0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #120 Prieš 5 metus »
   - Logiška, - šyptelėjo Sorenas į jaunuolio komentarą. Pateliūskavo moliūgų sultis stiklinėje, leisdamas oranžiniam skysčiui paliesti stiklinės briauną, tuomet šį indą padėjo. Nors klausantis Franko tolesnio pasakojimo auksinis Soreno žvilgsnis vis nuklysdavo atgal prie dar nenurimusio, o tebetekšinčio į stiklines sieneles gėrimo. Jis buvo panašios spalvos į gerai nuskalbtą lapės kailį.
   - Niekada neteko jos matyti, gerai slėpei, - šyptelėjo von Sjuardas vėl. - Kiek jai metų? Dresavai?
   Įdomus reiškinys... Kita vertus, ir visai nekeistas. Tik po to, kai po nusikaltimo nuteka saugiai daug laiko, žmonės staiga prabyla ir su šypsena išdrįsta juos papasakoti. Ir tėvams, ir mokytojams, ir draugams... Ko gero, Sorenas irgi būtų galėjęs šį tą nupasakoti, pavyzdžiui, kad, kai tėvas išeidavo atsigerti vidury šaškių partijos, mažasis juodaplaukis sukeisdavo šaškes taip, kad laimėtų. Mažasis sukčius.
   - Iš pradžių mokiausi Durmštrange, - kiek patylėjęs pasakė profesorius. - Tik vėliau Burtų Trikovės turnyro metu su Durmštrango delegacija atvažiavau čionai, o turnyrui pasibaigus tęsiau mokslus čia. O kadangi ir šeima atsikraustė į Angliją, čia ir likau, - gūžtelėjo pečiais vyras. - Ir virš dešimties metų čia dirbau. Dabar darau pertrauką, - šyptelėjo. - O kodėl klausi? Ir, beje, ką pats veiki šioje smuklėje? Ką veiki po Hogvartso baigimo?
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #121 Prieš 5 metus »
-Slėpiau? Cha. Ji buvo pakankamai protinga ir pati slėpdavosi nuo pašalinių akių, - rankomis apglėbė arbatos stiklinę. -Jai turėtų būti septyni metai ir šeši mėnesiai, - šyptelėjo jis.
Lėtai pakėlė arbatos stiklinę ir priglaudė prie lūpų. Įkvėpė jos aromato, gurkštelėjo ir įdėmiai klausėsi profesoriaus pasakojimo.
Sorenas paaiškino, kaip jis atsidūrė Hogvartse. Frankas taip visko klausė, kad pro ausis nepraslydo net menkiausia detalė.
Baigęs kalbėti, buvęs švilpio profesorius viską apsuko šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu ir kelių klausimų pasiteiravo Frankio.
-Šiaip klausiu, - šyptelėjo jis. - Tiesiog norėjau pabėgti nuo kasdienybės, padaryti šiokią tokią pertraukėlę. Po Hogvartso? Tiesiog siekiu savo svajonės - studijuoju grafinį dizainą. Na, pats grafinis dizainas yra labai plati šaka. Jei konkrečiau, tai iliustravimas mane patraukė į savo pusę.
Dar turiu vieną klausimėlį. Kai dar dirbot Hogvartse, mano sesė, Eleizija Stigler, lankė jūsų pamokas? - vyresnysis brolis nusprendė pasidomėti sese.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #122 Prieš 5 metus »
   - Šaunu, - blausiai šyptelėjo Sorenas. Mažumėlę nustebo, kad šis vaikis turėjo tokį ypatingą gyvūną, ir juo labiau, kad jį jam dovanojo tėvai. Eliksyrininkas prigavo save lyginant Franko tėvus su jo seneliu - argi tokio monstražmogio vaikai galėtų būti tokie... puikūs? Kita vertus, negi vienos lapės padovanojimas gali kažką labai byloti apie žmones. Stereotipai, stereotipai.
   - Iliustravimas? Knygų? Žiobariškų, ar mūsiškų? - pasitikslino profesorius von Sjuardas kiek susidomėjęs. - Kiek žinau, žiobariškų paveikslėliai praktiškai niekada nejuda... - pasakė jis. Po teisybe, juda ne visi ir magiškų knygų paveiksliukai, kalbant apie tai.
   - Eleizija Stigler? - Sorenas pakartojo merginos vardą laužydamas galvą ir atmintį. - Ech, gerai nebeprisimenu, tačiau man atrodo, kad ji tikrai buvo bent keliose pamokose. O kodėl klausi? Ji... Ne iš Švilpynės, ar klystu?
