[Brielle Siri Devers]

Grinvičo rajone Pietryčių Londone stovi didelis, dailus, iš raudonų plytų pastatydintas pastatas - Karališkoji Grinvičo Observatorija. Tiek burtininkams, tiek žiobarams ši vieta - nepaprastai svarbi. Žiobarams - dėl nulinio meridiano, nuo kurio pradedamas skaičiuoti pasaulio laikas, burtininkams, ypač astronomams - dėl galybės neištirtos ir nepažintos magijos, paslapčių ir paprastiems žmogeliams neperprantamų visatos slėpinių.
Observatorijoje yra viskas, ko reikia šių dienų astronomams, bene svarbiausias dalykas - milžiniškas teleskopas, dienomis paslėptas po naktimis atsiveriančiu kupolu. Taip pat ir planetariumas, milžiniškas žvaigždėlapis, menininko gyslelę turinčio astronomo prieš keletą amžių nutapytas ant sferinių lubų. Yra ir bibliotekos, didelės salės, prikištos visokių rakandų po stiklu, žiobarų naudojamos kaip muziejus.
Taigi, viso pasaulio protingiausi burtininkai astronomai ir jų mokiniai lankosi Grinvičo Karališkojoje observatorijoje, siekdami vieno ir to pačio didaus tikslo - pažinti visatą.

[Clementine Alicia Buttercup]

Tik atsidanginęs į Londoną, burtininkas panoro pasižvalgyti po apylinkes, pavaikštinėti šaligatviais, pamindžioti žolę ar net susipažinti su naujais žmonėmis, jei pasiseks. Ausis rėžė neįprasti garsai, prie kurių Asriel nebuvo pratęs savo gimtąjame miestelyje, tad staiga net ir ta menkiausia užgaida pasidarė neįmanoma atlikti, kai aplink virė gyvenimas. Pagaliau nusprendęs kažkur traukti, kai pradės temti ir šurmulys pritils, vaikinas patrepsėjo vietoje, apsisiautė apsiaustu ir pradėjo plačiai žingsniuoti.
Po kiek laiko saulė nusprendė nebekankinti jaunuolio ir pagaliau nusileisti, mašinos nebeburzgė tiek dažnai, vaikai nuėjo miegoti ir nebesigirdėjo žaismingų klyksmų, o krūmuose pasislėpusios lakštingalos gailiai čirpė, skelbdamos, kad ateina nakties metas.
To ir telaukęs Asri nutipeno gerai žinomu maršrutu raudonų plytų pastato, kaip jis vėliau sužinojo, Karališkojo Grinvičo Observatorijos link ir sumanė praleisti turiningą naktį čia.
Viduje buvo maloniai šilta, o nuo sferinių ištapytų lubų sklido švelni šviesa. Pilnatį apsupusios žvaigždelės retai spingtelėdavo ir apšviesdavo kokį po stikliniu gaubtu pakištą eksponatą. Atrodo, vaikinukas kol kas čia lankėsi vienintelis. Jis žingsniavo po dideles sales, klausėsi žingsnių aido, savojo kvėpavimo ir svaidė žvilgsnius į eksponatus. Taip jis keliavo vis gilyn ir gilyn į pastato ertmes, kol užtiko labai didelę, tamsią ir neapšviestą salę. Asriel iš pripratimo pagraibė sieną, tikėdamasis rasti šviesos jungtuką, tačiau jo neradęs jis paprasčiausiai išsitraukė visiškai naują ir nevaldomą lazdelę, tada sušnabždėjo lumos ir nukreipė lazdelę į lubas. Jas sluoksniais užklojo voratinkliai, o kažkur viduryje ant laido pakabinta kabėjo perdegusi šviesos lemputė. Hm, vis dėl to jungtukas čia buvo, šniurkštelėjo nosimi jaunuolis, apšvietęs kitas salių sienas ir radęs tą mechanizmą, kurio taip ilgai ieškojo. Labai bailiai žvalgydamasis aplink, Dreemurr sustabdė žvilgsnį prie durų, pamatęs didėjantį ir artėjantį šešėlį, o po to išgirdęs ir žingsnius.

