0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #390 Prieš mėnesį »
Labai gerai, kad šitos mergaitės vardas Kaja, o ne Laja. Užtat dabar jie ir buvo paveiksle, kur Eliotui magėjo ištyrinėti viską, kas įmanoma. Smalsiai dairėsi aplinkui, bet kiti žodžiai šiek tiek nuvylė. Kaip galima nežaisti kvidičo?
- Nieko. Kada nors pažaisime, - užtikrintai pasakė jis ir galiausiai padėjo kamuolį atgal. Bet ką daryti dabar? Tie paaugliai visai nebekreipė į juos dėmesio. Mergina valgė vynuoges, o vyrukai kažką tyliai šnekėjosi. Eliotas priėjo arčiau jų, bet nepavyko nieko išgirsti. Argi jis apkurto?
- Kaja? - kreipėsi labiausiai tam, kad išgirstų savo balsą. Laimei, pasisekė. