0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #30 Prieš 14 metus »
Kadangi labai daug suignoravo tokį Dorotos pasiūlymą, ji tiesiog gūžtelėjo ir atsisėdo ant grindų, iš pradžių sutramdžius didelį norą prieiti ir tiesiog apkabinti Xantorią. Ji kiek atsidusus, atsigulė and žemės ir pažvėlgė į sulopytas lubas, kurios dabar atrodė it naujos... Tik atrodė.
-Mhm...
Nutęsus, ji daugiau nieko nepasakė. Tiksliau, neturėjo ką. Ji suglaudė delnus ir umerkė akis, tyliai klausydama, ką šneka visi aplink. Tie visi buvo ir vėjas, ir senove alsuojančios dulkės, ar koks gyvių šnarėjimas.
-Xantoria... - staiga pasakė, - tu bijai ne viena...
Ir vėl nutilo. Ta nejauki tyla įsisvyravo bare, lyg pati ji užgniaužus kvapą klausytų, kas įvyks toliau.
Still no.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #31 Prieš 14 metus »
Mijai pasidarė nejauku. Ji netik nežinojo kaip reaguoti, bet ir nesugebėjo jausti tai, ką jaučia kiti. Jautėsi kiek per gerai. Netgi, galima buvo sakyti, netinkamai tai situacijai.
-Aleliuja. Nebūkite tokiais ištysusiais veidais. Na, aš, žinoma gal ir negaliu jausti tai ką jaučiat jūs, tačiau nėra čia ko bijoti gyvenime. Patikėkit, tokia jau mūsų profesija, vis kas nors persekioja. Tai maniakiški pirmakursiai, tai avys plaukuose, tai piktos tetos arba seni draugai iš preities su kuriais susisieki tik košmrauose. O su visu tuo - reikia kovoti.
Ir vėl Mija pasijautė tikrai daužta. Ką aš sau leidžiu...Ką čia skiedžiu, vardan prakeiktybės. Tada pridūrė:
-O ta mintis apie antį kažkodėl nekelia apetito.
Ji vėl atsitiesė ir apsiglėbė save rankomis. Staiga ją nukrėtė šaltis. Tarsi už nugaros būtų kažkas praėjęs. Lyg eskimas. Dar šaltas eskimas. Miręs eskimas? Lyg būtų prasinešęs oro gūsį. Profesorės veidas persikreipė ir ji staigiai atsisuko žiūrėdama sau už nugaros. Nejuokinkit. Nebaisu.
Akimis ji suskaičiavo žmones esančius čia. Su ja buo lygiai keturi Bet buvo dar du. Ji tai jautė tyloje.
-Ar viso šito balagano tikrai niekas nematė?

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #32 Prieš 14 metus »
Staiga pataupoje pasidarė baisiai šalta, visur įsivyravo depresiška atmosfera. Sanguinary pamatė, jog jo koleges apėmė depresija. Sanguinary žvilgsnis užkliuvo už poros juodų, gobtuvuotų būtybių, kuriu jis jau labai seniai nebuvo matęs. Ką jie veikia čia, o ne azkabane? Po akimirkos vienas iš jų puolė Xantoriją.
-O šūdas.. Tik psichų mums čia ir trūksta iki pilnos laimės.. - Sanguinary prisiminė linksmiausią savo nutykimą kai jis su draugais baigė Durmštrango akademiją,- Expecto Patronum!
Iš mago lazdelės išniro didžiulė ryškiai baltai šviečianti pantera ir nuskriejo prie psichų, pradžiai sunaikino vien, paskui kita. Šiems išnykus ir patalpoje pasidarius linksmiau, Sangu ramiau atsikvėpė. Kas dar čia šiandien mus aplankys? Man rimtai daros neramu..
-Siūlau visiems išsukuot patalpas ar čia daugiau nieks nesislepia, užkeikt jas apsauginiais kerais ir tęst mūsų pašnekesį. Rodos reik daug ką išsiaiškint, kol nepasklido dar didesnis kvapukas.