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #123 Prieš 5 metus »
Pirštu pradėjo vedžioti ratus ant mažo staliuko paviršiaus, patogiau įsitaisė kėdėje ir lengvai papurtė galvą, leisdamas garbanoms išsilakstyti į visas puses. Žinoma, pastarosios taip ir padarė. Kelios užkrito jam ant veido. Frankui, kai garbanos tai padarydavo, visada patikdavo. Jis manė, kad atrodo paslaptingesnis, net gal žavesnis.
- Kol kas tik žiobariškųjų iliustravimas, tačiau ateityje manau, kad savo žinias galėsiu pritaikyt ir mūsų literatūrai. Net būtų įdomiau piešti įvairiausias mitines būtybes, magiškus augalus ir t.t. Uch. Net pirštus niežti, - pasakė ir susijuokė.
Greitai peržvelgė barą akimis ir baigęs grįžo prie Soreno.
- Tiesiog įdomu, kaip laikosi mažoji sesutė. Dabar, kai baigiau Hogvartsą, ten jos niekas nesužiūrės, bet esu įsitikinęs, kad ji moka pati pasirūpinti savimi. Ne, ji ne iš švilpynės. Ji varnė - jos charakteris puikiai tai atspindi.
Staiga krūtinėje pajuto švelnią šilumos bangelę. Akimis nusišypsojo ir priglaudė ranką prie tos vietos. Nori išeit prasimankštint? Nejau būti ramiai tau per daug nuobodu, monstriuk? Ech... Na gerai. Netikėtai Frankas atsistojo. Net garbanos šoktelėjo į viršų.
- Atleiskit minutėlei.
Atsiprašė ir pasišalino. Iškart patraukė link vyrų tualetų. Įėjęs vidun, į pagalbą pasitelkė chimeriškąją klausą. Kažkas dar buvo čia, atlikinėjo greitą reikalą. Nenorėdamas kristi į akis, švilpis nutipeno prie šalimais esančios kabinos. Įėjo į ją ir tiesiog tylėjo. Nieko nedarė. Vyriškis, stovintis prie pisuaro, viską pabaigė, nusiplovė rankas ir paliko patalpą. Frankas tyliai atsiduso bei išėjo iš kabinos. Priėjo prie kriauklių, stipriai suėmė vieną iš jų. Akimis pažvelgė į savo atvaizdą ir giliai įkvėpė. Pajuto, kaip palengva pradėjo aštrėti nagų galiukai, kol galiausiai tapo kaip tikro žvėries. Tada jis akimirkai užsimerkė, o kai atsimerkė, priešais save matė savo atvaizdą su mėlynai švytinčiomis akimis.
Nepraėjo nė dešimt minučių, kai švilpis susitvarkęs grįžo iš tualeto. Lengvai krestelėjo į savo vietą bei tarė:
- Taigi, ką praleidau?

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #124 Prieš 5 metus »
   Kaip Paryžiaus mergiotė po labai jau įspūdingos nakties. Kam gi purtyti tą galvą? Ar tai tampa chimerišku įpročiu? Galbūt chimeros linkusios į tokius įdomius judesius, hm? Sorenas nužvelgė Franko veidą, kažkodėl atsiminė Choladsercų sūnų - kažkaip panašiai ir šis atrodė, kai jį pavyko ištempti iš Durmštrango sargų nagų. Nors, aišku, jau ir per vėlu buvo... Tiek metų praėjo, von Sjuardui netgi užkrito to vaikio vardas. O jo sesers - ne. Gera moksleivė buvo. Gerai mokėsi. Ir gyvūnus mylėjo...
   - Aišku. Na, mūsų sviete, spėju, įkvėpimo sočiai randi iš kur semtis. Jeigu kada norėsi, pakviesiu ir į magizoologų ekspediciją, - šyptelėjo Sorenas. - Jei minčių pritrūks. Man rodos, tau jau nebeteko ateiti į mano magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokas, - tarė ir atsiduso. - Gerai, kai atrandi širdžiai malonų užsiėmimą, Frankai. Nepraeis laikas veltui kartkartėm, - liūdnai šyptelėjo jis.
   - O, šit kaip... - nutęsė profesorius. - Tėvai nesutrikę, kad judu tokie skirtingi? Ar juolab... Nepyksta? - pasiteiravo jis.
