0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Klasė už keistų durų
« Prieš 7 metus »
Aštuntajame Hogvartso pilies aukšte, šalia antrojo kerėjimo kabineto buvo galima rasti klasę už keistų durų. Šios mėgdavo keisti spalvą. Kaip ir kodėl - nežinia. Vieną dieną jos nusidažydavo šlykščia rožine (lyg prisimindamos Ambridž laikus), kartais - sodriai žalia. Durys, beje, labai mėgo bjauriai girgždėti.
Pati klasė įprasta ir, kaip dera apleistiems kabinetams, buvo labai dulkėta ir apgyvendinta gausių vorų šeimynų. Stovėjo čia nenauji suolai, nežinomo profesoriaus dalyko stalas su vis dar neišneštu stalčių turiniu ir pernelyg nunaudota lenta, visai praradusia spalva. Langų ši klasė neturėjo. Tikras klaustrofobų siaubas.

Kiekvieną kartą praeidama pro antrąjį kerėjimo kabinetą aštuntame aukšte Katerina matydavo spalvas keičiančias duris. Visą laiką manė, kad gal čia vyksta slapti ordinų psitarimai, gal mokyklos valdžios susirinkimai kol vieną kartą sumanė įeiti pro šias duris. Į kompaniją pasikvietė klastūnyno mokinę Lėją, susitarė susitikti lygiai vidurnaktį prie keistų durų. Šį kartą Katerina nusprendė ateiti anksčiau, mat nenorėjo pajusti jos šunybių skonio antrąkart. Įėjusi pamatė, kad čia sena klasė. Mat buvo ir suolai, ir kėdės, ir mokytojo stalas, ir lenta tik kad viskas apdulkėję lyg iš senovinio filmo. Vissuose balduose bei daiktuose apsigyveno vorų šeimynos. Kruopščiai viską apžiūrėjusi Katerina išgirdo krebždant duris.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Tyliai, rankose laikydama puodelį su arbata, Lėja tipeno koridoriais. Nenorėdama niekam labai kristi į akis ji pakeitė plaukų spalvą į švelniai sidabrinę, ir supynė juos į arklio uodegą. Dabar klastuolės akys buvo tarsi banguojanti jūra - akinančiai melsvos.
Vos tik atsidūrusi prie keistųjų durų, klastūnyno antrakursė gurkštelėjo arbatos
Na, ir kur gi mūsų mieloji varnanagė ?
Dar kelis kartus mergaitė atsigėrė arbatos ir tada jos delnas pasiekė duris
- Sveika. Kaip gyvuoji - paklausė Lėja pamačiusi Kateriną - tikiuosi, Hogvartse patinka.
Sidabrinių plaukų savininkė apsidairė po klasę
- Matyt, čia anksčiau buvo kabinetas
Klastuolė perbraukė per vieną iš mokinio stalų ranka nuvalydama dulkes
- Gal ištroškai? - prisėdusi ant stalo paklausė Lėja
Klastuolė pasižiūrėjo į varnanagę lyg į ketindama ją nunuodyti savo arbata.
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Katerina jau buvo sustirusi į ragą ir norėjo atsigerti kažko karšto kai atėjo Lėja su pasiūlymu išgerti arbatos.
- Gyvuoju aš tikrai gerai, manau, kad tikriausiai buvęs kabinetas. Tačiau kodėl nei vienas mokytojas mums apie jį neužsiminė? Gali būti, kad čia yra tai, ko nevalia žinoti ar nevalia pamatyti Hogvartso mokiniams.
Priėjusi prie knygų lentynos Varno Nago mokinė nepamatė nieko įdomaus ar neįtikėtino kol akys neužkliuvo už knygos aptrūnijusiais viršeliais.
Visas knygas jau esu kažkur mačiusi ar bent jau apie jas girdėjusi, tačiau šitos - niekur.
Atsivertusi nematytą knyga Katerina pamatė uždraustųjų eliksyrų receptus ir įdomius eskizus.
- Lėja, aš šią knygą pasiimsiu, čia yra visai neblogi eskizai.

