0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Marsas Rafaelis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • fesse
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #75 Prieš 5 metus »
-Prisiekiu, jog jei dar kartą ištarsi žodį, išspardysiu tavo užpakalį, tikrai,- piktai vėptelėjo į neužsičiaupiantį klastuolį. Marsui buvo sunku suprasti, koks kvailys gali šitaip aušinti burną dėl niekų, „esi nuspėjamas, ir taip žinau“,- mintyse pašaipiai citavo tą berniūkštį, spausdamas kumščius ir stengdamasis šitaip suvaldyti nervus.
    Po poros akimirkų šokoladinės prancūzo akys nukrypo į vos aštuoniomis minutėmis jaunesnį brolį. Šis pamažu traukėsi iš nekalto sniego gniūžčių karo virtusių muštynių ir grumtynių vietos. Matyt, laikas liautis, priešingu atveju gali baigtis itin prastai, turint omenye, jog vienas iš berniūkščių buvo ginkluotas.
     Rafaelio dėmesį nuo pastarojo mokinio atitraukė pikti Jupiterio svaičiojimai tauškaliui. Negana to, dvynys paleido sniego gniūžtę tiesiai jam į veidą. Nuostabu,- su palengvėjimu ir, rodos, padėka broliui mintyse atsiduso. Seniai reikėjo kažką parodyti tam ponaičiui.
-Užsikišk,- pro sukąstus dantis išskrodė vienuolikmetis, kai klastuolis, nors ir gavo atsaką už savo plepalus, vis tiek neužsičiaupė.
     Ką atsakyti tam kitam berniukui, Marsas nesugalvojo. Atsiprašyti lankininkas tikrai turėjo už ką, na, klastuoliai taip pat, tačiau argi kas tikėjosi, jog nekaltas žaidimas prives prie šito?
Dance with me like we are made of stars

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #76 Prieš 5 metus »
  Klausant ką šie panašaus amžiaus berniukai kalba, Diavalis tik susiraukė. Jaunesnis dvynys pasigailėjo, kad jis susijungė į vieną komandą su tuo protinguoliu, o ne su šauliu.
 - Kitą kartą aš tą sniegą sukišiu tau į burną jeigu neužsičiaupsi. - Tik tai sugebėjo atsakyti Theodorui.
  Dabar Klastūnyno auklėtinio žvilgsnis nukrypo ties lankininku. Jupiteriui, jo žodžiai tik juokino.
 - Nu tik neverk jau čia. - Atrėžė. - "Negaliu būti normaliu". - It pamaiva mergiotė su pakėlusiu balseliu nusivaipė. Berniuką erzino tokie žmonės, kurie save išskiria kuo nors ir po to sako, kad jie nenormalūs. Kas per nesąmonė!
 - Aš nė sekundes negalėsiu išbūti šioje vietoje, kai šalia manęs šis kvailys. - Pažiūrėjo į Theo. - Užsičiaupk! - Dabar jo žvilgsnis nukrypo ties Marsu.
