų? Ji tokia graži.
- Šiandien nusipirkau tris kvepalus, ant kurių pasirašė influencerė, kuri tuos kvepalus sukūrė. Žinai, gal nori vienų? - paklausė ir padavė maišelį su dėžutėmis, kuriose gulėjo kvapnūs buteliukai. - Jie visi iš saldesnių, bet gal kurie nors patiks, - nusišypsojo. - Pauostyk.
Iš tiesų šią akimirką daug paprasčiau buvo ką nors veikti, kažkuo dalintis, o ne kalbėtis rimtomis temomis.
Kaja pradėjo juoktis, kai aplink prisirinko balandžių.
- Manęs lyg ne, - atsakė. - Gal kuris nors labai norėtų tapti tavo augintiniu. Jaučia, kad būtų gyvenimas geras pas tave, o pas mane numirotų, - prunkštelėjo. - Kaip laikosi tavo knisius ir kiti gyvūnai? - pasidomėjo.
Kaja numetė ant žemės kelis ryžius, tačiau nei vienas balandis bent kol kas nepriskrido ir nesulesė jų. Regis, jiems labiau rūpėjo batonas, kuriuo buvo vaišinami vyresnių žmonių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 695
  • Lytis: Moteris
  • Religijas ir demonus tiek pat mylinti keistuolė.
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #219 Prieš 10 mėnesių »
  Erkai akyse pasidarė šviesiau, leisti laiką su Kaja tikrai buvo smagu, tai buvo faktas. Sušiai buvo skanūs, balandžiai jos apdergti nebenorėjo, kas gi gali būti geriau?
- Žmonės baisūs padarai, baisūs... - atsiduso, nors nebuvo tikra, apie ką dabar kalbėjo, kuriuos žmones turėjo omenyje. Kartais taip galvodavo apie save, kartais apie nepažįstamus žmones, kurie atrodė taip toli, nepriklausantys jos gyvenimui, jame neegzistuojantys.
  Kajai prakalbus apie kvepalus, Erka gūžtelėjo pečiais. Apie šiuos ji nieko neišmanė, o ir influencerių nežinojo, tad, kad ir kokį vardą kaja bepaminėtų, šis jai nieko nesakytų.
- Gerai, - šyptelėjo, kalbai pasisukus apie gyvūnus. Šia tema ji galėjo kalbėti amžinai. - Rodos, visi dar gyvi, kiek žinau, - nusijuokė.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VII kursas
  • *
  • 541
  • Taškai: 112
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #220 Prieš 10 mėnesių »
Kaja sakė sau, jog tikrai neklausinės. Ji savo žodžio laikėsi. Buvo akivaizdu, kad Erka nenori pasakotis, tačiau žodžiai apie tai, kad žmonės yra baisūs padarai, privertė sunerimti dar labiau. Galbūt kas nors rimtai nuskriaudė violetinplaukę? Gal nutiko kažkas daug baisiau nei skyrybos su vaikinu?
Erkos nelabai domino ir kvepalai. Na, ką padarysi. Deja, bet šiuo metu Adams daugiau neturėjo ką draugei duoti. Tiesa, gal ir buvo apmaudu, jog mergina nenorėjo pauostyti kvepalų, tačiau juk ne visiems kvepalai apskritai patinka, ar ne? Galbūt Erka jų nemėgsta.
Gaila, bet ir apie gyvūnus, regis, Erka neturėjo didelio noro šnekėtis. Tad nežinodama, ką daugiau sakyti, Kaja pabaigė valgyti sušius tyloje. Galvojo dar pasiūlyti Erkai kur nors pasivaikščioti, o gal net pasikviesti į svečius, tačiau suprato, kad šiandien tikriausiai neverta to daryti, nes ji nelabai leidžiasi į kalbas, o mergaitė jau nebeišmano, kaip ją prakalbinti.
- Buvo labai smagu tave pamatyti, - šyptelėjo. - Bet man jau metas keliauti namo.
