0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
Alanas užsiropštė į aštuntą aukštą. Hogvartsui praverstų keli liftai. Galvojo eidamas koridoriumi tolyn. Galop pravėrė duris. Tos buvo keistos. Labai keistos. Dryžuotos. Vieni dryžiai ant jų buvo žali, kiti raudoni. Visiška nesąmonė. Galvojo uždarydamas jas. Tos klaikiai sugirgždėjo.
Niūri vieta. Manė, bet žinojo, kad čia niekas jų neieškos. Jų, tai jo aišku. Ir Dori.
Vaikinas atsitempė čia medinį taikinį. Tiesą pasakius nupaišė jį ant popieriaus. Piešė visokių dydžių apskritimus, į kuriuos reikėjo taikytis. Paskui pasinaudojo transfigūracijos kerais ir dabar turėjo didelį, medinį taikinį. Dėl savo sėkmės tai tikrai džiaugėsi. Beliko sulaukti Dori ir pradėti. Taikinį per tą laiką jis priklijavo prie sienos. Pasinaudojo tais kerais, kurių išmoko kažkada per kerėjimo pamoką.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Dori ir Alanas susitarė susitikti kabinete su tomis keistomis durimis. Kai mergina jas pravėrė, raudonplaukis jau buvo viduje.
- Labas vakaras, - šypsodamasi tarė.
Užtrenkė duris ir užrakino jas kerais. Gal bent kartą mums niekas netrukdys, mintyse pagalvojo. Nors iš tikrųjų - abejojo. Jiems visada kas nors sutrukdydavo.
- Iš kur gavai tokį taikinį? - nustebusi žiūrėjo į sieną.
Klastuolė galvojo, kad jiedu svaidys durklą į suolus ar dar ką. Bet juk Alanas į ginklus žiūri labai atsakingai. Turėjau suprasti, kad kažką parūpins, kalbėjosi su savimi mintyse. Dori išsitraukė iš kuprinės tą durklą, kurį kažkada jai davė sutikta moteris Londone. Tiek daug laiko nuo to praėjo... Dabar jau Mendel visai kitas žmogus.
- Imk, - padavė durklą vaikinui.
Šiandien Dori stengėsi susikaupti, mat tada per žiobarotyros pamoką kaip reikiant prisišėliojo. Buvo smagu, bet Alanas net neketino jos mokyti, kol ji kvailios. O pavasario atostogos artėjo, tad penkiolikmetė privalėjo bent kažko išmokti, kad galėtų praleisti laiko Senklerių dvaro ginklų kambaryje.
Po to karto, kai Dori tame keistame namelyje viską papasakojo Alanui apie visus baisius įvykius, po to, kai ji sužinojo apie Alano košmarus iš Aurio, regis, jų draugystė dar labiau sutvirtėjo. Mendel tikrai labai stengėsi būti geresne, tačiau vis dėlto kažkur išsikrauti jai reikėjo. Tad kodėl gi nesiėmus kad ir durklų svaidymo?
- Aš pasiruošusi stropiai mokytis, - pasakė ji.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Kol viską pabaigė į klasę netruko ateiti ir Dori.
- Labas. - Pasakė kaip visada pasitikdamas ją su šypsena. Ir paėmė durklą iš jos. Įdėmiai apžiūrėjo.
- Nupiešiau jį ant popieriaus lapo. Paskui ištransfiguravau šitą taikinį. jis virto mediniu. - Paaiškino Alanas. Kuris labai džiaugėsi dėl to, kad transfigūracija jam ėjosi vis lengviau. Vaikinas taip aiškiai matydavo daiktus savo mintyse. Kaip tada, kai piešdavo. Tikriausiai todėl taip gerai jam ir sekėsi.
- Tai puiku, kad tu pasiruošusi mokytis. Jei vėl pradėsi kvailioti aš išeisiu. Mano tėvas visada sakydavo, kad į tokius daiktus reikia žiūrėti atsakingai. - Pasakė Alanas.
- Atsistok prieš taikinį. Kol kas nenutolk nuo jo. Paimk durklą ir nusitaikyk, bet dar nemesk. Man tik įdomu ar jis patogus tavo rankai? Pasakyk ar patogiai su juo jautiesi?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
- Tikrai? - susižavėjimo kupinu balsu Dori žiūrėjo tai į taikinį, tai į Alaną.
Žinoma, ji žinojo, kad draugas nuostabiai piešia, tačiau nesitikėjo, jog jis taip gerai ištransfigūruotų savo piešinį.
- Na, ne veltui tavo pusbrolis dėsto transfigūraciją, - nusišypsojo. - Kaip manai, jeigu nupieštum, na, kokį pistoletą, - ėmė svarstyti, - ar jo gaidukas nusispaustų? Nesijaudink, neprašysiu to daryti, - nusijuokė. - Tiesiog įdomu. Arba kokį nors žiobarišką prietaistą. Kaži, ar jis veiktų? - mąstė. - Nepradėsiu kvailioti. Bet tu tikrai išeitum? Tikrai? - sublizgino akimis.
Dori buvo keista, kad Alanas, kalbėdamas apie ginklus, vis pamėdavo savo tėvą. Dažnai jai atrodydavo, kad tėvas Alanui nėra autoritetas, tačiau kai kalba pasikreipdavo apie durklus, lankus ar kitus ginklus, na, tuomet jau atrodydavo kitaip.
Penkiolikmetė atsistojo taip, kaip sakė Alanas. Paėmė durklą, nusitaikė, o paskui, prieš atsakydama į raudonplaukio klausimą, susimąstė.
- Nežinau, - gūžtelėjo pečiais rankoje vartydama durklą. - Na, jis didokas, bet man nėra nepatogu.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
- Ačiū. - Šyptelėjo jis.
- Nemanau, kad veiktų. Juk tai tik paprastas medžio gabalas. Juk prietaisų sistema sudėtingesnė. - Pasakė. O tada dar pridūrė.
- Nežinau... Auris nekenčia transfigūracijos. Kai buvo mokinys man pastoviai aiškindavo kokia tai kvailystė. Siusdavo, kad vasara negalės treniruotis ir kerėti. Jam gi reikėjo visur pirmauti, jei tas dalykas buvo susijęs su kerais. Na žodžiu visų pamokų pažymiai, kurioms reikia burtų lazdelės pas jį turėjo būti N ir viskas. Taigi vasaromis aš turėdavau jo klausinėti visokių kerų formulių. Tai gal todėl dabar visai lengvai išeina transfigūruoti. - Pasinėrė į prisiminimus Alanas. Bet greit sugrįžo į dabartį, nes jie dabar užsiėmė ginklų svaidymu.
- Taip. Išeisiu. Tėvas visada sakydavo, kad su tokiais dalykais reikia rimtai elgtis. Nesvarbu, kad tai ne kerai. Jei žmogus nemoka atsargiai elgtis su ginklais, vadinasi jam su jais išvis nereikia naudotis. - Keista. Viskas, ką seniau veikdavo kartu su tėvu buvo taip giliai įstrigę atmintyje. Buvo keista kartoti jo žodžius.
- Gerai jei patogiai su juo jautiesi. Dabar pabandyk mesti. Nusitaikyk į taikinį ir mesk.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
Dori nustebo išgirdusi, kad Auris nekenčia transfigūracijos.
- Na, tavo pusbroliuką gyvenimo keliai tikrai mėto į jam tikriausiai neįtikėtinas vietas, - nusijuokė.
Ji stebėjosi, kaip galima nekęsti transfigūracijos, bet būti jos profesoriumi.
Kai Alanas ėmė kalbėti apie išėjimą, vadinasi, mano žvilgsnis nesuveikė, Dori pradėjo vartyti akis. Nuotaika šiek tiek subjuro, pastaruoju metu Alanas atrodydavo tikras rimtuolis.
- Nuo kada tu taip atsižvelgi į tėvo žodžius? - pakankamai rimtai paklausė. - Be to, dabar aš su durklu ir nežaidžiu, - kilstelėjo antakį. - Pamiršk tą žiobarotyrą. Man tiesiog buvo per daug smagu, - veide vėl atsirado šypsena. Dėl tos pamokos ji nesigailėjo. Jai patiko.
