0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Pagrindinis koridorius
« Prieš 7 metus »
   Keltu priplaukus prie aklinos sienos yra slaptos durys, apsaugotos magija. Jas atrasti gali tik pažengęs burtininkas, kuris užčiuopia paliktos galingos magijos pėdsakus. Šias duris galima atidaryti pasitelkus tam tikrus sunkius kerus. Už jų - tamsus, aklinas, siauras ir net drąsiausiems klaustrofobiją keliantis koridorius. Jeigu neišjungsite magijos pagalba ten esančių kliūčių ir užduočių greit jus negyvai suvarpys paralyžuojančios ar net nuodingos strėlės ir įvairūs žiaurūs kerai, tad pereiti koridorių iki pagrindinės aikštelės yra itin sunku. Nereikia pamiršti ir to, kad visur laiką leidžia psichai, kurie džiaugiasi naujomis ateinančiomis aukomis, tad tokioje vietoje itin praverstų gynėjo kerai.

[CLICK]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Jekaterina Lutterworth »
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Dori, lydima Matthew, įžengė į Azkabano koridorių. Iškaba skelbė, kad šiandien lankymo diena. Koridorius buvo siauras, tačiau apšviestas. Prie sienų stūksojo pristatytų suolelių, ant kurių sėdėjo kaliniai, besikalbėdami su savo artimaisiais ar draugais. Trylikmetė šitą vietą ir jos kalinius įsivaizdavo visiškai kitaip. Čia nebuvo taip jau baisu.
- Sveiki, pas ką? - atėjūnus susistabdė kalėjimo darbuotojas.
- Eee... a...
Dori tik dabar susiprato net nežinanti tėvo vardo. Skaitė laikraštyje, bet pamiršo. Kaip tu galėjai pamiršti?! Kaip tai įmanoma!
- Pa... pas Men...del, - išlemeno.
- Pas Ivaną, - šūktelėjo vyriškis kažkam, ko Dori nematė. - Septintas suolas, penkiolika minučių, - mostelėjo ranka į tolį.
Mergaitė nedrąsiai pažiūrėjo į herbologą ir ėmė eiti į priekį ieškodama septintu numeriu pažymėto suolelio. Pamačiusi reikiamą skaičių pasijuto turinti tikslą, ėmė skubėti, bet po akimirkos sustojo, mat prie to suoliuko kažkas pokštelėjo ir ant jo atsirado aukštas, lieknas vyras. Jam buvo gal per penkiasdešimt. Mažos akys, rusvi praplikę plaukai. Vyras dairėsi, tačiau Dori ir Matthew, regis, visiškai praleido pro akis. Tartum ieškotų kažko kito manydamas, kad šie du atkeliavo lankyti ko nors kito.
- Laba diena, - tarė priėjusi tamsiaplaukė. - Ar jūs... ar... Ivanas?
- Sveiki, - nustebusiu balsu atsakė vyras. - Taip, aš. O kas jūs? - klausiamu žvilgsniu pažiūrėjo į mergaitę ir į Matthew, tačiau atrodė, kad atsakymo labiau tikėjosi iš pastarojo.
- Aš... aš... esu... - Dori bandė tai pasakyti. Bet buvo sunku. Ji tikrai labai stengėsi. - Aš...
- Na? - vyras padrąsino.
- Aš esu Dori.
- Gerai, Dori. O jūs? - paklausė žiūrėdamas į herbologą. - Tikriausiai Vanesa jus atsiuntė? Kodėl neatvyko pati? Ką perduoda?
- Mano pavardė Mendel! - suspigo mergaitė.
Tada vyro akys išsiplėtė, jis tarsi kažko išsigando.
- Mendel? Tu... tai tu ta mergaitė? Kuri nešioja mano pavardę? Tu nori viską sutvarkyti, taip? Čia tavo tikras tėtis, ar ne? - ir vėl žvilgtelėjo į Turner.