 - Gal einam iš čia? - Pasiteiravo savo keliomis minutėmis vyresnio brolio. - Geriau laikytis kuo toliau nuo tokių toxic žmonių.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #77 Prieš 5 metus »
Lėtai žengdama prietemoje skendinčiais koridoriais Luna klausėsi pilyje aidinčių balsų. Įprastai nuolat triukšmą keliantys mokiniai dabar sėdėjo, it pelės po šluotomis. Regis, ilga ir sunku savaitė išvargino kiekvieną be išimties. Na, išskyrus žaviąja anglę. Pastaruoju metu nelankydama pamokų, kas buvo tapę beveik įpročiu, mergina nesijautė nei pavargusi, nei išsekusi. Rytais likusi miegoti savo kambaryje, kol kitos varniukės sliūkindavo į pamokas, o grįžusios ruošdavo namų darbus, mėlynakė puikiai pailsėjo per ką tik prabėgusią savaitę. Regis, vienintelė jausdamasi žvali dabar juodaplaukė žingsniavo lauko link. Netrukus jaukią pilies šilumą pakeitė žvarbus žiemos vėjas ir lauke tvyrantis šaltis. Nekreipdama dėmesio į naujuosius bičiulius varnė ir toliau žingsniavo link savo pamėgtos vietos. Pilnos pavojų ir nuotykių. Vos tik pasiekus miško pakraštį atmintyje iškilo Elijah'aus veidas. Niršdama ant savęs už tai, kad nusprendusi prasiblaškyti ir vėl sugrįžo prie to pačio, mėlynakė stipriai sugniaužė kumščius. Net praėjus kelioms dienoms po to, kai jaunasis vampyras išrėžė savo žodžius, Luna vis dar jautė šiam neapykantą. Vis dėl to iki šiol po paskutinio karto grifo neteko sutikti. Tikėdamasi, jog ir čia jo nesutiks šešiolikmetė perbėgo ryškiai mėlynomis akimis per tamsoje skendintį mišką.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #78 Prieš 5 metus »
Buvo gana tamsu ir niūru, be to ir šalta labai, netgi Elijah kaustė šaltukas, nors turbūt sklindantis ne iš išorės, o vidaus. Kaltė jį griaužė iš vidaus, prieš kelias dienas įvykęs įvykis jį vertė visas dienas, valandas, minutes, sekundes jaustis kaltam, retkarčiais ir agresijos priepuoliai prasiverždavo.
Dabar Elijah užsimaukšlinęs megztinio kapišoną ant galvos,  žingsniavo link Uždraustojo miško, turbūt ten vienintelė vieta, kur galima pasijausti savimi, nieks tavęs nematys, nors gal ir matys, tačiau išsigąs ir pabėgs. Kieno negąsdino didelės iltys ir baisios raudonos akys, o dar ir aplink burną ištiškęs kraujas? Turbūt tik tų, kurie yra antgamtinės būtybės.
Bežingsniuojant miško pakraščiu vampyras išgirdo garsą, krūmuose kažkas tupėjo, aišku, šis tą padarą išsiurbė iki pat paskutinio lašo, ir į skutelius sudraskė, nežinia, kodėl buvo toks nervuotas, bet atrodė klaikiai, apsivalęs ranka smakrą ir aplink lupas išgirdo širdies plakimą, dabar jis buvo sužvėrėjęs, nežinojo nei kieno jis, žinojo, kad žmogaus, o jam praradus jausmus sunku tvardytis, tad mažai kas rūpi, pasinaudojęs savo vampyro greitumu puolė tą individą ir prakando jo miego kaklą, kur tvyksčiojo vena, kuri rodos netgi prašėsi būti išsiurbta, nežinia kas apsėdo jaunąjį žmogėdrą, tačiau rodos jis prarado savo savitvardą ir tuoj praras save.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #79 Prieš 5 metus »
Apsigobęs nakties skraiste Uždraustasis miškas atrodė keistai ramus. Nors šiame girdėjosi kelios plakančios žvėrių širdys, tačiau niekas nekėlė jokio kito triukšmo. Visi miško gyventojai ilsėjosi savo buveinėse nė neketindami kišti nosies į šaltu oru alsuojantį lauką. Susikišusi rankas į tamsiai mėlynos striukės kišenes Luna nusuko žvilgsnį nuo miško ir įsmeigė ryškiai mėlynas akis į baltu sniegu besipuikuojančią žemę. Akinančiai baltas sniegas gynė šalin artėjančią nakties tamsą. Deja, ši nepaliaujamai artėjo, tik su ja danguje pasirodė ne pilnatis, o priešpilnis. Trokšdama pavirsti į žvėrį mėlynakė tik giliai atsiduso. Virsmo nakties dar teks palaukti. Jautriai vilkolakės klausai pagavus netoliese plakančią širdį juodaplaukė kilstelėjo galvą. Deja, nė nespėjus suvokti kieno tai dūžiai varnė pajuto, kaip aštrios, it skustuvai, iltys susminga į neapsaugotą kaklo odą. Aiktelėjusi mergina sugniaužė kumštį. Turbūt jei ne antgamtinės galios, ši akimirksniu būtų praradusi sąmonę. Jausdama, kaip mišką apgobusi tamsa artėja prie jos, šešiolikmetė kilstelėjo ranką ir išsitrauki iš po striukės durklą suvarė šį užpuolikui į krūtinę. Ryškiai mėlynoms ėmus merktis Luna paleido durklo rankeną ir susmuko ant baltu sniegu padengtos žemės. Iš kaklo tekantis tamsiai raudonas kraujas nudažė pilką striukės kailiuką ir akinančiai baltą sniegą.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #80 Prieš 5 metus »
Lauke oras buvo žvarbus, šaltas, vėjuotas - puikiai atspindėjo vaikino savijautą ir nuotaiką, kuri rodos buvo labai siaubinga, jis buvo panašus į tikrą vaikščiojantį zombį, nors ką čia besakysi toks ir buvo.
