0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Mišelė Streikers

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Švilpė pajuto,kaip  Junko trūktelėjo jos drabužių medžiagą. Antrakursė suprato,ko nori iš jos. Klastuolė skubiais žingsniais nužingsniavo iš pastato,kur jos buvo , į alėją. Mišelė nieko nesakiusi nudūmė paskui bendrakeleivę.
Vos kai už meraitės nugaros užsitrenkė sunkios durys, akistaton ji susidūrė su žiobarų minia. Švilpė sutriko,nes pametė iš akių klastuolę. Perpilta šlato vandens mergaitė skubiai pradėjo dairytis Junko. Mergaitę sukaustė baimė . Tarp žmonių,kurie nemokėjo burti,jų vaikai bėgiojo,krėtė išdaigas suaugusiems. Pastarieji nesuisilaikę išdaiginkus palydėdavo keiksmais....
Mišelė į tai atreipė dėmesį. Ir nusivylė. Tarp žiobarų vaikų  pastebėjo Junko,kuri nesulėtino savo tempo. Galbūt net bepastebėjo ,kad Mišelė atsliko. Švilpė nieko nelaukiusi pradėjo  brautis pro žmones, stengdamasi pasivyti klastuolę. Tačiau tai buvo sunku.  Ypač kai pastarieji kokius nors pirkinius nešasi. Tada jiems visiškai vienodai, kad partrenks ar sumindys dvylikmetę Mišelę. Švilpė  visa įsitempusi,lėkė link Junko,bet kai pasiekė klastuolę, pamatė  dar nematytą mergaitę. Mišelė sumišo. Nepažystamoji klausiančiai dirstelėjo į antrakursę. Švilpė lyg užsiūta burna atšoko ir nudūmė priešingon pusėn. Tik vėliau susivokė,kad tenai buvo žiobarė.
Netekusi vilties susirasti Junko ir uždususi Mišelė sustojo. Ji stovėjo parduotuvių alėjos pabaigoje, šalia tamsaus,baugaus miškelio. Nusivylusi mergaitė atsisėdo ant akmenimis išklotos žemės. Mišelė buvo nusiminusi,sukrėsta ir netekusi vilties. Ko švilpė netroško,net košmaruose nesapnavo,šiandien įvyko, o tai -baisiausia. Kaip  ji pasiteisins profesoriu? Visiems kitiems? Užsimąsčiusi Mišelė atsirėmė į kažką apvalaus ir kieto. Nustebusi antrakursė pakilo. Tai tikrai ne medis.-pagalvojo ši. Kai atsisuko,vos nešūktelėjo iš laimės. Prieš ją, įkastas stovėjo stendas!  Tas pats ,kurio ieškojo kartu su Junko!
-Junko! JUNKO, AŠ RADAU STENDĄ! -riktelėjo Mišelė.- STENDAS, JIS ČIA! -džiaugėsi švilpė.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Kavinukė, kita, dar kita.. Gal jos netyčia buvo toje dalyje, kuriame tik gyvavo ir visų skrandžius (aišku, kartu ir pinigines) kvapu gundė įvairaus tipo maistas? Susiraukė, pagaliau supratusi, iš kur atsirado visas tas įkyriai nosin lendantis kvapas, ir kodėl čia buvo tiek daug žmonių - tikriausiai visi pirkėjai iš kitų pusių ar aukštų, ar tai parduotuvikių dabar rinkosi čia, kad storinti save, kartu lengvinant piniginę.                                                         
Galbūt ir tai, kad taip nervinosi dėl šitų visų - maisto kvapo, žmonių kiekio, pačios pamokos tikslo ir dar devynių begalių dalykų, daug vėliau suprato, kad energingosios švilpės niekur neregėti - vos tą supratusi kaip iš niekur išdygusi uola sustabdė savą kūną, pajusdama, kaip iškart į ją buvo atsitrenkiama. Supanikavo, per drebantį balselį išleisdama kelis atsiprašymus beveidžiui nepažįstamam žmogui, kuris per jos staigų sustojimą į ją įvarė - šiam nužingsniavus, dar pasiliko kelias sekundes sau kad apraminti drebančią širdį, ir pradėjo dairytis Mišelės.
