0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #45 Prieš 6 metus »
Monikai pasidarė nejauku šalia Andželikos, kuri stipriai spaudė Švilpei petį ir paklaikusi valgėsi po tuščią aikštelę šalia ežero. Jai tikrai reikia pagalbos. Mėnesiena nenorėjo taip manyti, tačiau išvada piršosi pati. Bet tada mergina prisiminė, ką būsima Klastuolė sakė apie savo šeimą: visa išžudyta. O Dieve. Atsiprašau. Tai tikrai siaubinga. Jaučiu, ir aš taip elgčiausi. Vis dėlto Švilpinukė vos tramdė vidinį balselį, kuris sakė, kad ji nesibrautų į mokyklą ir nematytų nesamų veidų. Okei, nurimk. Tu ne Grynakraujė Klastuolė Andželika, tu visai kitas asmuo. Bet jeigu Andželikai reikia Riddley, aš ją pas jį nuvesiu. Monika skubiai įsikabino šalimais stovinčiai baltaplaukei į parankę ir ėmė tempti nuo ežero.
- Aišku, aš tave nuvesiu pas Tomą Riddley. Tik gal ne dabar, gerai? Dabar naktis. Jis miega. O ir man bus bėdos, jei jis sužinos, kad trečią ryto klaidžiojau po Uždraustąjį mišką. Gali likti mano kambaryje iki ryto, o tada ir nueisim pas profesorių, gerai? - vienu iškvėpimu pasakė Mėnesieną. Andželika po to keisto nutikimo spaudžiant Monikai petį ir žvalgantis po krūmynus stengėsi elgtis įprastai, tačiau tai, aišku, buvo netiesa.
Monika nesijautė galinti tiesiog taip ištempti beveik nepažįstama merginą iš proskynos prie ežero, tačiau ji norėjo su baltapūke pasikalbėti kokioje kitoje vietoje. Mėnesiena klestelėjo ant kelmo po didžiule egle ir pakvietė šalia sėstis Andželiką.

*

Neprisijungęs Marina Silvia Farley

  • IV kursas
  • *
  • 47
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Error in bello mors est.
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #46 Prieš 6 metus »
Andželika šiek tiek nurimo, kai suvokė, jog Monika nemato jos gentainių, galbūt šie buvo užsibūrę praskiedimo kerais, kurių pagalba nenorėjo pasirodyti žmogiškąjai būtybei, o galbūt per tiek metų buvo išmokę šiokių tokių įvairesnių triukų, juk visi tobulėja. Būsima klastuolė beveik apsidžiaugė, kai geltonplaukė pasivedė ją į šalį. Vienu griežtu žvilgsniu ji davė ženklą gentainiams prasiskirti, praleisti jas ir išsirikiuoti ant ežero kranto. "Mergaitė mano." Tvirtai pasakė mintyse ramindama išalkusias šyrdis. Kai švilpinukė prisėdo ant kelmo ir pakvietė sėstis Andželiką, šioji taip ir padarė. Abejojo ar yra kita išeitis tuo metu, tik niekaip neapsisprendė: sakyti kas jiedvi supa ar ne? Vis dėlto, Monika pasiūlė jai savo kambarį, vadinasi dėl jos neklydo, yra drąsi bei nutrūktgalviška.
-žinau kaip atrodau. – tyliai pratarė – kaip keistoka beprotė, tačiau aš tokia nesu. Manau tu pakankamai drąsi, jog pakeltum tą žinią, kad kai kurių iš mūsų, taip pat ir manęs laukia baisi kova iš kurios galiu ir nebegrįžti. Nebereikalo suspaudžiau tau petį, mudvi čia nevienos. Bet nebijok, viskas bus gerai. – už viską pasaulyje Lika troško, kad nemiegantis Ridlis dabar pasirodytų čia ir kaip nors padėtų paaiškinti šalia sėdinčiai mergaitei, kad čia pavojinga, bet iš tikrųjų ne. Pati baltapūkė per menkai dar laiko buvo šioje žemelėje praleidusi, kad sugebėtų tinkamai paguosti ar nuraminti kitą, dar nepažeistą sielą. Bet ji turi šiokią tokią valdžią, taigi pasirįžo, kad ši trapi narsi siela ir liktų sveika. Violetinakei patiko ši mergiotė, su keliomis mėtinėmis bei violetinėmis sruogomis ilguose geltonuose plaukuose, tvirta, aukšta, turinti protingas žydras akis. Ne, ji negali pražūti!