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Pamačiusi, jog varnanagė su ja kalba gana draugiškai ir maloniai, klastuolė atsigėrė arbatos ir taip taip sušvelnino toną .
-Smagu, kad gyvuoji gerai.- ji žvilgtelėjo į puodelį, ir, pamačiusi, jog gėrimas puodelyje jau baigėsi
mergaitė kilstelėjo antakį ir išmetė puodelį į šiukšliadėžę
- Taip, čia matyt senas kabinetas. Tokių pilyje daug. Turiu galvoj nenaudojamus kabinetus. Ir niekas nežino, galima ten Hogvartso mokiniams ar ne. Tiesiog ten labai populiarios susitikimo vietos
Ko nepasakysi apie šitą vietą. Čia viskas apdulkėję, matyt, niekas nesilankė kokius penkiolika metų.
Mergaitė atlenkė galvą ir įsispoksojo į senovinį sietyną, kabantį lubose
- O šitam daiktus kokie pusė milijono metų. Baigia sutrunyti ir nukristi...
Mums ant galvų
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
- Na, tikėkimės, kad šita seniena nenu.....
Ir tuomet tas senovinis sietynas nutrūko nuo perlinių grandinių, kaip ir Lėja sakė - tiesiai merginoms ant galvų.
- Po šimt drakono sparnus! Negi būtinai šis sietynas turėjo nukristi ir pažadinti visą mokyklą? O kur dar aštuntame aukšte vykstantis mokytojų susirinkimas? Negi ir vėl eteis tas Posey ir priver rinkti akromantulus?
Na jau ne, šitam pusprofesoriui aš tikrai nenusileisiu, net jei mano gyvybė kabos ant paluko.
Varnanagė staiga pažvelgusi aukštyn į lubas pamatė skylę nuo nukritusio sietyno.
- Lėja, nemanai, kad kažkada galbūt čia buvo slaptas praėjimas, o galbūt netgi yra...? Pavarčiusi knygą pasiimtą iš šio kambario lentynos mergyna pamatė sietyno eskizus joje.
- Negi knyga su šiuo praėjimu susijusi? Reikėtų man ją paskaityt... Žiūrėk, Lėja kas čia parašyta :
Šis sietynas - slaptas praėjimas. Apie gali žinoti tik brolijos nariai.
- O apačioje - kraujo parašas...

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
Kai sietynas jau buvo išsitiškęs į žemę, klastuolė pamatė, koks jis anksčiau turėjo būti gražus. Aukso spalvos, padabintas stiklinėmis ašarėlėmis, nuo kurių blyksi šviesos.
Išties, kaip gaila, kad jis nukrito

Vis dėl to Lėja nepasimetė ir išrėžė
-Sakiau, kad jis kris. O manęs kaip visada niekas neklauso - ji neva susigraudinusi pakėlė galvą į lubas ir apžiūrėjo senojo sietyno paliktą skylę - juk protingų žmonių niekad niekas neklauso. O vėliau jiems belieka stebėtis, kad tuos kvailius talentų niekintojus persekioja visokios nelaimės. Gerai, kad mes protingos, tiesa, Katerina?
Mhm... Kažin, ar ateities būrimo namų darbe gerai aprašiau Piaras...
-Gal tu ir teisi. Gal ten tikari koks nors praėjimas.
Klastūnyno antrakursė dar sykį peržvelgė skylę
-Gaila, kad skraidyti be šluotos burtininkai nemoka...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Lėja Laputė »
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
Ko ji burba? Niekaip nesuprantu... Viskas jai negerai, gal jai depresija? Na, tiek to, vis tiek ji geriausia. Nors ką ir bepadarysi - juk ji klastuolė.
- Na, ir ko burbi, Lėja? Kas šį kartą tave įkando? O gal apdraskė? Na, bet gerai, nesiginčyjam. Reikėtų aptarti svarbesnius reikalus negu kad tavo kylantys hormonai, paauglystė gi. Nors ir ši tema nedaug ir tenusileidžia nuo senojo, supuvusio sietyno - slapto praėjimo. Taip gaila, kad burtininkai nemoka skraidyti be šluotų, bet šitame kambaryje kėdžių pilna, tereikia lazdelės, kad jos nenukristų.
Katerina pradėjo statyti kėdes burtų pagalba prilaikydama, kad jos nenukristų ir nesukeltų atominės bombos sprogimo garso. Kadangi varnanagė šiuos burtus buvo įvaldžiusi gerai - nė viena kėdė ne tai kad nenukrito, bet nė nekrustelėjo.