Iltys susmigo į merginos kaklą, o šiltas kraujas tekėjo stemple ir vilgė burną, nežinia kas nutiko berniūkščiui, tačiau rodos, jis per kelias dienas prarado savo jausmus, o apsėstas galėjo nužudyti ir mylimus žmones, kad ir kas nutiko, jis tapo bejausmiu, ar skausmas, kurį jis jautė ar kaltė užtemdė jį ir jis netyčia sugebėjo prarasti savąjį "sveiką protą".
Besiurbiant kraują pajautė kaip į krutinę susmigo durklas ir atsitraukęs nugriuvo, prarado sąmonę, turbūt durklas palietė širdį ir dabar jis "atsijungė" geram pusvalandžiui.
Šaltas sniegas šaldė vaikino pakaušį, tačiau šis nieko nejautė, galima sakyti mirė, kad vėl prisikeltu, tačiau tai nėra svarbu, baisu tai, kad jis prarado savitvardą, paragavęs žmogaus kraujo - nesustojo, tad ačiū tai merginai, kuri jį sustabdė, o tai ne kas kitas, o jo Luna, aišku, dabar ji jam nerūpi, tačiau kiek ilgam?
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #81 Prieš 5 metus »
Ritmingai plakanti mėlynakės širdis pamažu ėmė vis lėčiau ir lėčiau plakti. Iš atviros žaizdos besiveržiantis kraujas nudažė nemažą dalį balto sniego. Vis dėl to jaunosios anglės širdis nenustojo plakusi. Greitai gyjantis kūnas neleido užgesti merginos gyvybei. Pamažu atsikuriantys audiniai ir vėl pagreitino širdies plakimą sugražindamas ją į įprastą padėtį. Kelias minutes be sąmonės gulėjusi ant šaltos žemės juodaplaukė sunkiai pramerkė safyrines akis. Aplink karaliaujanti tamsa apgobė merginos akis suliedama visą vaizdą. Prireikė kelių akimirkų, kad tamsus miško vaizdas įgautų tikrąjį pavidalą. Sumirksėjusi keletą kartų Luna įsirėmė rankomis į žemę bandydama atplėšti savo kūną nuo šaltos žemės. Tam prireikė nemažai pastangų, nes įkandimo žaizda dar nebuvo spėjusi sugyti. Atsiklaupusi ant žemės šešiolikmetė apsidairė ieškodama užpuoliko. Net neabejojo, jog šis turėtų būti kur nors šalia praradęs sąmonę. Juk šio krūtinėje buvo suvarytas durklas. Ir juodaplaukė neklydo. Netoliese gulėjo vaikino kūnas. Sunkiai priropojusi prie tysančio kūno Luna išvydo savąjį užpuoliką. Ir jūs nepatikėsit, ant žemės gulėjo ne kas kitas, kaip merginos žavusis princas. Oi, vampyras. Tyliai suurzgusi mėlynakė žvilgtelėjo į užmerktas grifo akis. Šis, regis, buvo miręs, na, bent jau trumpam. Nukreipusi ryškiai mėlynas akis į vaikino krūtinę varnė suėmė durklo rankeną ir staigiu judesiu ištraukė šį. Sidabriniais ginklo ašmenimis tekėjo tirštas, tamsiai raudonas jaunojo vampyro kraujas. Numetusi šį į šalį mergina nužvelgė "mirusį princą". Na, tu ir sugebi papulti į tokias situacijas... Galvoje nuskambėjęs balsas priminė apie niekam tikusias situacijas, į kurias dažniausiai mergina papuldavo.