Thy hand, Belinda, darkness shades me,
On thy bosom let me rest.
More I would, but Death invades me;
Death is now a welcome guest.
When I am laid in earth, May my wrongs create
No trouble in thy breast;
Remember me, but ah! forget my fate.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #47 Prieš 6 metus »
Kai Andželika, pasivesta į šalį, prakalbo ramiau ir rimčiau, Monika atsipalaidavo, tačiau tuoj pat vėl įtempė kūną, kai baltaplaukė prabilo apie kažkokią kovą, iš kurios "gali ir nebegrįžti". Tikrai reiktų grįžti į pilį. O ryte nuvesčiau ją profesoriui Riddley. Dieną viskas ir man, ir jai pasidarytų aiškiau. O tuomet suveikė atsargioji Švilpės pusė {kaip ir dera Švilpynės mokinei: čia tikrai viskas, viskas įtartina. Iš kur ji čia? Kodėl ji šneka apie kažkokius asmenis netoliese? Kodėl kelias sekundes ji buvo siaubingai persigandus? Mėnesiena greit nuvijo šias abejones. Jeigu ir čia įsipainioję kažkas keisto, tai nereiškia, kad šiai merginai nereikia pagalbos. Turiu kuo greičiau ją parsivesti į Hogvartsą.
 O be to, ji neatrodo išprotėjus ar sutrikusios sąmonės, tiesiog išsigandus.
Mintyse Monika save supeikė: tu manai, kad Andželika gali tave nužudyti miegančią, ar ką? Lili papurtė galvą, kad nuvytų nereikalingas mintis, ir pažvelgė į šalia esančią merginą, sunerimus, kad ši galėjo pastebėti tą keistą Švilpinukės judesį.
- Eime. Aš rimtai. Naktį praleisk Hogvartse. Ten tikrai saugu, o ryte galvosim, ką daryt.
Ir Monika, tik puse ausies klausydamasi Andželikos, patraukė pilies link.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 271
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #48 Prieš 6 metus »
Keitas, kaip visada ant pečių nešėsi gitarą, bet lazdelę sugebėjo pamiršti. Jis svarstė ar galima mokiniams čia vaikščioti. Arba bent jau save taip tikino, nes juk puikiausiai žinojo, kad pažeidinėja taisykles. Keitas lėtai ėjo uždraustuoju mišku, gan gerai pramintu taku. Vaikinas tvirčiau susisupo į mantiją ir truputį sudrebėjo. Čia buvo gan šalta. Vaikinukas švilpaudamas ėjo tolyn, kol priėjo ežerą. Vanduo atrodė gan tamsus, nes pro aukštus uždraustojo miško medžius saulė nelabai prasiskverbdavo. Keitas svarstė ar čia ateina kitų mokinių. Priėjus arčiau ežero pėdsakų nesimatė, tad rudaplaukis nežinojo ar jis vienas čia bus pabuvęs ar jau daug mokinių buvo aplankę šią vietą. Švilpis atsisėdo ant žemės ir ramiai nusiėmė nuo pečių gitarą. Niekaip į galvą nelindo jokios mintys ką pagroti, tad jis galiausiai padėjo gitarą į šoną ir tiesiog spoksojo į ežerą. Staiga jo akis užkliudė blykstelėjimas. Vaikinas įdėmiai žvelgė į blyksintį taškelį ir svarstė ką daryti, bet netrukus trakštelėjo kažkokia šakelė ir jis sutelkė žvilgsnį ties medžiais, tarp kurių nieko nesimatė.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #49 Prieš 6 metus »
Emillia mergaičių kambaryje išgirdo visokius gandus apie uždraustąjį mišką ir, kad miško viduryje yra ežeras, kur galima rasti visokiu brangenybių. Klastuolė nelabai norėjo jais tikėti, bet vistiek, jai buvo smalsu ir įdomu ar tai tiesa. Buvo vakaras, Emi norėjo iš ryto eiti ieškoti, bet vakare ją niekas nepastebės. Jai pačiai buvo keista, kad ji ruošiasi eiti ir patikrinti ar tai gandai ar ne.
