0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Elijah savo skvarbų žvilgsnį nukreipė pro langą, kur galima matyti numirusius augalus, medžius, netgi gyvius, kurie čia nesiruošė net eiti, matydami tuštybę, kurią ką tik matė ir Dawson' as, tačiau jis taip nesijautė, jis savo viduje jautė kaltę, kad ką tik draugą nusiuntė į "pragarą", tačiau to elgesys buvo nepakenčiamas ir šlykštus.
Dawson' as buvo savimyla, tačiau vertino ir vertina žmones, kurie jį supa, tačiau, kai jie tampa egoistais ir neatskiria blogio nuo gėrio, kas vampyrams labai būdinga, tada tenka juos stumtelėti į šoną, ką neseniai padarė Chris' as.
- Ir nieko man nesakei, kad eisi.. - Kiek suglumęs, kalbėjo vaikinas, tačiau dėl nieko merginos nekaltino, vienas, kuris kaltas - Ethan' as. - Ne Luna, tu jo nepažįsti, apakintas pykčio ar neapykantos jis gali nužudyti ir jam tikrai nesvarbu ką aš manysiu ar, kokia lemtis jo lauks, jis jau toks, - užtikrintai kalbėjo vampyras, jis žinojo, ką gali padaryti antgamtikas, juk ir jis pats toks yra.
Elijah' aus akims susidūrus su Lunos jis džiaugėsi, kad Ethan' o dėka jie susitiko, po gana ilgo laiko, nors kas čia nutiko nelabai džiugino Grifo širdį, tačiau pakęsti tai tikrai buvo galima, nes jausmai buvo daug stipresni už iš pykčio išsprūdusius žodžius.
- Tu norėjai įgelti jam, bet juk nepamirškim aš esu iš tos gaujos į kurią tu nekeltum kojos, - kiek liūdnokai ištarė Dawson' as, tačiau matė ir jautė tą patį liūdesį pas savo vilkiūkštę.
- Aš visiškai suprantu tavo neapykantą jam, žinau, ką jis tau prikalbėjo, tačiau nei vienas jo žodis nebuvo tiesa, tu graži, patraukli, jam nepatiko tik tai, kad tu esi.. na pati žinai kas, nors man tai visiškai nesvarbu, tu žinai.. - Ištarė Chris' as ir vėl žvilgtelėjo į Luną, kur jų akys susitiko, tačiau išgirdęs sekančius žodžius vaikinas iškart žinojo atsakymą, nes niekada neiškeistu savo santykių su draugyste, kuri yra išdavikiška.
- Nea, aš esu užtikrintas, kad pasirinkau teisingai, pasirinkau tą žmogų kurį mylių, saugau ir gerbiu labiau nei tu galvoji, - vos tik ištarė šiuos žodžius vaikinas žengė žingsnį arčiau vilkės ir neabejodamas priglaudė ją prie savo krutinės ir tvirtai suspaudė savo glėbyje.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
-Nes nemaniau, kad sulauksiu tokios jo reakcijos...-gūžtelėjo pečiais. Nors tamsiaplaukė žinojo, jog Ethan'as jos nekenčia ir mielai ją nudėtų, tačiau iki paskutinės akimirkos tikėjosi, jog galbūt kažkas pasikeitė. Galbūt žiauriajam vampyrui susisuko smegenėlės ir jis nusprendė pakeisti bendravimą su jaunąją angle. Kvaila, bet įmanoma. Vis gi taip nebuvo.
-Turėtų būti būdas, pakeisti Ethan'o mintis apie visa tai...Kad ir koks jis žiaurus, tam turi būti priežastis, arba sprendimo būdas,-ramiu balsu atsakė. Neapykanta Elijah'aus gaujos nariui neapakino merginos, kaip tai padarė vaikinui. Ši nuoširdžiai troško, jog Ethan'o elgesys pasikeistų, jo labui. Tik galbūt tam prireiks visos amžinybės, jei tik tai ne per trumpas laiko tarpas.
Jaunuolių žvilgsniams susidūrus, Luna išvydo jaunojo vampyro akyse džiaugsmą. Vaikinas, regis, net ir po visko džiaugėsi, kad jo mergina stovi šalia jo. Net po to, ką padariau...Po to, kai išskyriau tave su tavo draugu...
-Ir tu puikiai žinai, kad tai buvo melas, net jei būčiau kalbėjusi apie jį, kaip apie vampyrą. Dėl tavęs koją kelčiau ir į Bermudų trikampį,-kiek linksmiau šyptelėjo, tačiau ryškiai mėlynos akys liko liūdnos.
-Elijah'au, bėda ta, kad aš nesuprantu, savo neapykantos jam...Ne jo žodžiai ją sukėlė...-nukreipė ryškiai mėlynas akis į grindis. Atrodė, jog visą laiką, šiame apleistame name kažkas gyveno ir tvarkė vidų. Nuolat šveitė grindis, valė dulkes ir prižiūrėjo kambarius. Na, ir keista vieta...
-Bet praradai draugą,-vos spėjusi ištarti žodžius, Luna pajuto, kaip žengęs kelis žingsnius arčiau, vaikinas suspaudė žaviąją anglė savo glėbyje priglausdamas ją prie savo krūtinės. Išgirdusi tylų Elijah'aus širdies plakimą, mergina užsimerkė kelias akimirkas klausydamasi ritmingų širdies dūžių.
-Ne pati romantiškiausia vieta, tiesa?-kilstelėjo galvą įsmeigdama safyrines akis į žaliai-melsvas. Nė pati nesuprato, kaip vaikinas priversdavo pamiršti viską aplinkui ir sutelkti visą dėmesį į jį. 
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
- Čia Ethan' as, juk ankščiau pasakojau, kad jis turbūt vienintelis vampyras, kuris diskriminuoja vilkolakius, kad ir kaip būtų gaila, nors man tai jokio skirtumo kokia žmogaus rasė, be to jis pavydi, kai dar nežinojo, kas tu, visada sakydavo, kad esi labai graži ir man rodos jam patikai, - nežymiai šyptelėjo Dawson' as, - turbūt per daug graži mano mergina.. - Švelniu balso tonu išlemeno Chris' as ir įsmeigė akis į Luną.