- Ką?! - Dori susiraukė. - Ne! Aš... aš atvykau susipažinti! Jūs... jūs mano tėtis! Mama sakė, kad...
- Tavo mama yra paleistuvė! - suriko vyras pertraukdamas mergaitę pasikeitusiu tonu.
Pora kalėjimo prižiūrėtojų ėmė trintis netoliese.
- Ji duodavosi su nežinia kuo, aš nesu tavo tėvas! Trynėsi su visokiais žiobarais, su purvakraujais, ir pasirinko, kas jai esą geriausia, bent grynakraujis! Buvau jaunas, kvailys, patikėjau! Aš tau pinigų nemokėsiu! Neturiu!
- Man nereikia jūsų pinigų! - Dori akyse susikaupė ašaros.
Ji pažiūrėjo į Matthew, tarsi prašydama kažkokios pagalbos. Tada pagalvojo, kad jei šitas vyras, kuris turėtų būti jos tėtis, kurio pavardę mergaitė nešioja, arba pats Matthew, na, jei kažkuris paklaus, kur yra Dori mama, ką mergaitė sakys? Dabar Dori jautėsi išsigandusi ir ėmė gailėtis, kad sugalvojo čia atvykti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Dabar Matthew jau nesuprato, kodėl sutiko palydėti Dori į Azkabaną. Žinoma, vienos mergaitės į tokią kelionę neleisi, bet kas jis toks? Buvęs mokytojas, su kuriuo santykiai, sakykime taip, netgi nebuvo itin šilti ir draugiški. Tad ką jis dabar veikė su mergaite tokiu svarbiu jai momentu? Turner žinojo negrįšiantis į Hogvartsą, tad tokiu atveju ši kelionė atrodė dar beprasmiškesnė. Ką jis darė? Ir kodėl Dori prašė būtent jo?
Atsidūręs koridoriuje herbologas pasijuto nejaukiai. Šiaip ar taip, jiedu buvo ne kur kitur, o burtininkų kalėjime. Jau žiojosi padėti atsakyti į klausimą, koks jų kelionės tikslas, bet, laimei, pagaliau darbuotojas susiprotėjo, ir jiems beliko keliauti iki septintojo suolo. Kažkuria prasme buvo smalsu, kaipgi atrodo Dori tėvas, tačiau ko čia tikėtis, Matthew nė neįsivaizdavo.
O atrodė jis... kaip žmogus. Tiesą sakant, nepasirodė kuo ypatingas. Turner spėjo, kad jeigu susitiktų su juo gatvėje, jeigu jis gyventų normalų gyvenimą, tikriausiai nė neatkreiptų dėmesio. Vis dėlto situacija dabar buvo kita, tad Matthew įdėmiai nužvelgė Mendel.
Pokalbis buvo sudėtingas. Deja, profesorius jautėsi taip, tarsi jo čia neturėtų būti nė kvapo. Kas siejo jį ir šito kalinio dukrą? Tiesą sakant, niekas. Aš? Jos tėtis? visiškai pasimetė Turner. Ar jis kažko nesuprato, ir jie keliavo pas kažką, kas nėra Dori tėtis? Kaip taip gali būti? Kas tuomet yra jos tėvas? Situacija buvo keblesnė nei atrodė iš pradžių. Kaip iš kokio prasto turkiško serialo... atsidusęs pagalvojo Turner ir pagaliau nutarė įsikišti:
- Nemanau, kad turėtumėte kratytis atsakomybės. Kai išeisite iš Azkabano, privalėsite auginti savo dukterį. Ar ne geriau sukurti ryšį iš karto? Kam apsimesti?
