0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #120 Prieš 1 metus »
Mėlynplaukė klausėsi vaikino kalbos, kuri greičiausiai lėkė jam iš pačių širdies gilumų. Zoey jos klausėsi tyliai, kadangi tikrai suprato kaip jis jaučiasi.
- Iš tiesų, aš suprantu kaip tu jautiesi. Aš pati dažnai jaučiuosi panašiai. Taip, kad visiems atrodo, jog mano gyvenimas geras nors taip nėra. Dar dažnai jaučiuosi vieniša, bet manau, kad ir tu tai patiri. Kitaip nebūtum čia vienas, - paskutinį sakinį švilpynės koledžo atstovė pasakė kiek tyliau, mat nenorėjo labiau skaudinti ar įžeisti ir taip tikrai liūdno vaikino. Ji suprato jo situaciją, tad tikrai negalėjo jo teisti. Plius visiems tikrai būna sunku. Netgi dažnai būna sunku. Tačiau visi išsikapsto. Na, dauguma jei savęs nenužudo. Bent kol kas Richter savęs nenužudė, tad tikisi nepadaryti to dar ir ilgiau.
- Sapnai valdomi minčių, bet net ir minčių mes nevaldome patys, pripažink tai, - pasakė įvairių mėlynų atspalvių plaukų savininkė. - Na, košmarai reikšmę gali turėti, jei tu jiems leidi ją turėti. Dėl ateities aš nežinau. Nesu kažkokia ateities būrimo profesionalė, tad geriau paklausk profesoriaus ar profesorės, - tarė žalių akių savininkė pasiveldama savo plaukus.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #121 Prieš 1 metus »
Jones pavardės nešiotojas pradėjo traukioti savo pirštus taip žaisdamas su jais. Jis nervinosi dėl buvusio pokalbio. Suprato, kad pasakė per daug. Švilpė negalėjo žinoti tiek kiek jai pasakė vaikinas. Ryan'as tyliai nusikeikė. Žinoma, keikėsi prancūziškai, kadangi jam angliški keiksmažodžiai visai nepatiko. Jie buvo neskambūs ir negražūs. Šviesiai rudų plaukų savininkas pasitvarkė savo plaukus ir nustojo žaisti su savo pirštais. Dabar jis toliau mąstė apie savo pasakytus žodžius. Tačiau greitai pasigirdo merginos atsakymas paneigiantis visas jo abejones. Ji buvo susidūrusi su panašiomis problemomis kai ir pats čempionas.
- Taip. Dažnai jaučiuosi vienišas. Ir jaučiuosi taip lyg niekas nesupras mano problemų ir nežinos kaip jaučiuosi. Dar galvoju, kad niekam mano problemos nerūpi ir aš tiesiog turėčiau tylėti. Ir taip aš atstumiu savo artimus žmones, kurie yra mano šeima, draugai ar padejėjai. Ir aš nenoriu taip elgtis, bet aš negaliu savęs stabdyti, - tarė jis visiškai sutikdamas su mėlynplauke. Po šio pokalbio jis jautėsi geriau. Jautėsi šiek tiek išsivalęs morališkai ir gal netgi fiziškai. Jo visas kūna tiesiog atlaisvėjo ir jis jautėsi daug geriau. Na, žinoma nesijautė visiškai puikiai. Jo mintys dar vis buvo apkrautos, tačiau šiek tiek lengvesnės. Pasirodė, kad iš tiesų pasidalijus savo mintimis, skausmu ir visu kitu su kitais jautiesi tikrai daug geriau. Dabar rudų akių savininkas galėjo daug lengviau atsikvėpti, o jo krūtinės nebekaustė toks keistas akmenų sunkumą.