[Danielle Ophelia Devereux]

Apsigaubusi vėlyvo vakaro tamsa, Danielė sliūkino siauromis Londono gatvelėmis. Visas miestas pamažu rimo, buvo girdėti tik toli, pagrindinėmis gatvėmis, skriejančių mašinų ūžesys. Žinoma, pasirinkdama šį maršrutą, moteris padarė didžiulį lankstą, tačiau tai sumažino galimybes būti sekamai. O to jai šiuo metu reikėjo mažiausiai.
Netoliese sulojus šuniui ir gretimame lange įsižiebus šviesai, Dani sustingusi sulaikė kvapą ir prisiglaudė arčiau sienos. Širdis tvaksėjo apsunkusioje krūtinėje, nors ir suprato, kad kai lauke taip tamsu, iš ryškiai apšviestos patalpos niekas negalėjo įžiūrėti, kas dedasi lauke. Nebent būtum prispaudęs nosį prie stiklo. Tačiau nerimavo ji be reikalo, mat po keleto sekundžių lange išdygusi jauna moteris nė nemėgino to daryti. Lengviau atsikvėpusi atsargiai pajudėjo tolyn ir išsmuko į gatvę priešais pat observatoriją. Suprasdama, kad dabar atsidūrė kaip niekad gerai matomoje vietoje, vertė save skubėti, nors ir žinojo, jog keliamas menkas triukšmas gali patraukti kažkieno ausį.
Pasiekusi duris pamatė, kad šios atrakintos. Tai privertė vienu metu ir nusistebėti darbuotojų neatsakingumu, ir priversti susimąstyti, ar nebus kas nors įsliūkinęs priešais ją. Dabar, nebegalėdama atsitraukti atgal, smuko vidun ir paskubomis nulėkė palei sieną. Danielė bėgo pro sales, nė neatkreipdama dėmesio į jose sukrautus eksponatus. Tam tiesiog nebuvo laiko, nors lankėsi čia jau nebe pirmą kartą.
Pakilus į kitą aukštą, viskas kartojosi iš pradžių: dairymasis, bėgimas, dar skubesnis bėgimas - kol galiausiai pasiekė tolimiausią ir niekuo neišsiskiriantį stendą. Keliaujant per observatorija iki pat šios vietos, Moteris nepamatė ir neišgirdo nieko įtartino, tad kiek nusiramino. Dėl papildomo atsargumo apsižvalgiusi, pritūpė šalia stendo ir paslapčiomis nusišypsojo.

[Clementine Alicia Buttercup]

Kai vis artėjantis šešėlis sustojo, pritūpė, greitai kažką čiupo ir pasileido bėgti link durų, burtininkas kiek sunerimo ir viena akimi žvilgtelėjo, kaip durys užsitrenkia dėl vėjo šuoro, o nepažįstamasis šešėlis tykiai nuslenka. Asriel pasijuto ramiau, kai prisiminė, jog dabar jis šiame plytų pastate vienas kaip pirštas, tad gali vėl žingsniuoti po sales ir dairytis į eksponatus. Bet lyg tyčia jam sušnabždėjus nox ir jau stojantis ant kojų, durys vėl prasivėrė, o į muziejų grakščiai įplevesavo elegantiška dama, tačiau po kelių žingsnių ji kažkodėl paskubomis nulėkė palei sieną, ir jaunuoliui nebeliko nieko, kaip tik tupėti tamsoje ir nekrebždėti, nes iš išvaizdos moteriškė atrodė mėgstanti įsivelti į kovas dėl menkniekių. Kai ši sustojo toje pačioje vietoje, kurioje buvo sustojęs ir tasai nepažįstamasis, Asri sulaikęs kvapą nejudėjo, tačiau po minutės jis vėl trūksmingai gaudė orą ir tikėjosi, kad juodoji persona jo neišgirdo. Bet kam tuščiai tikėtis - tai aišku, kad moteriškė jį išgirdo ir dabar pamažu slinko tojo plyšio link, o Dreemurr iš paskutiniųjų spaudėsi prie sienos.

[Danielle Ophelia Devereux]