Balsas skambėjo keistai griežtai, bet tai buvo ne taip ir blogai: norėjosi parodyti, kad mergaitės taip paprastai nepaliks. Žengęs prie jos apkabino per pečius ir daugiau nieko nesakė. Nejučia pagalvojo, kad ją galėjo atlydėti motina. Gal ji tiesiog nenorėjo grįžti į savo kalėjimo vietą? Ką čia gali žinoti, bet toji moteris nepasirodė esanti itin atsakinga.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Herbologas ir vėl parodė stiprų palaikymą Dori. Tą akimirką mergaitė pajuto gėdą. Būtent prieš savo koledžo vadovą. Juk ne kas kitas, o jos tėvai turėtų būti tie, kurie palaiko, kurie gina, kurie yra šalia... O čia... O čia juk viskas buvo atvirkščiai, ar ne? Matthew lydėjo trylikmetę į susitikimą su mama. Dabar ir su tėčiu, kuris skelbiasi nesąs jos tėtis. Tamsiaplaukė pasijuto kaip šuniui penkta koja. Jeigu ji nėra reikalinga tikriems savo tėvams, tai kam, po velnių, ji galėjo būti reikalinga? Ogi niekam.
- Klausyk, asile, - Mendel mintis pertraukė Ivanas, kuris ištardamas žodžius šoktelėjo Turner link. - Ne tau aiškinti, ką aš privalėsiu ir ko ne, supratai?
Šalia Dori tėčio (?) atsidūrė apsauginis.
- Ramiai, Ivanai.
Ivanas, regis, gniaužė atsiradusį pyktį. Iškėlė rankas kaip pasiduodamas. Apsauginis paėjėjo tolėliau, bet juos stebėjo.
- Kas šitas vyras? - paklausė jis Dori. - Dar vienas tos paleistuvės sugulovas?
Dori buvo sutrikusi. Jai pavyko susivaldyti ir nepravirkti, bet ji tiesiog nežinojo, ką turėtų atsakyti žmogui, kurio pavardę nešioja.
- Klausyk, mergaite, - dabar jau vyras prabilo aprimusiu balsu. Jis atsiduso, ėmė čiupinėti sau veidą. - Vargiai aš esu tavo tėtis. Pažiūrėk, mes net nepanašūs.
Tai buvo visiška tiesa.
- Tavo mama, ji... Dėl Merlino, tu bent kažkiek pažįsti savo mamą?
Dori tik gūžtelėjo pečiais.
- Kur ji dabar? Kodėl ji pati neatėjo ir atsiuntė čia savo meilužį?
- Ji... ji dabar užsiėmusi. Ji negalėjo.
- Netikiu. Po šimts, Vanesa, - vyras prikando lūpą. - Ta moteris buvo visai susukusi man galvą. Aš visą gyvenimą paskui ją velkuosi, supranti? - jis vėl atsisėdo ant suoliuko. - Žiūrėk, Dori. Aš... aš neturiu tau ką duoti, suprask. Mano gyvenimas sumautas.
- Man nieko iš jūsų ir nereikia, - atsakė mergaitė.
- Tai kurių galų tu čia atėjai?
- Nes... na... aš tiesiog norėjau susipažinti su savo tėčiu, - Mendel balsas skambėjo labai neužtikrintai ir tyliai, veikiausiai nei ji pati, nei Matthew tokio jo nebuvo girdėję.
- Žiūrėk. Aš labai abejoju, kad aš esu tavo tėtis. Bet mes pasidarysime žiobarišką testą, kuris tai parodys, gerai?
Tamsiaplaukė linktelėjo.
- Tu nepažįsti savo mamos. Guldau galvą, kad ir dabar duodasi su kokiu...
Dori tylėjo. Jos tėvai nusikaltėliai. Jeigu išvis šitas vyras yra jos tėvas. O kas mama, tikrai paleistuvė? Jau geriau nebūčiau grynakraujė, bet turėčiau normalią šeimą, akimirką pagalvojo.
- Tai tu dabar kur gyveni, su ja gyveni?
- Taip, dvare...
- Dvare... Delegardžių dvaras, - vyro veide tartum šmėstelėjo prisminimai.
