0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
   Erka apsidžiaugė kai Auris sutiko kartu nueiti į planetariumą.
- Puiku. Ačiū, - tarė violetinplaukė kai Auris papasakojo kaip laikosi jos augintiniai. Tada jie pradėjo eiti.
- Ai. Nieko nenutiko per vasarą. O dar bent kelias valandas tikrai nepasiges. Na, o po to jau teks grįžti nepastebėtai. Dažniausias nepasigenda tris penkias valandas. Kai išeinam niekada nepastebi. Pastebi tik kai grįžtam, - papasakojo violetinplaukė.
  Ji vėl pagalvojo apie vaikų namus. Buvo gera, bent trumpam iš ten pabėgti. Aišku neilgai, nes tikrai galėtų jos pasigesti. Vienintelis blogas dalykas šioje akimirkoje buvo tai, kad ji baigsis ir vėl teks grįžti į tą pragarą. Tai jos nė kiek nedžiugino. Mintys apie tai ją liūdino. Ji pabandė mintis nukreipti kažkur kitur, bet jai visiškai nesisekė.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
Jie abu išėjo iš bibliotekos. Nors Auriui vis atrodė, kad jo patogioji vieta jį šaukia atgal. Kviečia sugrįžti ir tęsti pradėtą skaityti knygą, vaikinas ėjo tolyn.
- Tai niekas nežino, kad tu kažkur viena klaidžioji? - Prabilo raudonplaukis. Tai buvo negerai. O jeigu kas nors Erkai nutiktų? Kas tada? Kas praneštų į tą įstaigą? Kokia ji vieniša turėtų būti. Pamanė Auris.
Pagaliau jie pasiekė planetariumą.
- Tau patinka astronomija? - Paklausė jis. - Ar dažnai čia ateini? - Dar pridūrė.
Nors diena buvo karšta, čia buvo ganėtinai vėsu. Ramu, Auriui čia buvo jauku. Visai nesinorėjo vėliau drožti į tvankų lauką.
- Ar tu mėgsti ledus? - Staiga paklausė. Pagalvojo, kad gal vėliau galėtų nusivesti ją į kokią netolimą ledainę. Paskui dar pagalvojo apie tai ar jai nieko netrūksta. Mokslo metai pamažu juk artėjo. Ir jai vėl reikės apsipirkti.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
  Jie ėjo tolyn. Violetinplaukės dabar biblioteka visai nebetraukė. Ji norėjo tik nueiti į planetariumą. Kurio link dabar ir ėjo. Tai kolkas buvo jos vienintelis tikslas.
- Na... Taip. Niekas nežino, - į jo klausimą atsakė violetinplaukė. Niekas iš tiesų nežinojo, kad ji išėjo. Bet Erkai šiuo metu tai nė kiek nerūpėjo.
  Galiausiai jie pasiekė planetariumą. Čia buvo gera. Klastuolei čia labai patiko. Ir ji nė už ką neketino leisti kam nors to sugadinti. Niekam. Niekada. Pagalvojo violetinplaukė ir dar kartą apsidairė planetariume. Čia buvo milijoną kartų geriau nei bibliotekoje. Čia buvo vėsu. Ir tuo Erka džiaugėsi, nes nekentė karščio. Jos dabar karštas laukas nė kiek neviliojo. Man reikėtų ledo. Pagalvojo ir išgirdo Aurio klausimą. Ledo, o ne ledų. Vėl pagalvojo. Erka nemėgo ledų. O tada prisiminė, kad neatsakė į ankstesnį klausimą.
- Astronomiją mėgstu, bet čia ateinu retai. Ne itin dažnai pavyksta išsmukti iš vaikų. O ledų visai nemėgstu, - tarė ir tada prisiminė kokia šiandien diena.
- Ar šiandien rugpjūčio antroji? Taip. O ne. Vaikų namų direktorės gimtadienis. Atsiprašau, bet mums būtina ją pasveikinti. Iki, - susijaudinimo kupino balsu pasakė violetinplaukė ir išlėkė iš observatorijos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Erka Forrm »
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #48 Prieš 5 mėnesius »
Sakura ir Brendanas ėjo gatve dairydamiesi kokio nors baro ar kavinukės. Kalbėjosi. Matyt, vyrukas pastebėjo, jog pašnekėjusi telefonu mergina nuliūdo.
