0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Išgirdusi mergaitės atsakymą Grifė nesusilaikė neprunkštelėjusi. Geresnio pasiteisinimo dėl ašarų ji nebuvo girdėjusi, iš tikrųjų, jai netgi mintis kilo jį panaudoti, bet tada nusprendė, kad gal nereikia tokių nesąmonių.
-Taip, tikrai, turbūt medis iš niekur išdygo, ką?-švelnesniu tonu, tačiau vis tiek su jaučiamu sarkazmu paklausė Elridė. Ji negalėjo patikėti tos mažametės originalumu. Nesugadintas dar vaikis... Galbūt ir būtų pavydėtina, bet ne tame esmė tuo metu buvo, kadangi baltapūkė atkreipė dėmesį, jok ta jaunėlė buvo Grifė, o, jos manymu, kad ir kokie kai kurie Grifai gali būti tragiški, jais reikia rūpintis.
Su giliu atodūsiu mergaitė krestelėjo ant žemės prieš nepažįstamąją jaunėlę ir apdovanojo ją šypsena.
-Na, tai sakyk, namų pasiilgai, ar per daug bijai mokslų?-svarstydama, ko tokio amžiaus vaikai turėtų norėti Grifė kiek suglumo, kadangi tuo metu ji šiek tiek skyrėsi nuo daugelio. Bėdos buvo visai ne pirmos meilės, ar noras grįžti namo, kadangi tada ji jau laikė Hogvartsą geriausia vieta, kur meluoti jai žmonės neturėtų, na, bent taip manė.

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Kupidonas nežinojo ar dabar pilnas mėnulis ir jį veikia koks dešimtadalis šeimos kraujo linijoje užslėpto vilkolakio geno, ar ant jo užleido kokį prakeiksmą, bet dabar savo noru nešė šikną į lauką. Įsivaizduojat? Greit galėjo ir apokalipsė prasidėti, tikriausiai rekomenduotina nusipirkti makaronų ir ilgai negendančių produktų.
Iš tiesų pats nežinojo koks proto nušvitimas paskatino tokius pokyčius, bet jis sutiko iš tiesų su kažkuo susitikti. Žinot, ne daužytis ir ne smaigstytis. Žinoma, techniškai tai buvo žmogus, kurio Monro vos neiškepė, bet gal taip ir gimė didi idėja kartu kepti kažką. Maistą, turnyro organizatorius, zefyrus - įprastus dalykus, kuriuos kepa įprasti mokiniai.
Paskui save šeštakursis vilko į rišulį it lavoną surištas malkas (Juk neimsi kažkokių nutriušėlių iš pamiškės!)
ir maišelį zefyrų. Nuotaikai praskaidrinti. Tiesa, pats mieliau būtų išsirinkęs vieną iš senų butelių neįskaitomais pavadinimais, iš Ašo rūsių, bet bijojo, kad po tokio "magiško triuko", pats Blackmore padarytų savo "magišką triuką" ir Kupidono griaučiais pradėtų statyti savo paties katakombas. Gražu.
Netrukus pasiekė vietą, kur dažniausiai mokiniai ateidavo išsižliumbti, o balažin ką dar daryti - pernelyg nesigilino, jie jam buvo kaip NPC video žaidimuose. Atsisėdęs numetė atsineštus daiktus ir ėmė laukti, iš neturėjimo ką veikti uždeginėdamas ir vėl užgęsinėdamas lazdelę.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
 Kai iš smegenų buvo išmestas visas kortizolis ir adrenalinas, Mayra brūkštelėjo Kupidonui-Šašlykininkui tokį kvailą pasiūlymą. Nustebo, kai jis sutiko.
 Tad, į kuprinę įsidėjusi gertuvę su jos rūšies ,,švęstu vandeniu", dėžutę, kurioje nuo pat turnyro pradžios panaudojimo laukė Vernos įduotos suktinės, kelis iešmus, servetėlių, bei didelę plastikinę dėžutę itin skaniai užmarinuotų šašlykų, Mayra patraukė susitikimo vietos link.
 Naktis pasitaikė pakankamai vėsi ir mergina džiaugėsi, kad po uniformos sugalvojo apsirengti šiltu megztiniu ir kelnėmis. Plaukus, kaip visada, paliko palaidus, kad vėjas su jais galėtų pažaisti. Po turnyro klastuolė mažai pasikeitė, tik gal šiek tiek spalvą atgavo veido odą, bet ji vis tiek išvaizda priminė anemija sergantį lavoną.
 Šviesų plaukų kupeta ir vis uždeginėjama lazdelė šveitė iš toli, tad, priėjusi prie jos laukiančio Kupidono, Mayra atsargiai padėjo kuprinę ant žemės ir klestelėjo šalia.
-Turnyras baigėsi, Kupidonai, pasidėk tą pagalį,-atsukusi veidą vėsiam vėjeliui, tarė klastuolė. Išties, po turnyro mažiausia, ką ji norėjo daryti, tai svaidytis kerais iš lazdelės. Na, nelabai norimas buvo ir pirštų smeigimas į chimeros akis, bet tokia nemaloni proga pasitaikydavo retai, tad mosavimas lazdele užėmė pirmą vietą..