   Vampyras gavo mažumėlę nustebti, kai Frankas netikėtai priglaudė ranką prie krūtinės, o po to ir išžygiavo kažkur kitur. Visgi garsiai apie tai eliksyrininkas taip ir neprabilo, o kol jo pašnekovas buvo kaži kur išėjęs, spoksojo pro langą. Po kiek laiko jo dėmesį patraukė ant sienos kabantis laikrodis. Artėjo išplaukimo valanda.
   - Ne, nieko nepraleidai, - nuramino Sorenas stodamasis. - Visgi atleisk, turiu eiti. Išplaukiu metams kitur, o laivas štai jau už kelių valandų. Teks paskubėti, - šyptelėjo jis, tiesdamas šaltą ranką chimerai. - Parašyk, jei kada ko nors prireiks, ir sėkmės menuose, vaikine, - tarė atsisveikindamas, o pasiėmęs savo eliksyrininko krepšį ir išžygiavo iš smuklės.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #125 Prieš 4 metus »
Kiek pavargusi Kate išėjo iš ministerijos. Buvo sunki diena ir moteris jau kiek gailėjosi, kad susitarė susitikti su Melisa: labai norėjosi keliauti tiesiai namo ir išsitiesti lovoje. Tačiau Kate buvo pasiilgusi paprasto pasiplepėjimo, tad ji neatšaukė susitikimo.
Rudaplaukė patraukė link Kiauro katilo, kur ir susitarė susitikti su kolege. Įtarė, kad atėjo pirma. Kate tai mėgo: jai be galo nepatiko vėluoti. Jeigu ateidavo paskutinė, jausdavosi prastai. Tad dabar moteris buvo patenkinta, kad gali išsirinkti geriausią vietą. Apsižvalgiusi pamatė mažą staliuką prie lango. Jis buvo laisvas, o ir aplinkiniai buvo tušti. Moteris patraukė ten ir atsisėdo. Apsižvalgiusi suprato, kad vietą jos pasirinko tikrai gerai: kavinukė buvo jauki, vaizdas pro langą irgi neblogas. Tad Kate užsisakė žalios arbatos ir pradėjo laukti Melisos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kate Hall »
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #126 Prieš 4 metus »
  Raudonplaukė garbanė greitai išbėgusi iš ministerijos pasuko už kampo ir jau buvo pasiruošusi keliauti Kiauro katilo link, kai prisiminė, jog jos kabinetas liko atviras ir visos ataskaitos, visi kvaili popieriai mėtėsi ant grindų, stalo, o dar buvo jų galima rasti ir ant lubų, todėl mergina nuskuodė atgal į ministeriją, greit pakilo liftu ir nuskubėjo kabineto link. Uždarius duris ir užrakinus jį nusprendė, kad greičiau pas Keitę atsidurs keliaudama oru, todėl tiesiog ištirpo ore ir atsidūrė šalia Skersiniame skersgatvyje. Pasukusi už kampo išvydo Kiaurą katilą ir ramiai įžengė pro duris. Apsižvalgiusi aplink Melisa pamatė Keitę ir, deja, ji privalėjo prieiti ir praleisti laiką su ja, o ne drybsodama lovoje Aukštutiniame Fleglyje. Sudribusi garbanė prie mažo staliuko pažvelgė į kolegę:
- Sveika,- sumurmėjo ir kostelėjo.- Noriu išeiti iš ministerijos, aš užkrauta darbu ir jaučiuosi tokia super išsekusi,- atsidususi greitai viską išpylė Melisa.- Na, o tu kaip?
  Pro šalį ėjusios padavėjos Melisa paprašė atnešti šiai kietųjų Hagrido sausainiukų ir puodelį juodos arbatos su pienu ir šaukšteliu cukraus.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #127 Prieš 4 metus »
Vos pamačiusi kolegę Kate suprato, kad šiandien ne ji viena pavargusi. Melisa, atrodo, taip pat ne itin tryško džiaugsmu po darbo dar kažką veikti. Rudaplaukė kiek nustebo, nes jai atrodė, kad kolegė visada yra kupina energijos. Ką gi, vis dėlto, matyt, ne pagalvojo Kate.
- Labai sunkią dieną turėjau, - atsakė rudaplaukė į kolegės klausimą. - Net nežinau, kodėl. Atrodo, pradedi įsivažiuoti su viskuo ir štai - tokia diena, po kurios nieko nebesinori...
Kai padavėja atnešė Melisos užsakymą, Kate gerokai nustebo:
- Ar tau patinka šitie keisti sausainiai? Niekada negalėjau jų pakęsti...