Šviesiaplaukė atsisveikino ir nuėjo savais keliais. Kad ir kokia Erka šiandien buvo nešneki, bet Kaja džiaugėsi ją susitikusi. Pagaliau baigėsi ta sudėtingas nebendravimas, vyravęs po Kalėdų.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 695
  • Lytis: Moteris
  • Religijas ir demonus tiek pat mylinti keistuolė.
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #221 Prieš 9 mėnesius »
   Kažkaip šiandien Erka neturėjo ką pasakyti. Nors ir Kają pažinojo pakankamai gerai ir, rodės, žinojo apie ką ji norėtų kalbėti, tačiau savęs įstumti į pragarą, kuriame reikėtų klausytis apie influencerius ji nenorėjo, taigi nieko daugiau ir nesakė. Tuo labiau, Erkai pasirodė, kad ir Kaja nebaisiai nori plepėti, taigi ji nusprendė geriau jau patylėti.
  Ji pabaigė valgyti sušius. Buvo tikrai skanu, tas buvo tiesa. Tačiau tada Kaja pasakė, kad jai jau reikia eiti.
- Gerai, buvo smagu pasimatyti, - šyptelėjo šviesiaplaukei.
  Palaukusi kol ji nueis, violetinplaukė pabaigė valgyti sušius, o tada, apsidairiusi, nupėdino savo keliais. Jau pavargo, norėjo grįžti namo. Tad mergina, narstydama Londono gatveles, paliko aikštę - sušiai buvo skanūs, buvo bent kažkiek smagu, bet jau tikrai norėjosi namo.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 242
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #222 Prieš 3 mėnesius »
Linėja ėmė svarstyti apie tai, jog jai reikėtų kažkur keliauti. Gyventi į kokią nors kitą šalį. Gal net tolimesnę.
Nors čia, Anglijoje, ji turi mėgiamus darbus, šiuo metu yra juose gerai įsitvirtinusi, konkretūs senoliai jos laukia, kai ji savanoriauja, bet mintys apie Aurį vis labiau ir labiau neduoda ramybės.
Žinoma, neduos ir kitur. Ar kitaip buvo tuos vienuolika metų? Bet dabar, kai jie abu yra netoli vienas kito, kai ji žino, kad bet kurią akimirką gali jį susitikti gatvėje, mergina tiesiog baigia išprotėti. Negali būti nei su juo, nei be jo.
Jis jai ir neberašė, kaip ir pažadėjo, kai susitiko tame restorane. Ir ji nerašė. Tačiau nesusisiekusi ištvėrė neilgai, daugiau nei mėnesį.
Valentino diena. Kokia banalybė. Bet šiais metais ši diena stipriai paveikė rudaplaukę. Visa ta pompastika aplink, visos laidos radijuje apie meilę, dainos, palubėje skraidančios širdelės, bendradarbių pasakojimai, kaip romantiškai jie praleido tą dieną...
Linėja sėdėjo darbe kaip zombis, delne sukiojo Kristoferio žiedą, kurį vėl pradėjo nešioti. Ak, ar ji padarė klaidą? Galbūt reikėjo už jo tekėti. Bet... bet Kristoferis geras. Ar jis nusipelnė, jog Linėja būtų jo žmona, bet mylėtų kitą?
Buvo praėjusios kelios dienos po Valentino, mergina vaikščiojo Londone. Įžengusi į Trafalgaro aikštę pamatė, kad joje vyksta mugė. Nutarė pasidairyti. Vos priėjusi pirmą palapinę pamatė pabaisiukus. Jie, žinoma, buvo žiobariški, tačiau labai priminė jos ir Aurio paauglystėje transfigūruotus amūriukus.
Ir taip, tada buvo Valentino diena, o jiedu iš tos dienos išsidirbinėjo ir prisidirbo, dienos gale turėjo likti valyti kavinukės. Tada pirmąkart pasibučiavo.
Kodėl viskas primena Aurį? Linėja nebe paauglė, privalo susitvarkyti su savo jausmais. Tikrai geriausia bus išvykti iš šalies ir pradėti gyvenimą kitur. Galbūt pasiimti ir tėtį. Tik mamos kapas, tik jis trauks į Jungtinę Karalystę.