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
- Aha, kai kas įkando. Atspėk kas
Klastuolė pakėlė linksmą žvilgsnį į varnanagę, laukdama jos spėjimo. Bet kai Lėjai pabodo laukti ji tiesiog vėl nužvelgė sietyno akmeninėse lubose padarytą skylę.
- Kaip manai, ką mes ten rastume? Gal seną sandelį, pilną knygų iš ano amžiaus...
Klastūnyno antrakursė užsisvajojusi apsidairė. Ahh, būtų puiku rasti kokį nors ano meto burtininko dienoraštį...

Lėja stebėjo, kaip varnanagė darbavosi keldama vieną kėdė ant kitos, ant jų užkelia dar vieną kėdę, ant jų dar vieną, taip sudarydama milžinišką iki lubų siekiantį bokštą
- Manai, lipsime ten?
Lėja gan nepatikliai žvelgė į bokštą, ir jau įsivaizdavo, kaip jis su trenksmu lekia žemyn ir į kambarį įlekia profesorius paskirti draugėms dar vieną areštą...
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
- Leisk pabandysiu spėti... Gal apdraskė slibinas, o paskui įkando drakonas. Tiesa? - sukikeno Katerina.
Paskui taip užsikvatojo, kad net ašaros ištryško.
- Ojjjjj, reikia man nusiramint. Nes visą Hogvartsą iš miegų prikelsiu, o mokytojams smūgius įvarysiu. Nors, kai kuriems būtų ne prošal, manau, kad tu žinai apie kokį profesorį kalbu, Lėja? - stengėsi nesusijuokti varnanagė.
Pažiūrėjusi į savo bokštą suprato, kad nors ir pirmakursė, ji jau neblogai išmano ir vyresniųjų kerus.
Kaip gerai, kad pasiskolinau iš trečiakursių kelias knygas. Rytoj reiktų su viena penktakurse klastuole pasikalbėt. Gal visą šį reikalą reiktų pavest Lėjai? Juk vis dėl to, jos bendruose koledžuose...
- Lėja, leisk atspėsiu kokių knygų knygų tu norėtum rasti... Manau, kad kokį seną burtininko dienoraštį...
Katerina užsižiūrėjusi į sietyno skylę pamatė švieselę, bet labai blausią.
Iš Adamso knygos - šviesa tunelio gale.
- Lėja, leisk atspėsiu tavo mintis. Manau, kad tu galvoji apie areštą... O mes jį užsidirbtume... jei mus prigautų. Na, bet aš tikrai nenoriu būti šią naktį prigauta Posey, manau, juk supranti mane? Gal jau vis dėl to lipam? Nes taip ir visa naktis praeis, kol mes čia svajosim. Nors, galėtumėme ateiti čia ir kitą naktį.


*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Klastuolė pažiūrėjo į draugę, lyg ji būtų pasakiusi didžiausią pasaulyje nesąmone
- Patikėk tikrai ne drakonas. Ir ne slibinas. - Lėja užvertė akis į viršų neva įsižeidusi - Negi manai, kad tikrai po pamokų  galėčiau trainiotis drakonų urvuose?
Klastuolė irgi pradėjo juoktis, ir ji net nežinojo iš ko. Matyt, ją užkrėtė varnanagės linksmumas
- Manau, tave paskyrė ne į tą koledžą - vis dar springdama juoku išlemeno Lėja - Manau, gerai jaustumeisi tarp nuolatos iš visko žvengiančių grifų ar mėgstančių atsikirtinėti klastuolių.
Ši mintis Lėjai jau nebebuvo tokia juokinga, tagi ji nustojo juoktis pažvelgė į draugę
- Suprantu, apie ką tu. Bet tiesą sakant, užsidirbti areštą pas profesorių Syberg manau, būtų daug baisiau.
Pažvelgusi į švieselę Lėja krestelėjo savo rudaplaukę galvą
- Naktį čia eiti nenoriu, o jei tiksliau, negaliu. Jau esu susitarusi. Beja, kamgi tu būrei šį bokštą? Galėčiau atsiskraidinti šluotą, jeigu tu apie tai.
Nieko nelaukusi klastuolė išsitraukė lazdelę
- Accio kometą
Ir po kelių akimirkų Lėja jau laikė rankose šluotą
- Gaila, kad pirmakursiams negalima turėti savo šluotų.
Kadangi buvo klastuolė, Lėja tiesiog negalėjo nepasakyti kokios nors kandžios replikos. Kad ir savo draugams.

Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
- Žinai, nenustebčiau, jei sužinočiau, kad šlaistaisi ir landžioji po drakonų bei slibinų urvus.- Katerina visą laiką mėgo atsikirtinėti ir neieškojo žodžio kišenėjė - jie visą laiką merginai ant liežuvio sukasi.
- Tik vienu atveju nustebčiau - jei kažkur landžiotum be manęs - varnanagė pasižiūrėjo į klastuolę vaidindama įsižeidusią draugę.
Pamačiusi, kad Lėją užkrėtė jos linksmumas Katerina tik dar labiau pradėjo juoktis, nors anksčiau bandydavo nusiraminti.
- Matau ir tu nebesusivaldai... Tuoj aš žodžio negalėsiu ištarti per savo juoką. Nust...ojam... praš... au... Ne nu rim... tai...
Varnanagė net užspringo iš juoko.
- BAIGIAM! - net sušuko iš juoko mergina.
Kodėl man jau nebe pirmas žmogus sako, kad aš turiu visų koledžų savybių? Keista...
Katerina pažvelgusi į draugę tariamai veriančiu žvilgsniu atsikirto
- Ne tau spręsti mano likimo. Nebent, būtum paskirstymo kepurė, bet kaip matau neesi.
Katerina jau nebe pirmą kartą susimąsto - kodėl Varno Nagas? Tik niekam to nesako, nes stengiasi pasirodyt tvirta ir nelabai kaip įveikiama.
- Taip, negali. Užtat antrakursiai greičiau pasens. Nagi, greičiau, lipam. O tu gali skrist.



*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
- Hmmm...
Pamačiusi, kad pokalbis iš juokų pereiną į rimtumą, klastuolė atrėmė šluotą į mūrinę kabineto sieną, o pati atsisėdo ant grindų sukryžiavusi kojas
- Mes kiekvienas turime savybių visiems koledžams. Pažvelk į save - drąsi, tai grifo savybė. Draugiška, taigi visi keliai tau tapti Švilpynuke. Taip pat mėgsti atsikirtinėti, todėl tau patiktų klastūnyne. Bet taip pat trokšti semtis mokslo žinių. Ši tavo savybė nugali visas kitas ir pasiskirstymo kepurė paskiria tave į varno nagą ir tu gyveni ilgai ir laimingai. Pasakos pabaiga.
Lėja suplojo delnais
- Patikėk, aš irgi ne kartą svarsčiau. Kodėl gi klastūnynas. Bet mes juk ne pasiskirstymo kepurės, tu teisi. Verčiau, eime.
Klastuolė atsisėdo ant šluotos ir pirma pamatė keistąjį kambarį.
- Mhmm...Čia tikrai kažkoks sandėlis... Pilnas knygų ir dvokiantis kaži kuo...
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
Oooo, rimtai jau pradėjo kalbėti. Ir nesikabinęja. Nors vis tiek mes - geriausios.
- Klausyk, gal geriau jau baigiam rimtas kalbas ir lipam viršun? Na, tu skrisk.
Katerina jau norėjo lipti kėdėmis, bet suprato, kad ji galinti pasiskolinti Lėjos šluotą. Varnanagė stengėsi tyliai sudėti kėdes ir sudėliojusi nuskrido viršun. (Katerina net neklausė draugės, ar galima pasiskolinti šluotą, juk leidimo nereikia.)
Mergina užskridusi landon labai nustebo:
- Nieko sau - sietynas sutrūnijęs ir senas, o čia neseniai būta žmonių. Gal prieš kokias kelias dienas gali būti.
Mergina taip spėjo mat pamatė maisto sandėliuką, netgi malkų.
Gal čia burtais naudotis negalima? Iš pradžių maisto atsargos kaip pas žiobarus (apie tai sužinojo iš Lėjso dar anksčiau), paskui dar ir malkos... Nieko sau.
Varnanagė pabandė išburti šviesą ar pasiversti nematoma. Staiga jai per nugarą lyg kas peiliu perrėžė, o gal su žiobariška rykšte sudavė.
- Lėja!!! Klausyk, pagalvojai, kam čia tiek žiobariškų daiktų?