Sulaikiusi laukan besiveržiantį susijaudinimą, Danielė nuleido pakilusius lūpų kampučius ir perbraukė vidinę stendo sienelę. Šioji buvo lygi it stiklas, tačiau moteris žinojo ten esant paslėptą mechanizmą, kurį aptikti galima tik tada, kai bent numanai tikslią jo buvimo vietą.
Braukdama pirštais šaltą paviršių, galiausiai užčiuopė menką, vos pastebimą įdubimą, tinkamą kaip tik smiliui. Skubiai spustelėjusi pirštą į aštrų kampą, kad ištrykštų kraujo lašelis, priglaudė jį prie duobutės. Po poros sekundžių spengiančios tylos, kurioje girdėjosi tik jos vienos kvėpavi...
Dani sulaikiusi kvapą įsiklausė. Galėtų prisiekti, kad girdėjo šniokštimą, tarsi kažką visai šalia būtų ištikęs hiperventiliacijos priepuolis. Šiaip ar taip, garsas staiga nutilo kaip tik tada, kai ji sulaikė kvėpavimą, tad dabar nebebuvo įsitikinusi, ar iš tiesų ką nors girdėjo.
Taigi, po porą sekundžių trukusios tylos, nuo stendo atsklido silpnas pokštelėjimas ir jis visas pasitraukė šalin atverdamas gilią slėptuvę. Aplinkui vyraujant šešėliams, Danielė negalėjo matyti vidaus, tad jai teko pasišviesti lazdele. Šnipštelėjus burtažodį, lazdelės galiukas nušvito ir tarsi peiliu perskrodė tamsą. Galiausiai šviesos spindulys užkabino ir atsivėrusią ertmę, tad moteris galėjo aiškiai matyti jos vidų, kur buvo... Tuščia.
Dan veidas persikreipė iš siaubo, o akys veik iššoko ant kaktos. To neturėjo būti. Ji neturėjo būti tuščia, - karštligiškos mintys sukosi galvoje. Ir tada, lyg perkūnas iš giedro dangaus, atėjo suvokimas - to šniokštimo, girdėto visai šalia, ji neišsigalvojo.
Svaidydamasi žaibais, apsisuko ant kulno ir nukreipė vis dar švytinčią lazdelę į vieną iš daugelio kambary esančių šešėlių. Siauras šviesos ruožas kliudė liesą, baltaplaukį vaikiną, tokia pat perbalusia oda.
- Ar tai tu? - rūsčiai nužvelgusi jį nuo galvos iki kojų, paklausė. - Ar tu įsilaužei į slaptavietę?

[Clementine Alicia Buttercup]

Vaikinas, nustebintas staigių pakitimų, nepaisant sienos, į kurią tvirtai rėmėsi pečiu, griuvo ant medinių grindų ir stipriai atsiduso. Jo jau pripratusias prie tamsos akis it žaibas (o gal tai ir buvo žaibas?) nutvieskė šviesos ruožas, o kai burtininkas jau galėjo atsimerkti, markstydamasis pažvelgė į tamsiai apsirėdžiusią moteriškę.
Kelias minutes išplėtęs akis stebėjo į jį pasigręžusią moters figūrą, o sugebėjo išstenėti tiktais sausą "Kąąą tookiąą?". Asriel pasitrynė akis pirštais, ir, atrodo, jas numurzojo, bet dabar buvo svarbu tik ištrūkti iš po moters, užtvėrusios plyšį, pro kurį jis čia pateko, sveikam it gyvam.
- Apie ką... Šnek.. Šnekat? - Dreemurr nebuvo tikras, kad neįžeis gana jaunos moters panaudodamas žodelį "tu", tad nerizikavo ir prabilo šiek tiek mandagiau. - Tiesą sakant, aš tik ką tik čia atsiradau, oo, ee, meluojant, aš čia esu jau nuo vakar vakaro. Bet atrodo, jog mačiau kažką kitą,.. - Asri pritilo, supratęs, kad jis neperkalbėsiantis  moters.
Na, ir tada liko tik laukti ir sužinoti, kaip pasisuks įvykiai ir ar jie nutekės gerąja tėkme.

[Danielle Ophelia Devereux]

Susiraukusi ir nė nemirksėdama stebeilijo į vaikinuką, kol šis, regis, prarijęs liežuvį žiopčiojo ir kažką neaiškiai mykė. Tikrai nebuvo panašus į patyrusį vagį, tačiau ką gali žinoti? Gal tai tik puiki vaidyba, kuria norima ją sutrikdyti. Jo nelaimei, Danielės taip lengvai nesutrikdysi. O jeigu tuo siekė ją dar labiau įsiutinti, tai jam puikiai pavyko.
Pasiuntusi šviesos kamuoliuką palubėn, kad nereiktų visą laiką, kaip kokiam šachtininkui, šviestis lazdele, patraukė link nepažįstamojo. Prisikišusi šiam prie veido, pamatė, kad vaikis kažkuo išsimozojęs akis ir tik po keleto akimirkų suprato, jog tai juodas akių apvadas. Vos nenusikvatojo iš tokios minties, tačiau pačiu laiku susilaikė. Dėl šios klaidos būtų subyrėjusi visa jos geležinė kaukė, kuria norėjo išgąsdint pašalaitį, kad šis kuo greičiau pasiduotų.
- Nepūsk man miglos į akis, mergiote, - nusprendusi „subtiliai“ užsiminti, jog matė dėmes aplink akis, tarė. - Ką kitą galėjai matyti? Savo paties šešėlį?
Dani šiek tiek atsitraukė ir įbedė savo lazdelę vaikinui į krutinę, taip norėdama paraginti. Jai būtų malonu išvengti kovos, kuri galėtų pritraukti nepageidaujamą auditoriją, tačiau jei jos prireiks, nė sekundė nesudvejos.