Aišku, prieš nueidama viena priekin Junko manė, kad iškarto bus pastebėta - ilgi, į dvi uodegas surišti plaukai ir didžiulis raudonas šalikas ją kiek išskyrė iš minios, tačiau tik pradėjus dairytis suprato, kokia buvo buka taip manyti, galų gale, čia buvo tiek daug žmonių, kelios merginos iš nugaros net ir atrodė kaip ji pati! Bet kažkiek ir buvo gerai, tiesa?! Jeigu švilpė pradingo, tada klastuolė galėjo eiti kur pati, naudodama "atleiskit, profesoriau, pamečiau savo porininkę" ar tai "atleisk, niekur nežinojau, kur tavęs ieškoti" kaip pasiteisinimą tolimesniems veiksmams.. Ir aišku, bet tai buvo ganėtinai neįmanoma, tikriausiai tebūtų išsirinkusi kokį tamsesnį tarpelį ar ką, kur tas likusias tris valandas prasėdėtų nesijudindama..
Kaip gyvenanti pasikartojančių veiksmų virtinėje, mergina aiškiai krūptelėjo, net kiek pašoko į orą kartu su garsiai nuaidėjusiu jos vardu - apsidairė aplink, sekdama žmonių veidus - visi jie spoksojo į niekur atsiradusio garsesnio už jų keliamą triukšmą šaltinį, kuris tikriausiai - ne, užtikrintai - ir buvo Mišelė. Sumedėjusiomis kojomis ėmė kėblinti prie merginos, galų gale, jeigu neateis, galbūt savo rėkiamą vardą išgirs dar trilijonus kartų, o ko jau ko, bet to nenorėjo. Galiausiai kaip išmestas pinigas iškritusi iš minios, stengdamasi nekreipti dėmesio į tai, kad dar kelios personos jos judesius  prie triukšmą kėlusios merginos susidomėjusiai sekė, prisiartino prie kitos antrakursės, nedrąsiai pamodama ranka.                               
-A-aš irgi ėjau l-link čia, ga-galbūt netyčia prasilenkėm?- murmtelėjo, iškarto nusisukdama į stendą ir akimis greitai visą permesdama - neužtruko nė pusę minutės, kai pirštu bakstelėjo į vieną vietą, kitu pirštu paliesdama ir kitą, esančią ganėtinai šalia.- Š-štai čia, sendaikčių parduotuvėlė, ganėtinai netoli, bet reiks paėjėti tikriausiai kelioliką minučių.. Bet ne-netoli yra ledo arena, tai gal norėtum nueiti ir ten? L-laiko vistiek dar turim užtektinai..                   
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Ginta pagyrė Gvendolinos mintį. Taip pat norėjo užeiti į knygyną kartu. Grifiukė linksmai plepėjo kaip senai buvo knygyne, kad Hogvartse greitai bėga laikas ir panašiai, o Gvendolina linksėjo galva kai jos klausėsi.
Atėjusios į knygyną jos perėjo pora lentynų ir Ginta puolė prie tamsiai žalios storos knygos. Minėjo, jog jai labai patinka šios knygos autorė, kuri pasirodo yra ragana. Gvendolina šiek tiek nustebo ir tuomet pati išsirinko pora knygų. Viena knygą buvo mokomoji kita nuotykių. Taip buvo parašyta ant viršelių. Klastuolė nekantravo jas nusipirkti ir įsidėti į savo nedidelę kuprinę. Abi nuėjo ir nusipirko knygas už jas sumokėjo 16 svarų su centais.