- Nesuk galvos, surasiu aš tą sprendimo būdo, šiandien tuoj pat grįžęs bandysiu su juo kalbėtis, o tada įkalinsim jį metams kalėjime, kuris skirtas antgamtinių būtybių nusižengusiems ir nusikaltusiems asmenims, nors labai abejoju ar tai jam padės, - gūžtelėjo pečiais Elijah, tuo pat metu prisimindamas senus laikus su pačiu draugu, kada jie buvo vos atskiriami, o dabar, kažkoks chaosas jo galvoje.
- Sakai Bermudų trikampį? Gal laikas man pakliūti į pavojų? - Pašaipomis ištarė Dawson' as, tačiau jis juokavo, nesiruošė ieškoti pavojų, nors dabar, kai neseniai vienas jo gaujos narys prarado savo sveiką protą, rodos reikia susikaupti ir spręsti šią problemą, nors tai daryti jaunajam vampyrui buvo sunku, jis stengėsi būti racionalus, tačiau dabar didžiąją dalį proto užimdavo emocionalumas, kuris neleido "blaiviai" mąstyti.
- O aš tai visiškai nesuprantu, kodėl jūs vienas kito nekenčiate, kai niekada nesimatėte, man sunkiai suvokiama.. - Kiek pasimetęs kalbėjo Grifas, tačiau sakė tiesą, jam buvo sunku suprasti, kodėl Luna ir Ethan' as pasiruošę perkasti viens kitam gerkles.
- Tą draugą aš praradau ne dėl tavęs, mes nutolom jau tada, kai aš atvykau čia į Hogvartsą, kartais pamąstau, kad man nereikėjo čia vykti, nes atsirado motina, draugai nutolo ir tam nelabai pritarė, tačiau vienas dalykas šitas mintis išvaro, žinai koks? - Paimdamas merginos delną į savąjį nutęsė rudaplaukis, - tas, jog čia sutikau tave. - Kilstelėjo lupų kampučius ir tvirčiau spustelėjo vilkiūkštę.
- Kas tiesa, tas ne melas, tačiau apsidairyk, čia tvarkingiau nei pas mane kambaryje Naujajame Orleane, - šyptelėjo Chris' as, - o mums romantiškos vietos nelabai ir reikia, - apglėbdamas vilkę per liemenį tyliai sumurmėjo žaliai - melsvų akių savininkas ir prisitraukęs merginą arčiau savęs, ją pabučiavo, nes rodos jaunuoliai tikrai ilgai nesimatė.
- Pasiilgau tavęs.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Klausydamasi Elijah'aus balso mergina žvelgė pro praviras apleisto namo duris. Duris, kurias visai neseniai išspyrė ir pro kuriais vos prieš keletą akimirkų išėjo Ethan'as.
-Elijah'au, tai ne tiesa. Ethan'as ne vienintelis, kuriam nepatinka vilkolakiai. Ir turbūt tai visiškai normalu. Neapykantai išsklaidyti prireiks kur kas daugiau laiko, net jei daugelis vampyrų su vilkolakiais ėmė sutarti,-ryškiai mėlynos akys nuslydo mirusios gamtos šešėliu. Tyloje skendinti aplinka ėmė kelti norą, kuo greičiau iš čia dingti.
-Ar taip bandai mane paguosti?-šyptelėjo tamsiaplaukė,-o aš maniau, kad iš mūsų gražiausias-tu,-linksmai kilstelėjo lūpų kampučius erzindama priešais stovintį vampyrą.
-Galbūt turėtum su juo pamėginti elgtis kitaip? Taip, kaip anksčiau, kai kartu leisdavot laiką? Pamėginti susigražinti draugą?-kilstelėjo galvą įsmeigdama safyrines akis į Elijah'ų.
-Galbūt, jei susitaikytumėt, aš nebandyčiau jam perkąsti gerklės?-susimąsčiusi žvilgtelėjo į grindis. Nors neapykanta vampyrui nebūtų taip greitai dingusi, tačiau suvaldyti ją, būtų kur kas lengviau, jei šis irgi nuspręstų padaryti tą patį.
-Gali pamėginti,-gūžtelėjo pečiais ryškiai mėlynas akis nukreipdama į vaikiną. Žavusis vampyras, regis, visą laiką stebėjo priešais jį stovinčią mėlynakę.
-Hm...Nesutapo...-bandydama prisiminti žiobarų mėgstamą posakį, Luna prisikando lūpą,-Charakteriai?-nežymiai šyptelėjo.
Rudaplaukiui ėmus kalbėti apie draugus ir Hogvartsą, mergina nuleido galvą klausydamasi vaikino balso ir ramiai plakančios jo širdies.
-Koks?-klausiamai žvilgtelėjo į Elijah'ų, o išgirdusi šio atsakymą, nusijuokė. Nors vaikinas neseniai susipyko su vienu iš savo draugų, tačiau, regis, neketino leisti tamsiaplaukei dėl to liūdėti. Galbūt jausmai vilkiūkštei apakino jaunąjį vampyrą?
-Ar grynakraujis vampyras nemėgsta tvarkytis savo kambario?-linksmai nusijuokė žvelgdama į žaliai-melsvas akis.
Vaikinui prisitraukus mėlynakę arčiau, ši švelniai apsivijo rudaplaukio kaklą ir nė nedvejodama atsakė į bučinį.
-Aš irgi,-pakštelėjo į skruostą švelniai pirštais perbraukdama per vaikino kaklo odą.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Elijah klausėsi merginos, tačiau dabar ir pats nebežinojo tinkamo atsakymo, jo gaujos vampyrai tapo draugiškais su vilkolakiais, tačiau Ethan' as buvo kitoks, jam rūpėjo tik jis pats, kitų laimė jam nebuvo svarbi.
- Gerai, gal jis ir ne vienintelis, tačiau mano miestelio vampyrai suprato, jog ši kova yra be vaisė, niekas nelaimės, kol visi vienos rūšies antgamtikai nebus išžudyti, o tai reiškia, jog arba išnyks vampyrai arba vilkolakiai, o mes abu nenorim nieko, taip? - Žaliai - melsvų akių žvilgsnis nukrypo ties paveikslais, kurie kabėjo ant sienos, rodosi jie nebuvo labai meniški, nors vaikinukas apie meną neišmanė nieko.