[Clementine Alicia Buttercup]

Vaikinas atsiduso, viena ranka pasirėmė į žemę ir svirduliuodamas stojosi, lazdelei vis dar duriant į krūtinę. Tamsiomis akimis ramiai įsistebeilijo moteriai į akis, karūnuotas tamsiomis blakstienomis, tada neatlaikęs nuleido žvilgsnį. Burtininkas dviem pirštais nukreipė moteriškės lazdelę žemyn, šyptelėjo, praslinko merginai pro nugarą, išlindo pro plyšį ir ketino pasitraukti, tačiau tada lyg tyčia prisiminė, su kokia pašaipa ji stebeilijo jam į akis ir pavadino mergiote. Asriel lėtai apsisuko, virpančia ranka pakėlė lazdelę ir sumurmėjo kažkokį burtažodį, kokio poveikį moteris tik įsivaizduoti galėjo.
Vaikinas lėtai žingsniavo atgal, mintyse keikdamas save, kam gi nuėjo į tokias observatorijos gylybes ir stebėjo kiekvieną moters judesėlį.

[Danielle Ophelia Devereux]

Danielė, vis dar įrėmusi lazdelę vaikinui į krūtinę ir nė nesiruošdama jos patraukti, stebėjo, kaip tasai iš lėto stojasi. Moteris numanė, kad tai nebuvo itin malonu, nes spaudė jį ne per švelniausiai. Tiesą sakant, netgi nusistebėjo, kai nepradėjo inkšti it paspirtas šunėkas bei nesudribo atgal. Ką gi, gal ir nėra visiškai beviltiškas skystablauzdis. Nors drąsos nenusukti žvilgsnio, vistiek neatranda.
Vaikinukui nukreipus josios lazdelę žemyn, Dani antakiai šoktelėjo dar aukščiau. Mintis, jog, iš pažiūros, liesas kaip kartis vaikis, ne tik kad sugebėjo pajudinti, bet ir nustumti lazdelę žemyn, ją privertė dar labiau stebėtis.
Ir dar kartą suabejoti jo žodžiais.
Iš paskutiniųjų poelgių galėjai matyti, jog jis nėra sliekas, lyg koks papuošimas besiraitantis ant visų žmonijos nuotekų ir laukiantis, kol kas nors didesnis užmins ir pabaigs apgailėtinas jo kančias žemėje. Tačiau tai būtų ideali kaukė, norint išnešti sveiką kailį bei užsitikrinti, kad nebus persekiojamas iki pat pasaulio krašto.
- Na jau ne, mergužėle... - pradėjo sakyti, tačiau taip ir nespėjo pabaigti, mat kol mintyse narstė visas teorijas po atskirą kaulelį, vaikinas, nežinia kokio marazmo pagautas, bloškė į ją kerus. Ir ne šiaip kokius žagsulio.
Nespėjusi jų atmušti, Danielė nuskriejo atbula ir tėškėsi į sieną. Galva garsiai taukštelėjo bei nukaro ant peties, o akyse viskas aptemo. Keletą akimirkų galėjai manyti, jog moteris atsijungė, tačiau netrukus, marškai, užklojusiai akis, prasiskleidus, toji pašoko ant kojų ir įsmeigusi ledinį žvilgsnį į padus pasipusčiusį siluetą, mostelėjo savąja lazdele:
- Pulso mors morde!