- Na, taip. Iš minčių nevaldome patys. Viską valdo kažkas. Dažniausiai mes patys nieko nedarome, tačiau viską susigadiname, - galiausiai išklausęs švilpynės koledžo atstovės, kuri buvo jaunesnė už jį patį. Vaikinukas pasivėlė savo iš dalies sutvarkytus plaukus, kurios vis tvarkė ir vis vėlė. - Na, pas ateities būrimo profesorę tikrai neeisiu. Ji man nepatinka. Ji labai keista ir nemaloni. Galbūt nuo čia išsiaiškinsiu viską pats. Jei kas čia pasinaudosiu savo gyvūnų pagalbą. Ačiū tau ir turbūt iki pasimatymo, - ištarė jaunuolis lengviau atsikvėpdamas ir nušokdamas nuo palangės. Gana greitais žingsniais jis priartėjo prie durų ir jas atvėrė. Nusprendė pabėgti iš čia pas savo gyvūnus ir sapnus bei košmarus išsiaiškinti su jais, o jei prireiks kažkurį panaudoti vykdant antrąją užduotį. Turėjo spėjimų, kad teks klaidžioti rūke, bet su savo draugų pagalba jam pavyks. Tikrai pavyks.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #122 Prieš 1 metus »
Mergina visą laiką linksėjo. Vaikino istorija iš tiesų ją šiek tiek ir glumino, kadangi ji nesitikėjo tokio jo pasakojimo. Ji nesitikėjo, kad jo gyvenimas buvo toksai tragiškas ir nemalonus. Mėlynplaukė sunkiai atsiduso. Viskas priminė ją bet kartu ir nepriminė jos. Viskas buvo labai komplikuota ir supainiota, tačiau ji bandė padėti.
- Atstumimas yra įprasta. Tačiau vėliau juos susigrąžinsi, - kiek meluodama, bet ir nemeluodama pasakė jaunoji šilpynės koledžo atstovė su gumyte nuimta nuo rankos susirišdama savo plaukus į gana netvarkingą kuodelį. Ji tikėjosi, kad tai privers ją atrodyti geresne padejėja, tačiau vis tiek tuo abejojo.
- Tai va. Nieko nepakeisi šioje nusistovėjusioje santvarkoje. Tad galiu tik palinkėti sėkmės su viskuo, - tarė merginai vaikinui palikus ją vieną ramybėje. Ji buvo tuo patenkinta, tad užsimerkė ir atsirėmė į sieną.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #123 Prieš 2 mėnesius »
Prabėgo kelios dienos po to pokalbio pelėdyne su Oliveriu. Šiandien jie atėjo į seną kerėjimo klasę. Visai dar jaukią ir gana gražią. Auris įsitaisė suole, o ne prie mokytojo stalo.
- Ar yra kažkokie kerai Oliveri, kuriuos labai norėtum išmokti? - Pradėjo pokalbį Senkleris. Galbūt jam bus dar daugiau motyvacijos ir noro. Nors ne, noro tai Aurio nuomone vaikis turėjo. Bet gal mokytis tikrai norimus kerus bus pačiam smagiau. Jeigu Oliveriui pavyktų tai, ko labiausiai nori, gal apsidžiaugtų ir paskui būtų mažiau sunkumo mokantis toliau.
- Ir dar. Tai nėra rimta tikra pamoka gerai? Tai kaip paprastas susitikimas. Va taip, kaip mes kartais susitinkame visi per atostogas. - Norėjo, kad Oliveris bent kiek atsipalaiduotų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #124 Prieš 2 mėnesius »
Kažkur Hogvartse eiti su Auriu buvo ir įdomu, ir šiek tiek nejauku. Žinoma, papildoma pamoka turbūt nebūtų kažkas ypatingo, tačiau Oliveriui atrodė, kad visi žino, kas čia vyksta. Kaip ir tai, kad jis yra pakankamai nevykęs gauti papildomą pamoką. Galvojo netgi pasikviesti ir Eliotą, bet apsigalvojo. Visų pirma, norėjo pabūti dviese su tėčio draugu. Brolis turėjo Džefą. Be to, jie susitinka būtent tam, kad jis, Oliveris, galėtų pabandyti niekam nematant ką nors burti. Žinoma, matys Auris, bet be Elioto jis galimai vis tiek jausis laisviau.
Atėjęs į klasę nedrąsiai atsisėdo šalia Aurio, o jam uždavus klausimą iš karto žinojo, ką gali pasiūlyti.
- Man nesiseka apsigynimo nuo kauko kerai, - liūdnai ištarė. Tiesą sakant, jam nesisekė jokie kerai, bet šitie buvo vieni sunkiausių. - Manau, jie nesiseka, nes...
Sakinio neužbaigė. Nenorėjo sakyti esantis pernelyg liūdnas, todėl negali susikaupti ties juokingais dalykais. Be to, pamačius baisiausius dalykus iš viso negalėtų kerėti - tiesiog drebėtų iš siaubo.
- Gerai, - droviai sutiko ir įsidrąsinęs paklausė: - O mes vasarą visi susitiksime?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #125 Prieš 2 mėnesius »
- Bet ar tai tikrai yra kerai, kurie tau pačiam įdomūs ir kuriuos norėtum išmokti? - Nusišypsojo berniukui. Oliveris dar norėjo kažką papasakoti apie kauką, bet nepabaigė.