- Nea, nebandau tavęs paguosti, aš kalbu rimtai, tu jam patikai, - kilstelėjo lupų kampučius. - Aš gražiausias, na dėl šito nesiginčysiu, tačiau tu neatsilieki nuo manęs, - Elijah visada laikė save gražuoliu, tad Lunos žodžiai jo visiškai nesuerzino.
- Nea, su juo kitaip neišeis, jei aš elgsiuosi taip, kaip tada, jis galvos, kad atleidau ir tada jau puls iš pasalų.. Pažįstu jį kaip brolį, jis nėra geras ir toks netaps, tiesa sakant mes susipažinom tada, kai aš buvau sužvėrėjęs, mes kartu padarėm daugybė nusikaltimų, aš pasitaisiau, supratau savo klaidas, o jis deja, tad dabartinė pamoka turėtu jam padėti.. - Niūriu balso tonu išlemeno Chris' as ir įsmeigė savo skvarbų žvilgsnį į šalia stovinčią merginą. - Klausyk, gal galime apie jį nebekalbėti? - Gana švelniu ir šiek tiek su ironišku balso tonu burbtelėjo Dawson' as.
- Jei tu nebandytum , jis tikrai bandytu, o aš ne visada galiu būti šalia, o prarasti tavęs nenoriu, - kiek susirūpinęs burbtelėjo Dawson' as. Kodėl ji tokia drąsi?
- Gal nereikia, - truktelėjo pečiais žavusis vampyras.
- Nesutapo charakteriai, skamba keistokai, taip? - Šyptelėjo vaikinukas, - juk ir Ethan' as visai simpatiškas, ką ne, gal kada ir jam pasiseks, kaip man su mergina, - mirktelėjo akimi ir šyptelėjo.
Elijah, džiaugėsi, kad rado progą "atkrėsti" Ethan' ui protą, juk jis visiškai pamišęs, o dabar turbūt jau uždarytas požemyje..
- Grynakraujis vampyras tingi tvarkyti savo kambarį, - nusijuokė Grifas.
Merginai švelniai brukštelėjus per vaikino kaklą šio oda perbėgo šiurpuliukai, tačiau šis to nė neketino parodyti.
- Sakyčiau šitas namas šiurpokas ką? - Atsitraukęs nuo merginos jis apsižvalgė po kambarius, kur dauguma durys buvo užkaltos, tik nežinia kokiu tikslu. - Tačiau mums tiks.. - Šyptelėjo vaikinukas ir žengė kelis žingsnius arčiau Lunos ir pagriebęs šią už rankos, timptelėjo prie savęs.
- Mes ilgai nesimatėme taip, na pasikeitei truputį sakyčiau, - braukdamas ranka per vilkės plaukus klaustelėjo vaikinas ir pakštelėjo šiai į kaktą.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
-Ne, tu klysti,-papurtė galvą žvelgdama į žaliai-melsvas akis,-manau, abu norim taikos tarp savo rūšių,-giliai įkvėpė nusekdama šalia stovinčio vampyro žvilgsnį. Ant sienos kabantys paveikslai ir jose pavaizduoti žmonės, regis, akylai stebėjo jaunuolius. Kelias akimirkas merginai pasirodė, jog šie gyvi. Kūnu perbėgus nemaloniam šiurpui, jaunoji anglė nežymiai papurtė galvą nusigręždama nuo portretų ir įsmeigdama žvilgsnį į Elijah'aus marškinių rankoves.
-Ir visa tai sakai be jokio pavydo?-klausiamai kilstelėjo antakį. Buvo keista, jog praėjusį kartą vaikinas pasiuto, kai Luna užsiminė apie Vasarį, o dabar štai pats ką tik pasakė, jog jo mergina patinka kitam. Ir suprask tuos vaikinus, kad nori...
-Atsargiai, nes sugalvosiu aplenkti,-mirktelėjo bandydama išsklaidyti tvyrantį nerimą ir liūdesį. Jaunasis vampyras, regis, vis dar liūdėjo, jog Ethan'as taip pasielgė.
-Tikiuosi, jog taip ir bus...-tyliai atsakė mėlynakė ėmusi sukti pirštu mažus ratus ant Elijah'aus rankos. Grynakraujui uždavus klausimą, tamsiaplaukė tik linktelėjo palikdama pokalbį apie Ethan'ą praeityje.
-Neprarasi manęs, mane ne taip lengva pribaigt,-nusijuokė žvelgdama į žaliai-melsvas akis. Baimės vampyrams jau seniai nebejautė. Tiksliau niekam jos nebejautė. Tarsi baimės jausmas būtų palikęs merginos kūną neketindamas sugrįžti.
-Ar tai reiškia, jog man neprireiks tavęs traukti mirčiai iš nasrų?-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius atitraukdama ranką nuo vampyro. Nors žinojo, kad Elijah'us nemirtingas ir vargu ar šį užmuštų net ir meteoritas, tačiau puikiai žinojo vieną, vaikinas neretai pakliūdavo į pavojų.
-Taip sako žiobarai,-gūžtelėjo pečiais,-manau, jo merginai prireiks nemažai kantrybės, kad suvaldytų tokį vampyrą, kaip jis,-nusijuokė prisimindama Rajaną su Džesika. Tiesa, su šiais baladėliais buvo kiek kitaip, mat Rajanui teko suvaldyti pasiutėlę Džesiką.
-Grynakraujis vampyras netrukus gaus spyrį į minkštąją,-apleisto namo viduje nuskambėjo linksmas mėlynakės juokas.
Pajutusi, kaip po jos prisilietimo rudaplaukio kūnu perbėga šiurpuliukai, Luna patenkinta šyptelėjo.
-Turbūt puikiai tiktų siaubo filmui,-linktelėjo atsakydama į vampyro žodžius,-ar esi toks drąsus?-šyptelėjo stebėdama, kaip Elijah'us nužvelgia namo vidų ir vos po kelių akimirkų ir vėl prisitraukia Luną prie savęs.
-Ar tapau dar bjauresnio charakterio?-ėmė juoktis tamsiaplaukė atsukdama vaikinui nugarą ir prisispausdama prie jo krūtinės. Safyrinės akys perbėgo per sienas, nukabintas paveikslais, ir užkaltas duris.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
- Taip, žinau, kad abu, tačiau yra tokių, va kaip Ethan' as, kurie tam nepritaria.. - Ištarė Chris' as prisiminęs kiek teko daug kovoti, kad juos įtikinti ir rodos netik Rajanas su Elijah turi antras puses vilkolakias.