[Clementine Alicia Buttercup]

Asriel atidžiai lediniu žvilgsniu įsistebeilijo į moterėlę, kuri nuo šio kerų tėškėsi į sieną, apsunkusi galva nuslydo ant peties ir ji apspangusi pasėdėjo vietoje. Akimirkai magas sutriko ir manė net pasigailėsiąs tai padaręs, tačiau visai netikėtai moteriškė sveika gyva atsistojo ant kojų ir smogė puikiai burtininkėliui žinomais dusinimo kerais. Tačiau - nelaimė - nespėjo jų atremti, tad visai netikėtai ėmė dusti, ir tas anaiptol neatrodė grakščiai ar elegantiškai, tačiau geriau buvo vien pamanius, kad jis nesidrabsto putomis it koks apsiseilėjęs šuo. Vyriškis abiejų rankų silpnais piršteliais sugniaužė savo kaklą ir bandė kvėpuoti per nosį, bet nepadėjo nė tas. Jo veidelis pamažu rausvėjo ir jis jau manė mirtinai uždusiąs, tačiau nuplėšęs pirštus nuo kaklo įrėmė lazdelę ir sušvokštė burtažodį, kuris - dėkui merlinui - suveikė, ir burtininkas tuojau pat krito ant žemės, trūksmingai siurbčiodamas orą.
Gana greitai atsigavęs Dreemurr vėl stojo į kovą - ištiesęs ranką su paruošta lazdele moters link, sušnabždėjo Evanor ir gniaužydamas pirštus, Asriel tikėjosi, jog šie suveiks.

[Danielle Ophelia Devereux]

Danielė su savotišku pasimėgavimu žiūrėjo į raustantį, o po to ir mėlstantį vaikio veidą. Moteris vis dar buvo įsitikinusi, jog tai jis ištuštino jos slėptuvę, tad gailesčio savyje nerado nė lašo. Tiesa, dar nebuvo įsitikinusi ar leis jam uždusti, ar galiausiai nutrauks burtažodį ir padovanos jam šviesią (arba nelabai) ateitį, tačiau jai taip ir nebuvo lemta to nuspręsti. Vaikinas, sukaupęs paskutiniąsias jėgas sugebėjo išsivaduoti iš jos paleistų burtų bei nespėjus Danielei suvokti šios tiesos (ji buvo ganėtinai geros nuomonės apie save), paleido atsakomuosius burtus. Moteris nelabai ką spėjo padaryti, tik pulti ant žemės, kerams pašiaušiant plaukus. Žalias jėgos spindulys pataikė į stendą, buvusį už jos, taip suskaldydama jį į trupinius. Ji nė nežinojo, jog šie kerai, pateikę į negyvą daiktą, turi tokią galią. Nors, tikriausiai, visi burtai turi daugiau ar mažiau sprogstamosios jėgos, kas Dan visai nedžiugino.
Pakilusi ir nusipurčiusi medžio nuolaužas nuo apsiausto, moteris sugraibė iš rankų išsprūdusią lazdelę bei staigiu rankos mostu, nukreipė ją link vaikino.
- Oppugno, - ganėtinai ramiai, lyg tai būtų irisinio pyrago ingredientas, paleido naujus kerus, kurie su savimi nusitempė netoliese stovėjusį stalą.

[Clementine Alicia Buttercup]

Asriel žvitriai žvalgėsi ir kiek cyptelėjo, pamačius, jog moterėlės valdoma lazdelė kartu nusitempė ir stalą, o šis visu įmanomu greičiu švystelėjo bernelio link ir vožė jam. Dar negana to, kad jam garantuotai lūžo bent pora kaulų, tas stalas šviesos greičiu sviedė jį pro išėjimą į kitą kambarį (bent greičiau iš čia išeisiu, nors ir aplamdytas) ir trenkė į sieną. Dreemurr lėtai slinko, kol suklupo ant grindų ir nuleidęs galvą užsikosėjo ir godžiai traukė oro, griebęsis širdies. Kas per moteris, persikreipė burtininko lūpos ir šis, rodos, jau išleido paskutinį kvapą. Akyse užtemo, ir bernelis griuvo, net nepajautęs, kas, kaip, kodėl, kada, kam ir kodėl nutiko, bet dabar tai net nerūpėjo - tereikėjo tik išgyventi, išgyventi ir išgyventi, ir slapta Asriel tikėjosi, kad moterėlė padės jam - na, o gal būt bent jau nepuls jo silpnumo akimirką.