Kitoje pusėje knygyno pilna vaikų mirguliavo saldainių krautuvėlė. Mergaitės patraukė tiesiai ten. Gvendolina patraukė prie mažų šokolado plytelių, iš paskos per vaikų mišrainę sekė Ginta.
- Ar šitie skanūs? Esi ragavusi? Mano broliui patiktų? - kiek pakėlusi balsą, kad Ginta gerai girdėtų paklausė Gvendolina.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Gvendolina Linder »

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Švilpiukė atsiradusi Londone apsidairė ir pamatė daug žmonių. Ji seniau gyveno žiobariškajame pasaulyje, bet Hogvartsas ją kaip reikiant pakeitė. Dabar jai atrodė, kad čia neišbūtų nė valandos arba bent jau sulauktų daug žvilgsnių, nes kažkuo išsiskirtų. Mergaitė apžvelgė save nedideliame veidrodyje ant sienos ir pamatė mergaitę su stora striuke ir pirštinėmis, ji nusitempė nuo savęs pirštines ir įsikišo į striukės gilias kišenes, o striukę prasisegė.
Alisa akimis surado savo porininkę užduočiai ir greitu žingsniu nuėjo prie jos. Švilpiukė mintimis jau galvojo ką pirks. Galbūt užeiti į kavinukę? , o gal į papuošalų parduotuvę?Labai būtų skanu paragauti sausainių iš kepyklėlės., o gal tiesiog nusipirkti kokių nors dovanų bendraklasiams ar mokytojams?- Švilpiukei sukosi visokios mintys galvoje. Tada prisiminė, kad stovi šalia savo porininkės:
-Tai ką tu pirksi?- paklausė Alisa.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
- Gerai, kad nesilaikau dietos,- nusijuokė Ginta,- nes tikrai neatsilaikyčiau prieš tiek saldainių. O taip. Šitie labai skanūs, ragavau dar pirmam kurse,- atsakė Tauškalė išgirdusi klausimą,- o kiek tavo broliui metų? Manau turėtų patikti.
Ginta pasiėmė netoliese esantį maišelį ir įsibėrė šiek tiek arbūzinių guminukų.
- Na, jau išsirinkai? Eime prie kasos.
Mergaitės prie kasos išstovėjo rodos ištisą valandą. Šioje saldainių parduotuvėlėje buvo labai daug vaikų, todėl susidarė tikrai nemaža eilė. Bet pagaliau priėjusi prie pardavėjos Tauškalė davė jai 1.29 svaro.
- Mums liko 81 svarai ir 1 pensas. Taigi dar galime nueiti pažiūrėti filmą ar spektaklį. Ką manai? Gal koks vyksta? Na, o jeigu nebus filmo tai gal kur nors kitur paslankiosim?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Ginta Tauškalė »

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
Ginta atsakydama pajuokavo ir Gvendolina nusijuokė.
- Mano brolis yra mano dvynys tai esame vienodo amžiaus jam taip pat 11 metų.
Tuomet abi išsirinkusios saldainius patraukė link kasos prie kuri buvo tokia ilga vaikų eilė, kad rodėsi išlaukusios visus 100 metų jos pagaliau Susimokėjo ir patraukė prie kino salių. Matėsi, kad Ginta yra buvusi ir kine. Ji priėjo prie kasininkės ir paklausė į kokius filmus yra bilietų, tačiau joms teko nusivilti nes bilietų jau buvo, tačiau filmas jau buvo prasidėjęs.
- Žinai aš labiau norėčiau į spektaklį. - optimistiškai tarė Gvendolina. -Kiną aš žinau ir tai smagu, tačiau nesu buvusi žiobarų spektaklyje.
Grifiukė rodos kaip ir sutinka, tačiau abejoja ar vis dėl to rinktis spektaklį ar kiną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Gvendolina Linder »

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Nuėjus prie kino teatro kasos kasininkė pasakė, kad filmas jau prasidėjęs.
