0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Keltas
« Prieš 2 metus »
   Azkabanas - burtininkų kalėjimas, pastatytas jūroje ir smarkiai talžomas bangų. Į jį patekti ir iš jo išsiveržti beveik neįmanoma, tai galima padaryti tik žinant, kaip. Vienintelis būdas saugiai persikelti per jūrą iki kalėjimo - magiškas keltas, keliaujantis per jūrą. Kitas būdas būtų mirtinas, tačiau keltis šiuo keltu - pavojinga, ten patekti gali tik rinktiniai asmenys. Pats keltas - šlapias, papelijęs ir nesaugus, slidus, nuo jo galima nukristi, jis lengvai svaidomas bangų ir atgraso kiekvieną. Keltas magiškai paslėptas nuo nepageidaujamų akių ir pėdsakus iki jo sunku atrasti, tam reikia stiprių magijos sugebėjimų. Neturint lazdelės praktiškai neįmanoma, be to, jis saugomas įvairių kerų, kurie padeda jį paslėpti ir atbaidyti nepageidaujamus asmenis. Neįveikiamas bet kam, kaip ir visas Azkabanas.

[CLICK]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Jekaterina Lutterworth »
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • Magijos Ministras
  • *
  • 716
  • Lytis: Vyras
  • Tiesa kaip Drakonas. Į narvą neuždarysi.
Ats: Keltas
« Atsakymas #1 Prieš 9 mėnesius »
   Vienišas keltas neskubėdamas, su pasimėgavimu, it koksai žudikas maniakas skrodė neaukštas, ganėtinai ramias bangas, horizonte jau niekur nebuvo matyti krantų. Laivas buvo neįspūdingas - senas, jau seniai nematęs dažų ar rimtesnio remonto. Iš kamino karts nuo karto išsiversdavo dūmų didžkukulis. Bet apetito nekėlė. Anaiptol. Nes smirdėjo suodžiais ir pats atrodė ne ką geriau.
   Laive žmonių buvo nedaug - keli niūrių veidų vyrai su šiltais tarnybiniais drabužiais ir vienas juodu klasikiniu apsiaustu ir auliniais batais. Pastarasis buvo jauniausias ir turbūt gyvenimo mažiausiai matęs už visus (tai bylojo kartkartėmis veide pasirodanti maloni šypsena, kurios vyresniųjų veiduose nebuvo beveik nė šešėlio, nebent netyčia...), bet visi kalbėjosi rimtai ir kaip lygūs. Įsižiūrėjęs galėjai regėti abipusę pagarbą, bet turbūt niekaip nebūtum supratęs, kodėl.
   Keltui trinktelėjus į kranto prieplauką - nedidelį, vienam ar dviem laivams pritaikytam uostui ir sustojus, buvo išleistas lieptas, kuriuo Fasiras ir Azkabano sargybiniai išlipo į vieną nesvetingiausių krantų Anglijoje, o gal net ir pasaulyje. Krante vyrai sustojo, jauniausiasis tiriančiu žvilgsniu apžvelgė salą, kurią galėjo matyti iš ten.
   - Aš jus palydėsiu, - bejausmiu balsu pasisiūlė vienas prižiūrėtojas. Von Sjuardas linktelėjo.
   - Jei tik galėtumėt, - pasakė jis. Iš tiesų į Azkabaną ministras atvyko tik pirmą kartą ir neįsivaizdavo, kas čia kaip. Bet saloje buvo šalta - atrodo, netgi šalčiau, negu būna visose nedidelėse salose, gaubiamose jūros ir vėjo - ir tai visiškai nestebino. Ir... Taip, Anglijos Magijos ministras atvyko į Azkabaną. Jam nusigręžus ir einant kartu su vienu kalėjimo prižiūrėtoju likę kiti susižvalgė gana nustebusiais žvilgsniais. O Fasirui von Sjuardui tik reikėjo susitikti su vienu žmogumi. Na, ir ne tik. Ministras siekė pažinti Angliją visomis prasmėmis ir gebėti apie Azkabaną papasakoti ne tik iš lūpų į lūpas ir darsyk iš lūpų į lūpas perduotus ir triskart šiurpesniais virtusius gandus apie griežčiausios tvarkos burtininkų kalėjimą, saugomą bene labiausiai depresiją nešančių padarų - psichų.
   Reikėtų pasakyti, kad vienas iš gandų - šaltis ir gana šiurpus vėjo kaukimas, girdimas ir juntamas šioje padoraus burtininkų pasaulio, laimės ir Dievo užmirštoje vietoje - buvo tiesa. Tik ne tokie baisūs, kaip juos apibūdina burtininkai, patys nėsyk nematę Azkabano. Ką gi - juk retas žmogus jį ir pamatydavo: tai tedarė retas pasiaukojantis kokio nors baisaus nusikaltėlio artimasis, tardytojai, įpratę dirbti nelabai smagiomis darbo sąlygomis ir negailintys jau psichų iškankintų nusikaltėlių, kalėjimo prižiūrėtojai ir, savaime aišku, patys kalėjimo gyventojai. Saloje tvyrojo niūri, sunki nuotaika. Ko gero, užsukęs pagalvotum, kad ir psichai čia neretai kankinasi iš bado. Taip pagalvojo ir Fasiras von Sjuardas, palikdamas pakrantę ir nueidamas į salos vidurį.


There's blood on my hands like the blood in you.
Some things can't be treated so,
Don't make me,
Don't make me be myself around you.

,,Nežinau, kiek tos jo ašaros tikros, bet aš šypsojaus. Šypsojaus, kad jis gavo savo."

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017