 Klastuole savo trumpus plaukus surišo į dar trumpesnes kasas. Emillia aprengė baltas aptemptas kelnes ir pilką megztinį su sportbačiais. Jau jai susiruošus, klastuole paėmė su savim burtų lazdelę, dėl viso pikto.
 Jai išėjus iš mergaičių kambario, antrakursė patikrino, ar ją niekas nematė, nes kai jau tamsu ir vaikščiot po uždraustąjį mišką yra gan pavojinga. Todėl patikrinus, ji tyliais žingsniais išėjo iš Hogvartso ir ėjo link miško.
 Priėjus prie miško, Emilllia dar kartą apgalvojo, kam jai viskas tai. Na jau kaip ir toli nuėjau.. Gal nieko blogo neatsitiks. Nedrąsiai ėjus, po kai kurio laiko, klastuolė priėjo prie reikiamos vietos. Priėjus, ji pastebėjo, kad prie ežero yra dar kažkas, todėl klastuolė ištraukė burtų lazdelę ir norėjo ištarti burtažodį, bet priėjus Ema pamatė, kad ten pirmakursis stovi su gitara. Kaip mane jis išgąsdino. Bet ką jis čia veikia? Nejaugi irgi nori paieškot čia ko nors? Emi pradėjo lyg įtarinėti tą pirmakursį.
 - Ką čia veiki? - gan grubiai, gal netgi ir piktu tonu paklausė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 271
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #50 Prieš 6 metus »
Keitas greit nuleido žvilgsnį nuo medžių, tačiau vis dar įtariai stebėjo aplinką. Jis tiesiog beprotiškai gailėjosi nepasiėmęs burtų lazdelės. Dabar atgal grįžti bijojo, tad tiesiog tyliai spoksojo į ežerą. Uždraustajame miške jau buvo visiškai sutemę. Jis neramiai perbraukė gitaros stygas, tarsi jausdamasis saugesnis su gitara rankose. Staiga iš už nugaros prie jo kažkas priėjo. Keitas staigiai atsisuko ir nuryjo riksmą. Nebuvo ko bijoti, tai tebuvo mergaitė maždaug jo amžiaus arba truputį vyresnė. Keitas ėmė svarstyti ko jai čia reikia. Ji gerokai išgąsdino švilpį, o po jo klausimo jis susiraukė. Nebuvo pratęs, kad su juo taip grubiai kalbėtų. Keitas nuspręndė atsakyti taip pat:
-Aš, turiu savų priežaščių,-jis pasiuntė plačią šypseną mergaitės pusėn,-O tu neturėtum daryti namų darbų ar miegoti?-paklausė su pašaipa, nors iš tiesų truputį bijojo. Ji rankoje tvirtai gniaužė lazdelę, o jis neturėjo nieko su kuo galėtų apsiginti.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #51 Prieš 6 metus »
Po Emos pasakytu žodžių, pasidarė kažkokia nejauki įtampa. Gal aš truputi peržengiau lazdą su tokiu tonu? Galvojo klastuolė. Visgi jai grubiai pasakius, tai pirmakursis atsakė jai taip pat. Emillia pasijautė gan pasimetusi ir nejaukiai. Ir ką man atsakyti? Nejaugi atgal taip grubiai. Visgi man nelabai norisi su kažkuo pyktis.. Klastuolė truputi nuleido burtų lazdelę, ir lyg norėjo atsiprašyti, bet kampučiu pamatė kažko tai blizgančio. Kažkas tai ten blizga, reikėtu, kad jis čia išeitų ir netrukdytu man.. Emi pakėlė burtų lazdelę, priėjo prie švilpio ir pradėjo į jį lyg taikytis.
