0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #90 Prieš 8 metus »
Drakas įnikęs skaityti magijos žinias. Nieko įdomaus nebuvo.
Citata
Magijos žinios
Magijos Ministerija praneša, kad šiandien pabėgo būrys kalinių. Jų buvo apie dvidešimt. Tie kaliniai yra labai pavojingi. Ministerijos ministrė pranešė, kad užduotis jau pavedė aurorų vadovei ir jos pakalikams. Be to ministerija išleido įsakymą, kad nepilnamečiai mokėtų Sukliudymo kerus, Stingdomuosius, Nuginklavimo...
Drakas būtų ir toliau skaitęs jei jo nebūtų sutrukdęs skaityti. Jis pakėlė akis ir pamatė vaikiną. Kuris sėdi priešais jį. Jis buvo septintakursis arba šeštakursis. Drakas išgirdęs klausimą nedvejodamas prakalbo:
— Rašo, jog iš Azkabano pabėgo būrys kalinių. Jie pavojingi, — paaiškino vaikinukas. Jis vėl turėjo kalbėt.— Lyg ir ne. O kodėl klausi? Beje aš Drakas, — prisistatė žydraplaukis...

*

Neprisijungęs Džeinė Meko

  • VII kursas
  • *
  • 688
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • wattpad- @2valandaryto , come chat with me
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #91 Prieš 8 metus »
((YAYYYYY bus aurorams ką veikt XD))

¸ ° . ° :. .• ○ . ° . ● ¸ . • ○ ° . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ . ° :. . • ○ * . ° ● ¸ ° ° . * ¸. ° . . ¸ . ° ¸. * ● ¸ ° ° . . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . °¸ . ° :. . • ° . * :. . ¸ . ● ¸ ° . ° :. . • ○ . ° . ● ¸ . • ○

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #92 Prieš 8 metus »
Velinas nusižiovavo. Būrys kalinių? Kaip nuostabu, paprašys kiekvieno jų autografo. Jo negąsdino niekas, per tuos septynis metus prisižiūrėjo tiek visokio šūdo, kad jam jau net nebe įdomu gyventi. Dabar jam rūpėjo tik gerai praleisti laiką su vaikinais ir merginomis.
Pažvelgė į kitus stalelius, burtininkai valgė ir gėrė, lyg vakarykštis nutikimas nė nebūtų nutikęs. Keistuoliai! Arba visiems buvo pravalytos smegenys lyg kokiems žiobarams, kas buvo tikėtina, bet tokia absurdiška mintis kėlė tik juoką!
- Berniuk, nėra pavojingesnio padaro negu aš, - ištarė šypsodamasis, ir suvėlė mėlynus grifiuko plaukus. - Tu kelintakursis? Matau, kad naujokas! Negirdėjęs apie mane, - nusijuokė. - Malonu, Drakai ~, aš Velinas iš Varno nago, - būtų ištiesęs savo ranką, bet buvo pernelyg linksmai nusiteikęs.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #93 Prieš 8 metus »
Drakas pasimaivė. Bei atšlijo nuo Velino. Drakas pasipūtęs išdidžiai pareiškė :
- Aš naujokas ? Nejuokauk. Dabar turėčiau būt trečiam kurse. Bet nesu naujokas. Neliesk manęs. Paliesi, bus blogai. Galvoji, kad aš mažius ? Išdurk! O ko man tavęs bijot? A? Geriau manęs pasisaugok. Jeigu tu iš Hogvartso kodėl nemačiau tavęs pamokose? Ir iš vis kodėl lieti mane ? - Drakas klausinėjo. Rankose per smarkiai sugniaužė popierių. Atsistojęs jis nuėjo prie barmeno ir užsakė karamelinį punšą su mango skonio ledus. Sumokėjęs penkiolika siklių grįžo ten kur anksčiau buvo. Pastatė desertus. Pats atsisėdo ir ėmė ragauti žiobarų ledus. Šaukšteliu gnaibė gabalėlį ir kišo į burną. Skonis buvo įdomus, manginis. Sušveitęs ledus ėmė gerti karamelinį gėrimą. Viską pabaigęs jis pakėlė akis į paauglį ir paklausė:
- Na, ką dar pasakysi ? - jis įsispoksojo į skersinį skersgatvį...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Drakas Įkyrėlis »