- Taip. Gal nueikime į spektaklį. Aš paskutinį kartą jame buvau vos ketverių. Tau turėtų patikti. O pas jus vyksta koks spektaklis?- paklausė Ginta kasininkę. Ji atsakė, kad už dešimt minučių prasidės spektaklis apie mergaitė kuri gyveno vaikų namuose,- Puiku, ką manai?- užklausė Gvendoliną. Kiek kainuoja bilietas?
Pardavėjai atsakius, kad už abi bus 8.6 svaro. Ginta padavusi pinigus tarė klastuolei:
- Jau eime į vidų?
Jai pritarus Ginta įžengė vidun. Čia galėjo nusipirkti gėrimų. Tad mergaitės ir nusipirko po buteliuką limonado.
- Visai geros vietos, ar ne?- tarė Ginta išvydusi kur sėdės,- viskas puikiai matosi.
Mergaitėms atsisėdus ne už ilgo prasidėjo ir pats spektaklis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Ginta Tauškalė »

*

Mišelė Streikers

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Sutrikusi Mišelė pakėlė antakį.Man nors padėkosi,kad suradau stendą,nors ir pasimečiau? Ar klastuolius mokino padėkoti? Ar turite nors jausmų,be melavimo ? -piktinosi mergaitė. Prisiminusi,kaip klastuolė atėjo prie stendo.
Tad švilpė nusprendė,kad niekada nesulauks padėkos  ar ko nors panašaus iš Junko.  Tačiau dėl to nesuko sau galvos.Apseisiu šiai dienai.-pagalvojo mergaitė. Kai klastuolė paminėjo ledo areną, Mišelė šyptelėjo.
- Tavo tiesa,kad laiko turime užtektinai. Tai kodėl gi ne? Einam,-mostelėjo ranka ši.
Švilpė paskutinį sykį pažvelgiusi į stendą, stengdamasi įsiminti kelią, iki pat ledo arenos ir sendaikčių parduotuvės,bei pasitikrinti ar Junko eina kartu.
Dėl šventos ramybės.-pamąstė Mišelė. Ir prasidėjo keliolikos minučių kelionė,kuri  nebus vargas, šiai mergaitei.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Su tokiu pačiu sutrikimu, lyg koks klounas imituodama mergaitę priešais, sužiūro į ją su pilnu nesupratimu - kodėl atrodė, kad buvo ar tai teisiama, ar tai peikiama, ar tai tiesiog pašlovinta kito  neigiamomis mintimis apie ją? Vos susilaikė neišleidusi spigaus "A-aš at-atsiprašau!!" klyksmo, kurį būtų sekę praleidimas likusį apsipirkimo laiką žiūrėjimas sau į kojas, bet kažkaip atsispyrė pagundai, ne - instinktyviems veiksmams, kurie bandė ją užimti. Smarkiai prikando apatinę lūpą, tikriausiai net atliko ir dar kelias minutes regimos dantų žymės - nenorėjo dar labiau žemintis, elgtis, kaip mažas baikštus vaikigalis, bet kitaip net neišėjo - galiausiai atsuko Mišelei nugarą, pati kūnu atsisukdama į joms reikiamą eiti kryptį.
-Eime,- tarstelėjo, laukdama, kol švilpė pradės eiti, tada sekdama paskui ją, atsilikdama tai žingsniu ar dvejais.- Galim, manau.. Mh, taip - sendaikčių parduotuvė yra arčiau, tad praeisim ją p-pirmą.. Kaip ma-manai, gal verčiau reiktų užsukti ten, nes.., manau.., galbūt.. po ledo arenos būsime kiek išvargusios? Ir nenorėsim visko taip apžiūrėt,- tyliu balsu ir tolimiau tęsė, stengdamasi kartu ir žiūrėti kur eina - tai yra, neatsitrenkti į nepažįstamuosius ar neužkliūti už kokio tik jos kojoms regimo dalyko. Drauge tai buvo ir pagalbinis veiksmas Mišelei, visas tas slopus, bet vistiek aiškiai jos turėtas girdėti kalbėjimas, pranešantis, kad ji vis dar buvo šalimais, šį kartą nenuklysdama viena nuo kitos.