- Ne, viskas gerai, - pamelavo ji jam ir nusišypsojo.
Šią akimirką norėjosi tiesiog pamiršti Džordžą. Nors ne. Norėjosi jį išduoti. Tai būtų kerštas už jo elgesį su baltapūke. Bet viduje dvidešimtmetė jautė ir pasipriešinimą. Juk jie - pora. Tai būtų labai nesąžininga. Sakura pasielgtų blogai, ar ne? Bendravimas nėra išdavystė, ramino ji save mintyse.
Eidama ji su Brendanu kalbėjosi apie spektaklį, kurį jis matė teatre ir sužinojo vienas kito vardą. Tačiau Sakurai buvo smalsu, kuo gražuolis užsiima.
- Tu jau žinai, kad aš pardavinėju gėles, - pasakė mergina. - Kuo gi pats užsiimi šiame gyvenime? - pasidomėjo.
O tada ji atkreipė dėmesį į pastatą, pro kurį jie šiuo metu ėjo.
- Brendanai! - sušuko Sakura. - Ar esi ten buvęs? Kaip turėtų būt gražu žvelgti į miestą! O dar pilnatis, - jos akys nukrypo į šviečiantį Mėnulį.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #49 Prieš 5 mėnesius »
Na, jei viskas gerai, tai ir gerai. Brendanas neketino kištis ne į savo reikalus. Tai ne tik nemandagu, bet ir apsunkintų paties gyvenimą. Taigi tik linktelėjo.
Pokalbis ėjosi lengvai, tad vyrukas buvo patenkintas šia situacija. Kartais vis pagalvodavo apie brolį ir tai, kaip šioje vietoje elgtųsi jis. Bet, žinoma, neketino sekti nekokiu pavyzdžiu. Tiesiog paplepės, išgers alaus ir kokteilį, ir tiek. Nieko blogo vyriausia O'Connor šeimos atžala neketino daryti.
- Tikrai įdomu, kuo aš užsiimu? - išsišiepęs pasitikslino rudaplaukis ir apsimestinai susimąstė. Atrodė, kad visas šis bendravimas yra tarsi žaidimas, tad dabar stengėsi įsilieti į vaidmenį. - Dėstau Hogvartse, - galų gale pasakė, tačiau daugiau neaiškino. Mergina mokyklą turėjo baigti prieš keletą metų, tad turbūt nebesitiki pažinoti dabartinių profesorių. Kaip ir jis natūraliai nepažino jos.
Netrukus Sakura susidomėjo kažkokiu pastatu, kuris, deja, nebuvo baras. Brendanas pažvelgė į jos rodomą statinį ir gūžtelėjo pečiais.
- Kažkokia observatorija, - abejingai ištarė, tačiau mergina aiškiai norėjo čia užeiti, tad neprieštaravo. - Tik kaži ar tokiu metu dirba.
Prie įėjimo sužinojo, kad kaip tik šiuo metu galimi stebėjimai pro kelis teleskopus, o ant stogo yra aikštelė, nuo kurios galima tiesiog stebėti žvaigždes. Kiek jų Londone tesimato, žinoma.
- Kur nori eiti pirmiausia? - paklausė Brendanas stebėdamas Sakurą.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #50 Prieš 5 mėnesius »
- Žinoma, kad įdomu, - nusišypsojo Sakura. O tada jis pasakė. Pasakė, kur dirba. - Ką? - nusijuokė ji. - Rimtai? Tikrai dėstai Hogvartse? Ir kokią pamoką, jei galima žinoti?
Jis pažįsta Juzefą. Jis pažįsta Aurį. Merline. Jis. Pažįsta. Aurį. Baltapūkė tikrai nepasakos apie savo ryšius su pora profesorių iš mokyklos. Be to, nei su Juzefu, nei su Auriu ji šiuo metu nebendravo.
Beliko tik džiaugtis, kad šis profesorius nedirbo ten tuomet, kai Sakura mokėsi. Bet ar jis nemokė Nelannos, štai čia buvo klausimas. Kai kurie profesoriai mokykloje dažnai keisdavosi. O merginos nebuvo didelės apkalbinėtojos.