*

Neprisijungęs Kupidonas Monro

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • The fact that you think I care amuses me.
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Šiaip būtų aprėkęs kiekvieną pasirodžiųsį, bet dabar juk buvo susitaręs. Idėja iki šiol buvo svetima - juk perskaitęs raštelį, manė, kad haliucinacijos po turnyro ar kokia bonus užduotėlė, nes negalėjo patikėti, kad koks sveiko proto žmogus jį kažkur kviestų. Atrodė taip svetima ir nenormalu, lyg būtų vieną rytą pabudęs su trečia ranka. Tiesa, jam niekad nerūpėjo ką apie jį galvoja, bet Mayrą, vien už dalyvavimą turnyre pakėlė statusu aukščiau ir vietoj vabalo po kojomis, (taip jis matė kitus mokinius) tapo, hm... Gyvate, tikriausiai. Vis geriau nei vabalas.
Jam šviečiojant kaip švyturiui, ar labai prastam vienos spalvos šviesoforui, pasirodė ir Mayra - panelė, kurios vos nepaleido pelenais. Nesijautė blogai tai padaręs - vis papildomos veiklos gavo be jodinėjimo ant chimerų.
- Aha, o šašlykus tikriausiai tikiesi kepti ant ugnies, kurią mums įžiebs netikėtai iš dangaus nusileidusios aukurų sergėtojos? - paklausė Kupidonas, su pašaipia šypsenėle, burtažodžiu užgesindamas ryškią švieselę lazdelės gale.
Kiek pasimuistė, kišenėje ar ne kišenėje, ieškodamas ką pasakyti. Nemokėjo bendrauti su žmonėmis, kurių kalba nebuvo keiksmažodžiai ar, kurie, teikėsi neišvadinti jo idiotu.
- O sakyk, tapai transfigūracijos pasaulio jaunuoju atradimu ir sukūrei kerus išburti šašlykinei, ar dar teks palaužyti galvas ką daryti?

