0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Emilianne Mcwelle

  • ***
  • 196
  • ... the Sirens are singing your song
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #105 Prieš 7 metus »
 - Mano teta buvo tikra niurzga. Visada norėdavau, kad ji nusišypsotų ar būtų laimingesnė. Bet kai žmogus vadina laimingą irgi ne kažinkas. Atrodo, kad jis nenuoširdus. Aš labai prasta aktorė, tad kai bandau suvaidinti linksmą visi supranta ir nesmagu tampa ir jiems, ir man.
Emilijana pagalvojo, kad dabar net geriau, kad teta nėra laiminga. Kai žmogus laimngas ir linksmas mergaitė jausdavo pareigą atrdodyti taip pat, nes manydavo, kad jis to nusipelnė.
 - Žinoma, pasivaikščiosime, jei tik gali. Žinau labai gražų ir jaukų parkelį. Taip pat - daug puikių parduotuvių, tik nežinau kur labiau norėtumei eiti.
Nespėjus mergaitei kaip reikiant išdėstyti planų Dalli jau pakilo nuo stalo ir nunešė ledus.Greita gi ji...
 - Taip, žinoma, einame, tik kur? Į parduotuves ar į parką?- pašoko Emilijana ir paskui draugę išėjo iš kavinės.

*

Neprisijungęs Kaspijanas Blekmitas

  • III kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kai gali tapti kate, pasaulis pasidaro nebeįdomus.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #106 Prieš 7 metus »
Kasparas prisėdo prie mažo staliuko, nusivilko paltą, išsitraukė Hogvartso laišką ir ėmė skaityti. Jam trūko tik vadovėlių.Šviesiaplaukis berniukas įsikišo laišką į pato kišenę ir ėmė žiūrėti pro langą. Langas buvo aprasojęs taigi jam teko su rankove jį nuvalyti. Vienas žiobaras įkišęs galvą į telefoną praėjo pro šalį net nesižvalgydamas. Kasparas ėmė svajoti kokie bus jo pirmieji metai Hogvartse ir į kokį koledžą paklius. Labiausiai norėjo patekti į grifų gūštą. Jam jau rodėsi kad jis važiuoja Hogvartso ekspresu. Jam toptelėjo mintis kad namuose jo pasiges, todėl nieko nelaukęs pašoko apsivilko paltą ir tuoj pat išskubėjo namo. 
Laikas praleistas su katėmis niekuomet nėra iššvaistytas.

*

Anmeya

Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #107 Prieš 6 metus »
Roro nors ir nebuvo patenkinta tėvų sprendimu, tačiau giliai širdyje džiaugėsi, kad šie kas mėnesį jai atsiųsdavo galeonų ir žadėjo, kad arba antro kurso pabaigoje arba trečiame kurse Miročka gaus leidimą į Kiauliasodį, kur ir galėtų išleisti savo santaupas arba kišenpinigius. 9 mėnesiai po 5 galeonus ir štai, baltaplaukė jau turi 45 galeonus, kurių pilnai užtenka visai vasarai nakvoti ir maitintis Kiaurame Katile. Pilkaakei tikrai nesinorėjo grįžti namo, o daugiau nelabai turėjo kur eiti. Vylėsi visa vasara tik vieno, kad tik į Kiaurą Katilą neužsuktų Neptūnė, tada jai tikrai tektų keliauti namo. Kiek girdėjo pas seserį namie yra kelionmilčiai, tad neabejojo - namie atsirastų daugiausia per 20 minučių. Dar nesimokė apie kelionmilčius, tad blogai žino kaip jie tiksliai veikia. Palietusi savo plaukus šyptelėjo. Kiek girdėjo kalbant UKAOAFOP(lietuviškai Jungtinės Karalystės pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje) dirbančias kirpėjas, tai antrakursės plaukų užteks mažiausiai 4 perukams. Išlipusi iš lovos, užsidėjo basutes ir nusileido į pirmą aukštą. Užsisakiusi pusryčių nuėjo prie stalelio ir atsisėdusi apžvelgė beveik tuščią patalpą. Gavusi pusryčius pradėjo valgyti ir prisiminė, kad jau po kelių dienų galės vėl grįžti į Hogvartsą. Po to kai ji prieš metus paliko namus, jos gyvenimas labai pasikeitė. Ji tapo laimingesnė, deja vis dar nesusirado draugų, bet tuo nesiskundė. Namuose neišmoko kas yra draugystė, nežino kaip tai yra nuostabu. Papusryčiavusi ir nunešusi lėkštę atgal prie baro, Mirabetė paliko 1 aukštą ir grįžo į kambarį.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #108 Prieš 5 metus »
   Vis dar neišvykęs, nors planuojantis išvykti, Sorenas velniai žino ko slampinėjo po Londoną. Apsuko kelis ratus aplink Magijos Ministerijos pastatą, prieš save nevykusiai pasiteisindamas tuo, kad tik norėjo apžiūrėti, ar pastatas neatnaujintas. Tačiau nepasiekęs tikrojo tikslo tiesiogine prasme nusivylęs ir netiesiogine nusvilęs nupėdino į Kiaurą Katilą. Susiradęs mažą, praktiškai vienvietį stalelį, atsisėdo prie jo ir atgalia ranka pasiėmė ant stalo kiurksojusį nedidelį lapelį su dienos pasiūlymais alkoholio mėgėjams. Atsidusęs nustūmė jį toliau ir luktelėjo, kol kažkas prieis paimti užsakymo, slapčia gurkšnodamas iš savo gertuvės.