- Žinai, pas mane tas pats klausimas tau. Pirmakursiams gi negalima į uždraustąjį mišką, žinojai? - Grubiai, nemaloniai ar netgi su pasityčiojimu atsakė. Klastuolės akys vis tik ir žiūrėjo į tą blizgantį daiktą.
 Neišlaikus Emi, priėjo prie to daikto ir pakėlė jį. Ten buvo toks lyg raudonas deimantas, bet labiau primeną akmenį. Kas tai? Labai atrodo prabangus ir įdomus.
 

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 271
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #52 Prieš 6 metus »
Švilpis laukė ką mergaitė atsakys. Po jos atsakymo jis nepasimetė:
-Jei esi kursu ar dvejais vyresnė tau taip pat, kaip ir man negalima čia būti,-atsakė jis. Jo akys trumpam nukrypo į akmenuką. Atrodo klastuolė pastebėjo lygiai tą patį. Keitas matė, kaip ji sugriebė akmenuką ir pakėlusi ėmė apžiūrinėti. Keitas nebežinojo ką daryti. Juk jis pirmas pamatė tą akmenuką, kuris gali būti visai ne šiaip akmenukas.
-Atiduok,-Keitas įsakmiai tarė klastuolei.
Puikiai žinojo, kad jam nederėjo taip daryti, nes ji turėjo su kuo pulti or apsiginti, o jis neturėjo nieko, tačiau jis labai norėjo to akmenuko. Tiesiog visu kūnu jautė, kad ten kažkas ypatingo. Jis tikėjosi, kad su klastuole pavyks susitarti, bet iš tiesų tai žinojo, kad nieko gero čia nebus.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #53 Prieš 6 metus »
Emilliai apžiūrėjus akmenuką, klastuolė jau norėjo jį pasiimti. Bet švilpis nepasimetė ir panorėjo jo irgi. Ema gan nustebo jo įkyrumu. Ką? Aš gi pirma jį paėmiau. Čia mano. Nieko aš jam neduosiu.
- Neduosiu, - su nustebusiu balsu atsakė. DiLaurentis burtų lazdelę dar stipriau pradėjo laikyti, ir jau užsimanė jam pagrasinti. Tegul žino, kad kas paėmė to ir bus. Klastuolė rankose laikydama burtų lazdelę nusitaikė ant švilpio taip, kad lazdelę lietė jo kaklą.
- Tai mano. Negausi. - Kažkiek nutilo ir vėl prakalbo, - Ar neturėtum daryti namų darbus? - pakartojo pirmakursio žodžius. Ką aš darau? Ar neperžengiu lazdos? Bet gal pagąsdinti berniuką nepakenktu. Ema galvojo kokį burtažodį panaudoti, kad nieko jam nepakenktu, juk ji norėjo jį tik pagąsdinti.
 - Lumos - ištariant burtažodį, iš burtų lazdelės kampo pradėjo sklisti šviesa. Tai buvo pats paprastas burtažodis, todėl klastuolė nepergyveno, kad jam kažkas atsitiks.
 - Na išsigandai? - susijuokus paklausė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 271
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #54 Prieš 6 metus »
Švilpis supyko. Jis juk pirmas pamatė akmenuką. Klastuolei artinantis su lazdele jis ėmė tankiau kvėpuoti. Nenutuokė ką daryti. Jis griebė į rankas gitarą pasiruošęs lazdelę. Tada ji panaudojo burtažodį. Keitas nesiruošė išsigąsti papraščiausio šviesos burtažodžio, jis ramiai atsakė:
-Ne neturėčiau,-atsakė jis grubiai,-O tu turėtum mokėti geresnių kerų,-tarstelėjo,-Su šviesos kerais nieko neišgąsdinsi,-sušnypštė švilpis.
-Dabar atiduok man tą suknistą akmenuką, kol nepasidarė blogiau,-grėsmingai tarė jis artindamasis prie klastuolės su gitara.
Jis žinojo, kad taip negalima daryti, bet juk jis žinojo, kad akmenuką rado pirmas ir jei akmenukas toks ypatingas koks jis jautė, kad tas yra, tai tada jis taip lengvai to nepraleis.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #55 Prieš 6 metus »
Neišsigando? Gaila, nors buvo juokinga.