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 127
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #33 Prieš 14 metus »
Greičiausiai tinkamas žodis būtų depresija. Xantoria kito paaiškinimo nerado. Ji niekada nemėgo pernelyg demonstruoti savo jausmų, o ypač silpnumo. O dabar? Štai ji sėdi ir mažne verkia prie kolegų. Kokia gėda. Laimei ašaros nepabiro. Xan jautė baimę, bet ne dėl savęs. Savo gyvenimo ji niekad pernelyg nebrangino. Buvo viena iš tų TuGelbėkisAšPridengsiu žmonių. Bet net ir didieji verkia, liūdi, bijo... Moteris gal tiesiog dar nebuvo atsigavusi nuo vasaros pradžios įvykių, kai kruopščiai slėpta ir beveik pamiršta ( Bent Xan  stengėsi) praeitis užgriuvo visu svoriu.  Sukrėtimai vienas po kito ir štai.. Šaltakraujė ir kietaširdė moteris krūpčioja nuo menkiauso garso. Taraxanum jautėsi apgailėtinai, ne, ne tiek apgailėtinai kaip niekam tikus. Didelės mergaitės irgi nori mylėti...Kaip man šalta... Ji vėl sudrebėjo. Šį kartą grynai iš šalčio. Ne todėl, kad buvo šlapia iki paskutinio siūlelio, oras Kiaurame katile rodos suledėjo. Slogumas tik sutirštėjo. Moteris pajuto kai ledinė pūvanti ranka staigiai suspaudė jai kaklą. Į veidą plūstelėjo kimus žvogždimas. Prislėgta moteirs nedrįso atsimerkti, ranka vangiai spaudė lazdelę, o kita karojo šone, nė nemėgindama gintis nuo smaugimo. Iš šono scena priminė miegančiąją gražuolę prieš bučinį. Tik prie jos bekraujių lūpų lenkėsi anaiptol ne princas. Xantorios galvoje ėmė aidėti seniai pamiršti balsai. Nieko džiugaus.... Ach kodėl nieko džiugaus neįvyko.. Reikia prisiminti.... draugus... Bet atgijo tik draugų lavonai. Ji vis tiek pabandė ir iš lūpų išsiveržė vos girdimas šnabždesys:
- Ex... Expecto...
Lazdelė išslydo iš pirštų vos likus kelioms akimirkoms iki Psicho prisilietimo..
TRINKT!
Milžiniška globėja pantera liuoktelėjusi per stalą nutrenkė siaubingąjį padarą į sieną.  Xantorios kaklą spaudę pirštai dingo ir ji vos nesusmuko sunkiai gaudydama kvapą. Gerklė siaubingai perštėjo ir ji nebuvo tikra ar pavyks išspaust bent žodį kai vėl galės normaliai kvėpuoti.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #34 Prieš 14 metus »
Psichau... Ach tie spichai... Visą būrelį jie skirtingai veikė. Vienas bijojo, kitas jau išaukė gynėją, Mija neaišku ką darė. Pievų mergelei buvo dzin, svarbu viskas ir viskame būtų gerai. Na o Dorota...
Mergina, tyliai sėdėjusi ant grindų niūriai žvelgė į apsisautusią figūrą, tiesiančią rankas į Xantorią. Raumenys visiškai apsunko, atsisakydami daryti kokią nors gelbėjimo operaciją... Nors, kai pagalvoji, kam to reikia? Štai jau ir pantera, kibirkščiuodama lyg puikuodamasi savo galia puolė "niekadėją". Bendrai, "jį". Kas yra tas niekadėjas? Gal tiesiog jam reikia pasimaitinti, juk taip ir sukasi šis pasaulis. Negali kieno nors teisti jei įsibrovei į teritoriją, ar pakliuvai į spąstus, paruoštus kaip tik tokiam naiviam gyviui kaip tu. Susidomėjusi juodaplaukė stebėjo, kaip sulėtintai vyksta šis šou. Atrodo, ji nedalyvavo, tik ramiai sėdėdama tebuvo žiūrovė.
Kažkas krustelėjo dešinėje. Tingiai Grandz pasuko akis ton pusėn, ir stojo akistaton su dar vienu dūsuojančiu gobtuvu, pasilenkusi ties ja. Rausvų akių žvilgsnis tik ištirpo juodam gobtuve, ir padaras atsitraukė. Kažkas sukirbėjo Dorotos viduje, ir vedama instikto ji linktelėjo psichui, kuris staiga išnyko taip pat staigiai kaip ir pasirodė.
-Taigi... - staiga krustelėjo ji pajutusi nejaukią tylą.
Still no.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #35 Prieš 14 metus »
Mija pašoko. Atrodo, pradėjo rimtai kažkas dėtis. Sekundėlę ji mąstė ką daryti, tačiau sumąstė tai, jog su kvankštelėjusia lazdele ir savo per taikingu nusiteikimu ji tų dalykų kurie čia trinsai nepagąsdins. Ji suraukė kaktą, išskėtė rankas ir pradėjo suktis ratu keldama mildžiniškur oro gūsius. Ji tai mokėjo. Besisukdama išsitraukė streikuojančią lazdelę ir sukliko:
-Syyylentum!
Ir staiga, iš kažkur pradėjo sklisti keistas garsas, keistai pasakiška muzika. Ji tai garsėjo, tai tylėjo. Galbūt tiems padarams trūksta ramybės? Ji linksėjo galvą į taktą ir sustojo suktis.