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
 Iš pirmų Kupidono žodžių Mayra tik prunkštelėjo. Keistas žmogus. Pirma bando ją paversti apskrudusiu šašlyku, po to tą patį žada daryti iš vargšės, gabaliukais supjaustytos kiaulytės. O dėl šašlykinės klastuolė ir nepagalvojo. Bet kaip sako - tiesiai per aplink.
-Nagi, Kupidonai, išgyvenom Turnyrą ir dabar dėl šašlykinės pasiduodam? Pff... Nesu transfigūracijos genijus, tad jei kas nepatiks - pasidaryk pats,-tarė Mayra, traukdama iš kuprinės penkis iešmus bei šiokį tokį planą kurdama galvoje. Iš dalies vėl pasijuto kaip turnyro užduotyje - tau duoda visai nesusijusį pagalbinį daiktą ir turi per kelias sekundes susigalvoti veiksmų eigą, kad nepavirstum kieno nors pietumis. Tik čia nebuvo tokio laiko limito, o vienintelis merginą galėjęs suvalgyti padaras buvo šalia sėdintis švilpis. Į ranką paėmusi lazdelę, Mayra pasikuitė smegenyse, ieškodama burtažodžio daikto formai keisti. Kažką tokio prisiminusi, pradėjo mintyse išlankstyti šašlykinę ir visaip kitaip išsityčioti iš daikto, bandant suvokti, kokiu principu jis padarytas. Patenkinta, mergina ėmėsi darbo. Tyliai po nosimi burbėdama burtažodžius, šiaip ne taip pakeitė iešmų formą į šašlykinės sienų ir jas sulipdė.
 Viso šito rezultatas buvo šiek tiek kreiva šašlykinė.
-Prašau, ponaiti Monro. Jūsų didenybės verta šašlykinė,-kreivai šyptelėjusi, teatrališkai ką tik sukurto daikto link mostelėjo Mayra. Mergina nenorėjo pripažinti, kad šašlykinė kreiva gavosi dėl to, kad tokį daiktą gyvai buvo mačiusi tik kartą parduotuvėje. Bet daiktas savo paskirtį, regis, atlikti galėjo.
-Užkurk ugnį, aš sumausiu mėsą ant iešmų,-vėl sukišusi rankas į kuprinę, toliau kalbėjo Mayra.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
 Kas ten žino, kas darėsi profesoriaus smegeninėje, kai šis, apimtas nostalgijos, nusprendė pasibastyti po apylinkes. Vakaras buvo šiltas, saulė jau krypo vakarop, o kieme dar lakstė keli jaunesni vaikai, kupini to užsidegimo gyventi. Marką iš pirmo žvilgsnio galbūt galėjai palaikyti tingiu septintakursiu, kuris be uniformos valkiojasi pakampėmis, bet sekundės daliai žvilgtelėjusi į vaikino veidą pasimato tas suaugėliškas nuovargis ir streso nukankintas protas už tamsių akių.
 Šiek tiek pridusęs, profesorius sustojo prie medžio ir atsirėmė į jį. Netoliese ramiai raibuliavo sūrstelėjęs ežeras, o gluosnio čiuptuvai puikiai paslėpė mokytoją nuo mokinių akių. Markas iš pakelio išsitraukė cigaretę ir ją prisidegė. Bjaurus įprotis, norėjosi mesti. Vien dėl Adelės. Nenorėjo nei kad ji rūkytų, nei kad jis smirdėdamas prie jos būtų. Kaip mėgsta sakyti žiobarai - pasaulį turi pradėti keisti nuo savęs.
 Ir taip prasidėjo Marko ramus vakaras be jokių trikdžių.

*

domutis

Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Domantas eidamas link ežero pamatė Marką Moore. Ir Grifo mintyse sukilo prisiminimai iš dienos pirmame kurse. Domantas patraukė link Apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojo.
-Laba vakarą gerbiamas profesoriau.,-Pasakė Domantas.
Taip norėčiau turėti Legilimantijos galių ir įlysti į profesoriaus protą.
Domantas truputį nusisuko nuo profesoriaus norėjo išburti gyvatę juk vis dėl to jis Šnypštūnas.
-Serpensortia.
Ir ant žemės jau gulėjo kobra. Domantas šnypštūniškai gyvatei pasakė:
-Būk prie manęs ir niekam nieko nedaryk.
Domantas kartu su kobra atsisuko į mokytoją.
-Tik nesunaikinkite gyvatės aš jums nieko nežadu blogo padaryti.,-Nuoširdžiai ,kad bent kiek profesorius patikėtų Domantu pasakė.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
 Dūmai tingiai, nieko netrukdomi, sklandė ore. Išties, koks ramus vakaras, net uodai nezyzė į ausis. Markas norėjo pailsėti nuo kasdieninių bėdų ir bėdelių, bet jam smarkiai čia nesisekė, mat mintys vis tiek krypo tai prie nebaigt darbų, tai prie Adelės. O ramus, beuodis vakaras tęsėsi, dabar jau papildytas tolimu varlių kurkimu.
 Nors ilgai ta vakaro ramybė nesitęsė, mat kur buvęs, kur nebuvęs, išdygo ne kas kitas, o jo mėgstamiausias grifas.
-Viešpatie Švenčiausias, už ką man taip,-į vaikino pasisveikinimą tyliai sau atsakė Markas, įtraukdamas paskutinį dūmą. Cigaretės likučiai tuoj buvo numesti ant žemės ir prispausti batu. O dar tas įkyrus vaikiščias ir kerais pradėjo svaidytis. Ir kodėl tokiem bukiem padaram Dievas duoda gebėjimus? Profesoriui ta gyvatė nebuvo nei įdomi, nei kažkuo ypatinga - geriau jau būtų jos lavonas, mat garbanius gyvatės skeleto savo kolekcijoje dar neturėjo.
-Gero vakaro, Domantai. Ir primenu, kad ne pamokose kerėti draudžiama,-linktelėjęs grifui, Markas apsisuko eiti.