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #94 Prieš 8 metus »
Rokas atėjo į Kiaurą Katilą . Ir susitaręs su tėčiu laukė jo  atsisėdęs prie mažojo staliuko. Jis laukė tėčio apie pusvalandį. Kur gi jie ?Vėliau jam atsibodo laukti ir kelis kartus apėjo Kiaurą Katilą ir Grįžęs prie staliuko užsisakė moliūgų sulčių. Jas išgėrė ir pradėjo toliau laukti  Tėtis pagaliau atėjo tai pat su savimi atsivedė ir visą šeimą (Mamą bei brolį ir sesę dvynius ) .Rokas pagalvojo Ar jie negalėjo greičiau ? O ne brolis su sese . Ir dar mama teks valgyti sveikuolišką maistą. Pasiilgau HOGVARTSO  . Tada jie papietavo kiaurame katile  tėtis sumokėjo už  moliūgų sultis. Jie visi išėjo iš Kiauro Katilo ir nuėjo į Skersinį skersgatvį. Dar ir apsipirkimas nekenčiu apsipirkinėti .
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Emilija Dumboldor

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #95 Prieš 7 metus »
      Emilija buvo susitarusi su drauge eiti į ,, Kiaurą katilą '', bet jos draugė neatėjo, o Emilija laukė ir laukė .
   - Jau atsibodo jos laukti, eisiu viena, gal kokį nors pažįstamą sutiksiu,- galvoja Emilija.
      Taigi Emilija nuėjo viena. Jau priėjo ,, Kiaurą katilą '', bet jokio pažįstamo ji nesutiko. Emilija įėjo į ,,Kiaurą katilą '' ir pamatė gražų, mažą staliuką.
      Priėjo prie to mažo staliuko. Jis buvo laisvas, todėl Emilija atsisėdo prie jo.
      Po kelių minučių ji užsisakė moliūgų sulčių. Emilija atsigėrusi nuėjo atgal į ,, Hogvartsą '' ir pasikalbėjo su savo drauge.
Magija tikra

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #96 Prieš 7 metus »
 Buvo graži, saulėta vasaros diena; atostogos jau po truputį ėjo į pabaigą - dar kelios dienos ir vėl prasidės mokslai, vėl visi Hogvartso moksleiviai susiburs stotyje, kad traukiniu keliaut į pilį. Tačiau dabar vis dar buvo vasara, šilta, beveik be lietaus, kokių Jungtinėje Karalystėje maža.
 Dalli leido paskutiniąsias atostogų dienas pas tetą, gyvenančią Londone. Tėvai ją nusiųsdavo pas senmergę tetą kasmet, kad nors kas palaikytų jai kompaniją. Moteriškė buvo maloni, net labai, ir tai kartais vargino aplinkinius - nė akimirkai nedingstanti iš veido šypsena atrodė dirbtinė. Galbūt todėl raudonplaukė vieną popietę nusigavo į miestą viena, norėdama pailsėti nuo tetulės kalbų.
 Per vasarą mergaitė labai pasikeitė - stipriai paaugo, jau nebegalėjo savęs vadinti hobitu. Neįdegė beveik visai, užtat kelios strazdanos, esančios ant paauglės nosies dar labiau išryškėjo. Figūra nė kiek nepasikeitė ir tai labai liūdino varnanagę. Ryškias garbanas šią popietę buvo supynusi į storą kasą, kuri sunkiai krito ant tos vietos, kur turėtų būti krūtinė. Trumpa suknelė dar labiau išryškino liesas kojas.
 Po ilgo pasivaikščiojimo Londono gatvelėmis mergina pavargo. Nusprendė užeiti į Kiaurą Katilą, visada mėgdavo čia lankytis. Atsisėdusi prie mažo apskrito stalelio, užsisakė ledų ir lėtai juos valgydama, mąstė apie mokyklą. Truputį bijojo į ją grįžti, kad per vasarą jau nusilpę jausmai ir nelaiminga meilė negrįžtų su kaupu. Pirmąsias atostogų savaites leido užsidariusi savam kambary ir tik liūdesiui sumažėjus, galėjo džiaugtis laisve. Dabar buvo lengva negalvoti apie mylimąją, kai ji buvo toli, tačiau... mergaitė buvo tikra, kad mokykloje bus sunkiau.
 Užsimąsčiusi žaliaakė pamiršo apie realybę, nepastebėdama nieko aplinkui.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Emilianne Mcwelle