Po kelių akimirkų tamsiaplaukė pabandė susikaupti. Veide nebeatsispindėjo jokios emocijos. Ji nusitaikė ir metė durklą į taikinį. Šis įsmigo į patį patį taikinio kraštą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
- Ai, jis pats šitai pasirinko. Sakė man, kad geriausia tobulėti mokant kitus žmones. Todėl pradėjo dėstyti šį dalyką. Be to dabar jau jam gerai sekasi. Nes paauglystėje dirbo tol, kol pradėjo sektis. Mat norėjo aplenkti kažkokį ten... Aš dabar nepamenu to mokinio vardo. - Buvo visai smagu prisiminti tuos Aurio mokyklinius laikus. O kai ji paklausė kito klausimo Alanas susimąstė. Tikrai, nuo kada?
- Nežinau. Matyt tiesiog sutinku su šiais jo žodžiais. - Nusišypsojo. - Tėvas mane išmokė visko, ką aš žinau apie lankus, durklus, peilius ir kitus panašius daiktus. - Pasakė.
Mergina sviedė savo durklą ir atrodė tikrai susikaupusi. Durklas nuzvimbė tolyn ir įsmigo į taikinio kraštą. Alanas nuėjo prie jo, ištraukė gan giliai susmigusius ašmenis ir vėl padavė jai ginklą.
- Labai gerai. Tikrai turi taiklią ranką. Na, pabandyk dar kartą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
- O Auris tikrai užsispyręs, - pasakė Dori. - Aš tikrai neturėčiau tiek valios, o tu? Na, abu gerai žinome, kokia iš manęs, pavyzdžiui, eliksyrų virėja, - nusijuokė. - Tačiau nei už ką neskirčiau tam nei minutės papildomai.
Tamsiaplaukė labai laukė Velykų atostogų. Ji norėjo būti bent kiek pramokusi svaidyti durklą. Stengėsi į tai žiūrėti kiek įmanoma atsakingiau, nors širdyje išties tai buvo šiek tiek sudėtinga, mat susikaupimą vis blaškė mintys apie norą imti šėlioti su tuo durklu, bet penkiolikmetė tvardėsi ir atrodė rimtai.
- Na jau, - atsiduso Dori. - Kur jau taikli ranka, nuo taikinio centro buvo gerokai per toli...
Tada ji pabandė dar. Tačiau šį kartą tas taikinio kraštas atrodė visai neblogas variantas, mat dabar durklas atsitrenkė į sieną netoli taikinio palikdamas ant jos mažą žymę ir nukrito ant žemės.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
Alanas susimąstė ar yra pakankamai užsispyręs tada, kai reikia kažko pasiekti mokslų srityje. Tuo tarpu Dori prakalbo kaip tik apie nuodus ir vaistus. O ši sritis Alanui buvo tikrai tamsus miškas.
- Na žinai. Man kaip tik reikia mokėti virti eliksyrus. Jei noriu tapti auroru. Bet kaip mudu abu gerai žinome aš nieko gero nesugebu šioje srityje. Bandau kažko mokytis bet... Manau galėčiau į tai įdėti daugiau pastangų. Tai nežinau ar esu labai atkaklus.
Tai buvo teisybė. Prisiversti skaityti ar pagaminti ką paprasto reikėdavo ilgai. Alanas rasdavo šimtus priežasčių, kurios nutolindavo nuo eliksyrų virimo.
Pirmasis Dori metimas buvo taiklesnis. Antrasis smigo gerokai pro šalį.
- Na bet juk į taikinį pataikei ar ne? Neturi praktikos, nenorėk, kad durklas lėktų į centriuką iš karto. Bus visokių dar metimų. - Jis vėl atnešė durklą merginai.
- Tai gal prieik arčiau prie taikinio. Pradėk nuo artesnio atstumo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
- Norint tapti auroru reikia mokėti virti eliksyrus? - nustebo. - Aš šito nežinojau. Jeigu įdėtum daugiau pastangų, manau, išmoktum. Su tokia profesore kaip Clarke, - nusijuokė, - na, mokytis išties sunku. Šiaip gali paprašyti Juzefo, kad tau padėtų, - mirktelėjo.