Rudaplaukė ryžosi vieno paragauti. Nebuvo jų valgiusi, ko gero, nuo pat Hogvartso baigimo. Tad galbūt per laiką kas nors pasikeitė?
Tačiau ne. Sausainis pasirodė toks pat neįkandamai kietas, o net ir neskanus. Kate pažvelgė į jį ir nusijuokė.
- Mokykloje su draugėmis sakydavom, kad jie skirti tik mėtytis per pamokas, kad nebūtų taip nuobodu...
Rudaplaukė nužvelgė Kiauro katilo salę, tarsi mąstydama, į ką čia paleidus neskanųjį sausainį.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #128 Prieš 4 metus »
  Melisa nebuvo viena iš tų merginų, kuri buvo nuostabiai išauklėta ir turėjo puikias manieras. Taip, ši buvo mandagi, tačiau kiek pamena, ministerijoj dirbančios moterukės į ją dažnai pažvelgdavo kaip į neūžaugą, visiškai nekreipiančia dėmesio į savo svarbias pareigas. Tai buvo netiesa, Melisa labai rimtai žiūrėjo į savo darbą, tik visad būdavo geros nuotaikos. Argi tai draudžiama?
  Sudribusi kėdėje garbanė iš šono neatrodė itin inteligentiškai, tačiau jai tai net nerūpėjo. Sunkiai atsikandus sausainio kiek apsitrupino geltonus marškinėlius ir prabilo:
- Mane tik užknisa, kai tie popieriai pas mane mėtosi visur, kur papuola, ant lubų, lempos, grindų, kažkur tarp stalčių, žodžiu, visur,- nusijuokė mergina. Ši nepasižymėjo itin dideliu tvarkingumu.- Vadinu tai - kūrybine netvarka.
  Gurkštelėjusi arbatos su pienu raudonplaukė užsimerkė. Troškau jos visą dieną. Visą ilgą dienelę. Kiekvienas gurkšnis šios arbatos jai truko amžinybę. Labai jau įsijautė begerdama.
- Juokauji? Dievinu šiuos sausainius,- išmetė kvailą grimasą ir atsikando Hagrido šedevro.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #129 Prieš 4 metus »
- Ak, žinau tą jausmą, nusikvatojo Kate, Melisai užsiminus apie visur besimėtančius popierius. - Mano tėvas buvo visiškai toks pats. Būdavo, atidarai namų duris ir pro jas išskrenda bent keli popieriaus lapai... O mano vyras šiuo atžvilgiu dar blogesnis.
Nepaisant to, kad pati buvo tvarkinga, kitų netvarka Keitės labai neerzino. Ko gero, įprotis tai matyti nuo pat vaikystės išmokė moterį būti tolerantiška. Dėl to ji į bet kokią netvarką žvelgdavo su humoru.
Panašu, kad arbata suteikė Melisai itin didelį pasitenkinimą. Kate buvo mėgo išbandyti naujus skonius. Tad skubiai išgėrė užsisakytą žalią arbatą, kuri nebuvo kuo nors ypatinga. Dar kartą nužvelgusi meniu ji pamatė rabarbarų ir šaltalankių skonio arbatą su medumi. Skambėjo gana įdomiai, tačiau visai neblogai. Ilgai nesvarsčiusi Kate pasikvietė padavėją ir užsisakė būtent šios arbatos.
- Arbatos diena, ar ne? - išsišiepė ji. Paprastai darbe išgerdavo bent po porą puodelių per dieną. Nepaisant to, kad bent kol kas darbas buvo įdomus, kartais norėdavosi pertraukėlės. O arbata tokiais atvejais būdavo puiki palydovė.
- Nesuprantu, kaip tie sausainiai gali būti skanūs, - susiraukė Kate. - Tačiau, kaip sakoma, skoniai skiriasi, ar ne?
Tuo laiku padavėja atnešė naująjį užsakymą. Moteris nekantriai paragavo. Skonis buvo keistas. Tačiau tikrai geras.
- Oho! - net sušuko Kate. - Gal nori paragauti? Labai skanu!
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #130 Prieš 4 metus »
- Aj, na, kas gi jo nežino,- nusijuokė garbanė.- Oo, tu susituokus?- net užspringo arbata. Šito ji tikrai nesitikėjo.- Kas jis?