  • ***
  • 196
  • ... the Sirens are singing your song
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #97 Prieš 7 metus »
Atostogos ėjo į pabaigą ir kai normalūs vaikai dėl to liūdėjo, Emilijana beveik džiaugėsi. Po tėvų mirties mergaitė diena iš dienos klaidžiodavo gatvėmis, tarsi ieškotų, ko nepametusi. Namo grįžti ji nenorėjo. Net miegodavo ne namie, o sode arba garaže - ten tėvai rečiausiai lankydavosi.
Taigi Emi vaikžtinėjo Londono gatvėmis, kol nutarė užsukti į Kiaurą katilą - galbūt ten ras ką iš pažįstamų, o gal tiesiog galės nuo visko pabėgti ir susitikti magijos pasauliui prikausančių būtybių. Smuklė buvo palyginti tuštoka. Emilijana užsisakė paprasto vandens (nes nuo karščio ir minčių nieko daugiau nesinorėjo) ir ėmė dairytis laisvo staliuko. Staiga jos akys užkliuvo už lyg ir matytos merginos sėdinčios prie mažo staliuko. Jei gerai atsimenu, tai varnanagė, mokosi pora kursų aukščiau, bet labai vyresnė neatrodo. Gal reikėtų pabendrauti?
Prisėdusi šalia merginos (jei atmintis neapgauna, vardu Dallifrea) Emi pasisveikino:
 - Labas. Tavo vardas Dalli, taip? Ką čia veiki viena?

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #98 Prieš 7 metus »
 Varnė buvo paskendusi prisiminimuose. Ir laiminguose, ir tuose nelabai gražiuose, kurie visada gadindavo jai nuotaiką. Iš minčių žaliaakę pažadino mergaitiškas balsas. Nustebo, kad sutiko kažką iš mokyklos (bent jau taip sprendė, mergaitė atrodė jai pažįstama, nors ir nežinojo, iš kur) atostogų metu, kai visi vaikai turėtų būti kaimuose ar keliauti į tolimas šalis. Pažvelgė į mergytę. Taip, tikrai matė ją mokykloje, tačiau asmeniškai nepažinojo. Net neprisiminė, iš kokio ji koledžo, nors manė, kad pažįsta visų koledžų narius bent jau iš matymo. Ką gi, matyt paskutiniuosius mėnesius buvo labiau nutolusi nuo realiojo gyvenimo, nei manė.
 - Sveika. Taip, aš Dalli, - maloniai nusišypsojo. - O tu būsi... ? - klausiamai kilstelėjo antakius. - Atleisk, niekaip neprisimenu vardo. - atsiprašančiai šyptelėjo.
 Išgirdusi klausimą, švelniai nusijuokė. Buvo taip gera vėl juoktis.
 - Ak, svečiavausi pas tetą Londone, tad nusprendžiau užeit čia. Žinai, čia skaniausi ledai, kokius tik esu ragavus, tikrai rekomenduoju užsisakyti. - trumpai nusišypsojo.
 Atidžiau nužvelgė mergaitę. Ši tikriausiai buvo jaunesnė. Na, kad ne iš Dalli kurso tai tikrai, prisimintų juk bendrakursę. Turbūt mokėsi kokiam antram ar trečiam kurse. Nesvarbu. Mergaitė neatrodė labai laiminga.
 - O tu kodėl esi viena? Neturėtum linksmai leisti atostogų prie jūros su tėvais? - bandydama būti draugiška paklausė.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Emilianne Mcwelle

  • ***
  • 196
  • ... the Sirens are singing your song
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #99 Prieš 7 metus »
 - Mano vardas Emilijana. Mokausi Švilpynėje, būsiu antrakursė,- liūdnai šyptelėjo mergaitė. Kažkodėl šypsotis kaip anksčiau dar nepavykdavo.- Tikrai skanūs? Tikiu, bet gal nepirksiu. Kažkodėl kai taip karšta, nieko nesinori. Sakai svečiuojiesi pas tetą? Kokia ji? Anksčiau man mano teta atrodė baisiausias žmogus pasaulyje, bet dabar ją vertinu visai kitaip. Kartais reikia daug ko netekti, kad pradėtum vertinti tai, ką turi.
Žvalgydamasi po kavinę mergaitė ieškojo temos pokalbiui. Ankstesnioji Emi būtų tarškėjusi neužsičiaupdama, bet ši vasara švilpiukę neatpažįstamai pakeitė. Ji sulyso. Ne todėl, kad neturėjo už ką ar ko pavalgyti - ji tiesiog negalėjo. Bet kas - bet kas Londone ir namuose priminė tėvus. Emi vylėsi, kad grįžus į mokyklą bus lengviau.
 - Aš viena, nes... Sakyti tiesą ar sumeluoti? Bet aš istorijos taip greit nesukursiu... Nes mano tėvai... na, aš jų nebeturiu,- kiek padrikai užbaigė mergaitė, tuo pačiu pašokdama nuo staliuko.- Aš tuoj, gal vis dėlto paimsiu ledų.
Emi nulėkė prie baro tuo pačiu nusibraukdama ašarą.