   Visgi tai buvo smuklė, o ne prabangus restoranas, todėl panašėjo, kad pasiimti kažką į skrandį teks pačiam, ką von Sjuardas ir padarė, pasiimdamas paprasčiausių moliūgų sulčių.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #109 Prieš 5 metus »
Sėdėjo prie staliuko, ant stalviršio stovėjo stiklinė vandens, bet Franko žvilgsnis buvo sutelktas tik į vieną tašką. Nors jo kūnas ir buvo bare, bet protas buvo kažkur toli nukėblinęs. Jis mąstė, kaip laikosi jo mokyklos draugai, pažįstami žmonės, profesoriai. Po to, kai baigė Hogvartsą, dar nebuvo susitikęs gatvėje pažįstamo veido. Frankas pasiilgo tų smagių nuotykių mokykloje, įdomių pašnekesių, net ir bauginančių incidentų - jis pasiilgo visko. Taip ir norėjo apsisukt ant kulno ir grįžti, bet negalėjo. Dabar visas dėmesy buvo suteiktas į studijas. Nors ir tos nežmoniškai vargino.
Netikėtai į barą užėjo žmogus. Vaikinas giliai įkvėpė ir atsibudo. Kvapas buvo pažįstamas.
-Vampyras? - sau po nosimi pamurmėjo.
Akimis susirado kvapo skleidėją ir akyliau pažvelgė į jį. Net akys ant kaktos užšoko, atpažinus atėjūną. Tai buvo jo nuodų ir vaistų profesorius.
Frankas atsistojo, pagriebė savo stiklinę ir tyliai patraukė link jo. Mintyse galvojo, ar Sorenas atpažins jį, nes išties berniokas pasikeitė per metus. O dar ta dviejų dienų neskusta barzda profesoriui sunkino aplinkybes.
Priėjęs prie buvusio profesoriaus, draugo staliuko. Lengvai krestelėjo šalimais ir tarė:
-Nieko prieš, jei prisėsiu?

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #110 Prieš 5 metus »
   Gurkštelėjo moliūgų sulčių, atsiduso ir vėl įkvėpė artipilnius plaučius oro, traukdamas į save tėvynės Anglijos kvapą. Ech, kiek čia to kvapo tėra, iš visos smuklės padavė prakaitu, alumi, viskiu, pridegusiais pyragėliais, vietomis vėju, kur žmonėmis, kur šunimis... Geriau pagalvojus, smuklė nebuvo pati geriausia vieta kvapų gėrimui ir atsisveikinimui su gimtąja šalimi. Sorenas vėl atsiduso. ,,Nuo kada gi tapau toks jautrus? Išvažiuosiu ir vėl parvažiuosiu, negi kas kelius užblokuos seniui..." - pamintijo sau nelinksmai. Nenuostabu, kad žiupsnelis savikritikos nepadėjo eliksyrininkui pasiguosti ar išvaryti iš minčių nostalgijos. Veikė labiau kaip druska ant žaizdos. Nors gal ne, galgi ne taip baisiai.