-Elijah'au?-bandydama sugražinti vaikiną iš grožio miego Luna papurtė šį, deja, veltui.-Elijah'au,-neketindama pasiduoti juodaplaukė dar kartą papurtė jaunąjį vampyrą. Nors šis ir puolė žaviąją anglę, tačiau palikti savo mylimojo varnė neketino. Net jei šis ją įskaudino ir galiausiai perkando gerklę. O dar sakė, jog negalėtų perkąsti man gerklės...
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #82 Prieš 5 metus »
Elijah gulėjo be jokių gyvybės ženklų, aišku, kas išgyventu gavęs durklą į širdį, tikrai ne vampyras, tačiau jį galėjo nužudyti tik vienas ginklas, tad Chris' as per daug plaučių ir nesukė, buvo nesmagu trintis numirusių pasaulyje, tačiau argi tai pirmas kartas.. Tačiau staiga kažkas nutiko, aštrus skausmas pervėrė krutinės ląstas, kuris tikrai labai degino, žaizdą perštėjo, rodėsi lyg kas bandytu širdį išimti.. Vienas dalykas gerai, kad žaizdos greit gyja, tačiau kažkas jį tik sugrąžino į šį baisų pasaulį, ten jam labiau patiko, kur pabuvoja numiręs, tačiau ką padarysi, sielai tenka pargrįžti..  Pagaliau atsirado kvėpavimas, tačiau jis ne pabudo, žinojo, kad viskas taip greit nevyksta.
"Bekovojant" su "gyvybę" pasigirdo balsas, jis atrodė labai toli, tačiau berniūkštis girdėjo savo vardą, o ir balsas buvo labai pažįstamas, tik neaišku, kam jis toje pusėje pasidarė reikalingas? Ups, turbūt, nereikalingas, o vampyrą bando prisišaukti tas, kuris durklą į krutinę susmeigė, o ką jam teko daryti atgauti sąmonę ar ne? Aišku, taip.
Šis pramerkė akis ir prieš save išvydo ne ką kitą, o Luną..
- Ką tu dirbi? - Nustumdamas mergiotę į šalį ir be jokių emocijų veide į ją pažvelgė.. Iltys vėl paaštrėjo, o akys tapo raudonos lyg iš tikros vampyrų sagos, tačiau šiam rodos buvo net nesvarbu, kad šioji, kažkada buvo jo mergina, be to jis tikrai nenustojo jos mylėti, tiesiog prarado savo jausmus, kuriuos susigrąžinti bus sunku.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #83 Prieš 5 metus »
Ant šaltos žemės gulintis vaikino kūnas nerodė jokių gyvybės ženklų. Atrodė, jog šis išties būtų miręs. Tetrūko kokio nors juodo kostiumo ir karsto nuleisto į iškastą duobę. Vis dėl to mėlynakė puikiai žinojo, kad jaunasis vampyras tik trumpam nusprendė užmigti grožio miego. Nepasiduodama ir bandydama prikelti savąjį Romeo iš mirusiųjų karalystės Luna ir toliau šį purtė kartodama jo vardą. Galiausiai po kelių akimirkų žaliai melsvos akys atsimerkė. Lengviau atsikvėpusi juodaplaukė žvilgtelėjo į grifą tarsi bandydama įsitikinti, jog šis iš ties gyvas. Deja, nespėjus mėlynakei nė sureaguoti šešiolikmetė buvo nusviesta į šalį susilaukdama šalto Elijah'aus žvilgsnio. Štai tau ir padėka už sugražintą gyvybę... Ne, Luna nepamiršo, jog ji pati ir užmigdė jaunąjį vampyrą, tačiau nesitikėjo, kad šis po visko taip elgsis. Pastebėjusi, kaip vaikino iltys ir vėl paaštrėja, o žaliai melsvos akys tampa raudonai kruvinos, mergina stryktelėjo ant žemės. Ne, daugiau neketino leisti šiam imti siautėti.