Regis, gražuolis ne itin susižavėjo observatorija, tačiau ir neatsisakė į ją nueiti. Jiedu priėjo prie įėjimo ir sužinojo, ką šiuo metu galėtų ten nuveikti, nes vis tik observatorija dirbo.
- Na, būtų šaunu pakilti ant to stogo į aikštelę, - pripažino. - Žinoma, jeigu tu nieko prieš. Jei nori, galime iš karto eiti pasisėdėti. Aišku, viskas priklauso ir nuo to, ar nebijai aukščio, - nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #51 Prieš 5 mėnesius »
Merginos susidomėjimas jo veikla kiek nustebino. Jeigu nebūtų iš karto pamatęs, ką ji veikia, tikrai nesidomėtų. Ypač nesigilintų į smulkmenas, ką Sakura ir pradėjo daryti. Vis dėlto plepėti Brendanas tikrai neatsisakys, taigi nusišypsojo ir atsakė:
- Nuodus ir vaistus. Bet dar tik pradėjau, tai nelabai ką galiu papasakoti. Visai įdomu pabendrauti su mokiniais.
Kad dirbti tingisi, nutarė nutylėti. Gal ji galvoja, kad jis kažkoks labai pareigingas profesorius, tad nenorėjo griauti šio įvaizdžio.
- Na, o kaip tau sekėsi nuodai ir vaistai? - draugiškai paklausė. Gal darbas ir nėra labai įdomi tema, bet visai smalsu, ką jaunimėlis virdavo po pamokų. Nors Sakura neatrodė esanti daug jaunesnė.
Kadangi observatorijoje niekada nesilankė, o ir pro teleskopą žiūrėjo tik per pamokas, mielai būtų pasiklausęs profesionalų. Vis dėlto Sakura norėjo iš karto keliauti viršun, tad nesiraukė, tik patraukė merginą per dantį:
- Romantikė, ką?
Vis dėlto patraukė laiptų link ir pasiūlęs Sakurai įsikibti į jo ranką pradėjo lipti viršun.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #52 Prieš 5 mėnesius »
- O, nuodai ir vaistai.
Sakura susimąstė. Prisiminė Hogvartsą. Ir dvi savo mylimiausias pamokas. Herbologiją bei nuodus ir vaistus. Ji nusijuokė. Jai patiko gaminti eliksyrus. Mintimis nuklydo į mokyklą. Juk tai buvo visai neseniai. Kaži, kiek Brendanui metų?
- Puikiai, - šypsodamasi atsakė Sakura. - Nuodai ir vaistai buvo mylimiausia mano pamoka po herbologijos, - pasakė ji.
Vos neprasižiojo sakyti, jog jai nesisekė apsigynimas nuo juodosios magijos ir tranfigūracija, tačiau susilaikė. Juk ne apie mokslus, ne apie Hogvartsą jie kalbės, ar ne? Tad tikrai neketino pradėti šnekos, pavyzdžiui, apie koledžus.
Netrukus mergina nusijuokė savo lakštingalos juoku.
- Žinai, nepasakyčiau, - turėjo omeny romantiką. - Mėgstu gerėtis vaizdu. Šiaip man patinka gamta, tačiau norėtųsi pasigrožėti ir naktiniu miestu. Stengiuosi iš gyvenimo paimti visus malonumus, - saldžiai pasakė.
Tiksliau stengiausi anksčiau. Stengiausi ir persistengiau, o dabar turiu galvoti apie Džordžą ir kaip būti gera mergina jam. Ji įsikibo Brendanui į ranką, o tada per kūną perėjo šiurpuliukai. Ar tai - jau išdavystė?
Ir štai, jie jau ant stogo. Sakura manė, kad jai kvapą užgniauš, kad ji iš karto aiktelės iš nuostabos dėl atsivėrusios miesto panoramos. Tačiau norint ja pilnai pasigerėti reikėjo nueiti iki atitvarų, o visa, ką dabar baltapūkė pamatė, buvo besibučiuojant porelė, sėdinti ant suoliuko.
- Štai jie galbūt ir mėgsta romantiką, - šyptelėjo dvidešimtmetė ir žingsniavo atitvarų link.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #53 Prieš 5 mėnesius »
Reakcija į dėstomą dalyką kiek nustebino. Tai buvo visiems mokiniams privaloma pamoka, o ne kokia nors nesąmonė kurią galima pasirinkti. Vis dėlto Brendanas neklausė tos reakcijos priežasties, o netrukus Sakura viską paaiškino pati. Išgirdęs, kad mergina mėgo šią pamoką, išsišiepė. Jeigu jau visai neras kalbos (nors kad taip nutiks, labai abejojo), galės šnektelėti apie įdomiausius eliksyrus. Bet dabar apie tai nieko nesakė, tik linktelėjo.