Linėja galvojo viena, bet darė kita. Nei pati nesusivokė, kaip nuėjo už kampo ir pasiuntė Auriui gynėją, kad jeigu jis gali, dabar atvyktų į Trafalgaro aikštę.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2324
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #223 Prieš 3 mėnesius »
Auris laiką leido su vaikais. Kaip ir žadėjo sau stengėsi užsiversti veiklomis, darbais. Kuo tik nori, kad negalvotų. Apie Linėją, apie mamą. Apie nieką, kas žeidė.
Nenorėjo sukti galvos apie tai, kas dėjosi ar dedasi Tarp Nėjos ir Aarono. Nerimo ar jis tikrai nieko jai blogo nepadarys. O kaip sunku buvo nerašyti Linėjai laiškų, nes norėjo apie ką nors papasakoti arba ją pamatyti. Bet ne. Jis negalėjo daugiau kištis į merginos gyvenimą. Jau pridirbo tiek, kad daugiau nereikia. O tada ji pasakė, kad nori, jog jis ją paliktų ramybėje. Reikėjo tokius norus gerbti.
Deja naktimis lengva nebūdavo. Jei neužmigdavo, o jį juk visada kamavo nemiga, net jei ir pavargdavo. Imdavo galvoti apie tai. Jei užmigdavo sapnuodavo klaikius košmarus arba Linėją. Tiesiog siaubinga.
Tuo tarpu, kai gavo jos gynėją sėdėjo bibliotekoje su vaikais. Trečiakursių būreliu. Viena mergaitė baigė piešti jam ant veido vienaragį su tam skirtais dažais. Kitas berniukas uždėjo vienaragio kepurę. Jis pralaimėjo protmūšį, kuriame klausimai buvo apie herbologiją. Ir dabar turėjo toks pasirodyti didžiojoje salėje per pietus ir vakarienę. Bet tada gavo gynėją ir pagalvojo, kad nutiko kas nors negero. Ko gi dar ji galėtų jį taip skubiai kviesti. Aaronas, jau jo darbas. O gal Dolohovai. Nusikratęs vaikų nusiplėšė nuo galvos vienaragio kepurę ir pavertęs ją nešykle nusidangino į reikiamą vietą.
- Kas atsitiko? - Paklausė dairydamasis aplinkui. Girdėjo, kad tolumoje šurmuliuoja žmonės.
- Kur jie yra? - Galvoje turėjo Dolohovus ar dar ką nors panašaus. Į lauką ištrūko be striukės, nes nenorėjo gaišti laiko bėgant į kabinetą jos vilktis. Net veido nenusiplovė. Bet koks skirtumas. Kol kas priešų niekur nematė.
- Ar tu sveika? - Atrodė ji normaliai. Bet visgi iš kur jam žinoti.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 242
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #224 Prieš 3 mėnesius »
Ką dabar daryti? Pabėgti? Žinoma, kad ne. Bet Linėja pasielgė labai blogai. Beliko tiesiog laukti. Ką jam pasakys? Kad pasiilgo? Kad myli?
Auris netruko ilgai. Pasirodė aikštėje be striukės ir išpaišytu veidu. Galbūt ji turėtų juoktis, bet juokinga nebuvo, mat suprato atitraukusi raudonplaukį nuo veiklos su vaikais. Ar tai neišgąsdins Timočio, neišgąsdins Eion? Auris pamanė, kad Linėjai kažkas atsitiko.
- Kas tokie? - paklausė ir apsidairė. - Nieko neatsitiko, Auri... Aš sveika. Atsiprašau, kad tave iškviečiau taip netikėtai, pasielgiau neapgalvotai...
Ji buvo labai pasiilgusi vyruko. Žiūrėjo į jį. Vis tik žvelgiant į išpaišytą veidą lūpose atsirado šypsnis.
- Ar tu vienaragis? - paklausė. - Sušalsi...
Priėjo arti ir uždėjo rankas ant tvirtų pečių. Norėjo sušildyti, prisiglausti, bet nedrįso to padaryti.