Galiausiai sustojo priešais parduotuvę, kuri vien rėkė, na, šiokiu tokiu senoviškumu ar tuo, kad dauguma daiktų nebuvo pilnai nauji ar modernūs- vien jau iš durų, vedančių į patalpą ėjo suprasti, kas rasis viduje. Įsitikinus, kad Mišelė niekur nepranyko, lengvu galvos judesiu klausiamai parodė į parduotuvę, netrukus ir gestą išreikšdama žodžiais:
-Tai.. E-einam čia pirma, a-ar kaip.?- kiek apsidairė aplink, netrukus raudonu pirštu bakstelėdama į   kitą gatvės pusę,- A-ar ledo arenon pirmiau, tada atsitempti či-čia atgalios?
Nuleido ranką, kartu nusvarindama ir pirštą, kuriuo bakstelėjo į reikiamą pusę - ranka kaip slidi gyvatė atsidūrė ant pačios Junko kaklo, ir vieni pirštai, imituojantis visokio tipo vijus apsivijo aplink šį, kol keli kiti pasiliko su peties jutimo pirštų galiukais. Kitais žodžiais, nepatogi poza, aiškiai parodanti pačios klastuolės nesmagų ją supantį jausmą  aiškiai buvo rodoma šios kūno kalba, kol rudos akys spoksojo į tą patį nereikalingai užsidėtą sijoną, laukiant švilpės apsisprendimo ką daryti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Junko Enoshima »
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Mišelė Streikers

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Mišelė koja kojon žingsniavo šalia Junkos.  Mat pastaroji vos pradėjus eiti, atsiliko keliais žingsniais. Švilpės pyktis seniausiai buvo išblėsęs. Kaip rūkas rytą. Mergaitė smalsiai darydamasi stebėjo aplinkinias parduorduotuves,žmones. Pastaruosius gaubė triukšmas,linksma,kartais baugi atmosfera. Panašiai kaip ir Mišelę ir Junko.
-Žinoma,-draugiškai atsakė švilpukė.-Juk po ledo arenos, sunkiai nusliūkinsime pas profesorių ir kitus mokinius.-sutiko ši, eidama toliau.
Parduotuvių dizainas keitėsi kas minutę. Kiekviena išsiskyrė savo spalvomis,išvaizda,bet labiausiai sendaikčių parduotuvėlė. Ją iš kart pastebėjo Mišelė, prieš bendražygės sustojimą.
 Švilpė atsiduso. Dabar vėl teks apsispręsti.
- Neilgai pabūsime toj parduotuvėj. Gerai? -pasiteiravo mergaitė.
Mišelė juto,kad Junko atsakys  teigiamai. Bet nejučiom prisiminė bendrakursės klausimą ir kūno kalbą,kuri kalbėjo ,kad jai nesmagu.
-Bet jei nenori, gali manęs palaukti. Aš greitai.-patikino ši.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
Lėtai pritariamai linktelėjo, mintyse bandydama dėlioti apytikslį visko laiką - sendaikčiuose pasibus daugiausiai iki kokio pusvalandžio, ledo arenoje gal iki valandos.. Nori nenori, kažkur dar turės praleisti likusią valandėlę, gal kokioje kavinėje ar tai knygyne, kur nereiktų daug judėti ir būtų galima labiau pasiilsėti - nusprendusi geriau vėliau pasiklausti dėl to, ar tarstelėti tokią idėją, jeigu šalimais pasitaikys viena tokių parduotuvių.