- Mmm, visus malonumus, - gana dviprasmiškai ištarė Brendanas, nors ir pats nebuvo tikras, ką tuo nori pasakyti. - Norėtum paspoksoti į miestą? O gal geriau pažiūrėti į žvaigždes?
Vaikystėje teko gulėti paplūdimyje prie Sautendo, tad to grožio tikrai buvo matęs. Londonas turbūt tokių vaizdų neparūpins, bet vis tiek turėtų būti smagu.
Netrukus Brendanas gavo visai neįprastai sau sutrikti. Ir pats buvo pastebėjęs besibučiuojančią porelę, bet tikėjosi, kad Sakura jos nepastebės. Ar bent jau neatkreips dėmesio. O dabar teko klausti savęs, ar ji tikisi, kad vyrukas imsis tokios pat iniciatyvos.
- Akivaizdu, - kol kas tepratarė žingsniuodamas paskui šviesiaplaukę. Tikrai nežinojo, kur čia viskas nueis, bet mergina sutiko su juo praleisti vakarą, ar ne? Ir pati pasiūlė tokią romantišką vietą, net jeigu ir nepripažįsta ją mėgstanti. Taigi atsekęs Sakurą prie atitvarų atsistojo šalia ir įsispoksojo į naktinį Londoną. Kiek neryžtingai ir būdamas pasiruošęs atsitraukti švelniai apkabino ją per liemenį.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #54 Prieš 5 mėnesius »
Sakurai perėjo šiurpuliukai per kūną, kai Brendanas dviprasmiškai išsireiškė apie malonumus. Žinoma, juk tai ji pati pirma pradėjo. Žinojo, kad turėtų save sustabdyti. Atsiprašyti šio vyruko ir grįžti namo pas Džordžą. Bet taip pat ji žinojo, kad to nedarys. Taip ir turėkis, Džordžai Makenzi, mintyse tarė Sakura. Kai tu šitaip su manimi, tai negalvok, jog ir aš būsiu gerutė.
- Galbūt pasirinksiu paspoksoti į miestą, - nusišypsodama pasakė.
Paspoksoti į miestą ir pajusti ką. Dvasinę degradaciją? Galvoti apie tai, kokia anksčiau man buvo svarbi gamta, o kaip dabar?..
Tačiau Brendanas neleido galvoti apie dvasinę degradaciją. Nes jis apkabino baltapūkę per liemenį, o šito ji nesitikėjo. Viduje sutriko, tačiau to neparodė. Ne, ji tikrai nenorėjo, kad jie išėję iš čia pėdintų į kokį nors užkampį, atliktų visus reikalus ir išsiskirstytų. Buvo sudėtinga surpasti, kokie yra šio vyro siekiai.
Ji žinojo, kad dabar draugiškumo ribos tikrai yra peržengtos. Ir taip, tai jau buvo išdavystė. Bent Sakuros akimis. Ėmė graužti sąžinė. Kaip Džordžas? Juk jis namie. Laukia jos.
Sakura dažnai galvodavo, kad tai ji bloga mergina. Kad turi labiau pasistengti, labiau pasitempti dėl santykių. Ji dėl visko kaltindavo save ir teisindavo Džordžą, kai jis ją mušdavo. Neįtikėtina, ar ne? Bet ji tikrai jautėsi kalta. Aš neturėčiau taip elgtis. Džordžas to nenusipelnė. Širdyje jis yra geras žmogus.
Tačiau vietoj to Sakura prisiglaudė arčiau Brendano ir uždėjo savo ranką jam ant delno. Ir vėl per kūną perėjo šiurpuliukai. Labiau ne nuo prisilietimo, o nuo to, kad ji taip elgiasi turėdama vaikiną.