- Kauką gal ir galiu greitai rasti, kad galėtumėm pasitreniruoti. Bet ar tikrai to norėtum? Gali rinktis bet kokius kerus iš bet kokios srities. Kad ir tokius, kurie leidžia spalvingus burbulus iš lazdelės. Tie kerai smagūs. Na žodžiu gali rinktis ką tik nori. Svarbiausia nuo kažko pradėti, kad įsivažiuotum.
Kalbėdamas galvojo kaip čia paklausti dėl to kauko.
- Ar norėtum papasakoti kodėl tavo nuomone nesiseka kerai nubaidantys kauką? - Į kitą Oliverio klausimą atsakyti atrodė visai paprasta.
- Aišku. Manau, kad tikrai turėtumėm susitikti. - Tikrai nemanė, kad dėl to turėtų iškilti kokių problemų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #126 Prieš mėnesį »
Pasirodė, kad Auriui nelabai patiko pasiūlyti kerai, ir Oliveris kiek nusiminė. Nepagalvojo, kad gali paprašyti visai bet kokių burtų, todėl tėčio draugui pasiūlius kai ką visai kitokio nustebo. Bet ir apsidžiaugė. Patenkintas žvilgtelėjo į jį ir sulinksėjo.
- Spalvoti burbulai skamba įdomiai, - pasakė. Jau nebenorėjo galvoti apie kauką, bet Auris, deja, nutarė užduoti tą klausimą. Jis vertė jaustis nejaukiai, ir berniukas tiesiog papurtė galvą. Jeigu tėčio draugas geras (o jis toks ir yra, ar ne?), daugiau neklausinės. Geriau pasikalbėti apie spalvingus kerus ir juos pasimokyti.
- Aš noriu išmokti iššaukti tuos spalvotus burbulus, - sumurmėjo. Išgirdęs, kad vasarą jie turėtų visi susitikti, pastebimai pralinksmėjo. Nušvitęs pakėlė akis į Aurį ir jau beveik žiojosi klausti, ką veiks šį kartą. Vis dėlto pasidrovėjo tai padaryti. Kažkodėl atrodė, kad tėčio draugui tapus jų mokytoju smagių pasibuvimų gali ir nebebūti.
- Kokio reikės burtažodžio? - vietoj to paklausė ir išsitraukė lazdelę.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #127 Prieš mėnesį »
Oliveris apie kauką nenorėjo pasakoti. Auris nespaudė šito daryti. Kam traukti jo baimes lauk? Kol kas berniukas atrodė visai patenkintas. Tai tas buvo puiku.
- Clorobuble. - Ištarė ir nutaikė lazdelę į savo galvą. Jį tuojau pat apspito spalvotų lyg muilo burbuliukų spiečius. Auris iškėlė ranką ir pamojavo tarp jų. Burbuliukų dalis nuskrido prie Oliverio ir pakibo virš jo. Keli sprogo pažirdami į mažesnius burbuliukus, o tie dar į mažesnius.
Auris nusišypsojo supamas tų spalvotų burbulų.
- Pamėgink ir tu. Kerai yra clorobuble. - Lėtai išskiemenavo burtažodį. -Ir prisimink, tai tik šiaip žaidimas. Visai kaip tada, kai mes kartu būname vasarą.
Auris krustelėjo ir netyčia sujudino virš galvos pakibusius burbulus. Jie ėmė sproginėti ir atsiskirti į dar daugiau mažesnių burbuliukų.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #128 Prieš mėnesį »
Burtažodis, deja, pasirodė gana sudėtingas, ir Oliveris nutarė nesugebėsiantis jo ištarti. Visai nesvarbu, kad čia nėra oficiali pamoka. Jis vis tiek pernelyg nevykęs. Anksčiau ar vėliau Auris praras kantrybę ir nebenorės jo mokyti. O tada Eliotas nuspręs, kad tokio kvailo brolio jam nereikia… Vėl pasidarė liūdna, tik berniukas bandė tai nuslėpti. Dabar bandys įdomius kerus, kurie tikrai patiktų ir dvyniui. Tai tapo paskata iš paskutiniųjų pasistengti ir iššaukti tuos spalvotus burbulus.
- Geras, - pratarė, kai Aurį apspito tie burbulai. Lazdele bakstelėjo sau į kaktą ir kuo aiškiau pasakė: - Clorobuble.