  Melisa niekada nebuvo ilgų santykių maniakė, ji daugiausia ištverdavo kelis mėnesius, bet būti susituokusia - jai per daug įsipareigojimų. Ji pavargtų ir tiesiog net užmirštų, kad turi po ranką vyrą, su kuriuo bažnyčioje pasakė 'taip' ar santuokų rūmuose susirašė. Siaubas, santuoka - ne man. Tikrai ne.
- Aš planuoju niekada nesituokti ir neklausk kodėl? Tu matai mane? Kaip viesulas visur trankausi ir vietos negaliu sau rasti, pamirščiau, jog išvis turiu vyrą,- žaismingai pavartė smaragdines akis.
  Kimšdama sausainius Melisa daug kartų linktelėjo, nenorėjo pilna burna atsakinėti į visus klausimus, todėl šiuo gestu užbaigė savo atsakymus.
- Žinoma!- nusišypsojo raudonplaukė strazdanė ir atsargiai pačiupo puodelį su rabarbarų ir šaltalankių arbata.- Mhmm, neblogai, neblogai,- gurkštelėjusi sumurmėjo.- Tačiau nesu aš ta, kuri labai mėgsta visus tuos gurmaniškus dalykėlius,- nusijuokė.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #131 Prieš 4 metus »
- Na, taip, - kiek sutriko Kate. Ją nustebino Melisos reakcija. Tarsi ji būtų pasakiusi, kad ką tik atvyko iš Mėnulio... - Jo vardas William'as. Bet nemanau, kad jį pažįsti. Dirba hileriu Skutelyje jau dešimt metų.
Melisos pasakymas, kad ji pamirštų turinti vyrą, privertė Keitę nusikvatoti. Moteris niekaip negalėjo liautis, nors įtarė, kad aplinkui sėdintys žmonės, ko gero, žiūri į ją. Galiausiai rudaplaukė nustojo juoktis, tačiau pajuto, kad pradėjo žagsėti. Tai ją dar labiau prajuokino. Kate išgėrė didelį gurkšnį arbatos tikėdamasi, kad taip pavyks nustoti žagsėti. Tačiau arbata buvo karšta ir rudaplaukė paspringo. Kelias akimirkas kosėjusi ji kiek uždususi atsisuko į Melisą.
- Ak, atsiprašau. Na ir dienelė, ar ne?
Kate kiek atsargiau gurkštelėjo arbatos. Tada vėl pakėlė akis ir pratarė:
- Manau, kad radusi tinkamą žmogų sutiktum tuoktis. Man atrodė, kad aš tuoksiuosi nebent sulaukusi keturiasdešimties. O, žiūrėk, jau ir du vaikus turiu...
Kate nusišypsojo. Ji buvo labai laiminga turėdama nuostabią šeimą. Tačiau geroje kompanijoje moteris nevengė šiek tiek iš jos ir pasišaipyti. Tačiau tai nereiškė, kad ji nemyli savo vaikų ar vyro.
- O aš esu mėgėja paragauti naujų skonių. Tik man jie dažniausiai neskanūs.
Kate vėl nusijuokė. Po kiek laiko ji paklausė:
- Gal užsisakom ko rimčiau pavalgyti? Staiga supratau, kad neatsisakyčiau kokio kepsnio.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #132 Prieš 4 metus »
- Vau, tai buvo triguba,- išpūtė akis Melisa ir išrietė antakį.- Juoktis, žagsėt ir springt? Tau viskas gerai?- nusijuokė garbanė atsikasdama dar Hagrido sausainiukų.
  Išgirdus apie du vaikus Keyes mergina tiesiogine ta žodžio prasme išspjovė arbatą ant stalelio. Garbanė to visiškai nesitikėjo, nei kad Kate turi du vaikus, nei kad arbata atsidurs ant stalo. Paėmusi servetėlę raudonplaukė pradėjo valyti stalą, tačiau pastebėjus, jog ir šioje srityje yra beviltiška pakvietė padavėją ir paprašė jos pagalbos.
- Klausyk, nustok mane stebinti. Ko aš dar apie tave nežinau? Tu gal kokia slaptoji šnipė iš žiobarų pasaulio, a?- primerkusi akis rimtai žvelgė į mergina, sėdinčia priešais, lyg bandydama pamatyti, įžvelgti visas jos paslaptis ir nuodėmes.- Uoj, žinoma, prašykis tu to kepsnio, aš tai nelabai noriu,- atsipalaidavusi ministerijos darbuotoja nusišypsojo merginai.- Prašyčiau mano draugei kepsnį!- vėlgi manierų neturinti mergina kiek išsišoko Kiaurajame katile.