[Danielle Ophelia Devereux]

Danielė prisimerkusi žvelgė kaip jos pasiųstas stalas nuskrieja per visą salę ir pataiko tiesiai į vaikiną. Tiesą sakant, ji to nesitikėjo, mat jis atrodė gan vikrokas, jog sugebėtų išsilenkti tokios nedidelės kliūties, kaip lekiantis medinis baldas. Galvojo, kad šie kerai tik laikinai atitrauks dėmesį, kol moteris paleis galutinį burtažodį. Deja, bet apstulbinta pastarojo įvykio to nepadarė ir tik ėmė mąstyti ar tokia jo taktika.
Nuo smūgio suskilęs stalas sukėlė dulkių debesį, tad Dani nelabai matė, kas ten vyksta jo sūkuryje. Visgi įmatė jame kažkokius šešėlius, todėl norėdama apsidrausti ir išvengti galimų pinklių, šūktelėjo:
- Incendio! - Iš lazdelės išsiveržusi kaitri liepsna perskrodė dulkių maršką, su savimi pasiglemždama visus kelią pastojusius daiktus.
Keletą akimirkų Danielė pastovėjo vis dar bandydama tenai įžvelgti vaikio siluetą, tačiau nieko nepešusi patraukė pirmyn. Aplinkui vis dar ruseno per akimirką sudegę stendai, tad norėdama neužsidegti apsiausto skvernų, moteris turėjo tarp jų vinguriuoti ypač atsargiai.

[Clementine Alicia Buttercup]

Vaikinas sunkiai praplėšė vis limpančius akių vokus ir nusistebėjo, kad moteris nebepuolė. Pasitraukė? Slepiasi?, dingtelėjo burtininkui, tačiau kai šalia prašniokštė liepsna, pradeginusi jo apsiaustą ir nutvilkiusi baltą it sniegas odą, buvo priverstas manyti kitaip.
- Štai kaip, - sušnypštė Asriel ir griebėsi nudegintos vietos. Ranka baisiai degė, ir nugniaužęs pirštus pastebėjo švelniai raudoną plėmą, skaudantį kaip nežinia kas. - Dėl Dievo meilės, - Dreemurr iš kišenės išsitraukė įvairiaspalvę cukrinę lazdelę ir įsikišo ją į burną, neskaitant to, kad dabar pat bus sudegintas gyvas.
Įmantriai išsisukęs iš atlekiančio ugnies kamuolio ir tuoj pasidalinusio į daugybę ugnies laužų, pajuto žarijas, deginančias kojas ir delnus. Staigiai jas nusikratęs Asriel visomis likusiomis jėgomis išsisuko nuo paskutinių, rodos ugnies liepsnų ir bejėgis griuvo ant žemės, užkliudęs dar rusenantį lauželį ir nusideginęs kaklą. Grindys vis dar smilko ir buvo karštos, tad buvo nelabai patogu visam nudegusiam gulėti ant karštų grindų. Tada jis išleido atodūsį ir gaudė orą.

[Danielle Ophelia Devereux]

Priartėjusi tiek, kad pro dūmų skraistę įžvelgtų kas darosi, Danielė pamatė besiblaškančią figūrą. Netrukus toji griuvo žemyn ir daugiau nebesijudino. Prisimerkusi peržengė krūvelę rūkstančių pagalių ir įžengė į vaikiną gaubiantį debesį. Įšvydo jį kniūbsčią gulintį ant žemės, apdegusį ir vis dar smilkstančiais skvernais. Kažkur giliai viduje moteris pajautė kirbtelint sąžinę: bene bus persistengusi.
Paleidusi iš lazdelės vandens srovę, užgesino aplinkui liepsnojančius medgalius bei apliejo patį vaikiną. Nežinojo ką dar galėtų padaryti, mat paprasti gydymo kerai čia nepadės, tad tik trypčiojo šalimais kramtydama lūpą ir kaip įmanydama stengėsi nepripažinti savo kaltės. Juk jis pats kaltas, kad nesugebėjo atremti puolimo, tiesa? O jei nebūtų bandęs manęs apvogti, to išvis niekad nebūtų įvykę, nes mes nė nebūtume susipažinę, - filosofavo. - Taip, tikrai.
Staiga dingtelėjus minčiai, Dani ne itin švelniai pagriebė jį nuo žemės ir paėmė į glėbį. Buvo viena vieta, kur visi burtininkai keliauja įvykus kokiai nors nelaimei. Keista, jog ji tik dabar apie ją pagalvojo. O gal ir ne taip jau keista - juk pati niekad nebuvo ten įkėlusi kojos.
Paskutinį kartą apmetusi akimis gerokai nukentėjusią patalpą, Danielė, su vaikiu rankose, apsisuko ant kulno ir su negarsiu pokštelėjimu paliko naktyje skęstančią observatoriją.