O tada pasigirdo telefono skambutis. Laisvą ranką Levins įkišo į rankinę ir nuspaudė mygtuką, kuris nutildo skambučio garsą (ar bent jau tikėjosi pataikiusi į jį). Telefonas nutilo.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #55 Prieš 5 mėnesius »
Gal miestas nebuvo labai jau blogas pasirinkimas. Išsitiesęs ant suoliuko jis turbūt tuoj pat užmigtų, ir visas šis įdomus vakaras pasibaigtų. O štai stovint galima paplepėti ir susipažinti artimiau. Nors apie Sakurą žinojo dar visai mažai, atrodė, kad jiems bendrauti sekasi tiesiog puikiai. Tarsi kažkas juos sietų.
- Žinoma, - neprieštaravo. Ir jau visai netrukus jie stovėjo tarsi būtų jauniklių porelė, ištrūkusi į laisvę. Merginų Brendano gyvenime būta, vienai jų netgi galvojo pirštis. Bet dabar jautėsi taip, tarsi Sakura suteiktų jam kažką, ko iki šiol neteko patirti.
Pajutęs merginos ranką ant savosios nusišypsojo. Regis, ji neprieštaravo tokiai pažinties tėkmei, nors pačiam atrodė, kad gal šiek tiek skuba. Nieko nesakė. Nors ir buvo plepys, dabar tarsi nieko nereikėjo. Tiesa, suskambęs telefonas kiek nuvylė, o tai, kad Sakura jį užčiaupė, - sutrikdė.
- Kažkas vis nepalieka tavęs ramybėje, ar ne? - paklausė prisiminęs, kad ji ne taip seniai kalbėjo teatre. - Jeigu nori, aš galiu pasitraukti, kad pasikalbėtum. Bet pažadėk man, kad akyse nebebus ašarų, - dar pridūrė, tačiau vis dar laikė apkabinęs merginą ir jai šypsojosi.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #56 Prieš 5 mėnesius »
Sakura žinojo, kad telefone yra mygtukas, kuris išvis išjungia garsą. Tai reiškia, kad jeigu Džordžas jai skambintų, aparatas tylėtų. Tačiau mergina nelabai mokėjo naudotis telefonu. Žinojo apie kai kurių mygtukų paskirtį, mokėjo paskambinti, atsiliepti ir net atrašyti žinutę. Tačiau išjungti telefono garso - ne. Jai niekada to nereikėjo. Kaip tik, Džordžui ji trokšdavo būti pasiekiama kiekvieną akimirką.
Levins sutriko ir dabar tai pasimatė. Ji manė, kad Brendanas nepastebėjo emocijų, kurias jai parūpino tas pokalbis telefonu teatre.
- Ak, ne... Nereikia. Nenoriu kalbėti. Tai... Tai mano buvęs vaikinas.
Kaip tu taip gali? Ką tu darysi toliau? Kad doksiai tave užpultų, Sakura!
- Jis niekaip negali susitaikyti su tuo, kad mes nebe kartu, - atsiduso.  - Žinai, tos visos šviesos... - pabandė nukreipti temą. - Ar ne įspūdinga, kad tie, kurie nėra burtininkai, geba ne tik apsieiti be magijos, bet ir sukurti tokį vaizdą?
Ir teršti gamtą visais įmanomais būdais, bet Brendanui nereikia žinoti, jog aš taip galvoju.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #57 Prieš 5 mėnesius »
Skambučiai Sakurai aiškiai nebuvo malonūs, o tai visai neįėjo į smagaus laiko apibrėžimą. Vadinasi, reikėjo arba užbaigti vakarą, arba nutraukti skambučius. Pasirinkimas buvo akivaizdus, tik kol kas Brendanas neįsivaizdavo, kaip reikėtų tai padaryti. Laužyti telefono nenorėjo - kažin ar gėles pardavinėjanti jauna moteris uždirba pakankamai, kad galėtų bet kada įsigyti naują. Laimei, į galvą atėjo mintis. Sakura jau kalbėjo apie kitką - ta tema buvo gerokai paprastesnė, bet pirmiau reikėjo iki galo užbaigti to buvusiojo reikalus.
- Jeigu nori, galiu jam paskambinti ir pasakyti, kad atstotų nuo tavęs, - draugiškai pratarė mintyse svarstydamas, į kokią čia nesąmonę įsivėlė. Atrodo, tenorėjo to, ko ir visada - smagaus laiko su įdomiu žmogumi. Bet štai tapo kažkokiu santykių ekspertu, ką? - Ar nori, kad tai padaryčiau?