-Na, jau ne,-tyliai suurzgusi šešiolikmetė čiupo vaikinui už gerklės ir stirpiai prispaudė šį prie medžio kamieno neleisdama nė pajudėti.
-Liaukis, pakankamai jau prisisiautėjai,-grėsmingas merginos balsas tapo panašus į vilko urzgimą. Panaudojusi savo vilkolakės galias Luna dar stipriau prispaudė grifą. Nė neketino paleisti šio, kol nesuvoks, kas dedasi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #84 Prieš 5 metus »
Šiam besiartinant prie merginos ši striktelėjo nuo žemės lyg strutis išnėręs galvą iš smėlio, rodos ta mergiotė nebuvo nusiteikusi būti išsiurbta, tad priešinosi, aj taip, ji vilkolakė, kaip galėjau pamiršti..
- O jau taip, - šaltai ir be jausmų atkirto Chris' as ir jau ruošėsi ją pulti, kai staiga pajautė esąs prispaustas prie medžio, tačiau ar tai sustabdytu grynakraujį? Ups, tikrai ne..
- Kas tu tokia, kad man aiškintum, o vat niekas, tad prašyčiau mane paleisti, o tada aš tave.. - šaltai šyptelėjo Dawson' as, - tiksliau tavimi iki galo pasisotinsiu.. - nutęsė šis ir smarkiu smūgiu nusviedė Luną į šalį, bet nei laikė ją nei ką, norėjo pažiūrėti, ką ta maža višta sugeba.
- Na tai rodyk ką moki.. - šaltu žvilgsniu perskrodė mergiotę, bet nieko nepajuto, bus rodos, labai sunku sugrąžinti Chris' ui jausmus tai nenuoramai vilkolakei. - Tu graži panelė, tai gal pirma būtų galima.. - kostelėjo vaikinas, - o jau tada aš pagalvosiu, gal tave paleisiu,  - šyptelėjo šaltai Chris' as ir šoktelėjo ant merginos gulinčios ant žemės, jos rankas tvirtai prispaudė ant žemės, kad šioji nepaspruktu, o tada į ją pažvelgė, tačiau deja, nieko nejautė..
Šitai ją stebėdamas jis tiesiog pavargo..
- Gal aš jau pradėsiu, - kriptelėjo galvą Elijah ir aštrias iltis prirėmė prie kaklo, tačiau jas greit pakeitė lupų pakštelėjimas į kaklą, kuris slydo iki pat lupų, tad nesusilaikęs pabučiavo į jas, o tuo lab specialiai dar prakando ir jos lupą.. Nežinia kas jam pasidarė, tačiau elgėsi tikrai įžūliai, tačiau turbūt seni prisiminimai neleido jos nužudyti..
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #85 Prieš 5 metus »
Regis, prie medžio priremtas vaikinas nė neketino atgauti savo sveiko proto. Tamsoje skendinčiu mišku ėmė skambėti šio bejausmis, šaltas balsas.