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #36 Prieš 14 metus »
Hm.. įdomi reakcija mano kolegių.. Oi įdomi.. Mijai panaudojus burtažodį ir muzikai pradėjus grot, ši vienu metu pradėjo grot labai garsiai. Gal ir gerai, bent nuotaika prasklaidys ir grįšim prie reikalų..
-Ei, Mija, tu nori, kad mes čia visi apkurstume? - Sangu vos perrėkė muzika.
Vyras atkimšo po butelį alaus ir padavė kolegijoms. Vieną pas atsikimšo.
-Pasivaišinkit, geriau pasidarys ir įtampa nuims. O tada reiktų rimtai pamąstyt ką toliau darysim. Čia darosi smarkiai nesaugu. Nors mes ir keturi, neaiškų kas sekantis pas mus užklys.
Sanguinary pradėjo neramiai vaikščiot po po patalpą. Greičiau dingtume iš čia, kol daugiau nieks neatsirado čia..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Sanguinary Black »

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 127
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #37 Prieš 14 metus »
Xantoria galiausiai atgavo kvapą ir geležinę savitvardą. Psichų niekur arti nebebuvo, tad ir šaltakraujiškumas grįžo. Gana... Gana būt nevykėlei...Bent jau kolegų ir draugų akivaizdoje turiu būti savimi... Stipri ir nepalaužiama net žvelgdama mirčiai į akis... O kalbant apie mirtį...Myrthoz'as vėl mane paliko... Cha...Ir mirties angelų kantrybė nebegalinė... Žinau, kad jis grįš...  Kai vėl pajus man gresiantį mirtiną pavojų... Xantoria apsižvalgė ir įsitikinusi, kad nė vienas nemato, nes užsižiūrėję į Miją ir jos muziką, moteris neatkreipdama dėmesio nusisuko ir iš palto kišenės išsitraukė nedidelę mikstūrą. Kita ranka, laikančia lazdelę pamakalavo ir buteliukas pavirto tablete.Greičiau ... Greičiau... Jei mano įsitikinimai nemeluoja... Sanguinary gali pajusti mano naudojamą juodąją magiją...  O tai būtų sudėtinga paaiškinti kitoms...O tuo labiau, koks čia šlamštas.... Xantoria skubiai susigrūdo burnon pulsuojančią piliulę ir pasistengė nuryti. Kol nepažaliavo, ji išsitraukė tą pačią auksinę taurę ir iš lazdelės paleidusi vandens srovę užsivertė. Tik kai išmaukė paskutinį lašą ir spalvos vėl buvo tokios kaip turėjo būti, ji suvokė kokią kvailystę padarė. Po šimts... Juk tokiu aplaidumu aš pati save žudau... Juk net nežinau kokių galių turi ta prakeikta taurė...O ir Klyksto piliulės... Galiu pasidaryti priklausoma nuo TOKIO pobūdžio raminamųjų...O jeigu... Oooo... Kaip gera... Lietus lauke lyja... O čia ne... Mūsų keturi.... Ir antis ant žemės...
Xantorios rusvos akys pasidarė skaidrios skaidrios. Veidą nutvieskė šypsena. Ne ironiška, ne klastinga, o plati, tik kiek dirbtinoka. ( Ar gali šypsena būt tikra, kai jos nejauti?) Ji priėjo prie kitų trijų. Atsisėdo ant pirmos pasitaikiusios kėdės ir bakstelėjo pirštu Sanguinary į šoną:
- Tu man patinki,- Netikėtai leptelėjo.
Paskui pažiūrėjo į Miją:
- Tai dabar taip grojama?- Su vaikiška gaidele pasiteiravo, ir galiausiai pažiūrėjo į Dorotą,- Tau kraujas bėga....- Pasakė lyg niekur nieko su ta pačia klaikiai jai netinkančia šypsena.