Paleidęs merginą ištiesė ranką laukdamas, kad ji paduotų telefoną. Nors tokių sudėtingų situacijų nemėgo, manė besielgiantis teisingai.
- Na, o šviesos tikrai gražios, - dar pasakė ir kreivai šyptelėjęs pridūrė: - Beveik kaip tavo akys.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #58 Prieš 5 mėnesius »
Brendanas neužkibo. Sakurai nepavyko nukreipti temos. Ir tai merginą labai stipriai sužavėjo. Jeigu ji prieš tai pajuto simpatiją Brendanui dėl to, kaip jis atrodo... Na, jis buvo aukštas. Vyresnis. Tai dabar ji ėmė jam simpatizuoti ir dėl vyriškumo. Nes jis pasisiūlė pakalbėti su Džordžu. Tik buvo bėda: Džordžas - ne jos buvęs vaikinas, o esamas.
- Ačiū tau už rūpestį, - nusišypsojo. - Tačiau manau, kad tokiu atveju jis dar labiau pradės. Geriausia bus tiesiog nekreipti dėmesio, o jeigu ir vėl skambins, tuomet išjungsiu telefoną, - baltapūkė nusišypsojo.
Ji žinojo, kaip išjungti telefoną. Tiesą pasakius, buvo pasiryžusi tai padaryti, jei reikės. Pasakys Džordžui, kad nenutuokia, kaip telefonas išsijungė. Kad to nepastebėjo. Dirbo. Bet nežinojo, kaip į tai jos mylimasis reaguos. Tiksliau žinojo. Tačiau nebuvo tikra, kaip stipriai.
Dabar jai norėjosi atsisukti ir pabučiuoti šį simpatišką vyruką. Aišku, ji nedrįso to padaryti. Jis pagyrė jos akis. Tai nuskambėjo labai banaliai. Sakura buvo pratusi prie tokių komplimentų. Iš anksčiau. Bet jau seniai nieko panašaus negirdėjo. Todėl pagyrimas sušildė mėlynakės širdį, bet... bet ir Džordžas yra jai taip sakęs. Jeigu jie kartu apsigyventų? Sakura ir Brendanas. Ar ir jis ją pradėtų skriausti?
- Ar nustebtum, jei pasakyčiau, kad miesto šviesas pamačiau tik prieš... - pagalvojo. - Prieš maždaug šešerius metus?

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 159
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #59 Prieš 5 mėnesius »
Tokioje situacijoje neteko atsidurti niekada anksčiau. Gal ir gerai, kad Sakura nepaprašė paskambinti tam buvusiajam. Ką jis sakytų? Gražiai suokti dailiai merginai buvo gerokai paprasčiau nei iš tiesų kalbėti su kažkokiu aršiai nusiteikusiu bernužėliu.
- Ar jis tau nekelia pavojaus? Gal norėsi, kad vėliau palydėčiau iki namų? - dar pasiūlė. Neįsivaizdavo, kuo baigsis šis susitikimas, tad toks pasiūlymas galėjo nuskambėti mažų mažiausiai netinkamai. Bet ką gali žinoti, jeigu anas tiek skambinėja, gali iš tiesų kelti pavojų.
Į komplimentą Sakura neatsakė, kas leido spėti, kad jis nebuvo labai jau tinkamas. Ką gi, iš Brendano ne itin geras mergintojas, nors negali pasakyti, kad jo brolio komplimentai būtų labai jau geri. O gal jos tiesiog nedomino naujos pažintys? Bet ko tada sutiko pratęsti pažintį ir už teatro ribų? Viskas atrodė kažkaip keistai.
Kiek padvejojęs vėl apkabino merginą. Iš šono jie turbūt atrodė itin keistai, bet tai Brendanui visai nerūpėjo.
- Nori pasakyti, kad ilgą laiką nesilankei jokiame mieste? O kaip vykai į Londoną? - nuoširdžiai susidomėjo. Pats mieliau nueitų veikti kažko aktyvesnio, bet Sakura tarsi pakeitė nuomonę. Žinoma, jie turbūt daugiau niekada nesusitiks, bet kodėl vakaro nepraleidus kitaip? - Papasakok daugiau apie save, - dar paprašė Brendanas.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.