-K-ką?! N-ne, einam drauge, kur tau..- greitai pratarė, ranka neigiamai į Mišelės klausimą pamosuodama. Stengdamasi išsilaisvinti iš nepatogumo - kuris atėjo vien dėl to, kad tik dabar pilnai Junko kažkas trinktelėjo suvokimo žaibu, pranešančiu, kad turės leisti profesoriaus pinigus saviems norams - mergina pirmoji pravėrė duris, įstumdama kūną į kiek senovišką patalpą.
Iškarto nosį apėmė keistas, neapsakomas kvapas, prieštaraujantis pats sau - kažkas senoviško, kaip nemalonus senų senelio ar senelės daiktų kvapas, kartu susimaišęs su mistika ir paslaptimis, bei visa senove - vertė apsivemti, bet kartu ir norėt į jį pasinerti. Stengdamasi neužkliudyti pačioje pradžioje išdėliotų visokių stalų, lovų, sofų ir panašių dalykų kampų, Junko susikryžiavo rankas sau už nugaros, paslėpdama jas po kuprine, akies krašteliu dirstelėdama į Mišelę.
-Tai.. A-ar yra kas specifinio, ko norėtum?- lengvu, kiek prislopintu balseliu tarstelėjo, pakeltomis akimis dairydamasi į sukabintus paveikslus - aišku, pastarieji buvo didžiuliai ir aiškiai per brangūs, tačiau kažkas juose buvo itin gražaus ir traukiančio akį. Kiek žiūrėjo, kitų žmonių be jos ir Mišelės čia nebuvo, kas ir vėl vertė sugrįžti keistam nejaukumo jausmui.
Lengvu, lėtu žingsniu praėjusi pro visus baldus ir milžiniškus dailės kūrinius, atsidūrė kiek mažesnėje patalpoje, kur vyravo ir akį traukė visokie mažesni menkniekiai. Lengvu judesiu perbraukė per visai mielą suniuko statulėlę, visai susidomėdama tokia pat maža, rodos, į kelionę norinčio traukti vėžlio figūrėlę.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Mergaitės nusprendė eiti į spektaklį. Ginta nupirko bilietus už kuriuos sumokėjo 8.6 svaro. Tuomet nusipirkusios ir buteliuką limonado susirado savo vietas salėje. Vietos buvo puikios joks žiobaras neužstojo vaizdo ir viskas gerai matėsi. Gvendolina žavėjosi spektakliu. Jai buvo labai įdomu. Nors ir vaidinama liūdna istorija Gvendolina šypsojosi, kad gali tai stebėti. Spektaklio metu draugės šiek tiek susižvalgydavo, bet neplepėjo nes abi buvo įsitraukusios į veiksmą. Taip jos tylėjo iki spektaklio pabaigos kai užsidegė salės šviesos. Tuomet patraukė prie netoli esančių suoliukų aptarti ką veiks toliau ir panašiai.
- Buvo nuostabu ar ne? - atsiduso Gvendolina. - Tėvams būtinai pasakysiu jog kada nors tūrėtų pažiūrėti žiobarų spektaklius.
Gvendolina stebėjo Gintą ir laukė pritarimo.