-Tavo mergina, idiote tu,-suurzgė mėlynakė atsakydama į šio pirmuosius žodžius. Įžūlus grifo elgesys ėmė erzinti stovinčią varnę. Nors šešiolikmetė vis dar pyko ant rudaplaukio, o šio veiksmai tikrai nebuvo panašūs į atsiprašymą, vis dėl to Luna neketino prarasti savo mylimojo. Elijah'au, verčiau nustumk tą žvėrį į šalį, kol nenusprendžiau išspardyti tau subinės...
-Nenurodinėk, ką man daryti,-atkirto mėlynakė, kai staiga pajuto stiprų smūgį. Laiku nesureagavusi ši liko nusviesta ant puraus sniego. Laimei, sniegas suminkštino kritimą. Atsirėmusi rankomis į šalčiu alsuojančią žemę mergina žvilgtelėjo į jaunąjį vampyrą. Regis, priversti jį įjungti sveiką protą bus kur kas sunkiau, nei manė. Išgirdusi grynakraujo žodžius žavioji anglė tik kilstelėjo antakį. Nesitikėjo, kad persijungęs į visišką žvėrį vaikinas sugebės kalbėti tokiomis temomis. Deja, nespėjus nieko atsakyti Elijah'us užgulė varnę prispausdamas jos rankas prie žemės. Susitikus safyrinėms akimis su žaliai melsvomis Luna bandė įžvelgti bent menkiausią viltį, kad geroji vaikino pusė vis dar ten. Pajutusi, jaunojo vampyro pakštelėjimą į kaklą, paskui kurį sekė ir bučinys į lūpas, mergina akimirką pamanė, kad šis sugrįžo. Tačiau netrukus teko skaudžiai nusivilti. Po bučinio sekęs veiksmas privertė aiktelėti jaunąją anglę. Iš prakastos lūpos ėmė veržtis kraujas. Nurijusi keistai saldų metalo prieskonį turintį kraują juodaplaukė pabandė išsivaduoti, tik veltui. Regis, jaunasis vampyras neketino šios paleisti.
-Po velnių, Elijah'au, liaukis,-kryptelėjo galvą neleisdama jos bučiuoti,-pabandyk prisiminti vakrą Užburtajame dvare...-žvelgdama į akinančiai baltą sniegą mėlynakė žvilgsniu pabandė surasti jame gulintį durklą.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #86 Prieš 5 metus »
- Mano mergina, pala, o aš turiu merginą? - Šaltu žvilgsniu, tačiau su šypsena veide klaustelėjo šios. Prarasti savitvardą Elijah buvo kelios sekundės, po motinos išvažiavimo jis jau tai patyrė, mh.. vienuolika kartu tai tikrai, tai jau dvyliktas, tačiau vis jį kažkas priverčia grįžti į NE savąjį save.
- Tu man irgi nenurodinėk, višta tu, - jis tik ir ieškojo progos įkasti tai bešūkaujančiai mergiotei.
Užgulęs ją, jis tik žaidė su ja, nors bučinys su kraujo skoniu jam visai patiko, tiesa sakant, neblogai užvedė, tačiau merginos sekantys veiksmai nelabai patiko.
- Pala, aš tau sakiau berots pabūti ramiai, o ne muistytis, jaučiuosi lyg gyvatė po manimi raitytusi, - suinkštė vampyras, o išgirdęs sekančius žodžius, net kilstelėjo antakius.
- Liautis? - Klaustelėjo šios, - norėtum, aš dar rodos net nepradėjau, - numykė vaikinukas lupas priglaudęs prie šios lupų iš kurių rodos triško kraujas, tačiau neilgam, išgirdęs sekančius žodžius vos laikė juoką.