   Netikėtai jusles užtvindė artėjantis ir šviežėjantis metališkas kvapas, lyg ir pažįstamas, lyg ir ne. Vampyrui toptelėjo, kad galbūt į užeigą užėjo koksai automobilių meistras, bet ne, juk kvapas būtų kitoks - tepalų ar benzino. Juodabarzdžiui kilo įtarimas, jis pastatė ausis, nors tokiame triukšme jos nedaug kuo pagelbėjo. O tada von Sjuardas atsargiai kilstelėjo akis ir žvilgsniu susidūrė su prie staliuko stovinčio jaunuolio akimis. Buvęs profesorius sekundėlei patylėjo, nagrinėdamas kažkur matytus veido bruožus, o tada linktelėjo.
   - Be abejo, prašom, - tarė tuomet. Gurkštelėjo moliūgų sulčių, atidžiai perkratė savo prisiminimus... - Frankai? - nustebęs, bemaž netikėdamas paklausė mokytojas.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #111 Prieš 5 metus »
Frankas matė, kaip Sorenas atidžiai nagrinėjo vaikinuko veido bruožus. Lengvai šyptelėjo ir godžiai atsigėrė iš stiklinės vandens. Vanduo raminančiai nutekėjo jo gerkle.
Pasitaisė savo ševeliūrą, patogiau įsitaisė kėdėje ir prakalbo dar kartelį:
-Frankai? Atsiprašau, bet nepažįstu jokių Franko. Tikriausiai būsite kažką sumaišęs, - trumpa pauzė, kurios metu chimeriukas akylai stebėjo profesoriaus reakciją. - Juokauju, juokauji. Taip, esu tas pats Frankas, Frankas Stigleris. Nejaugi jau taip pasikeičiau, kad neiškart atpažinote, profesoriau?
Belaukdamas, kol Sorenas atsakys į jo pateiktą klausimą, keliais gurkšniais ištuštino stiklinę ir pamojo padavėjai prieiti. Jai tai padarius, jis tetarė:
-Gal turite miško uogų arbatos?
Padavėja šypsodamasi linktelėjo.
-Tai gal būtumėte tokia miela ir priimtute šį užsakymą?
Merginukė aštriu žvilgsniu nužvelgė visą Franką ir šypsodamasi pasišalino. Jis tik šyptelėjo į ūsą ir atsigręžė į Soreną.
-Visai kokia išsiblaškius. Matėte?

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #112 Prieš 5 metus »
   Sorenas von Sjuardas tyliai atsikvėpė ir išgėrė dar vieną ar du gurkšnius moliūgų sulčių. Nurijo, rodos, ne tik jas, bet ir šiokį tokį apmaudą, kad niekur negali rasti ramybės ir visur atsiranda kažkas, kas jį pažįsta. Kita vertus, šiokia tokia kompanija ar pokalbis nepamaišytų, turint omeny, kiek laiko dabar Sorenui teks būti vienam. Aišku, to tiksliai nuspėti ir apskaičiuoti neįmanoma, tačiau logiškai mąstant - daug.
   Nerūpestingu žvilgsniu, lyg tik šiaip sau tik spoksotų, nagrinėjo jaunuolio išvaizdą ir elgesį. Atsiminė, koks jis buvo pasimetęs ir kaip ieškojo pagalbos, kaip sunkiai valdėsi. Atsiminė tą ganėtinai keistą susitikimą kapinėse - ir keistą, kankinančią kovą. Kankinančią ne Soreną ir faktiškai ne fiziškai, o dvasiškai. Kaip turėjo būti žiauru suprasti, kad šit - gali paimti ir nudėti bet kurį savo artimesnį žmogų, draugą ar šiaip kokį mokytoją, ir nieko sau negalėti dėl to padaryti?
   Kaip yra dabar?
   Sorenas nežymiai šyptelėjo į švilpio juokus, ,,numestus" nežinia kokiu tikslu - ar sugluminti buvusį profesorių, ar atlaisvinti pokalbį.
   - Pasikeitei, - pripažino von Sjuardas. - Suaugai. Spėju, seniai baigei Hogvartsą? Nebeatėjai daugiau, kiek atsimenu. Kaip tavo naminis gyvūnėlis? - pusiau juokais paklausė, nenorėdamas garsiai užsiminti apie anksčiau daug problemų kėlusią Franko viduje gyvenančią būtybę.
   Frankui pasikvietus padavėją, Sorenas tyliai stebėjo abu turbūt visai nepažįstamus jaunus žmones. Jaunuoliui pasisukus į juodabarzdį, šio auksinės akys linksmai žybčiojo.