*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #100 Prieš 7 metus »
 Buvo gera kalbėtis su žmogumi iš mokyklos. Taip, mokykla merginai priminė sudaužytą širdį ir panašiai, tačiau vis dėlto... Net turint tai omenyje bendravimas žaliaakei patiko.
 - Emilijana... - pakartojo varnanagė, lyg bandydama pajusti vardą. - Gražus vardas, tokie būna tik romantiškuose romanuose, lyg pas Džeinę Ostin ar seses Brontė. - karčiai nusijuokė. Nesinorėjo kalbėti apie romantiką, todėl greitai pakeitė temą. - Malonu susipažinti. Tiesą pasakius, esi pirmas žmogus iš Švilpynės, su kuriuo tenka susipažinti. - kiek nustebusiu balsu tarstelėjo.
 Išgirdus klausimą apie tetą, keturiolikmetė susimąstė. Na, teta buvo gera, tik kad... ji buvo pernelyg gera. Pagaliau išspaudusi šiokią tokią šypseną, kad ir nelabai nuoširdžią, atsakė:
 - Ji gera, net labai. Turbūt tai ir yra bėda... tas jos gerumas priverčia mane jaustis labai bloga ir nedėkinga, - puse lūpų šyptelėjo, lyg nenorom. Kol kas varnanagė nieko artimo nebuvo netekus, tačiau laki vaizduotė leido jai pajusti tai, ką turėtų jausti, jei prarastų mylimą žmogų, su kuriuo ja daug kas rištų.
 Dalli žiūrėjo ton pusėn, kur krypo jaunesniosios žvilgsnis. Suprato, kad mažajai nelabai norėjosi kalbėti apie netektį, turbūt bus patyrusi skaudžią netektį.
 Išgirdusi mergytės atsakymą, raudonplaukė sutriko. Nežinojo, ką turėtų atsakyti tokioje situacijoje, guodėja iš jos buvo nekokia, be to, turbūt ir paguoda nieko gero neduotų. Dallifrėjai dar nespėjus atsakyti, Emilijana pašoko ir nubėgo link baro.
 Raudonplaukė susimąstė. Jai irgi buvo skaudu, tačiau jos netekties (nelaimingos meilės turbūt net taip pavadinti negalima būtų) nė už ką negalėjai palyginti su tėvų netektimi. Turbūt tik tą akimirką mergina suprato, esanti laiminga - ji turi abudu tėvus, jie sveiki ir laimingi, turi brolius ir seserį. O meilė... tą akimirką paauglei toptelėjo, jog bus dar tų meilių.
 Lėtai šaukštu kabindama ledus, laukė, kol grįš naujoji pažįstamoji.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Emilianne Mcwelle

  • ***
  • 196
  • ... the Sirens are singing your song
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #101 Prieš 7 metus »
Emilijana stovėjo prie baro, tarsi būtų pamiršusi ką ten ketino daryti. Ah, ir kam aš taip pasakiau? Dabar visas pokalbis sugadintas... Palaikys mane beviltiška verksne. Staiga mergaitė net nustebo, kad pirmą kartą per pastaruosius du mėnesius pasijuto šiek tiek geriau. Matyt išsipasakojimai padeda...
 - Ledų, prašyčiau,- tarė ji barmenui pagaliau prisiminusi, ko atėjo užsisakyti. Čiupusi šaltą taurę švlpiukė grįžo prie staliuko pasiryžusi naujos draugystės nesugadinti dar labiau.
 - Atleisk, kad aš čia taip... Tiesiog niekam nesu to sakiusi. Jei kada kas atsitiktų, visada kam nors papasakok. Daug geriau pasidaro. Va dabar ir man lengviau,- pasakė Emilijana prisėdui šalia Dalli.
 - Tai kas pas tave naujo? Ką dar veikei šią vasarą?