Nepasisekė - nieko neatsitiko. Oliveris to ir tikėjosi, bet nuo to nuotaika nelabai pagerėjo. Berniukas liūdnai žiūrėjo į Aurį. Tie burbulai atrodė tikrai šauniai, bet jis nesugebėjo to padaryti. Nors tai turbūt buvo visai paprasta. Kodėl jam taip nesiseka? Norėjo pasikalbėti su tėčiu, bet jis pernelyg toli.
- Aš nieko nemoku, - liūdnai ištarė vienuolikmetis. Dar kartą bandyti kerų nesiryžo. Vis tiek nepasiseks.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #129 Prieš mėnesį »
Kaip gali vaikas būti toks susikaustęs? Toks nusiviliantis menkiausia nesėkme. Kas išvis tai iššaukė jame. Kodėl.
- Oliveri, tu pirmą kartą gyvenime išbandei šiuos kerus. Tai kas, kad nepasisekė iš pirmo karto? O koks skirtumas, jei nepasiseks iš trečio ar ketvirto? Na kas gi tokio nutiks? Juk nieko. Mokymasis kartais gali labai ilgai trukti. - Kaip vaikas galėtų iššaukti kerus, jei turbūt jau prieš bandymą yra nusiteikęs nesėkmei.
- Papasakok man ką tu galvoji prieš imdamasis kerų. Bet kokių. Nebūtinai šių. Jei nori gali papasakoti ir tarkim ką galvojai imdamasis ir dabartinių burtų. Kokie jausmai tave apima? Kokios mintys? - Auris panaikino visus burbulus kurie spietėsi aplink. Reikėjo kiek pamėginti pasišnekėti su berniuku ir tada jie gal pabandys dar kartą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #130 Prieš mėnesį »
Auris geras. Todėl ir bandė paguosti. Deja, Oliverio nuotaika jau buvo nukritusi žemiau jūros lygio, tad kažin ar artimiausiu metu pasitaisys.
- Eliotui viskas pasiseka, - nykiai pratarė. - Jeigu ne iš pirmo karto, tai iš antro. O aš nieko nesugebu.
Apie tai su niekuo nebuvo kalbėjęs, bet išties buvo būtent taip - tai, kad broliui dvyniui sekėsi žymiai geriau, tikrai neskatino pasitikėti savimi. Šia savybe ir taip nepasižymintis berniukas, atrodė, tuoj visai susigūš ir nieko nebepadarys.
Aurio klausimas buvo sudėtingas. Oliveris nežinojo, apie ką galvoja. Kiek pasvarstęs atsakė:
- Bandau įsivaizduoti, kokį rezultatą turiu gauti. Šituos burbulus, šviesą iš lazdelės ar panašiai. Bet jaudinuosi. Baisu, kad nepavyks. Stengiuosi apie tai negalvoti, bet nesiseka...
Liūdnai pažvelgė į tėčio draugą. Kad ir koks jis būtų geras, anksčiau ar vėliau praras kantrybę mokyti tokį nieko nemokantį kvailį. Ši mintis nuliūdino, ir Oliveris nuleido galvą. Turbūt išties be reikalo čia atėjo, bet išeiti nesinorėjo. Jeigu jau mokosi, pasiryžo čia likti tol, kol bent kažkas pasiseks.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #131 Prieš mėnesį »
- Oliveri, - Švelniai kalbino. - Tavo brolis greičiausiai niekada negalvoja pasiseks ar ne. Pats pagalvok kokios jo emocijos. Eliotas visada nusiteikęs, kad jam pasiseks. Dėl to, kad jis tikisi ir tiki, kad jam pasiseks jam greičiau ir pasiseka. Pirma, tu turi suprasti, kad nesi prastesnis burtininkas už Eliotą. Kaip manai ar nėra taip, kad viduje tu nusiteikęs, kad nepasiseks? Magija kartais atspindi tai, ką jaučiame. - Kaip gi įpūsti jam tos drąsos? Svarstė. Kol kas nesugalvojo, bet sėdėjo ir laužė galvą ką galėtų padaryti.
- Matai, ta baimė, jaudulys ir varžo tave. Dėl to yra sunkiau. Bet nieko tokio, mes kažką sugalvosim. Ką tu mėgsti veikti? Žinau, kad mėgsti piešti. O ką dar mėgsti? Ar turi veiklą, kurioje jautiesi saugus, ramus, užtikrintas? Gal tarkim kai žaidi su broliais ar sesutėmis? Pagalvok.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #132 Prieš mėnesį »
Tiesą sakant, įdomu, iš kur Auris žino, ką galvoja ar negalvoja Eliotas, bet šito paklausti Oliveris nesiryžo. Reikės kada apie tai pasikalbėti su pačiu broliu, nors nebuvo tikras, ar prisivers užsiminti apie tai, kaip jam nesiseka. Ši tema darėsi vis skaudesnė.