   - Turbūt nereta taip blaškosi prie tavęs, hm? - paklausė von Sjuardas, gniauždamas šypseną.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #113 Prieš 5 metus »
Išgirdęs, kad pasak Profesoriaus jis pasikeitė, švelniai šyptelėjo ir toliau jo atidžiai klausėsi. Jam paminėjus naminį gyvūnėlį, prieš akis Frankui prašvilpė visi blogi ir geri prisiminimai. Kai pirmą kartą buvo ilgos chimeros miego stadijos, ji vėl pribudo, kai bandė ją sutramdyti pasinaudodamas meile, kai kreipėsi pagalbos į profesorių Soreną, kai pradėjo susigyventi su savo naujais privalumais, kai rado bendraamžių, susijusių su antgamtika...
Nurijęs seiles, pasimuistė, apsidairė ar niekas nesiklauso ir atsainiai pradėjo kalbėti:
-Nepatikėsit, bet po daugybės bemiegių naktų mes susidraugavome. Daug padėjo meditavimas. Kai pirmąkart meditavau, net žado netekau. Niekada nebuvau taip giliai nugrimzdęs į save, net pajutau, koks stiprus ryšys yra sukurtas tarp mūsų. Net nebejaučiu, kad jis yra bandymas, jaučiuosi taip, lyg jis būtų dalelė manęs.
Nusekė padavėją akimis ir atkirto:
-Gal ir blaškosi, bet kol kas esu vienišas. Po Anabetės bandžiau užmegzti romaną, bet štai aš čia, bare - vienišas.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #114 Prieš 5 metus »
   Sorenas kilstelėjo antakius, klausydamasis chimeros pasakojimo. Nors Frankas atsargiai apsidairė, nebuvo galima palaikyti jo bailiu - tai buvo turbūt veikiau proto ženklas (negi pasakosies garsiai, visiems girdint? Pletkai gali išaugti iki negirdėtų dalykų). Buvo bemaž akivaizdžiai regėti, kad jaunuolis įgavo pasitikėjimą ir tai buvo puiki iliustracija ar patvirtinimas Franko žodžiams. Kas Soreną mažumėlę nustebino - tai tas atsainumas vaikino balse. Iš pradžių buvo galima pamanyti, jog chimera tebekankina šį žmogų.
   - Labai gerai, - linktelėjo eliksyrininkas von Sjuardas. - Tai problemų kaip ir nebekyla? - paklausė, lyg ir bandydamas tęsti pokalbį. Neišmanė, kaip gudriau paklausti apie chimerą ir jų ryšį, kita vertus, galbūt tai buvo erdvė, kur magizoologui kištis nederėtų. Juk, atrodo, tai turėtų būt gana asmeniška? Kaip Spaikas su Sorenu? ,,Ačiū, kad prisiminei." Velniai čia žino. ,,Maniau, miegojai?"
   - Po Anabetės? Anabetės... - Sorenas trumpam užsikirto, mėgindamas prisiminti jos pavardę. - Liz? Čia ta, kur nuolat keldavo šumą mano pamokose, ne? Spėju, taip ir būna su tokiomis nagleikomis, pažaidžia, pažaidžia, o tada meta žemėn, - kuo supratingiausiai linktelėjo von Sjuardas, nė nenumanydamas, kas iš tiesų nutiko. - Geri dėl vienatvės? - mažumėlę nustebo Sorenas, bet užuodė vandenį ir užsičiaupė. Dabar svarstė, kaip ištaisyti ankstesnio klausimo iškėlimo klaidą. Iš tiesų nesuvokė, jog iš tiesų didžiausia klaida buvo visai ne čia.
   - A, vanduo, vanduo visada yra gerai, - sumurmėjo nei šį, nei tą.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #115 Prieš 5 metus »
Išgirdus kitą žmogų, tariantį jos vardą, Frankui kažkas suvirpėjo krūtinėje - lyg skausmas, lyg nuoskaudos. Nesvarbu, kas pabudo krūtinėje, tačiau buvęs švilpis puikiausiai žinojo, kad JOS mirtis paliko tokius randus, kurie niekada neužgys.
-Ta... taip, ta pati, - užsikirto balsas. Jau vaikinas norėjo keisti temą į kur kas ramesne, nekeliančią tiek jausmų, kai Sorenas veptelėjo kai ką netinkamo. Žinoma, iš to buvo galima spręsti, kad jis nieko nežino, bet Frankas puolė stačia galvą ginti savo mylimosios.