*

Mišelė Streikers

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
Mišelė šiek tiek sutriko,dėl Junkos energingumo. Tačiau nieko nesakė. Vos įžengusi į parduotuvę,švilpę aplankė skaudi nostalgija. Į ją,liūdnais ir abejingais žvilgsniais žvelgė seni daiktai,išmesti kvailų žmonių.Juk tai mūsų istorija! -norėjo sušukti mergaitė. Ar jie susipas, kad naikina save pačius? Naikina savo egzistavimo pėdsakus? Vargu,nes jiems  šie  nepaprasti daiktai,esantys parduotuvėje, yra tik paprasti ,niekam nereikalingi sendaikčiai, tik užimantys vietą kambariuose. -Taip galvodama ,Mišelė vaikčiojo tarp  meno kūrinių. Tik pradingus Junko pro kitas duris, švilpė pastebėjo mažesnę patalpą. Nusekusi bendražygę, antrakursė buvo maloniai nustebinta. Maži,mediniai,iš akmens,metalo ar kitokių medžiagų pagaminti gražūs menkmiekiai. Štai žiūrėk, mini gegučių laikrodžiai, kairėj, medinis, žaliai nudažytas kraitis, papuoštas geltonais ornamentais. Ant lentynų išdėlioti maži, kartais Junko galvos dydžio gyvūnėliais,paukščiais. Švilpė pasijuto kaip rojuje. Neskubėdama priėjo prie savo pačios delno dydžio medinės elnio statulėlės,kuri stovėjo ,lyg kareivė ,laukdama savo išlaukto pirkėjo, ant apatinės lentynėlės. Mišelė atsargiai paėmė dirbinį. Tamsiai rudai lakuotas, išdrožinėtas kiekvienas kailio lopinėlis,kanopėlės, akys ir ragai iš gintaro,kuris apkaustytas žalvariu-tikras,geras dailidės  darbas. Švilpė susižavėjo. Ji su šypsena pažvelgė į Junko,kurios žvilgsnis užstrigo ant vėžlio figūrėlės. Nieko nesakiusi nužingsniavo į kitą patalpą susimokėti. Šį kartą teko ilgokai paplušėti ieškant susirasti pardavėją. Mat šis arba ši tarsi įkrito į vandenį. Tik po gerų penkiolikos minučių, Mišelė pastebėjo seną,sidabriniais plaukais bei raukšlėmis apsidabinusią moteriškią. Pasisveikinusi su senute, antrakursė susimokėjo už elnio figūrėlę,kuri nepigiai atsėjo švilpės pinigams,kuriuos davė žiobarotyros dėstytojas. Viliuosi pinigų už teks iki pat susitikimo su profesoriumi
.
-pamąstė Mišelė,eidama su savo pirkiniu link Junko,kuri pasiliko mažesniojoje patalpoje.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
Giliai atsikvėpė, sustodama vietoje - Mišelė, rodos, buvo pakerėta statulėlių, ar statulėlės vienos, klastuolė nelabai atkreipė dėmesį, o ir švilpė į ją šio daugiau nedėjo - netrukus nusisukdama į kitų dirbinių pusę, apsimesdama, kad įdėmiai juos apžiūri. Mintis, kad dabar reikės leisti profesoriaus pinigus per naujo smogė visu stiprumu - žinoma, jis pats juos išdalino, pats paliepė kažką pirkti, kad vėliau galėtų įvertinti, tačiau tai neatrodė teisinga, nesijautė teisinga - net nebuvo teisinga! Dar vienas gilus atodūsis, kurį sekė dar daugiau tokio tipo minčių.. Tiesiog beviltiškai apgailėtina, galų gale, ir pati viską pergalvoja, tą pilnai suprato, bet koks gi skirtumas iš supratimo, jei tai nieko nekeitė?
Nepajuto, kaip atsidūrė visai kitoje kambario pusėje, pilnai nutolusi nuo visokių statulėlių ir blizgutėlių - lengvai prikando lūpą, stengdamasi išvengti tolimesnių tokio pat tipo minčių, susikoncentruodama į daiktus, į šlamštą, į viską, kas buvo išmesta ir dabar buvo priešais ją - objektai, turintys istoriją, ją skleidžiantys visu gražumu, bet tuo pačiu esantys beverčiai, kambario vietą užimantys daiktai.. Priėjo prie lentynos, prikrautos visokių sąsiuvinių ir knygų - per kelių pastarųjų nugarėles lengvai pirštu perbraukė, prisimindama senesnį mylėjimą skaityti, ir taip, kaip jo nebėra likę. Dar vienas beviltiškumas.
