0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Pirma pamoka visiems kursams! (2016)
« Atsakymas #45 Prieš 7 metus »
Išklausiusi mokytojo Ginta atsistojo nuo kedės, paėjo tolėliau, kad būtų vietos ir stengėsi pradėti apsauginį lauką. Mokytojas sakė jį įsivaizduoti. Bet kaip jį įsivaizduoti? Tauškalė pabandė įsivaizduoti aplink ją esantį sidabrinį šydą. Bet nuo to niekas nepasikeitė. Kaip Ginta stovėjo taip stovėjo. Na dar kartelį. Tauškalė vėlgi pradėjo galvoti apie sidabrinį, apsauginį šydą. Bet ir vėl nepavyko. Mergaitė niekada nedarydavo jokių kerų be lazdelės, tad jai buvo tikrai gan sunku. Ypač kai nežinai ką būtent tiksliai įsivaizduoti. Ji vėl pabandė įsivaizduoti šydą. Ir kaip nekeistą, vėl nepavyko. Ginta ir taip buvo pikta po nesėkmių magiškų gyvūnų priežiūros pamokoje, o dar šitai...

*

Neprisijungęs Ostinas Diauriak

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
Ats: Pirma pamoka visiems kursams! (2016)
« Atsakymas #46 Prieš 7 metus »
Ostinas išklausęs mokytojo aiškinimų truputėli atsidūso ir susirado sau atokesnę vietelę susikaupimui ir darbui. Berniukas susikaupė ir užsimerkė. Grifuko fantazija nebuvo gan laki ž, bet jis bandė, nes kantrybės pas jį buvo per akis. Ostinas pradėjo įsivaizduoti baltą baltą kaip sniegas didelį gaubtą kuris galėtų apgaubtį jį. Tada pirmakursis staigiai atsimerkė, bet nebuvo įsitikinęs ar jam pavyko atlikti darbą gerai. Berniukas paprašė vienos burtininkės ateiti pas jį, o kaip mergaitė atkulniavo pas Ostiną jis buvo gan šiek tiek nuliūdęs. Po kelių minučių atsigavimo Diauriak atėjo įkvėpimas vėl pabandyti. Jis užsimerkė ir pradėjo įsivaizduoti vėl tą patį gaubtą, bet truputėlį kitaip. Pirmakursis fantazavo, kad gaubtas plevesuoja lėtai ir ramiai kaip užuolaidos, bet tada staigiai sutvirtėja. Diauriak įsivaizdavo snieginį gaubtą ilgai, o tuomet pramerkė akis. Na, ar man pavyko? Pirmakursis pastebėjo, kad vaizdas aplink jį pasikeitė, viskas atrodė lyg per stiklą matoma. Ostinas apsidžiaugė jog jam pavyko išburti apsauginį lauką. Ostinas nieko nelaukęs tęsė darbą toliau. Berniukas žinojo jog dabar reikės sustiprinti apsauginį lauką. Apsurdas, ar tai yra būtina? Ostinas išsitraukė burtų lazdelę ir tarė:
-Ohcnium
Jis apsidairė, bet pastebėjo, kad nieko neįvyko, tad tarstelėjo dar kartelį:
-Ohcnium
Nagi, prašau išsiburk
-Ohcnium, Ohcnium, Ohcnium po velniais!
Kas mano lazdelei negerai? Gal jinai kažkokia bloga? Berniukui atsibodo tarti šį burtažodį, bet jis negalėjo nustoti, tad sušuko dar kartą:
-Ohcnium!, Ohcnium!
Berniukas ištaręs paskutinį kartą burtažodį pamatė iš lazdelės priekio skriejančias į apsauginį lauką auksines žiežirbas. Pirmakursis apsidžiaugė. Man pavyko, negali būti! Jeigu čia būtų tėvai, jie manim didžiuotusi. Pasiilgau jų labai. Berniukas nuleido galvą ir galvojo apie tėvus, kaip jų pasiilgo. Po minutėlės Ostinas atsikvošėjo ir supratęs jog reikia tęsti darbą toliau nuskuodė pas profesorių ir tarstelėjo:
-Na, manau, kad man pavyko, ar galėčiau pradėti praktiką su mėlynosiomis pumomis?