Xantoria dabar įsispoksojo į antį ant grindų. Kuo ilgiau spoksojo, tuo labiau jai kilo noras kikenti, bet tą suvaldė. Netikėtai ji nukreipė lazdelę:
- Wingardium Levioza...
Antis pakilo per pus antro metro nuo žemės. Moters tuščios akys įsispoksojo į ją. Šypsena po truputi ėmė blėsti. Šalutinis Klyksto piliulės poveikis ėmė išsivadėti ( Kuris kaskart būdavo vis kitoks. Pastarąjį kartą Xan juto nenuvaldomą norą niūniuoti laidotuvių maršą, o dar anksčiau tiesiog tylėti ir bukai spoksoti į žiurkės lavoną)
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #38 Prieš 14 metus »
Gerai. Maždaug to jau buvo per daug. Pirma tas padaras, vėliau psichai, dar vėliau Mijos balalaika, o galiausiai "Xantoria going horny". Pašnairavus akimis į visus čia susirinkusius, mergina staiga atsistojo ant stalo ir nuspyrė Sangu butelį, kuris nukritęs ant žemės išsitaškė ant žemės. Tiesa, su didžiausiu trenksmu. Grėsmingai žvelgdama į trijulę apačioj, mergina atsitūpė ir pažvelgė Taraxanum į akis...
-Tai ką vartoji? - tarė žvelgdama jai į akis.
Įsisvyravo šokia tokia tyla. Nu gal viskas okey... Bet ne. Staiga Grand nušoko nuo stalo ir susisuko į megstinį, buvusį ant jos kūno. Kilstelėjus akis, mergina krenkštelėjo.
-Manau, man ča nebėra ką veikt. Kalbėti apie tokius dalykus reiktų ne čia. Tikrai ne čia. Jei kam nors manęs reikės, būsiu savo kabinete.
Grakščai nusilenkus, juodaplaukė atsidarė duris, ir greitai išnyko ryto aušroj.

((Do vėl be kompo xD))
Still no.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #39 Prieš 14 metus »
Mija spragtelėjo pirštais ir muzika nutilo. Jos veidas pasidarė rūškanas ir niūrus. Atrodė, jog šis rytas tapo tragiškai pagarsėjusia švente.
Kilstelėjusi antakį ji paėmė alaus butelį iš Sanguinary. Dviem pirštais laikydama stiklą ji pakėlė tai prie nosies. Tris kart klaptelėjusi akimis ji dunkstelėjo į butelio šoną lazdele tardama kažką lotyniško.
Butelyje esantis skystis pavirto į vyšnių sultis.
Ji užsivertė butelį ir gurkštelėjo. Nužvelgusi išeinančią Dorotą, keitai bekalbančią Xantorią ir nežinia kaip nusiteikusį Sanguinary ji šūktelėjo:
-Ei, tai gal jau dingstam? Čia mus turbūt užklupo prastos nuotaikos debesis. Ir vis dar šalta. O kur tie išprotėję diedukai?

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #40 Prieš 14 metus »
Sanguinary jautė jog Xantorija naudoja juodąją magiją, bet nusprendė to neparodyt. Hmm.. ji vėl juodąją magiją užsiiminėja? Nieko gero.. Šiai priėjus prie Sangu ir ištarus, jog šis Xantorijai patinka jis tarė:
-Jūs man irgi patinkat, bet gal vėliau pakalbėsim.
Po kelių akimirkų situaciją tapo dar keistesnė Dorota išėjo, Mija kažkokių dėdukų pasigedo. Hmm.. mjo.. laikas būtų nešdintis ir pradėt aiškins kas čia per mėšlas mus persekioja.
-Mija, man rodos reik pradžiai Xantoriją į jos kabinetą nugabent, nes ryškiai jei ne viskas gerai. Padėsi man?
Sanguinary išmaukė dar viena butelį alaus ir net žagtelėjo. Uhh.. jei staigiai iš čia neišsinešdinsiu, nusigersiu.. Jau geriau tai atlikt kur nors kur ramu, nes kitaip teks girto meistro stilium kovot..