Akis užkliudė nedidelė dydžiu, ganėtinai plona, kietu mėlynu viršeliu, kurį puošė įvairių sidabrinių gėlių (kiek atrodė, lelijos, lotoso ir gvazdiko) išraižymai knyga - ar bent taip atrodė, tad atsivertusi pirmus kelis puslapius mergina nustebo, kad jie buvo tušti - galbūt kažkas sumaišė ir pamanė, kad čia knyga, taip ir užrašinė atsirado čia? Automatiškai rankos judesiu versdama po kitus puslapius, Junko jau norėjo ją nukišti atgal, kai prieš akis atsirado šiokia tokia spalva - greitai sugrįžusi keliais puslapiais atgalios, pamatė dailia rašysena prirašytas frazes, kartu su jas pasauliui pranešusių personų vardas - tas pats sekė dar po kelių puslapių, frazė, kita, dar kita - keli prieš paskutiniai puslapiai buvo pilnai prirašyti, po kitomis frazėmis net nebuvo autorių vardų, tad galbūt mintis dėstė čia ir tasai žmogus, kuris turėjo šią knygą..sąsiuvinį? Pati nesuprasdama kuo, net nepilnai suprasdama, kodėl čia atsirado kažkieno dienoraštis, klastuolė pasijuto suintriguota - mintyse vis dar varpeliais skambėjo praeitos mintys, tačiau nurijusi susikaupusį seilių gumuliuką, mergina  pasiuntė visus, įskaitant ir save velniop, greitu judesiu, kad nesugalvotų dvejoti, prisistatydama prie kasos, kad nebegalėtų išsisukti.
Galbūt laimei, galbūt papildomui įkyrumui, Mišelė jau buvo apsipirkusi, kartu ir pakvietusi senąją ponią, šiai parodant, kad pagaliau atsirado pirkėjų. Murmtelėjusi tylų "laba dieną", padėjo mėlynąją užrašinę ant prekystalio, pati nuleistomis akimis pasirausdama kuprinėje ir išsitraukdama nedidelį vokelį, kurį įdavė profesorius - kiek drebančia ranka ištraukė 5 svarų banknotą, perduodama jį moteriškei, į tokią pat drebančią ranką gaudama kelias monetas grąžos, o kartu ir, kaip tikriausiai atrodė pardavėjai, knygą - viską įsimesdama kuprinėn, stengdamasi nepanikuoti dėl kvailų dalykų (Bet ji gi ką tik išleido kito žmogaus pinigus saviems norams! Argi tai buvo gražus, ar išviso tinkamas elgesys?!), kartu atsigręždama į švilpę, kuri stovėjo šalimais, jau irgi turinti pirkinį.
-T-tai kaip, dabar į ledo areną,- tylia murmtelėjo, praleisdama Mišelę pirmą ir sekant šią, pro duris išslysdama į kitų prisivisusių pirkėjų keliamą šurmulį, stengdamasi eiti koja kojon su kita antrakurse.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Lilith Toujou

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Merginos aukštakulniai smagiai sukaukšėjo grindiniu ant kurio ji neramiai laukė savo kompanjonės. Nors šeštakursė devėjo megztą, tamsių spalvų kepuraitę, priderintą šaliką ir pirštinaites, vis vien tirtėjo nuo šalčio, mat dar nebuvo gavus savo dozės kavos arba juodos arbatos, t.y kofeino. Na, gal dar tas faktas, kad jos klostuotas, iki kelių besileidžiantis sijonas visiškai nesaugojo nuo atšiauraus vėjo jos brangenybių, irgi nebuvo itin palankus ar dar balažin kas. Tačiau merginos veidas vistiek švytėjo nuo kažkokios neapsakomos laimės, mat nekantravo persikelti į tolimus laikus. Na, kad ir į kokius penkiasdešimtuosius Amerikoje ar dar kokioje pasaulio šalyje, kur laukė šypsenos ir kiti laimingumo dalykai.