*

Neprisijungęs Adira Floris

  • VI kursas
  • *
  • 305
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Pirma pamoka visiems kursams! (2016)
« Atsakymas #47 Prieš 7 metus »
Adira išklausiusi profesoriaus reikalavimų nuėjo į patį viduriuką klasės (kuri šiuo metu labiau priminė salę) ir susiraukė, įsižiūrėjo į vieną tašką. Akivaizdu, kad bandė susikaupti ir giliai mintyse galvojo apie lauką.
Kažkodėl tuo metu jos vaizduotėje sužibo tuščias laukas, galbūt malūnas už šimto metrų, kalnai kažkur toliau. Gyvūnų neįsivaizdavo. Tik paprasta laukymė. O antrakursės nuomone laukas turėjo atrodyti kaip muilo burbulas. Permatomas, bet matomas. Staiga dešimt metrų spinduliu jos vaizduotės lauke atsirado tas permatomas apsauginis laukas. O tada pastebėjo vampyrą, kuris negalėjo įeiti į jo vidų.
Grįžusi atgal į klasę Adira atsiduso. Ar dabar ji turėjo matyti tą lauką klasėje? Nes ji nematė nei savo, nei kitų įsivaizduojamų apsauginių laukų. Varna sutrikusi pažvelgė į ant kėdės sėdintį brolį. Vylėsi, kad šis atsisuks, bet jis nelabai parodė noro stebėti seserį. Na žinoma. Ir kodėl jis turėtų stebėti. Piktai pagalvojo ir susinervinusi nusisuko. Užduotis buvo tokia blanki! Juk nedrįstų paprašyti kažkurio mokinio perlipti per nematomą lauką!
Mergaitė dar kartą dramatiškai atsiduso ir užsimerkė, galvodama apie tą nematytą lauką.

*

zaibas2000

Ats: Pirma pamoka visiems kursams! (2016)
« Atsakymas #48 Prieš 7 metus »
Urtė dar begalybę kartų bandė ištraukti tas paklodes iš lazdelė kol ji pasidavusi susmuko ant grindų. Beviltiška, kaip tu stosi prieš pumas jai et burtažodžio nemoki... Iš nevilties ji dar kartą pakartojo.
-Ohcnium.
Ir staiga ją, labai nustebusią, apgaubė tos paklodės ir išnyko. Ji jau norėjo vėl atsisėsti kai pamatė dvi mergaites atsitrenkiant lig į nematomą  sieną. Ji pasislinko ir atrodė, kad kartu pasislinko siena ir šį kartą galvą kaukštelėjo penktakursis kuris tik žiauriai į ją dėbtelėjo.
Švilpė sumurmėjo atkeikimą ir atsisėdusi suole sukaupė visą turimą drąsą. Juk stoti prieš pumą, ir dar prieš mėlyną tikrai reikia drąsos.
Mergaitė nužingsniavo prie prižiūrėtojo ir truputi drebančiu balsu paprašė jai atrišti vieną patelę.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Pirma pamoka visiems kursams! (2016)
« Atsakymas #49 Prieš 7 metus »
Jei man nesiseka iššaukti paprasčiausio apsauginio lauko, kas bus su jo sustiprinimu?- jau visai nusivylusi mąstė Ginta,- Paskutinis kartas kai bandau! Antrakursė susikaupė ir pradėjo galvoti apie apsauginį lauką apgaubiantį ją. Ir jai pavyko! Gintą aptvėrė apsauginis laukas. Ką gi...Dar liko jį sutvirtinti ir pasipraktikuoti su mėlynosiomis pumomis. Mergaitė išsitraukė iš kišenės lazdelę ir šūktelėjo:
- Ohcnium! Ohcnium!
Nieko. Bet Ginta jau nebesistebėjo, jai ši visa diena vien nesėkmės.
- Ohcnium!
Kažkas lyg ir pasirodė iš lazdelės galo, bet greit išblėso.
- Ohcnium!- jau ryžtingiau šuktelėjo ir jai pavyko.
Iš lazdelės "išskrido" auksinė žiežirba. Po kiek laiko išsklaidžiusi apsauginį lauką ji nuėjo link mokytojo.
- Mokytojau, man jau pavyko. Ar jau galiu pasipraktikuoti su pumomis?