- O tu manai man reiktu pavydėti? - Klausiamai pažvelgė į priešais stovinčia merginą, - aš turiu pagrindo tam? Jei taip, tada kiekvienas vaikinas, kuris prisiartins prie tavęs, bus nebegyvas, tad jei kada suteiksi pagrindą pavydėti, žinok, - šyptelėjo vaikinukas ir mirktelėjo akimi, jis žinojo, kad pavydėti jam nereikia, juk Ethan' ą jis rado prispausta prie sienos, kokie čia dar gali būti santykiai.
- Nea, neaplenksi, nors ir nedaug trūksta, - vaikinukas bandydamas išsklaidyti savo niūriąją nuotaiką bandė truputį užsimiršti.
- Bus, aš pasistengsiu, - šyptelėjo rudaplaukis jausdamas, kaip ši suka pirštu, mažus ratelius ant jo rankos.
- Va tame ir bėda, - kiek erzinančiu balso tonu išrėžė Dawson' as, - tu per daug drąsi, tas man tavyje nepatinka, - truputį susiraukęs ir nepatenkintas nutęsė Elijah.
- Na dėl šito aš nesu tikras, - susirūpinęs ištarė rudaplaukis ir greit nusukė žvilgsnį nuo merginos, prisiminęs tai, jog jį persekioja pavojingas raganius, jis net išblyško, tačiau nuo Lunos stengėsi tai nuslėpti.
- Na merginai kantrybės reikės, tačiau ir jam reiks išmokt valdytis, - šyptelėjo Chris' as.
- Spyrį kur? - Pašaipomis burbtelėjo Dawson' as ir namo sienoms teko atmušti dar vieną sklindantį aidą nuo jaunuolio juoko.
- Siaubo filmui? - Apsidairė aplink, - nea, nemanau, čia labiau tiktu turbūt komedijai, juk aš vampyras, koks dar didesnis siaubas čia gali būti? - Šyptelėjo vaikinukas, - taip, esu drąsus, nesimato? - Kryptelėjo galva į merginą.
- Na dėl charakterio nežinau, turbūt, kad taip, - kilstelėjo lupų kampučius Elijah ir apjuosė merginą rankomis. - O kaip manai tie paveikslai? Jie gyvi? Nes aš sakyčiau, kad taip ir jie dabar mus stebi, - gana bauginančiu balso tonu ištarė Chris' as ir vos laikė juoką.
- Tai kaip tie mėnesiai kai nesimatėme? - Kažkur prie vilkiūkštės ausies suburbėjo Dawson' as ir pakštelėjo šiai į kaklą.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
-Galbūt reiktų jo požiūri pakeisti? Įrodyti, kad vilkolakiai moka iškaršti vampyrams kailį, kaip ir šie jiems,-nusijuokė prisiminusi, kaip Rajanas su Džesika pykdamiesi vos nesulaužė vienas kitam kaulų. Begalinė meilė...
-Ne, nemanau, kaip ir dėl dėl Vasario,-priminė vaikinui, kokią pavydo sceną šis iškėlė, kai tamsiaplaukė papasakojo apie baltaplaukį ir medžiotojus. Užuot rūpinęsis, kaip ši pabėgo ir išnešė sveiką kailį nuo medžiotojų, grynakraujis ėmė priekaištauti dėl Vasario.
-Tuomet pasistengsiu, kad joks vaikinas prie manęs neprisiartintų...tarp jų ir tu,-mirktelėjo Elijah'ui erzindama jį, tačiau iš vampyro glėbio neišsivadavo.
-O gal jau aplenkiau, tik tu to nepripažįsti?-linksmai šyptelėjo stebėdam žaliai-melsvų akių savininką.
-Imu pavyzdį iš geriausio,-gūžtelėjo pečiais nenuleisdama safyrinių akių žvilgsnio nuo vaikino. Nors žinojo, kad kartais peržiangdavo ribas su savo drąsa, tačiau į tai retai kada gilindavosi. Kai artimiesiems gręsia pavojus, tuomet net didžiausia baimė išnyksta.
-Elijah'au, kas yra?-pastebėjusi, kaip vampyras nusuka žvilgsnį į šalį, o šio oda dar labiau išbąla, mergina švelniai suėmė šio veidą delnais ir atsuko į save. Kažkas negerai... Visą laiką ramiai plakusi širdis ėmė plakti kiek greičiau. Nerimas dėl rudaplaukio paveikė šalia jo stovinčią mėlynakę.
-Įdomu, kuris labiau įmanomas dalykas?-susimąsčiusi šyptelėjo. Merginai, kuri pamils Ethan'ą prireiks kelių litrų taurės kantrybės, o jaunajam vampyrui daug laiko, jog pradėtų valdytis.
-Ten, kur girdėjai,-mirktelėjo priešais stovinčiam žaliai-melsvų akių savininkui. Nors žodžiai nuskambėjo grasinančiai, tačiau kol kas mergina neketino imtis tokių veiksmų. Bent kol kas.
-Neatrodai labai baisiai,-erzindama vampyrą, gūžtelėjo tamsiaplaukė,-turbūt neišgąsdintum net bailiausio žmogaus pasaulyje,-šyptelėjo.
-Puikiai matosi,-nusijuokė stebėdama grynakraujį. Žinojo, jog vaikino drąsai nėra ribų.
-Ei,-juokdamasi kumštelėjo Elijah'ui į petį,-jie gyvi ir pasirengę praryti tavo sielą,-rimtu balso tonu atsakė, tačiau vos po kelių akimirkų nuskambėjo linksmas juokas.
Išgirdusi grynakraujo klausimą, mergina kelias akimirkas padvejojo. Norėjo paerzinti vaikiną, ypač, kai šis šiltomis lūpomis prigludo prie mėlynakės kaklo.
-Pakankamai linksmi,-gūžtelėjo pečiais,-o tau?-kryptelėjo galvą įsmeigdama safyrines akis į Elijah'ų.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
- Jo požiūris labai kvailas, o kaip man jį pakeisti aš neturiu idėjų, nors gal keletą turiu, tačiau kol kas, gražuole, pasilaikysiu aš jas sau, - šyptelėjo vaikinukas žvelgdamas į priešais stovinčią merginą.