- Bet kaip tą padaryti? Kaip pradėti tikėti, kad man pasiseks? - paprastesnį klausimą uždavė berniukas liūdnai žiūrėdamas į profesorių. Pats neabejojo: jeigu tėtis būtų šalia, viskas būtų visai kitaip. Bet jis, deja, labai toli, o namie kerėti negalės - šitą jau sužinojo iš kitų koledžo vaikų.
Paklaustas apie mėgstamas veiklas susimąstė. Žinoma, namuose žaisdavo su broliukais ir sesutėmis, kartais netgi lenktyniaudavo su Eliotu. Bet tai įvardinti kažkodėl buvo labai sudėtinga. Galiausiai pratarė:
- Man patinka su Miriam žaisti lego. Statome visokius pastatus ir kitus dalykus.
Prisiminė pirmąjį susitikimą su Leticiją. Jeigu tik įsidrąsins, kada nors pakvies ją pastatyti lego. Tik be Elioto, nes jie ir toliau negalėjo sutarti. Tik, žinoma, apie šiuos planus Auriui neprasitarė - turbūt drąsos pasiūlyti mergaitei kažką paveikti kartu jis taip ir neįgis.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #133 Prieš mėnesį »
Sunku buvo atsakyti į berniuko klausimą ir Auris kurį laiką užsigalvojo. Nebuvo instrukcijos pasakančios kas padėtu tokiais atvejais. Taigi, ką gi Oliveris turėtų daryti, kad jo nepasitikėjimas savimi imtų tirpti?
- O gal tu prisimeni galbūt kada nors kas atsitiko, gal koks įvykis, dėl kurio tu pradėjai manyti, kad tau nepasiseks kažko padaryti?
Bet gi jis ėjo pas psichologą, nejau įsivaizduoji, kad galėtum ką pakeisti? Ne, aš nemanau, kad kažin ką pakeisiu ir Oliveris patirs nušvitimą. Bet reikia gal bandyti išsiaiškinti, gal prisikasti prie kažko, kas sukėlė tą nepasitikėjimą savimi. Oliveris auga gražioje didelėje šeimoje, kurioje jo niekas nežemina. Bent jau Auris taip manė. Žinoma, būta ir sukrėtimų. Broliuko mirtis, Elioto neapykanta. Bet kaip tik dėl šių dalykų Oliveris ir ėjo pas psichologą.
- Ar gali pabandyti įsijausti į tuos jausmus, kuriuos jauti, kai su Miriam statote iš lego? Užsimerk. Leisk tam geram jausmui užlieti tave. Ir tada, jei pasijusi pasiruošęs pabandyk tą burtažodį.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 665
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senoji kerėjimo klasė
« Atsakymas #134 Prieš mėnesį »
Kurį laiką atrodė, kad Auris niekaip nereaguos, ir Oliveris nutarė kažką pasakęs ne taip. Ir kaip jam tada gali sektis, kai ištisai susimauna? Nieko nesugeba, tad kur jau jam kerėti... Vis tik tėčio draugas galiausiai prašneko, tik nelabai tepadėjo.
- Man reikia tėčio, - vos girdimai sumurmėjo vienuolikmetis. Neabejojo: jeigu jis būtų šalia, viskas sektųsi žymiai geriau. Gal verta pabandyti kerėti Kiauliasodyje? Nežinojo, ar tai galima, bet kažkodėl klausimo garsiai neuždavė.
Pabandė susikaupti ir galvoti tik apie lego ir laiką su sesute. Paskutinį kartą statė didelį laivą ir labai džiaugėsi, nes pavyko iškelti visus stiebus ir netgi užkabinti vėliavą. Net Miriam atrodė laiminga, o tai Oliveriui patiko labiausiai. Prisimindamas besišypsančią sesutę jis beveik nejusdamas ką daro kilstelėjo lazdelę ir ištarė:
- Clorobuble.
Iš jos išlėkė keletas burbuliukų, ir Oliveris nuoširdžiai nustebęs sušuko:
- Man pavyko!
Laimingas pažvelgė į Aurį, nors įtarė, kad tai buvo tik vieno karto stebuklas.