-Kaip jūs galit taip kalbėti? Nors ir keldavo jūsų pamokose šumą, tačiau buvo, - aiškiai pabrėžė žodį buvo. - Pati mieliausia, nuoširdžiausia, tyriausia mergina, kurią buvau sutikęs savo gyvenime.
Ir tik tada į jo makaulę atėjo mintis, kad profesorius nieko nežino apie tą incidentą.
-Palaukit, jūs gi nežinot, taip? - pajuto gerklėje nesmagų gumulą, kuri iškart pabandė nuryti. Kad ir kaip stengėsi - nepavyko. - Ji mirė. Tiksliau buvo nužudyta.
Pasakęs šiuos žodžius, jis atsirėmė į kėdės atlošą ir nudelbė akis į stalo paviršių. Jautė, kaip akys pradėjo drėgti, bet laikėsi iš visų jėgų, kad neapsiašarotų tokioje aplinkoje, nes tikriausiai būtų sulaukęs nekokių reakcijų. Nors kam rūpi aplinkinių nuomonės? Tikrai ne Frankui Stigleriui.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #116 Prieš 5 metus »
   Šitokia meilė mergiotei, kuri jį paliko? Ar tik nebus vaikis iš tų, kurie, kaip sakoma, myli tik kartą gyvenime. Žiopliuks, nors, kita vertus, kuo mažiau meilės - tuo mažiau problemų. Visą gyvenimą kankintis tik su viena meile yra geriau, negu su dešimtimi - būkim optimistais. Žvelgiant kitu aspektu, ech, negebėt paleist tokių dalykų visgi yra ne kažką, oi, ne kažką. Ir, kalbant atvirai, Sorenas tai turbūt bemaž pilnai suprato. Na, ne visai.
   Taigi, į koplimentus pasiutusiai klastuolei beliko tik patylėti ir klausiamai žvilgtelėti į liūdną Stiglerio snapą. Čia von Sjuardas ir susiprato, kad kažkas ne taip.
   - Oo... - nutęsė jis, mažumėlę šokiruotas. Ojei, kaip prisišnekėjo ne vietoj. - Užjaučiu, Frankai. Ir atsiprašau, - nutęsė tyliai.
   Dabar nebuvo laikas ir prisipažinti, kad kažkur kirbėjo nuojauta, jog kažkas jam apie Anabetės mirtį jau sakė anksčiau. Pokštai pokštais, mirtis realybe. Dabar ir vampyrui buvusiam profesoriui, žiūrint į jaunuolį, pasidarė aišku, kaip čia kas ne vietoj. Tik kaip čia dabar atitaisius situaciją?
   - Seniai tas buvo? - pasiteiravo juodabarzdis. - Daug kas iš mūsų atimama, - niūriai vyptelėjo jis. Visi juk esti bent sykį paliesti netekties, o Sorenas nebuvo išimtis.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #117 Prieš 5 metus »
Sorenas tik nutęsė ilgą o ir pridūrė, kad atsiprašo ir užjaučia. Frankis lengvai šyptelėjo ir pakėlė akis. Pasikasė pakaušį ir tarė:
-Nieko tokio. Tikriausiai nežinojote.
Tada buvęs švilpis apsidairė, nekantraudamas pamatyti padavėją, nešančią jo užsakymą. Žinoma, ji buvo dingus kaip į vandenį. Niekur nesimatė nei jos ilgos kasos, nei tos šelmiškos šypsenos, kuria bandė suvilioti Stiglerį.
Nutraukęs paieškas, jis vėl atsigręžė į profesorių.
-Gali nuskambėti gan keistai ir gąsdinančiai, kad tiksliai tai žinau, bet tai įvyko prieš du metus, keturis mėnesius ir septynias dienas, - giliai įkvėpė ir pabandė nusiraminti. Nenorėjo vėl prisiminti, ką išgyveno jos netekęs. -Atsiprašau, bet gal galėtume pakeisti temą?
Pasitaisė marškinių apykaklę ir atsikrenkštė.
-Kaip laikosi Spaikas? Vis dar toks pat šaunus ir drąsus? - pabandė pasigerinti voriukui.