Dori priėjo arčiau taikinio, kaip ir sakė Alanas. Tačiau jai vis tiek nepavyko sviesti durklo į taikinio centrą. Durklas įsmigo krašte. Tada mergina pati vėl jį pasiėmė ir pabandė dar kelis kartus. Vieną kartą pavyko pataikyti į centrą, o kelis - į taikinio šoną. Galiausiai tamsiaplaukė paėjo tolėliau ir durklas vėl mėtėsi ant žemės, nes ji nepataikė.
- Man reikia motyvacijos, - prikando lūpą. - Azarto.
Vis dėlto klastuolei pasidarė nuobodoka. Ji norėjo pradėti šelioti. Tada būtų kur kas įdomiau. Bet žinojo, kad Alanas tuo neapsidžiaugtų. Juk pats taip sakė. Todėl Dori vis dar stengėsi likti susikaupusi.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
- Gal ne visai taip išsireiškiau. Reikia gerai juos mokėti atpažinti. Na žodžiu nusimanyti apie nuodus ir vaistus. O man tai su tuo ne kažką. - Gal būtų geriau, jei galėtų gauti papildomų pamokų. Gal ir reikėjo jų paprašyti pas profesorę Clarke. Bet jis bandė mokytis savarankiškai.
- Ai nežinau. Man prie jokio profesoriaus šis dalykas nesisekė. - Dori pasiūlius kreiptis į Juzefą Alanas pasakė.
- Nemanau, kad jam turėčiau krauti savo problemas. Aš geriau pats išmoksiu. - Tai, ką pasakė nebuvo priežastis kodėl nenorėjo kreiptis į Juzefą. Kuris greičiausiai tikrai galėtų jam duoti vertingų patarimų. Bet Alanas nenorėjo su juo matytis. Vis nesuprato ką tiksliai galvojo apie tą vyrą. Viena vertus, jis nepaliko jų nelaimėje. Bet kita vertus, jis nužudė žmogų. Ir kažin ar jam dėl to labai skaudėjo galvą.
Dori mėtė savo durklą ir jai sekėsi visaip.
- Sakai trūksta azarto. Gal. Tai paįvairinkim šitas pratybas. Vieną seriją metimų padaryk tu, kitą aš. Kuo arčiau taikinio pataikysi, tuo daugiau gausi taškų. Tarkim už centriuką dešimt. O jei toliau, taškų vis mažės. Žaidžiam?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
- Ne, ne. Dėl visko kalta Clarke, - pasakė Dori.
Buvo paprasčiau kaltinti kitą, negu pripažinti, jog kažkas blogai su pačiu tavimi. Juk ir pačiai tamsiaplaukei nuodai ir vaistai nesisekė nuo pat pirmo kurso. Clarke nemokė vaikų virti eliksyrų nuo Dori gyvenimo pradžios Hogvartse. Tačiau dabar paauglė bandė save įtikinti, kad dėl visko kalta toji rėksnė.
- Na, mokykis pats, - tarė ir gūžtelėjo pečiais.
Grifas pasiūlė pasivaržyti ir tuomet Mendel akys trumpam sužibo.
- Gerai, - sutiko. - O kas bus tam, kuris surinks mažiau taškų? Ir tam, kuris laimės? - išsišiepė.
Netrukus durklas jau buvo penktakursės rankose ir ji, dabar jau išties susikaupusi, pabandė mesti ginklą į taikinį dešimt kartų. Du kartus pavyko pataikyti tiesiai į centrą, o kitus kartus durklas įsmigo kiek toliau, tačiau dabar - nei karto pro šoną ir nei karto neatsidūrė visai taikinio krašte. O kai susikaupi, tau visai sekasi, mintyse pagalvojo.
- Na, dabar tu, - vis dar šypsodamasi padavė durklą draugui.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
- Ne, nemanau. Aš tiesiog nemoku ir seniau tingėdavau mokytis šio dalyko. Ir ne Clarke tai įtakojo. - Pasakė. Seniau su mielu noru būtų pritaręs Dori. Bet ne dabar.
- O, tau dar matau neužtenka to kvailo žaidimo su Auriu? - Plačiai šypsojosi garbanius.
- Net nežinau ką čia sugalvoti. Galim žaisti iš noro. Tarkim, kad laimėjęs žmogus turės padaryti ką nors, ko nori pralaimėjęs. - Alanas stebėjo kaip mergina svaido durklą. Tuo metu ji atrodė be galo šauniai.