- Pala pala, - vaikinukas surimtėjo ir sunėrė rankas ties krūtine, - Vasaris kitas reikalas, pirma, aš jo nepažįstu, antra jis tave nurenginėjo.. Turbūt pagrindo pavydėti aš neturiu, tačiau deja, jo aš nepamiršau, - truputį suirzusiu balso tonu išrėžė Elijah.
- Aš esu išimtis ir tu priklausai man, tad kiti, tokie kaip Vasaris ar Ethan' as ar dar kokie aplink tave ten besisukiojantys, gali būti negyvi, - kilstelėjo lupų kampučius ir nužvelgė vilkę. Na taip, ji patraukli, tad traukia vaikinus lyg magnetas..
- Na kaip tau, galiu ir nusileisti, tačiau tokiu atveju geriau jau tebūnie lygiosios..  - stebimas Lunos atsakė Dawson' as.
- Iš geriausio? - Susidomėjo Elijah, tačiau mąstė, kad turbūt tai bus jis.
- Luna, nežinau ar tai tau net sakyti, taip sukelčiau pavojų tau, - sugriebęs merginos rankas, kurios dabar lietė vaikino skruostus jis į jas pakštelėjo ir pažvelgė į savo vilkiūkštę.
- Dėl šito nesu tikras, - Elijah tikrai nežinojo kas būtų jei būtų, nes buvo realistas, gyveno čia ir dabar, nors taip buvo ne visada.
- O jei aš negirdėjau? - Pasitikslino vaikinas, tačiau netikėjo, kad ši gali jį sužeisti. - O jei nori su manimi pasimušti truputį ar taip treniruotis, aš visada už, - kilstelėjo antakį Chris' as ir laukė merginos pritariamo žodžio.
- Tai neatrodau, o kai virstu vampyru, turbūt tampu daug patrauklesniu nei baisesniu, - savimi pasitikintis ir savimyla Grifiukas vis spėliojo.
- Tai va, ką nori, kad padaryčiau.. - Savimi pasitikintis jaunuolis ištarė pažvelgė į Luną.
- A? tai jau pradedi muštynes? - Pajautęs kumštelėjimą į petį išbėrė žodžius ir sužiūro į vilkę. - Aš jiems atsidavęs visa savo siela.. - Ir vėl juokas suskambo kambaryje.
- Na mano irgi linksmi, - gūžtelėjo pečiais Dawson' as ir nukreipė žvilgsnį į šalį, tuomet, kai jo ausys ėmė gaudyti keistus garsus, tačiau jie greit liovėsi, tad šis stengėsi nekreipti dėmesio ir tai suignoravo. - Vėl su vaikinais kažkas susiję? - Kiek susirūpinęs ištarė Elijah ir tvirčiau apglėbė merginą rankomis. O jo šiltas alsavimas, šildė Varnės kaklą, o nugara tvirtai buvo įremta į vaikino krūtinę.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Išgirdusi Elijah'aus žodžius dėl Ethan'o požiūrio pakeitimo idėjų, Luna susidomėjusi žvilgtelėjo į vaikiną, tačiau vos po kelių akimirkų suprato, kad tas idėjas vampyras pasilaikys sau. Nemėgstu, kai taip elgiesi... Suirzusi mergina giliai atsiduso. Nors buvo smalsu, ką grynakraujis ketina daryti dėl savo gaujos nario, tačiau nusprendė visa tai palikti jaunajam vampyrui. Nenorėjo ir vėl pradėti pokalbio apie neseniai vykusius įvykius.
-Jis bent jau nebučiavo manęs taip, kaip tu Aniką,-atkirto tamsiaplaukė, tačiau šios balse nebuvo girdėti pykčio ar susierzinimo gaidelės. Žinojo, dėl ko žaliai-melvų akių savininkas praėjusį kartą pabučiavo šviesiaplaukę.
-Tuomet pasistengsiu vengti kitų vaikinų, kaip šėtonas kryžiaus,-šyptelėjo. Nors žinojo, jog rudaplaukis tik juokavo, tačiau viduje kirbanti abejonė priminė, kad apakintas pavydo ir pykčio žmogus nebesuvokia, ką daro. Vampyrai turbūt tampa nekontroliuojami.
-Tebūnie,-linktelėjo nenuleisdama žvilgsnio nuo priešais stovinčio vampyro. Žaliai-melsvos akys žvelgiančios į safyrines privertė nejučia kilstelėti lūpų kampučius.
-Iš geriausio,-pakartojo savo žodžius linktelėdama. Ne tik drąsiausio, bet ir geriausios savimylos...
-Aš vis dar laukiu atsakymo,-kiek griežčiau atsakė mėlynakė. Pajutusi, kaip vaikinas suima abu merginos delnus ir į juos pakšteli, Luna nežymiai šyptelėjo. Nė pati nesuprato, kaip stipriai ilgėjosi savojo vampyriūkščio.
-Maniau, kad vampyrai klausa nesiskundžia,-gūžtelėjo pečiais kryptelėdama galvą,-ar taip nori, kad įkrėsčiau tau į kailį?-nusijuokė žvelgdama į grynakraujį. Regis, su treniruotėmis vaikinas nejuokavo, mat šio veidas buvo pakankamai rimtas. Nors kova su vampyru atrodė įdomi, tačiau varnė visas šias mintis nustūmė į šalį. Kol kas neketino išbandyti savo sugebėjimų su Elijah'ų.
-Galbūt..-gūžtelėjo pečiais prisiminusi praėjusį kartą, kai vaikinas persimainė į visišką vampyrą.
-Viską, ką moki, esu mačiusi,-kilstelėjo lūpų kampučius. Šeši bendravimo metai pakankamas laiko tarpas, jog pažintum žmogų geriau nei šis save.
-Beveik,-nusijuokė,-pardavei jiems savo sielą ar be užmokesčio atidavei?-linksmas juokas ir vėl atsimušė į apleisto namo sienas. Regis, ne tik Luna buvo praradusi baimės jausmą, bet ir jaunasis vampyras.
Viduje nuaidėjus keistiems garsams, mergina stagiai kryptelėjo galvą garso link, tačiau nė nespėjus suvokti, iš kur šie sklida, viskas nurimo. Nusprendusi, jog tai tebuvo vėjo sukeltas medienos girgždėjimas, mėlynakė ir vėl prisiglaudė prie vaikino krūtinės. Keistas saugumo jausmas nuramino visus budrumo instinktus.