- Liko kelios minutės, - praeidamas paskelbė apsauginis.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Pajutęs kalinio pyktį Turner instinktyviai žengė žingsnį į šalį, tačiau vis tiek laikė apkabinęs mergaitę. Spėjo, kad jai reikia palaikymo. Buvo apmaudu, kad tokius gyvenimo sukrėtimus kenčiantis vaikas negali rasti paguodos net ir su tėvais, tačiau nebuvo ką daryti. Jis tebuvo eilinis profesorius, tačiau kažkokiu būdu reikėjo padėti.
Tai, kad Dori tėvas (fakto, kad jis tai neigia, Turner kol kas neketino pripažinti) pavadino jį asilu, Matthew visiškai nepatiko. Jau motina nepagarbiai atsiliepė, o dabar vėl... Negi jis palaikė mergaitę tik tam, kad būtų žeminamas? Žinoma, pačios Dori dėl to nekaltino, bet vis tiek buvo kiek skaudu.
- Klausyk... Ivanai, - galiausiai kreipėsi herbologas. - Kalbi su vaiku. Argi sunku bent kiek pagarbiau atsiliepti apie motiną? Pakrutink smegenėles!
Kad ir kaip Dori elgėsi per pamokas, ji nenusipelnė šitos nesąmonės. Kodėl Ivanas apsimetinėja? Matthew vis dar neketino pripažinti, kad jis nėra Dori tėvas. Tiesiog nenori mokėti alimentų nutarė profesorius ir ne itin draugišku žvilgsniu nužvelgė vyriškį. Net jeigu išsiskyrėte, nebūtina taip juodinti žmoną. Vis dėlto kalbi su savo vaiku. Vaiku.
- Dori, nemanau, kad dar turime čia ką veikti, - tyliai pratarė profesorius vildamasis, kad Ivanas to neišgirs. Norėjosi greičiau iš čia nešdintis: tėvas dukros nenorėjo, tai buvo daugiau nei akivaizdu. Argi verta dar labiau skaudinti vargšę mergaitę? Ne, geriau jau leisti jai pasimėgauti likusia vasara iki vėl reikės daug mokytis ir vargti darant namų darbus.
- Ar Deoiridh pasakojai apie šį susitikimą? - kuo tyliau paklausė Turner. Visai nereikėjo, kad kalinys išgirstų kažkokį papildomą vardą, bet pasidarė išties smalsu: ar jo dukra žino apie tai, kas čia vyksta? Vis dėlto temos vystyti nebuvo verta. Ne, reikėjo tiesiog kuo greičiau išsinešdinti iš šitos prakeiktos vietos.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
- Klausyk... idiote, - su pašaipa veide ir balse bandydamas mėgdžioti herbologą atrėžė jam Ivanas, - jeigu aplink nesisuktų apsauginiai, tu tikrai gautum į galvą. O dabar jau erelis, ania? Perduok mamelei labų dienų, - pažiūrėjo į Dori. - Žinoma, jeigu ji bent teikiasi praleisti kiek nors laiko dvare, nes žinant ją, tai bastosi kur tik įmanoma, - suprunkštė.
Netrukus apsauginis paskelbė, kad susitikimo laikas baigėsi. Ivanas buvo mandagesnis už Dori mamą. Jis prieš nueidamas pažiūrėjo į mergaitę ir linktelėjo, o tik tada dingo. Tamsiaplaukės galvoje maišėsi didžiulis pliūpsnis minčių. Ar tai reiškė, kad jeigu žiobariškas testas parodys, kad Ivanas jos tėvas, jis ją mylės ir ja rūpinsis?