Ir tada prie jų prisiartino ta pati padavėja. Lėtai padėjo ant stalo arbatą ir viliojančiai šyptelėjo Frankui. Vaikinas taip pat nusišypsojo ir mirktelėjo akį, lyg pritardamas jos žaidimėliams, nors visas šis spektaklis buvo toks dirbtinis, kad net apsakyti nebuvo galima. Jis nebuvo nusitaikęs dar vienam vienos nakties nuotykiui. Anos prisiminimas jį išblaškė.
Ji patenkinta stryktelėjo ir nutipeno pas kitus lankytojus, tikriausiai ketindama taip pat seksualiai pavilioti.
Gurkštelėjo arbatos ir laukė, kol Sorenas prakalbės apie Spaiką.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #118 Prieš 5 metus »
   - Iš tiesų, - linktelėjo buvęs mokytojas. Rodos, švilpiai nebuvo koledžas, pasižymintis apsimestinėmis, klaidinančiomis šypsenomis, todėl patikėjęs šiuo stereotipu ir išvydęs Franko šypseną Sorenas susiprato, kad labai jau stipriai neprisišnekėjo. Gurkštelėjo moliūgų sulčių - kažkodėl jos jam dabar pasirodė prėskos - o jaunuolis per tą laiką apsidairė padavėjos.
   - Taip tiksliai? - Sorenas į chimerą pažvelgė mažumėlę sutrikęs. Per barzdą buvo galima pamatyti šiam vampyrui taip būdingą liūdną šypsnį. ,,Prieš dvejus metus", - pataisė lyg tik dabar nubudęs Spaikas. Ką gi, užuojauta vorai, matyt, nepasižymėjo.
   - Praeis... - tyliau sumurmėjęs Sorenas linktelėjo Frankui. Aišku, kad temą galima ir pakeisti. Bet visgi paskutinis eliksyrininko žodis į pastarąją temą buvo melas. Tokie dalykai nuo pat jaunystės gali vytis ir kelis šimtus metų.
   Kažkas atsivertė ,,Magijos žinių" priešpaskutinį numerį, nuo jo per juodabarzdžio profesoriaus petį kažkur žvelgė menkai tešypsantis Anglijos ministras. Būtų galima teigti, jog ir tai yra vienas iš jaunystės skaudulių. Aišku, ne ministro, o jo tėvo. Ir ne ta prasme, apie kurią gali pagalvoti modernus, visokių skandalų matęs ir girdėjęs XXI amžiaus žmogus.
   - Gerai laikos, o ką jam, - Sorenas šyptelėjo. Bemaž pajuto, kaip kišenėje tupinčio voro krūtinėlė išsipūtė. Iš pradžių galėjai pagalvoti, kad dėl pasipūtimo.
   ,,Pasilaikysi čia gerai su tavim. Va anądien užmaizgiojau blakstienas tavo nesveikam draugeliui, ryt turbūt reiks sumegzt, kad trolis į sieną neištėkštų."
   - Tu vorų nebijai? - šiaip sau kažko pasiteiravo magizoologas. - Klasėse vengdavau jį kam ir rodyt, paskui negalėdavo susikaupt per pamokas, - šyptelėjo profesorius. - Beje, ar pats augintinio neįsitaisei?
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #119 Prieš 5 metus »
-Žinokit, jei bijočiau, net neklausčiau, kaip jis gyvena. Net iš mandagumo to nedaryčiau, - jis leido profesoriui suprasti, kad vorų jis nebijo nė kiek.
Pasitaisęs savo tankias garbanas, jis gurkštelėjo šiltos arbatos ir kilstelėjo antakius, išgirdęs Soreno klausimą.
-Na, turiu augintinį. Jį net nelegaliai laikiau mokykloje. Tai labai sumani ir vikri lapė, Impara. Man ją padovanojo tėvai, nors net nenumanė, kad tokio augintinio net negalima laikyti. Aišku, aš jiems apie tai net neprasitariau.
Nors ir kėdės buvo patogios, bet jaunuoliui vis tiek pradėjo tirpti kojos. Tad jis šiek tiek pakeitė savo sėdėjimo poza ir vėl atsigėrė arbatos. Skystis maloniai nutekėjo gerkle ir buvęs švilpis uždavė klausimą vyrui, kuris jo mokymosi metais dėstė nuodų ir vaistų mokslą.
-Profesoriau, o kaip ir kodėl jūsų gyvenimas susiklostė, kad jūs atsidūrėte Hogvartse, profesoriaus kėdėje?