- Žinai, aš tiesiog tavęs pasigailėjau - susijuokė. - O aš tikėjausi, kad tokį kaip tave išgąsdinsiu. - Šyptelėjo klastuolė. Klastuolei nuleidus burtų lazdelę, ji toliau pradėjo apžiūrinėti tą akmenį. Koks gražus, norėčiau jį pasiimti sau namo. Bet jis man kažką primena..... Nu taip gi, čia gi kaip ir prisikėlimo akmuo, jis kainuoją apie šimtą tūkstančių geleonų. Bet jis gali prikelti tik kokią musę, bitę, nu gal dar kokį mažą paukštį. Bet vistiek, tai labai prabangus akmuo. Tokį reikėtų saugoti, ką jis čia veikia?
 Emi labai sukiojo tą akmenuką ir jį apžiūrinėdavo. Žiūrint, švilpis pasirodė gan piktas ir pradėjo dar kartą prašyti to akmens.
 - Kam tau jis? - susijuokusi pasakė, bet klastuolei jau nebebuvo juokinga, kai jis pakėlė gitara, ir ant DiLaurentis pradėjo grasinti. - Tu ką? Su tavim viskas gerai? Ko tu taip nerviniesi? - Gan nustebusi ir netgi išsigandusi pasakė. Su šituo akmenimi aš galiu labai lengvai praturtėti, nieko jis negaus, bet jis dabar atrodo kaip koks nors nenormalus, tai reikėtų jį kaip nors nuraminti...
- Girdi nusiramink, čia tokių akmenų turėtu būti daug, - pasakiusi susigalvojo. Tiksliai, čia gi tokių akmenų gali būti daug.. Klastuolė gan susigalvojo, bet akmens vistiek nenorėjo atiduoti, nes buvo abejonių, kad nebus dar tokių. - Nuleisk gitarą, nusiramink. - Pabandė dar kartą nuraminti. Emai pasirodė, kad nieko čia jinai jau nepadarys nieko gero, todėl rožinplaukė pakėlė burtų lazdelę ir nutaikė jį į pirmakursį.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 271
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #56 Prieš 6 metus »
Keitas nesiruošė praleisti tokios progos. Jis puikiai žinojo, kad tokie akmenys visur nesimėto. Švilpis puikiausiai žinojo, kad čia prisikėlimo akmuo. Už jį vaikinukas galėjo tiek visko prisipirkti, kad, net įsivaizduoti neįsivaizdavo.
-Tu gal manai, kad aš durnas?-paklausė jis klastuolės,-Manau abu puikiai žinome, koks tai akmuo ir galime sudaryti puikiausią susitarimą. Tu man duodi akmenį, o aš tai netrenkiu su gitara,-ištarė švilpis. Jis tikrai nesiruošė trenkti šiai mergaitei su gitara, tiesiog neišdrįstų, bet pagrasinti juk jis galėjo. Jis pamatė, kad ji artinasi prie jo su lazdele ir tarsi skatindamas ištarė,-Nagi parodyk ką sugebi.
Keitas pats nežinojo, kodėl tiesiog šoka pavojui i nasrus, bet šiuo metu adrenalinas buvo jį tiesiog užvaldęs.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #57 Prieš 6 metus »
Tikiuosi jis nieko nežino apie tai. Jeigu ne, tai galėsiu labai gerai užsidirbti. Su tokiais pinigais, kaip man nepilnametei, tai aš galiu pragyventi su jais ilgiau nei metus. Tie pinigai bus mano. Visgi kaip ne kaip, jie reikalingi ir man ir mano šeimai. Klastuolė bandė visaip apgauti tą švilpį, bet vėliau kai jis prakalbėjo, jai nepavyko. Taip manau, kad tu durnas. Bet eh.. Taip lengvai tą akmenį man gauti nebus. Jis viska žino, bet iš kur?