Dori girdėjo, kad Matthew tyliai kažką kalba, tačiau smegenys sunkiai užfiksavo profesoriaus žodžius. Tačiau galvoje pavyko paskutinį Turner užduotą klausimą. Jau eidama išėjimo link ji ją lydinčiam asmeniui atsakė:
- Na, mes su ja susirašinėjame laiškais. Aš minėjau, kad vyksiu į Azkabaną aplankyti savo tėčio. Ketinu jai parašyti, kaip sekėsi. O jūs jai sakėte, kad mane lydėsite? Nežinau, gal... gal nesakykite.
Dori pasimetė. Prisiminė paskutinę mokslo metų dieną Hogvartse. Kaip Deoiridh užpavydėjo dėl Matthew. Galbūt ji supyks sužinojusi, kad būtent jis mergaitę lydėjo? Nors koks skirtumas. Hogvartse nebebus nei Deoiridh, nei Matthew. Pamatysi, kad bendravimas su jais pamažu baigsis. Juodaplaukę aplankė liūdesys. Ji ir Matthew išėjo iš pastato.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #6 Prieš 2 mėnesius »
Čia prakeiktai nebuvo ką veikti. Pirmomis dienomis žaviausias kada nors Azkabane kalėjęs žmogus tik ir laukė, kol kas nors ateis ir atsiprašęs išleis jį iš čia. Gal net nebūtų išdailinęs išlaisvintojo veido. Deja, ilgainiui Bretas pametė dienų skaičių ir tiesiog kankinosi iš nuobodulio. Čia klaikiai trūko panelių. Negi tikrai teks čia sėdėti ištisus dešimt metų? Kiek jam bus, kai išeis į laisvę? Keturiasdešimt? Žinoma, tada vis dar bus itin jaunas ir patrauklus, bet ką tokioje vietoje veikti ištisą amžinybę? Tuo labiau, kad ir toliau nesijautė esąs kaltas. Jeigu jau nuknekcino kažkokią Romą, vadinasi, ji žavųjį jaunikaitį įžeidė. Šiaip sau Bretas kumščiais tikrai nesišvaisto.
Šiandien jis turėjo sulaukti lankytojų. Neįsivaizdavo, kokia yra diena ar mėnuo, bet vylėsi pamatysiantis Kaedę. Tos kitos sutikti tikrai nenorėjo, bet vyriausia dukra buvo savotiškai brangi. Taigi žaviausias vis gausėjančios O'Connor šeimos atstovas ėjo paskui prižiūrėtoją ir netrukus įsitaisė ant jam nurodyto suolo.
- Turėsi pusvalandį, - burbtelėjo tas ir atsitraukė panaikinti kliūčių, kad lankytojai galėtų ateiti. Bretas neabejojo, kad netoliese kas nors vis tiek yra ir jį stebi, tad tiesiog ramiai sėdėjo ir laukė. Jokia graži panelė jo aplankyti vis tiek neateis, tad nelabai yra prasmės stengtis sužavėti.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #7 Prieš 2 mėnesius »
Gyvenime nebūtų atėję į galvą, kad kažkada teks keliauti į Azkabaną. Žinoma, ne kalėti, bet nuo to nebuvo daug smagiau. Taip, Breto charakteris buvo toks, kad jis tikrai gali kažką sužeisti, bet kad prieis iki žmogžudystės, Brendanas vis dėlto negalvojo. O buvo būtent taip. Todėl teko paaukoti vieną Velykų atostogų dieną ir atsivežti Kaedę aplankyti mielojo jos tėtušio. Pačiam mergaitė patiko, su ja leisti laiką smagu. Bet argi tą reikia daryti Azkabane? Ir kas bus vasarą? Pats dar nežinojo, kur ją praleis, o kur dėsis dukterėčia? Athenai, ko gero, teks grįžti į Sautendą, bet ar Kaedė norės ten būti? Namai tikrai ne patys jaukiausi.