*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Žvelgdama, kaip pirmakursė varnanagė įžūliai paėmė ir pasinaudojo jos šluota, klastuolės veidą iškreipė įžuli kreiva šypsenėlė
Ji juk visada taip
- Ei, ei - nužvelgė ji draugę - skaitei taisykles? Pirmakursiams draudžiama naudotis savo šluotomis. Apskritai, šluotomis naudotis draudžiama. O kas, jeigu tave įskūsčiau?
Klastuolė šyptelėjo draugei, nes ir ji, ir varnanagė žinojo, kad Lėja taip napasielgs.
- Čia tikrai kažkoks sandėlis... - šypsena nuo klastuolės veido akimirksniu dingo. Ji apsidairė po šią keistą vietą
Hmm...panašu, kad ši patalpa tikrai nebenaudojama...
- Gal čia koks sandėlis, į kurį dedami daiktai, kurių gali prireikti žiobarotyros pamokose? Kam gi daugiau juos laikyti burtininkų mokykloje...
Vienu burtažodžiu į gabalus suskaldydama daiktą, kuris taip išgąsdino draugę, klastuolė dar kart apsidairė
- Gal pavaikščiokime po šitą patalpą? Gal ką nors rasime?
Pradėjus vaikščioti po dulkėtas grindis, klastuolės akį patraukė ant dėžės padėtas kažkos spindintis daiktas... Apsidairiusi, ir įsitikinusi, kad draugė nemato, Lėja priėjo arčiau.
Tai tebuvo sidabrinis žiedas. Apžiūrėjusi jį, klastuolė įsitikino, kad jokias kerais ji neužkeitas.
Pėmusi žiedelį į rankas, klastuolė pamatė, kad tiesiog jos rankose ant žiedelio išsiraižo raidė R. Kaip toji, kuri ant Lėjos medaliono.
Kiek sumišusi, klastuolė įsidėjo jį į kišenę ir grįžo pas draugę
- Labas, ar ką nors radai?
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Katerina Baush

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
Ats: Keistos durys
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
- O taip tikrai - tu mane įskųstum. Aš tikiu. Gali kad ir dabar nulėkti ir pasakyti tam skųstagalviui, bulvės veidu profesoriui : Panelė Baush pasinaudojo šluota, juk negalima, ar ne? - juokaudama pasakė Katerina. - Manai, kad nematau tavo pusiau piktžiugiškos, pusiau vos galinčios išlaikyti juoką šypsenos?
Žinau, kad ji taip nepasielgs. Ji ne tokia. Nors pasakyt ir atsikirsti moka. Įdomu, ir iš kur gi aš išmokau taip drąsiai elgtis? Manau, kad žinau...
Varnanagės vis dar neapleido mintis, kad čia negalima naudoti burtų. O kur dar pilnatvė žiobariškų daiktų...                                       
Niekaip nesuprantu, juk čia Hogvartsas. Atrodo čia turėtų būti vien tik magija, per kratus (išskyrus žiobarotyrą). Toks jausmas, lyg čia net ne mokykla. O tiesiog žiobariška buveinė. Negi čia negalima burti? Antrąkart bandyti ir kentėti skausmą tikrai neturiu noro. Gal ateis laikas, kai surasim užuominų, kurios mums viską atsklesi. (Naa, gerai. Tebūnie bent dalį tiesos).
- Lėja, pažsižiūrėk įdėmiau. Manau, kad čia neseniai kažko būta.




« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Katerina Baush »