-Ne,-papurtė galvą šįkart nesistengdama suerzinti taip arti stovinčio rudaplaukio. Šio šiltas kvėpavimas sukuteno kaklo odą priversdamas kilstelėti lūpų kampučius.
-Verčiau papasakok, ką tu nuveikei per atostogas,-kryptelėjo galvą žvilgtelėdama į Elijah'ų.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Elijah nenorėjo kalbėti apie Ethan' ą ir būdus, ką jis jam darys, nes nenorėjo, kad jo mergina išgirstu, tuos dalykus, kurių jis ir pats prisibijojo, o ypač tada, kai juos reikia taikyti draugams.
- Aš Aniką bučiavau tada, kai mes dar nedraugavom, - žvilgtelėjo į Luną, - bet rodos tu pavydėjai, o sakei, kad ne, na nebloga iš tavęs melagė, - kryptelėjo galvą į merginą. - O tada kai ji mane pabučiavo aš to tikrai nenorėjau, nes vienintelė merginą, kurią noriu bučiuoti - tu. - Nusišypsojo Dawson' as.
- Smagu girdėti, - išlemeno Chris' as, na jis tik juokavo, nieko blogo nedarytu tiems vaikinams, tačiau kaip reikiant įkrėstu arba apžavėtu, nors apakintas pavydo gali ir nužudyti.
- Šaunu, - gana džiaugsmingu balso tonu ištarė Elijah.
- Geriausio? Man patinka, - burbtelėjo Chris' as ir įsmeigė savo žaliai - melsvas akis į Luną.
- Tu supranti, jei aš tau dabar viską papasakosiu, tu kyšį nosį, kur nereikia ir nukentėsi per mane.. - nerimaudamas kalbėjo Grifas, tačiau melo jis nemėgo taip pat, kaip išdavystės, tad tylėti dabar negeriausias laikas. - Gerai, papasakosiu, tačiau prižadėk, kad nieko nedarysi.. - Paprašė šis, - kai grįžau į Naująjį Orleaną pastebėjau keistą vyriškį su juoda mantija, jis visą laiką mane sekė, aš gi kaip visad buvau drąsus ir priėjau, tada jis mane burtų pagalbą atitraukė nuo savęs ir ištarė žodžius " tu turi mirti", tai va ir nuo to karto jis mane seka, tad aš domėjausi juo, nes buvau matęs jo veidą, tai mano mamos tėvo draugas, kuris baiginėja senelio pradėtus "žygdarbius", o senelis nekentė vampyrų.. tad.. - dustelėjo Dawson' as... - tačiau, jei man kas atsitiks, žinok, kad aš gyvas, nes tas raganius, nežino, jog aš grynakraujis, - šyptelėjo vaikinukas, tačiau nelabai noromis.
- Nesiskundžia, - pažvelgė į Luną, - taip noriu pabandyti, juk treniruotės naudingos tiek tau tiek man, - švelniu balso tonu išspaudė rudaplaukis.
- Aišku, kad be užmokesčio, pinigų turiu, tad.. - Gūžtelėjo pečiais ir jaunuolių juokas užpildė tuos tuščius, be gyvybės ženklų, tvarkingus kambarius.
Elijah tie garsai visiškai nepatiko, tačiau iš kur jie sklido buvo sunku pasakyti, tačiau ar tai tikrai iš lauko, Grifas abejojo, tačiau merginos negąsdino.
- Kažkas prigludo prie manęs? - Apglėbęs merginą savo tvirtomis rankomis burbtelėjo Chris' as ir džiaugėsi, jog ši jo glėbyje visada jaučiasi saugiai.
- Nieko nenuveikiau, apart to, kad bėgu nuo pakvaišusio raganiaus, - kilstelėjo lupų kampučius, - o tu?
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
-Bet tam, kad sukeltum man pavydą,-kryptelėjo galvą nužvelgdama priešais stovintį žaliai-melsvų akių savininką. Atminty iškilo vaizdas, kaip grifas prisitraukęs prie savęs bučiavo šviesiaplaukę. Nors tikėjosi, jog toks prisiminimas sukels pavydą, tačiau visi jausmai liko savo vietose. Regis, pasitikėjimas grynakrauju neleido abejonei įsiskverbti į merginos jausmus ir juos sudrumsti.
-Negalėjau parodyti, jog pavydžiu tavęs ir leisti tau mėgautis tuo,-gūžtelėjo pečiais palydėdama savo veiksmą abejingu balsu.
-Džiaugiuosi tai girdėdama,-laiminga kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į vaikino šypsnį. Kelias akimirkas stebėjosi žaliai-melsvas akis, Luna nuleido galvą nužvelgdama Elijah'aus rankas, apsivijusias jos liemenį.
-Žinau, jog tau patinka,-tyliai nusijuokė kilstelėjusi galvą sugrįždama prie vampyro akių.
-Tai kas susiję su tavimi yra mano reikalas, tad nustok atsikalbinėti-griežtu balso tonu paliepė tamsiaplaukė,-ir ne, aš nepažadu,-sukryžiavo rankas įsmeigdama skvarbų žvilgsnį į vampyrą.
Šiam ėmus pasakoti, apie jį persekiojantį "blogąjį" burtininką, Luna sunerimusi nužvelgė priešais stovintį rudaplaukį, tarsi tikėjadamsi rasti sužeidimų ant išblyškusio kūno.
-Manai, ramiai lauksiu, kol tas raganius sugalvos, kaip tave nudėti?-kilstelėjo antakį žvelgdama į vaikiną. Šios safyrinėse akyse suspindo įniršis. Regis, vilkolakiams ėmus bendrauti su vampyrais, šie įsigijo priešus tarp burtininkų.
Kelias akimirkas trukusi tyla po mėlynakės žodžių buvo nutraukta jos pačios balso.
-Regis, tu turi nusiskundimų,-šyptelėjo pokalbio temai pasisukus kiek kitokia linkme,-ir nebijai, jog sulaužysiu kelis šonkaulius?-klausiamai kilstelėjo antakius. Jaunosios anglės veide ėmė žaisti linksma šypsena. Atrodė, jog vampyras išties nekantrauja, išmėginti savo galių su priešais jį stovinčia vilkolake.