*

zaibas2000

Ats: Pirma pamoka visiems kursams! (2016)
« Atsakymas #50 Prieš 7 metus »
Urtė stovėdama prieš "Menulio aušrą" drebino kinkas. "Mėnulio aušra" buvo pumos vardas kurį davė ne ji, o prižiūrėtojas ir dabar ši puma piktai ant jos urzgė. Keisčiausia buvo jog pumos taip nesielgia. Prižiūrėtojas paprašė Švilpės ją nuraminti, nes taip ji įgys valdžią prieš gyvūną.
-Nurimk, nenoriu nieko kas tavo- nei tavo vaikų, nei kailio. Nurimk sakau, gi nesuvalgysiu,- piktai metė ji.- Greičiau tu suvalgysi mane...
Mergaitė išsitraukė lazdelę, nusimetė apsiaustą ir paprašė paleisti pumą. Ši iškart puolė, bet ji buvo pasirengusi ir riktelėjo burtažodį.
-Ohcnium!Ohcnium!OHCNIUM!
Atrodė jog "Mėnulio aušra" trinktelėjo nosį į nematomą stiklą, tačiau jos letena vis dar makalavo pavojingai arti jos pilvo.
-Protego,- riktelėjo ji ir gavo laiko pasiruošti kitam puolimui.Dar pora šūksmų ir puma nebegalės prasiveržti nei viena kūno dalimi.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pirma pamoka visiems kursams! (2016)
« Atsakymas #51 Prieš 7 metus »
Kiek laiko prasėdėjęs mokytojo kėdėje, Tyler akimis nužvelginėjo mokinius, jų veiksmus. Kai kurie išvis nedirbo. Tada mažai vertinsiu arba nieko negaus. Po šios minties jaunuolis keistai vyptelėjo. Tyler sunėręs rankas, pažvelgė pro didžiulį langą. Reiks į lauką išlįst, taip pat užeit pas kolegę pasiteiraut dėl pamokų susijungimą. Taip savo popamokinę veiklą apgalvojo juodaplaukis ir netrukus atsistojo tebežvelgdamas pro langą. Tada prisivertė prieiti prie kerų plušančių mokinių. Netrukus jo ausis pasigavo nepatenkinti mokinių bambėjimai ir prunkštimai. Tad jis garsiai prakalbo:
- Jūs čia atėjote ne atostogauti ar kitaip sakoma - durnume voliotis, - profesoriaus akyse žybtelėjo ugnis. - O išmokti kerų kurie galbūt kada nors pravers jums ginantis, - apeidamas garsiai kalbėjo Tyler. - Manau, dauguma kyla klausimas ,,Nuo ko?''. Arba galvojate, jog aš nevykėlis, - šaltą šypseną išspaudė profesorius. Netrukus jis priėjo prie mokinės - švilpės.
- Nesijaudinkite, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Matau, kai kas neblogai išbūrėt laukus, - jo žodžius nutęsė skambučio čirškimas. - O taip, pamoka baigta galite išsilakstyt visi sau. Įvertinimus parašysiu. Na, o jūsų daiktai čia, - tai taręs jis mostelėjo link gulinčių kuprinių kalno. Dauguma mokinių džiaugėsi, kad jau baigėsi pamoka ir išlėkė sau. O profesorius Tyler atsidusęs susigrąžino suolus ir pumas atidavė atėjusiui ūkvedžiui, ir klasę susitvarkė tvarkingai. Tada jis nusišypsojęs išėjo iš kabineto, tyliai paskui save uždarė duris kurias netrukus užrakino. Ir nuėjo sau savo keliu.