Visa tai buvo labai sudėtinga. Ką jau kalbėti, kad anksčiau ar vėliau teks pradėti galvoti, kaip pasirūpinti savo paties vaiku. Nuo pat anų įvykių jo kabinete Amiros privengė. Gyvenimas virto vis didesne nesąmone, ir Brendanas nebežinojo, kaip galėtų jį sutvarkyti.
Tokių nelengvų minčių kamuojamas lydėjo dukterėčią į burtininkų kalėjimą (kaip ironiška - brolis pagaliau gali pasijusti esąs tikras burtininkas) ir pasiekė įėjimą. Kažkoks žmogus juos įleido ir mostelėjo į tą pusę, kur jau turėjo laukti Bretas.
- Pusvalandis, - teištarė prižiūrėtojas. Brendanas žvilgtelėjo į Kaedę ir neskubėdamas priėjo prie Breto. Deja, nė neįsivaizdavo, kaip reikia pradėti tokius pokalbius, taigi taip ir liko tylėti.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #8 Prieš mėnesį »
     Šios dienos keistumas varė iš proto. Tiesiogine prasme - nuolat neužsičiaupianti Kaedė pastarąsias keliolika valandų neišleido nė garso, o veidas buvo šaltas it ledas. Koks vaikas lanko savo tėvus Azkabane? Bet kokiame kalėjime. Dieve... Tai... protu nesuvokiama. Prie ir taip sumautos situacijos prisidėjo ir Brendanas, kurio trumpaplaukė pastaruoju metu po įvykių jo kabinete vengė kaip pelė katės. Jeigu labai atidžiai žiūrėtume lankomumą, tai regis nuodų ir vaistų pamokos krito šiame reitinge žemyn. O dabar jai reikia tverti visą kelionę nuo Hogvartso iki Azkabano būtent su dėde! Ko jam ten prisireikė? Nori pasiglėbesčiuoti su broliuku? Nors kita vertus - ko pačiai Kaedei ten prisireikė? Visiškai nedegė noru išvysti tėvą, pūvantį Azkabane. Bjaurėjosi šios minties ir nenorėjo jo akyse matyti. Nors, norėjo su juo susitikti. Bet ne. Bet... Velniai rautų, net pati O'Connor nesugebėjo suprasti nori ar ne susitikti su tėvu. Tačiau kažkodėl kaip tik šiuo metu žengė drėgnom, šalčio prisiskverbusiom kalėjimo grindim. Klastuolę nukratė šiurpas. O tada koridoriaus gale jos žalios akys aptiko Bretą... Paskutinį kartą jie matėsi dar prieš mokslo metus ir jis jai pažadėjo, kad kitą vasarą turės nuosavus namus ir jie galės ten gyventi dviese. Nejau turėjo omeny Azkabaną? Kaedės veidas suakmenėjo, o žvilgsnis taip ir liko įsmigęs į tėtį. Ne, šito vyro, nualinto Azkabano ir psichų, mergaitė nepažįsta.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #9 Prieš mėnesį »
Nebuvo įdomu čia sėdėti. Bet ir kameroje neką smagiau. Taigi žavusis vyrukas (o žavumo kalėjimas, žinoma, visiškai nesugadino) nesiskundė. Tik kad suolas galėtų būti bent per kruopelytę minkštesnis. Na, bet yra kaip yra, ir Bretas laukė kažko. Na, lankytojų, nors daug smagiau būtų tiesiog iš čia išeiti.
Pagaliau kažkas prisiartino, ir geidžiamiausias Britanijos bomžas pakėlė akis. Pamatęs Brendaną susiraukė, tačiau kartu su juo atvyko ir Kaedė. Regis, nebuvo itin laiminga (o kas tokioje situacijoje būtų?), tad Bretas sutriko. Tikėjosi apkabinti mergaitę ir gal netgi atsiprašyti už tai, kad vasarą nesuteiks žadėtų namų (labai stengėsi negalvoti apie tai, kiek Kaedei bus metų, kai jis iš čia išeis). Bet jos žvilgsnis... Dabar ji atrodė kaip daili panelė, kurią ne itin sužavėjo patrauklaus jaunikaičio draugija. O kaip bendrauti su tokiomis, Bretas vis dar nežinojo. O ir kur žinosi, kai dailios panelės be galo džiaugiasi gavusios dėmesio?