-Nemanau, jog dvasios turi pinigų, tad net ir norėdamas jų nebūtum gavęs,-erzindama kilstelėjo lūpų kampučius.
-Nes kažkas niekaip manęs nepaleidžia iš savo glėbio,-žaismingai šyptelėjo pajutusi, kaip Elijah'aus rankos apsiveja jos kūną. Stovėdama prisiglaudusi prie vaikino, Luna klausėsi šio ramiai plakančios širdies.
-Regis, esi neblogas bėgikas,-tyliai nusijuokė,-ilsėjausi,-gūžtelėjo pečiais kryptelėdama galvą. Ryškiai mėlynos akys įsmigo į priešais esančią sieną. Vieną akimirką atrodė, jog ant sienos kabančiame paveiksle portretas sujudėjo. Tarsi pavaizduotas žmogus irgi būtų nežymiai kryptelėjęs galvą stebėdamas stovinčius jaunuolius. Papurčiusi galvą Luna nuvijo šias mintis į šalį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
- Na, tai tiesa, tačiau kaip reikėjo tave prie savęs atsivilioti, tiksliau reikėjo tave kažkaip sugundyti, o gal dar kitas variantas: reikėjo, kad suprastum, kad aš tau patinku.. - šyptelėjo vaikinukas, - nors kalbant apie tai, kada pradėjai jausti simpatiją man? - Nužvelgė merginą ir sustojo ties jos akimis.
- O jei dabar pabučiuočiau kažką irgi to neparodytum, nors rodos, kai Anika mane per prievartą pabučiavo, kai tu užėjai, tada pavydėjai.. - kilstelėjo savo antakius į viršų ir pažvelgė į Luną, kuri rodos to antro karto nė neprisiminė.
- Tai kas susiję su manimi nėra tavo reikalas, rodos dar nepasipiršau tau, - kilstelėjo lupų kampučius ir surimtėjo, - o be to tavęs aš į pavojų nevelsiu, jei mirsiu tai vienas, o ne kartu nusitempsiu ir tave, - išlemeno Dawson' as.. - Kodėl tu tokia užsispyrusi? - Nerimavo Grifas, nes dabar kai viską pasakė nebuvo tikras, kad tas "piktas" raganius jos nepersekios, nes dažniausiai jie pasiima mylimus žmones aukų, kad šiuos atsiviliotu. - Nereikėjo man tau sakyti, - brukštelėjęs sau delnu per veidą ištarė Chris' as.
- Taip, tu tikrai nieko nedarysi, tai mano šeimos reikalas.. Būk gera, jei tau kas nutiks.. jausiuosi kaltas, - susirūpinęs balso tonas nuaidėjo kambaryje..
- Mano šonkauliai labai greit užgis, tad ne, tikrai nebijau, - mirktelėjo viena akimi Lunai ir vėl žaidė su šypsena, kuri puošė abiejų jaunuolių veidus.
- Na ką galiu pasakyti, ką tik tu mane sujuodinai, - susierzinęs išspaudė Elijah.
- O gal kažkas nenori iš čia išsprūsti, rodos laikau nelabai tvirtai, - ironiškai paklausė Dawson' as ir paleido vilkiūkštę.
- Na jei jau tiek laiko bėgu ir nesu dar sučiuptas, manau, taip arba jis mane nori pulti iš pasalų, tada būsiu prastas bėgikas ir niekada, jei liksiu gyvas, nebebėgiosiu. - Kilstelėjo lupų kampučius, - gerai, kad turi laiko ilsėtis, - toliau besišypsodamas nutęsė Chris' as ir nužvelgė paveikslus, kurie puošė šio kambario sienas, nors, žodis puošė čia turbūt visiškai netinka.. Šie paveikslai šiuos kambarius pavertė šiurpiais, o juose esantys žmonės, rodos ėmė judėti, nors Elijah stengėsi tai ignoruoti, tačiau tas sunkiai sekėsi.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Namo viduje nuskambėję vaikino žodžiai privertė merginą kilstelėti lūpų kampučius. Žavi šypsena suspindo jaunosios anglės veide.
-Jog suprasčiau, kad tu man patinki?-klausiamai kilstelėjo antakį,-ar kad tu suprastum, jog yra atvirkščiai?-linksmai nusijuokė. Tai, jog vaikinas nuspręs pabučiuoti Aniką bandydamas sukelti pavydą ir sužadinti giliai slepiamus jausmus, Luna to tuo metu nesitikėjo, tačiau, regis, grynakraujo planas pavyko. Net gi su kaupu.
Grifo balsui atsimušus į namo sienas, tamsiaplaukė prisikando lūpą bandydama prisiminti, kada tiksliai pajuto, kiek kitokius nei draugiškus jausmus jaunajam vampyrui.
-Turbūt seniau, nei tai pripažinau pati sau,-gūžtelėjo pečiais nė pati nežinodama, kada gi suprato, ką jaučia žaliai-melsvų akių savininkui.
-Pamėgink ir sužinosi,-paslaptingai šyptelėjo nužvelgdama priešais stovintį rudaplaukį. Nė pati nenumanė, ką būtų dariusi, jei Elijah'us būtų nusprendęs pamėginti pakartoti praėjusį įvykį. Turbūt nudėčiau ne tik tą, kurią bučiuotum, bet ir tave patį. Vis dėl to šį atsakymą pasiliko sau.
-Man nesvarbu tu pasipiršai ar ne, tačiau tai kas susiję su tavimi yra mano reikalas,-kiek griežtesniu balsu atkirto tamsiaplaukė,-ir ką tuomet aš veiksiu be tavęs?-griežtą balso toną pakeitė liūdnas akių žvilgsnis. Mintis, jog grifas gali mirti, buvo tą pačią akimirką nustumtą į šalį.
-Nes ginu tai, kas prikauso man,-sunėrė rankas ties krūtine,-Elijah'au, net jei reiks nerti mirčiai į nasrus, nersiu, tačiau vieno tavęs nepaliksiu, o dabar nustok ginčytis,-griežtas tonas ir šaltas žvilgsnis pervėrė priešais stovintį vaikiną. Nesiginčyk...Leisk tau padėti...
Pokalbio temai pakrypus apie muštynes, Luna nežymiai šyptelėjo.