*

domutis

Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
-Profesoriau man septyniolika metų tad jau turiu leidimą kerėti ne tik pamokose.,-Pasakė Grifas.
Profesorius jau apsisuko eiti. Na tegul ir eina vistiek neįdomus sutvėrimas.
-Gal dar grįš.,-Sau pasakė Domantas.
Domantas jau norėjo irgi eiti ,bet nusprendė dar truputį pailsėti. Profesorius šį kartą pasirodė malonesnis nei praeitą kartą Apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriaus kabinete. Visas Hogvartsas žinoma ir Domantas žinojo ,kad Markas Moore yra apakintas meilės. Gal todėl jis toks ir malonus. O jeigu jis dėl to malonus norėčiau ,kad jo ir mokytojos Ginger romanas testusi dar metus. Domantas norėjo profesoriaus atsiprašyti už tą kartą mokytojo kabinete ,bet Grifas tikrai nesiruošė žemintis prieš dvejais metais vyresnį žmogų.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Vietelė išsiverkti
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Dori atėjo į vietą, pagarsėjusią kaip vietelė išsiverkti. Šitos vietos Mendel nemėgo. Nepatiko jai liūdni dalykai. Bet šiandien trečiakursei buvo išties neliksma, mat visai neseniai per Juzefą ji neteko Džo. Tamsiaplaukė išsitraukė iš kišenės voro lavoniuką. Jis buvo suvyniotas į pergamentą. Kerais iškasusi mažutę duobelę, trylikmetė į ją įdėjo voriuką ir užkasė.
Ką ji dabar turėtų daryti? Verkti? Padėkoti Džo už dviejų metų draugiją ir su juo atsisveikinti? Galbūt. Bet Dori tik stovėjo ir žiūrėjo kažkur į tolį. Ar voriukas jai buvo brangus? Na, kartais Mendel jį net pamiršdavo... Negalėjai sakyti, kad jis buvo jos draugas, kad mergaitė jį mylėjo. Tačiau jis... na, jis simbolizavo visą tą pradžią. Magijos pasaulio pradžią Dori gyvenime. Praėjo vos dveji metai nuo tada, kai Mendel vorą nusipirko Skersiniame skersgatvyje, tačiau kiek daug pasikeitė mergaitės širdyje per tą laiką... Ir per visus tuos pakitimus Džo išliko su ja. Visiškai toks pat, kaip buvo pradžioje.
Trečiakursė atsiduso. Išsitraukė iš kišenės siekėją. Akyse sutvisko viena kita ašara.
- Juzefai! Tu, idiote! - sušuko žiūrėdama į stiklo rutuliuką, tačiau nesitikėjo išvysti plikio veido.
Bet čia siekėjas įšilo ir iš jo išniro blankus Juzefo atvaizdas iki pečių. Tolyje matėsi jau pažįstamo kambario fonas.
- Kas tau idiotas, paika mergiote?! - nepatenkintas ir susiraukęs prakalbo jis.
- Per tave mirė mano voras! Tu jį nužudei!
- Ne aš jį nužudžiau, kvėša! Iš kur aš galėjau žinoti, kad tavo kišenėj gyvena vabalai!
- Džo nebuvo vabalas! Jis buvo mano voras!
- Nupirksiu aš tau kitą vorą! Tik parūpinkit greičiau tuos suknistus krameblijų lapus! Ir nebetrukdyk manęs be reikalo! - Juzefas dingo.
Be reikalo. Vabalas. Dori žaibavo akimis į siekėją. Ji su Juzefu jau šnekėjosi apie tai, kas įvyko. Šis net atsiprašė ir pasakė, kad žmogui šie kerai yra visiškai nepavojingi, kad jis net pagalvot nepagalvojo, jog mergaitė gali kažką panašaus turėti kišenėje. Trylikmetė pripažino sau, kad nereikėjo voro laikyti šalia to keisto, nežinomo, eksperimentinio daikto. Bet juk ji ir Levanda siekėjus turėjo ne savo noru! Juzefas jas privertė! Bet čia Dori turėjo pripažinti dar ir tai, kad... kad net jei Juzefas ir nebūtų jų gąsdinęs, klastuolė mielai vis tiek būtų įsivėlusi į šitą reikalą. Todėl ieškoti kaltų nebeverta. Vis tiek voro jau nesugrąžinsi. Buvo kaip buvo. Džo laikas praėjo. Metas gyventi toliau.
Dori dar šiek tiek pažiūrėjo į tolį ir grįžo į pilį.