- Sveika, - galiausiai tepratarė. Daugiau čia tiesiog nebuvo ką ir sakyti.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
Pasakyk ką nors. Būk gera, netylėk bent keletą kartų mintyse ištarė Brendanas. Taip, žinoma, bandė prakalbinti Kaedę. Tik kad ji, regis nebuvo nusiteikusi išgirsti dėdės mintis. Šie metai buvo viena didelė tragedija. Jis ne tik apnėštino kolegę, bet dar ir visai baigė sugadinti santykius su Athena bei ta pačia Kaede. Tokie sunkūs uždaviniai tikrai ne jam. Deja, dėl visko nebegalėjo kaltinti Breto. Tikrai ne jo kaltė, kad jis atsidūrė kažkokiame namiūkštyje su Amira. Kaip ir Bretas nekaltas, kad jo brolis kolegę palaikė Sakura.
- Kaede... - tyliai ištarė Brendanas, kai jie atsidūrė kalėjimo viduje. Nežinojo, ką nori pasakyti. Galbūt nuraminti mergaitę ir priminti, kad yra šalia. Tik dabar suprato, kad pusvalandis yra velniškai daug. Apie ką jie kalbėsis? Apie Lumitos broliuką ar sesutę? O gal jos pusbrolį ar pusseserę? Bet juk tai vienas ir tas pats asmuo! Viskas buvo taip absurdiška, kad Brendanas nežinojo kur dėtis. Kaip jis taip sugebėjo?
Bretas kreipėsi tik į dukterį. Gal ir gerai. Profesorius vienas čia ir nebūtų ėjęs. Sustojo taip, kad mergaitė atsidurtų arčiau tėvo. Vylėsi, kad jie vis dėlto kažkokiu būdu pasišnekės. Na, svarbiausia, kad bent jau nepritrauktų per daug prižiūrėtojų ir psichų dėmesio.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
     Kodėl būtent Brendanas turėjo ją čia lydėti? Na, visų pirma, tai trikdo dėl jo šposų su transfigūracijos profesore Amira, kas nuolat vertė Kaedę vengti dėdės. Visų antra - visi žino kokie sumauti Breto santykiai su jo šeimos nariais, ne išimtis ir Brendanas. Ir tai baisiai trikdo. Kai nuolat Brendanas sugalvoja vaidinti didvyrį ir gelbėti tėčio bei dukros santykius, visad atsiduria šalimais. Nejau nesupranta, kad taip tik trukdo? Vietoj to, kad (galbūt) trumpaplaukė galėtų normaliai (?) pasikalbėti su tėvu, būtinai visada turi būti juntama įtampa tarp brolių! Kodėl gyvenimas šeimoje turi būti toks sumautas? Nejau visi O'Connorai negalėtų susibendrauti ir pagaliau būti kaip viena graži šeima? Aišku, ne, nes čia O'Connorai!
     Tėčiui pasisveikinus gerklė išdžiuvo, tačiau Kaedė stengėsi neparodyti kaip ją trikdo tėvo balsas. Čia šalta. Užpūtus Šiaurės jūros vėjui, norėjusi nusipurtyti, bet Kaedė tik išliko tiesi, šalta ir ori. Brendanui paraginus ją... kalbėti?, ji tik piktai į jį, stovintį šalia, dėbtelėjo ir vėl įsmeigė akis į Bretą. Jie taip stovėjo... minutę? penkias? dvidešimt? Kad ir kie jų ten būtų, jos visos ištįso iki begalybės. Galiausiai Kaedė išdrįso ištarti „Labas“, kuris nuskambėjo gan baugiai lūžtančių bangų tyloje.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #12 Prieš 3 savaites »
Labiausiai norėjosi paklausti, kokio velnio jie čia atsivilko, jeigu dabar nesišneka. Žinoma, šis pusvalandis bus įdomiausias per jau čia praėjusius mėnesius, bet kam to reikia? Kad kas nors nuramintų sąžinę? O kas tai padarys? Kaedei pusbrolį ar pusseserę skubiai parūpinęs Brendanas? O gal jis pats? Bretas sąžinės turbūt nelabai ir turėjo, tad nebuvo ką ir raminti. Taigi žaviausiasis iš trejeto nusuko akis.