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #41 Prieš 14 metus »
Mija prikando lūpą.
-Aha, šiaušiam iš čia.
Ji priėjo prie Xantorijos, įsikibo jai į parankę ir bejausmiškai tarė:
-Eime, Xan, čia nesaugu, ypač tau.
Profesorė žvilgtelėjo į Sanguinary ir galva parodė į duris, ar bent jau tą vietą, kur jos prieš kažkiek laiko buvo. Prisiminusi, jog vagys ir šiaip, nepageidaujami svečiai nevaikšto pro duris ji kvailai šyptelėjo ir nuėjo tiesiai prie didelio Kiaurojo katilo lango. Padėjusi Xantorijai išlipti iššoko pati, ir atsisukusi per petį pamatė, jog ir Sanguinary nusekė iš paskos.
Taip visi trys profesoriai tyliai ir ramiai paliko vis dar slogios nuotaikos ir keistų paslapčių pripildytą vietą ir nužingsniavo link pilies.

*

Luis May

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #42 Prieš 14 metus »
      Įėjusi Luis su tėvais atsisėdo prie mažo stalelio. Apsidairiusi pamatė - ten buvo visko, nuo be galo gražios moters, kaip Luis manė, velos, iki susiraukšlėjusio goblino. Taip pat pamatė kitą mergaitę su tėvais, ir jai šyptelėjo. Mergaitė atsakė tuo pačiu.
       Po kiek laiko prie jų priėjo senukas iškritusiais danimis ir nusišypsojęs mums paklausė:
       -Sveiki. Ko norėtumėte, Lukai?- paklausė Luis tėčio.
       -Sveikas, Tomai. Mums su Mija po ugninės taurę, o Luis... Ko norėtum?- palausė manęs.
       -Pasukų punšo,- greit atsakė Luis. Visad norėjau paragauti... 
       Pasaulis nuostabus, pamanė, gurkštelėdama pasukų punšą. Burtininkų pasaulis... O, reikia bėgti, pamanė ir išsitempė tėvus iš Kiauro Katilo.
       
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Luis May »

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #43 Prieš 14 metus »
Manuelis atėjo į Kiaurą Katilą. Už jo ėjo Manuelio draugas - Ričardas.  Jis buvo gražaus soliariuminio įdegio, juodų trumpų garbanotų plaukų, turėjo gražias, išraiškingas pilkas akis. Vyriškis buvo jaunesnis už Manuelį - jam buvo apie dvidešimt metų. Ričis buvo iš Amerikos, Los Andželo. Jis, žinoma, buvo burtininkas.
Vyrukai prisėdo prie staliuko. Manuelis tarė draugužiui:
- Žinai, aš čia turiu susitikt su viena panele. Geriau eik ir tu, kokią merginą nusižiūrėk.
- Nu gerai,- tarė Ričis ir nuėjo besižvalgydamas.
Tuomet pamatė žavią merginą, sėdinčią prie blizgančio stalelio. Ričardas nuėjo ten...
Prie Manuelio priėjo padavėja.
- Ko norėtumėt?
- Palaukit. Paskui jus pakviesiu.
- Gerai ,- pasakė padavėja ir nuėjo.

*

Lala

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #44 Prieš 14 metus »
 Kaja plačiai išsišiepusi siūbuodama klubais ir kartais atmesdama plaukus atsklendė pas Manuelį. Įsitaisė jam ant kelių ir apglėbusi jo kaklą pradėjo inkšti:
 -Manueli... Negi tu nori gerti kavutę? Gal varom pas tave? Juk tu jau turi savo butą arba namą? Tikiuosi negyveni su tėvais? Manueliii, čia taaaip nuobodu...
 Manuelis jos vis dar niekur nesivedė ir dar jos nepabučiavo. Dieve, koks drovuolis...
 -Manueliii... Tu manęs netgi nepabučiuosi? Aš tave irgi myliu. Žinau, kad mane myli. Pabučiuok ir veskis pas save!
 Kaja atkišo papūstas lūpytes ir laukė.