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #102 Prieš 7 metus »
 Dallifrea nejudėjo iš savo vietos, laukė sugrįžtančios Emilijanos. Jai grįžus prie jųdviejų stalelio, raudonplaukė pakėlė galvą, nustotama kabinti šaukštu ledus, kurių, tiesą pasakius, beveik nevalgė.
 - Viskas tvarkoj, - pabandė paguosti švilpę. Paguodos tie žodžiai turbūt ir taip neatneš, nes kaip pora žodžių gali padėti susitaikyti su netektimi? - Visada gali kreiptis, jei nori išsipasakot. Guodėja gal iš manęs ir ne kokia, tačiau klausytis moku, - karčiai šyptelėjo puse lūpų.
 Žaliaakė susimąstė. Susimąstė apie išsipasakojimą. Gal ir jai reikėtų? Vieną akimirką jau norėjo pradėti kažką sakyti, tačiau laiku susiprotėjo užsičiaupti. Gal ir palengvėtų, bet kas iš to, jei po to negalėtų žmogui žiūrėti į akis? Ji juk tos merginos beveik nepažinojo, tai dar pagalvos ką nors negero apie pačią Dalli. Jai buvo skaudu, tačiau kai kurie prisiminimai buvo neapsakomai malonūs, nors ir nudažyti liūdesio nata. Nenorėjo su niekuo dalintis tais prisiminimais, jie buvo pernelyg intymūs ir gražūs, norėjo pasilikti juos tik sau.
 - Naujo tai turbūt nieko, - nusijuokė. Na, kalbant su nepažįstamu žmogumi, viskas buvo nauja, o pasakoti apie savo keturiolika gyvenimo metų mergina netroško. - Buvau namie, daug laiko leidau lauke, pagaliau ūgtelėjau, - gūžtelėjo pečiais. - O tu? Turbūt nelengva vasara buvo? - paklausė užjaučiančiu balsu. Ji nuoširdžiai norėjo padėti susitaikyti su lemtimi mergytei, gal net susidraugauti. Staiga pasijautė atsakinga už ją, lyg būtų vyresnioji sesuo.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Emilianne Mcwelle

  • ***
  • 196
  • ... the Sirens are singing your song
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #103 Prieš 7 metus »
Emilijana atsargiai įsidėjo į burną šaukštuką ledų. Keista... nemaniau, kad dar kada nors viskas bus kaip buvo, bet dabar... Jaučiuosi beveik gerai....
 - Iš tikrųjų, ledai labai skanūs,- šyptelėjo švilpiukė savo draugei.- Ačiū, dabar jau turiu žmogų, kuris manęs galės išklausyti....
Mergaitė pastebėjo, kad Dalli staiga nutilo, tarsi apie kažką susimąstė. Emilijana jau žiojosi klausti kas ne taip, bet tuo pat metu varniukė regis grįžo "į šį pasaulį".
 - Na, gal ne pati blogiausia, bet į blogiausiųjų dešimtuką tikrai patektų,- pasakė Emi.- Trys ketvirčiai šios vasaros buvo puikūs, nes avarija įvyko palyginti neseniai. Buvome prie jūros, daug bendravome ir panašiai.
Emilijana susimąstė. Su Dalli jai patiko bendrauti, tad norėjosi dar kažką nuveikti, ne tik sėdėti valgant ledus (nors nei viena iš tikto jų nevalgė) ir kalbėtis apie beveik nieką.
 - Klausyk, gal norėtum pasivaikščioti? Gerai pažįstu Londoną, galiu parodyti įdomių vietų, jei tik neskubi?

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Mažas staliukas
« Atsakymas #104 Prieš 7 metus »
 Mergina įdėmiai klausėsi, lyg norėdama įrodyti, kad moka klausytis. Nieko nesakė, tik kartais linktelėdavo.
 - Neskubu, tikrai netrokštu vėl grįžt į tetos namus, kur reikėtų visą laiką maloniai, net dirbtinai, šypsotis ir būti mandagiai. Ten negaliu būti savimi, - karčiai šyptelėjo.
 Tiesa, būti savimi jai dabar beveik ir nepavykdavo. Visur aplinkui būdavo artimieji, kurių nenorėjo skaudinti. O žinojo, kad jei bus savimi, tai jos įvaizdis, nuotaika ir pernelyg gilūs ir dažni susimąstymai nebūtų malonūs artimiesiems. Todėl dažniausiai užsidėdavo linksmą, gal net laimingą, kaukę ir stengėsi būti tokia, kokia ją norėjo matyti kiti, kokia buvo prieš metus.
 - Galim eiti, tik iš karto prisipažįstu, kad turėsi tu vesti, nes Londone lankausi labai retai. Ir visada tose pačiose vietose, - gūžtelėjo pečiais lyg atsiprašinėdama.
 - Tai ką, Emi, einam? - net nelaukdama atsakymo lėtai pakilo iš savo vietos.
 Nunešė jų abiejų nesuvalgytus ledus prie baro, padėkojo barmenui ir paliko jam keletą knutų arbatpinigiams. Grįžusi į vietą nuo kėdės atlošo pasiėmė savo skrybėlę bei mažą rankinę.
 - Judam? - nusišypsojo mažajai švilpiukei.
credo solo in te grande amore