Po kiek laiko apsigalvojo. Atsistojo ir žengė arčiau dukters. Kad ir kaip nenorėjo sau to pripažinti, Kaedė jam rūpėjo. Turbūt buvo vienintelis žmogus pasaulyje, kuris nuoširdžiai rūpėjo. Bretas tikrai norėjo jai suteikti namus. Tokius, į kuriuos abiems norėtųsi sugrįžti. O dabar viską sugadino. Amžiams.
- Aš atsiprašau, - negarsiai ištarė geidžiamiausias Britanijos bomžas. Neįprasti tai buvo žodžiai, bet jis juto, kad čia reikalingi. Dirstelėjo į Brendaną tarsi prašydamas pagelbėti Kaedei. Ji dar vaikas, jai reikia suaugusio žmogaus šalia. Kai tėvas išeis iš kalėjimo, šita mergaitė bus... Tiesą pasakius jauna ir daili panelė. Ką gali žinoti, gal jau ir ištekėjusi.
- Tai klaida, - dar pasakė Bretas. Žodžius skyrė tik Kaedei. Brendanas turbūt žinojo visą tiesą, jo neapgausi. O štai pasikelti įvaizdį dukters akivaizdoje (ne)itin (ne)žavus jos tėtušis vis dar galėjo - ar bent jau to nuoširdžiai tikėjosi.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Pagrindinis koridorius
« Atsakymas #13 Prieš 3 savaites »
Brendanas nuo pat žalios jaunystės buvo tikras pleputis. Vaikystėje pliurpdavo su tėvais ir Bretu, mokykloje - su visais iš eilės berniukais. Žiobariškoje mokykloje ne kartą buvo persodintas, Hogvartse - netgi ėjo pas direktorę. Deja, panašu, kad visus žodžius vyrukas jau išsakė. Dabar jis stovėjo ir tylėjo. Nerado nieko tinkamo šiai situacijai. O ir kas žinotų, apie ką plepėti su Azkabane atsidūrusiu broliu? "Tai žiūrėk, kol tu sėdėsi, aš pasirūpinsiu tavo dukra. Ji galės augti kartu su savo pusbroliu ar pussesere, kuris yra tavo kitos dukros motinos vaikas"? Situacija buvo tokia absurdiška, kad nei bėk, nei rėk. Ir, blogiausia, Kaedė aiškiai jautėsi lygiai taip pat prastai. O kaip ji turėtų jaustis? Pažadėti namai virto Azkabanu? Kur ji dėsis vasarą? Šita mergaitė nenusipelnė gyventi name lūšnoje Sautende. Ar Bretas tikisi, kad Brendanas iš tiesų pasirūpins mergaite? Tada galėtų to bent jau paprašyti.
Pagaliau brolelis parodė, kad yra gyvas. Netgi teikėsi prašnekti. Atsiprašymas gal ir nieko, bet aiškinimas, kad tai klaida? Brendanui teko labai pasistengti, kad garsiai neprunkštelėtų. Iš viso nieko nesakė, tik stebėjo brolį ir jo dukterį. Jam Kaedės buvo nuoširdžiai gaila. Ir pradėjo atrodyti, kad kelionė į Azkabaną buvo viena iš daugelio jo gyvenimo klaidų.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.