  Smaragdinės akys pažvelgė į šeimą turinčią moterį ir atsiprašydama už sukeltą gėdą gūžtelėjo pečiais. Vyras, vaikai - šeima, darbas? Hmm, kad ir kaip apie tai mąstyčiau, atrodo, Keyes palikuonių nebus.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #133 Prieš 4 metus »
Melisos reakcija pralinksmino Keitę, tačiau ji iš paskutiniųjų stengėsi vėl nepradėti juoktis, nes bijojo, kad "triguba" gali atsitikti vėl. Tad ji tik juo ramiau atsakė:
- Žinoma, viskas gerai.
Kolegei išspjovus arbatą Kate tik išvertė akis. Jai pradėjus valyti stalelį pradėjo juoktis. Gal ir buvo verta čia susitikti pagalvojo Hall, galiausiai nustojusi gailėtis, kad sutiko susitikti su Melisa. Galiausiai atėjo padavėja ir sutvarkė staltiesę. Kate nesusilaikė nesišypsojusi.
- O kas čia keisto, kad turiu šeimą? - galiausiai paklausė ji. Tiesą sakant, kolegės nuostaba buvo nesuprantama. Juk jai jau nebe dvidešimt metų... Tačiau Keitei buvo įdomu, ką atsakys Melisa.
Draugei pradėjus šaukti, kad Kate nori kepsnio, rudaplaukė nežinojo, kur dėtis iš gėdos. Nepaisant to, kad ji buvo charizmatiška ir drąsi, vis dėlto šitaip šūkauti Kiaurame katile jai nesinorėjo. Ir nesinorėjo dar daugiau dėmesio, nes jau ir taip pusė lankytojų spoksojo į juos.
- Viskas gerai, - pratarė Kate, nenorėdama, kad draugė jaustųsi nepatogiai. - Ir ne, aš tikrai nesu žiobarų šnipė.
Hall vėl nusijuokė. Tačiau tada ji susimąstė: ką gi dar ji galėtų papasakoti apie save, kas galėtų tikrai nustebinti? Šeimos turėjimas nebuvo kažkuo ypatingas. Taip, Melisą tai nustebino. Tačiau realiai tai nėra stebuklas. Ir tada Kate suprato, kad jos gyvenimas, ko gero, tikrai yra nuobodus...
- Nemanau, kad yra kas nors įdomaus, ką reikėtų apie mane žinoti, - galiausiai pratarė magijos ministerijos darbuotoja. - Mano gyvenimas teka labai jau ramia vaga... Tačiau įtariu, kad tavasis įdomesnis. Ar aš klystu?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #134 Prieš 4 metus »
- Na, tiesiog, kai aš esu tokia nepastovi, tai visad kažką išgirdus apie šeimas man pasidaro keista. Gal susimąstau kodėl pati jos neturiu ir net nepagalvoju apie tai. Tiesiog, taip įvyksta.
  Smaragdinių akių savininkė nusišypsojo Keitei išgirdus, jog ši nėra žiobarų šnipė. Melisa tokia jau buvo, įtari, žaisminga, vaikiška ir nepastovi. Bei nepamirškime, kad šiek tiek ir trenkta.
- Net nežinau nuo ko pradėti. Nuo to, kad mano mėgiamas užsiėmimas yra nutraukinėti žiurkių uodegas? O gal, kad vienu metu buvau pradėjus vartoti laimės tabletes? Kad ir kaip tu norėtum, pasakysiu štai ką, aš neturiu gyvenimo. Aš esu gyvenimas. Pas mane nėra jokių vagų ar kelių. Viskas vyksta spontaniškai,- garbanė labai įsijautusi bėrė viską, ką turėjo šiuo metu galvoje.- Visada norėjau apkeliauti pasaulį, todėl ir pradėjau dirbti ministerijoje, reikėjo pinigų tam. Bet žinai ką? Dar vis ne apkeliavau jo. Liūdesėlis,- pavaidino, kad nusišluostė ašaras.- Aš galėčiau tau pasakoti apie save visus metus. Tačiau ką tu norėtum išgirsti? Kurį laikotarpį?- nusijuokė Melisa.
  Atėjusi padavėja atnešė pašnekovei kepsnį, o Keyes skrandis susitraukė vien nuo vaizdo ir kvapo. Nesusivaldžiusi kadaise buvusi varnė ir sau užsisakė kepsniuką. Negi, sėdėsi ir varvinsi seilę kol kitas valgo?
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.