- Galėtum būti tikra Amazonė. - Jis įsivaizdavo ją šuoliuojant žirgu. Plaukai plaikstytųsi vėjyje. Skruostai kiek įraudę nuo lėkimo. Ir tada paklausė.
- Ar tu kada nors bandei joti žirgu? - Na taip aišku jie dabar nekalbėjo apie žirgus ir jodinėjimą. Bet, jei jau iškilo toks klausimas, tai jis jį ir uždavė. Tada atėjo laikas pačiam mesti durklą. Ir jis paėmė ginklą iš Dori.
- Išties puikiai čia sumėtei visą seriją. - Pasakė ir pats paleido jį skrieti. Keli kartai buvo nelabai sėkmingi. Durklas smigo į taikinio kraštą. Jam reikėjo prie jo įprasti. Bet juk tokius daiktus savo rankose Alanas laikė nuo mažens. Tai buvo senas jų šeimos pomėgis ir paskui jis įsibėgėjo. Ir durklas lėkė į centriuką.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
- Clarke, Clarke, - burbtelėjo Dori, nes nenorėjo nusileisti. - Palauk, - sukluso. - Nori pasakyti, kad atlikti užduotį turės ne tas, kuris prakiš, bet tas, kuris laimės? - tikslinosi. - Žirgu? Ne, niekada nesu bandžiusi. O tu?
Ir tada Dori pagalvojo, kad būtų įdomu pajodinėti žirgais kartu su Alanu. Ypač, jeigu žirgas būtų vienas. Na, kad juodu sėdėtų kuo arčiau vienas kito. Mendel sukikeno. Ėmė svarstyti, kur Hogvartse galėtų rasti žirgų.
- Aš to norėsiu! - sušuko. - Kiek mes dar daug visko nebandėme, Alanai! Bus šaunu!
Kai Alanas pradėjo svaidyti durklą, tamsiaplaukė pamanė, kad nugalės. Nes iš pradžių grifui ne itin sekėsi. Bet po to jis susiėmė ir vis dėlto nugalėjo.
- Na, ką, pergalė tavo, - nusijuokė penkiolikmetė. - Tai kuris čia dabar galvos tą užduotį, a? - žaismingai paklausė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Klasė už keistų durų
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
Apie profesorę Alanas nutarė daugiau netęsti. Jis vis tiek žinojo kaip yra iš tikrųjų ir gana.
- O taip. Laimėjęs turės ką nors padaryti. Reikia pažaisti kaip nors naujau. - Šyptelėjo jis.
- Ne. Nors labai norėjau jodinėti. Bet man to neteko padaryti. Žinai, Aurio tėvai turėjo žirgyną. Augino puikius žirgus. Kai kurie buvo magiškieji. Tokie, kurie tempia biobetonso akademijos karietą. Kai kurie paprasti, bet puikūs lenktyniniai žirgai. Bet tas žirgynas seniai apleistas. - Jis truputį patylėjo. Prisiminęs priežastis kodėl didelis žirgynas dabar tuščia, apleista vieta. - Bet pajodinėti tai būtų nuostabu. Tik neįsivaizduoju kur čia rasti žirgų. Man atrodo teks laukti atostogų, kad galėtume apsilankyti kokiame žirgyne. - Ta mintis atrodė puiki. Nors norėjosi viską greičiau įgyvendinti.
- Išties. Bet tai taip smagu ar ne? Kad galime nuveikti daugybę visokiausių dalykų. Būtų smagu susidaryti sąrašą ką galime nuveikti kartu. Ir galėtume jį pastoviai pildyti visokiomis ateinančiomis mintimis. - Alanas dabar buvo visai atsipalaidavęs ir laimingas. O balsas skambėjo džiugiai ir nerūpestingai kaip seniau, kol dar nebuvo tiek visko nutikę. Kas taip smarkiai jį slėgė.
Šį kartą Alanas laimėjo svaidymo varžybėles. Kai durklas įsmigo į taikinį paskutinį kartą vaikinas jį ištraukė ir atidavė Dori.
- Ir ką aš turėčiau padaryti? - Paklausė. Alanui buvo labai įdomu ką ji atsakys.