- Vakarą? Su tavimi? - Kilstelėjo antakį... - Ką mes ten praradom kai ką? - Pažvelgė į ją žvilgsniu pilno nepasitenkinimo, nes dabar nebus taip įdomu, - nei aš bandysiu nei ką.. - Prunkštelėjo Chris' as ir vieną ranką greit atleidęs prasegė jos striukė, tiksliau suplėšė, ir vėl ją prispaudė. - O dabar jeigu leisit, aš jus pabučiuosiu, - bandydamas elgtis maloniai įsisiurbė šiai į lupas, vis retkarčiais jai įkasdamas..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Elijah Chris Dawson »
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #87 Prieš 5 metus »
Vaikino elgesys rimtai ėmė erzinti jaunąją anglę. Užvaldytas viduje tūnančio žvėries jaunasis vampyras elgėsi, lyg šiam niekas nerūpėtų. Na, išskyrus tai, kaip perkąsti kam nors gerklę.
-O tau dar kyla toks klausimas?-kilstelėjo antakį. Regis, grifo atmintyje neliko nieko, kas buvo susiję su praeitimi. Išgirdusi Elijah'aus žodžius Luna tik tyliai suurzgė. Galbūt, jei būtų buvus kitokia situacija ir visu svoriu spaudžiantis vaikinas būtų savimi, mergina būtų linksmai nusijuokusi iš šio žodžių, deja, dabar kūnu sukilo tik pyktis. Vis dėl to sekantys jaunojo vampyro žodžiai privertė šyptelėji juodaplaukę. Rodos, vaikinas nebuvo patenkintas, kad mėlynakė muistosi.
-Ak, regis, pamiršai, jog įsakymų aš nevykdau,-suurzgė Luna stebėdama žaliai melsvas vaikino akis. Būtų mielai šiam vožus iš visų jėgų, deja, žinojo, kad tai nepadės. Atvest į protą prireiks kur kas didesnių pastangų.
-Jau ir pabaigei,-pajutusi grifo lūpas ant savųjų juodaplaukė stipriai įkando šiam į lūpą. Dabar kraujas veržėsi iš žaviojo grifo lūpų. Šyptelėjusi mergina kryptelėjo galvą. Netrukus sekęs klausimas privertė nusijuokti.
-Norėtum,-atkirto mėlynakė ir pajuto, kaip kūną denginti striukės medžiaga ima plyšti. Iš nuostabos pravėrusi lūpas Luna žvilgtelėjo į Elijah'ų.
-Rimtai? Dar ir tu? Man jau Vasario užteko,-nepatenkinta, kad liko gulėti su suplėšyta striuke ant sniegu nuklotos žemės, tyliai suurzgė. Nors abi situacijos skyrėsi ir praėjusį kartą Vasaris tenorėjo padėti merginai, tačiau šįkart šešiolikmetė tikrai nejautė jokios pagalbos. Pajutusi jaunojo vampyro bučinius žavioji anglė dar kartą stirpiai šiam įkando ir pasinaudojusi vilkolakės galiomis nustūmė šį nuo savęs. Nieko nelaukdama stryktelėjo ant kojų. Nė nenumanė, kaip priversti vaikiną susigražinti sveiką portą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #88 Prieš 5 metus »
Elijah kelias dienas buvo kaip ne savas, tačiau toks elgesys, jį apibūdino daug geriau, nei tas buvimas "geruoju" berniuku.
- Kyla, aj taip, prisiminiau, rodos buvai mano mergina, bet labai seniai, - su pašaipa balse išlemeno Dawson' as. Jis žinojo, kad ši jo panelė tiek buvusi ir turbūt esama, tačiau, kad jai kažką justu, taip nebuvo, nors kažkoks ryšys traukė prie jos lyg magnetas.
- Oj, regis, pamiršau, - suirzęs ištarė Chris' as. Jam nelabai patiko Lunos atsikalbinėjimas, tačiau kitos išeities nebuvo, kaip "paklusti", tai kvailai mergiotei.
- Pabaigiau? - Klausiamai pažvelgė į juodaplaukę, kai bebučiuojant saldžias merginos lupas pajuto, kaip iš jo apatinės lupos pratrūko kraujas, tačiau žaizda greit užgijo.
- Tiesa sakant, nuraminai, - kilstelėjo antakius vaikinas, tačiau ir dabar nieko daryti su ja neketino, na gal truputį pagąsdinti, jam tas patiko, jis užtekntinai tuo save nuramindavo ir patenkindavo.