-Ar tai kvietimas į kovos ringą?-tyliai nusijuokė žvelgdama į grifą. Safyrinėse akyse ir vėl spindėjo švelnumas.
-Galbūt,-gūžtelėjo pečiais ir atsitraukė kelis žingsnius, vaikino rankoms paleidus merginos leimenį. Atrodė, jog grynakraujis nusprendė parodyti, kad mėlynakė nuo jo negali atsitraukti, o ne jis nuo juos. Ir vėl? Rimtai?
Kelis kartus giliai įkvėpusi žavioji anglė kryptelėjo galvą.
-Tuomet turėtum neprarasti budrumo,-pokalbiui ir vėl sugrįžus prie "blogojo' raganiaus temos, nenoriai pratarė.
Nusekus vaikino žvilgsnį, visą tamsiaplaukės dėmesį sukaustė ant sienų kabantys paveikslai. Juose pvaizduoti žmonės ėmė judėti. Kraupiai lankstydami savo kūnus ir kartodami kažką, ko kol kas Luna nesuprato.
Ramiai stovėdama septyniolikmetė stebėjo, kaip paveiksluose esantys žmonės iškraipo savo kūnus ir kaip iš šių pasipila kraujo klanas. Tamsiai raudonas, tirštas kraujas.
Nesuvokdama to, ką daro, mergina žengė arčiau paveikslo nenuleisdama ryškiai mėlynų akių nuo jame, regis, mirštančio žmogaus. Tyli, vos girdima dejovė atsklido iš paveiklso. Mirštantis žmogus buvo nužudytas. Siaubingai nužudytas. Krūptelėjusi varnė kilstelėjo ranką perbraukdama ranka per paveikslo rėmelius. Šiais vos po kelių akimirkų ėmė tekėti tamsiai raudas skystis. Kraujas. Atitraukusi ranką Luna žvilgtelėjo į savo pirštus tikėdamasi, jog šie bus permirkę nuo kraujo, tačiau šiltas skystis, regis, tekėjo kiaurai pro merginos kūną. Perbėgęs šiurpas sukaustė Lunos kūną. Neatitraukdama žvilgsnio, tamsiaplaukė ir toliau sekė mirštantį žmogų.
Skausmas.
Baimė.
Neviltis.
Visa tai iškreipė mirštančiojo veidą. Baisi, protu nesuvokiama agonija smelkėsi į jo kūną.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Apleistas namas
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
- Tik nereikia.. - Šyptelėjo Elijah, - aš tave seniau buvau nusižiūrėjęs, tačiau, nenorėjau gadinti mūsų nuostabios draugystės, tačiau, matai, vistiek susiėjom, kad ir kaip aš to vengiau, nors ne nevengiau - kilstelėjo lupų kampučius ir brukštelėjo delnu merginai per skruostą.
- Įdomu, kodėl nepripažinai? Turbūt dėl tos pačios priežasties, kaip ir aš, - gūžtelėjo pečiais ir sukišo rankas sau į kišenes.
- Neprisiprašyk, nes tikrai pabandysiu, tik pirma pradėsiu nuo.. - vaikinas kilstelėjo galvą ir apsimetė mąstantis, - net nežinau, kurią iš daugybės pasirinkti, - vaidindamas susikaupusi ir rimtą ištarė Dawson' as ir truktelėjęs merginą arčiau savęs, pabučiavo šią į lupas. - Aišku, kad pasirinksiu tave, - vėl ėmė žaisti su šypsena, kuri rodos kelioms akimirkoms buvo apleidusi jaunuolį dėl labai "rimtos" priažąsties.
- Luna, nepyktauk, tačiau ne, tu nesikiši, supratai? Neversk gailėtis, kad pasakiau, - sumurmėjo Chris' as, tačiau nebuvo labai patenkintas tuo, kad vilkė per daug drąsi.. Na su tavimi tai ir sunku.. - Gyvensi toliau.. Gal skaudėtu kelis metus, mane prisimintum, tačiau privalėtum gyventi toliau.. - Vos kilstelėjo lupų  kampučius, tačiau jo veide matėsi aiškus liūdesys, neišsivaizdavo savo vilkiūkštės su kitu vaikinu.
- Priklauso tau? - Kilstelėjo antakį, retai, kada išgirsi tokius žodžius iš pačios Varnės lupų. - Ne, ne ir dar kartą ne.. - dustelėjo vaikinas ir paėmė Lunai už rankos, - jei reikės tu mane paliksi, o baigęs kovą visada pas tave grįšiu, - jo veide suspindėjo maža šypsena, - bandysiu prašyti pagalbos savo motinos, - nelabai meiliai ištarė paskutinius žodžius.
Išgirdęs safyrinių akių savininkės klausimą jis tik meiliai šyptelėjo ir nužvelgė savo merginą.
- Taip, aš kviečiu tave į ringą, - linktelėjo galva Grifas ir jis kalbėjo labai rimtai, juk treniruotės su Luna būtų pravartu jiems abiems.
- Net gi ne galbūt, o taip ir yra.. - švelniai ištarė Elijah ir dešine ranka perbėgo per savo plaukus, kurie lietė jo kaktą.
- Aš jo ir neprarandu, na tėvas tuo pasirūpino, - atsidūso rudaplaukis.
Dabar jaunuolių dėmesį patraukė paveikslai, kuriuose ten esantys žmonės ėmė keistai elgtis, tuo metu name pasidarė nejauku, paveiksle esantys žmonės buvo žudomi ir pačiu kraupiausiu būdu, tai priminė sadizmą, tačiau turbūt žiauriau ir už tai.
Lunai prisiartinus prie paveikslo Elijah žengė kelis žingsnius arčiau merginos, tačiau nei vienam iš jaunuolių ten nebuvo smagu. Grifas nejautė baimės, jis jautė skausmą, kurį patyrė tie žmonės, bandė pajusti tai, ką jie patyrė.
- Luna, geriau neliesk, - paėmęs merginos ranką, išlemeno Chris' as. - Kraupu.. - nutęsė rudaplaukis ir ankščiau veide žaidusią šypseną pakeitė, skausmas, liūdesys, nors tirštas kraujas, kuris varvėjo iš žmonių atsivėrusių žaizdų Elijah' u viliojo, tačiau šis suprato, kad tai praeitis, kuri įvyko būtent toje vietoje, kur dabar buvo du jauni, nekalti, jaunuoliai.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“