 - Žinai, tu turbūt klysti. Aš noriu tą akmenį tiesiog pasiimti. A-aš, juos kolekcionuoju. Jo.. Taip kolekcionuoju akmenis. O šis atrodo labai gražiai, todėl norėčiau jį sau pasiimti. Nereikia čia niekam trenkti per galvą.. Tu ką, mergaites negalima mušti.. - Gan persigandusiai, pasakė, bet švilpiui kažkas užėjo.. Klastuolė užmerkė akis..         

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 271
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #58 Prieš 6 metus »
Keitas suprato, kad klastuolė vedžioja jį už nosies ir nutarė jokiu būdu jai nepasiduoti, nors ir buvo pirmakursis, bet kvailas tikrai nebuvo.
-Ir kam tau prireikė prisikėlimo akmens paprastų akmenų kolekcijai, a?-švilpis kilstelėjo antakį, nors puikiai žinojo, kad klastuolė vėl meluos. Kolinsas puikiausiai žinojo apie kokius pinigus čia eina kalba, tad žvelgė į mergaitę niekaip nenutraukdamas akių kontakto. Vaikinukas šaltai ištarė:,-Abu žinom, kad už šitą akmenį galima dauuuug gauti,-Keitas taip ištaręs nutarė nebegrasinti jai, nes žinojo, kad gitara trenkti jai nesugebės.
-Klausyk,-jis pasitrynė smilkinius, nes nuo viso šito reikalo buvo gerokai įskaudę galvą,-Mes galim susitarti gražiuoju, gal ir netapsim draugais, bet pinigus, kuriuos gautume galėtume pasidalyti per pusę. Manau akmenį galėtume kam nors prakišti ir už dvigubai ar net trigubai didesnę kainą. Pažįstu kelis žmones, bet ar tu veltumeisi į visokias nesąmones dėl daugiau pinigų?-pasiteiravo rudaplaukis dvejodamas ar mergaitė linkusi rizikuoti ar ne.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Ežeras miško viduryje
« Atsakymas #59 Prieš 6 metus »
- Žinai, o gal ne? Aš nenoriu dalintis. - Gan piktai ir pavojingai pažiūrėjo. Nusibodo man su juo žaisti. Tiesiog užkniso. Nieko aš neduosiu jam ir nesidalinsiu. Klastuolei nerūpėjo, kad ji atrodo, kaip savanaudė, kuri tik lyg apie save galvoja. Tas švilpis ją truputi pradėjo nervint, todėl ji nesiruošė su juo susibendraut, ir dalintis pinigais. Turi pažįstamu? Man nesvarbu. Man tai nerūpi, aš galiu irgi gan gerai parduoti. Jis man nereikalingas, galiu jį netgi nužudyti. Su savo paskutinėmis mintimis Emillia užsimanė. Nužudyti? Jį? Nors. Šiaip ir galiu. Kodėl gi ne? Aš jo nebijau, nieko man pavojingo, nemanau, kad padarys. Tie grasinimai jo yra bereikšmiai. Tegul žino, kad nereikia su manimi čia susidėti. Visgi yra burtažodis Avada Kedavra kurį lyg ir negalima naudoti. Bet kas bus jeigu jį panaudosiu? Klastuolė netgi truputi pasimetė, jos mintys gąsdintu žmonės.
- Tu man čia nereikalingas, ir trukdai dar man. Tu mane pradedi nervinti. - Klastuolė gan gąsdinančiai pažiūrėjo į švilpį. - Alandre Ascendare - ištarė burtažodį, ir švilpis pakilo aukštyn į orą. Kylant švilpiui į orą, Emi užsigalvojo. Ką aš darau? Nejaugi turiu būti tokia siaubinga? Klastuolė lyg pati išsigandė savęs, todėl ji greitai nuleido švilpį ant žemes. Jam nuleidus, Emillia paėmė akmenį ir metė jį. Akmeniui nukritus jis sudužo.
- Žinai, geriau tegul niekam netenka jis, ir be jo gal gerai bus.. - gan nedrąsiai pasakė. - Aš atsiprašau už tokį elgesį. Gal nori susipažinti, nors po tokio gal tapti draugais ir neišeis. - Emillia jautėsi gan nepatogiai, ji norėjo jį nužudyti, dėl kažkokių pinigų. Todėl lyg ant savęs pyko.