- Vasario užteko? - Sukluso Dawson' as ir tą momentą kažkas nutiko, ne, jis neatvirto į tą netikrąjį save, tačiau jau norėjo trauktis nuo mergiotės, bet ši ir pati susiprato jį nusviesti.
- Ačiū tau.. - Pyktelėjęs atrėžė vampyras.. - Tu sakai esą mano mergina, bet tave nurenginėja kiti vaikinai? Na sakyčiau, mes puiki pora, - išprunkštė Elijah ir pakilo nuo žemės.. - Jei jau tu mano, tai ir būsi mano.. - Truktelėjęs merginą į save tyliai sumurmėjo rudaplaukis ir savasiąs lupas priglaudė prie šios ir kas keisčiausia, dabar gana aistringai ją pabučiavo, kad net nepajuto, kaip atsidūrė prie medžio kamieno ir ten spustelėjo Luną, o atsitraukęs tyliai sumurmėjo, - o ne ten kokio Vasario.. - Pyktu balso tonu išrėžė kandusis vampyras ir įsmeigė savo žalsvai - melsvas akis į vilkę.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Miško pakraštys ir giluma
« Atsakymas #89 Prieš 5 metus »
-Vis dar esu,-atkirto mėlynakė. Nors jaunuoliai ir buvo susipykę, dėka Elijah'aus, tačiau jausmų tai nepakeitė. Na, išskyrus šiuo metu, nes regis, vaikinas nieko nejautė šešiolikmetei. Tiksliau, šio jausmai buvo užrakinti po devyniomis spynomis ir apsaugoti jame tūnančio monstro. Tik Luna nė neketino pasiduoti nė nepamėginus atrakinti visų devynių spynų ir grandinėmis nesupančiojusi to monstro. Tiesa, siautėjantis grifas visai žaviai atrodė, tik šio elgesys erzino varnę, tačiau turbūt po kurio laiko būtų pripratusi. Bent jau pati taip spėjo. Kad ir kaip ten bebūtų, vis dėl to juodaplaukė norėjo, jog visu svoriu spaudžiantis grifas išsilaisvintų iš užvaldžiusio žvėries pančių.
-Džiaugiuosi, girdėdama tokius tavo žodžius,-pašaipiai šyptelėjo išgirdusi jaunojo vampyro balsą, sakantį, jog šis dabar jaučiasi ramesnis. Žinoma, tai tebuvo pašaipūs žodžiai. Netrukus nusviestas į šalį grifas tikrai neatrodė ramus ir patenkintas. Priešingai, buvo supykęs ir suirzęs. O prie šių jausmų prisidėjo mėlynakės ištarti žodžiai.
-Galėčiau tą patį pasakyti apie tave, kai bučiavai Aniką,-akirto juodaplaukė. Visiškai netroško aiškintis kas ir kaip buvo.
-Žinoma, vienintelė ir nepakartojima,-pašaipiai kilstelėjo lūpų kampučius, tačiau šie vos po akimirkos nusileido, kai stryktelėjęs ant žemės vaikinas prisitraukė merginą prie savęs palydėdamas savo veiksmus tyliais žodžiais. Nespėjus mėlynakei nė praverti lūpų ant šių atsidūrė grifo lūpos apdovanojosios aistiringu bučiniu. Vos prieš kelias akimirkas stovėjusi apsupta medžių, dabar Luna buvo prispausta prie vieno iš medžių kamieno jaunojo vampyro. Elijah'ui atsitraukus tamsiu miško paviršiumi nuskambėjo šio piktas balsas. Kilstelėjusi galvą šešiolikmetė įsmeigė akis į grifą. Regis, ištarti juodaplaukės žodžiai sužadino dalį vaikino jausmų.
-Galbūt dabar pabandysi prisiminti Užburtąjį dvarą?-kilstelėjo antakį šyptelėdama. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.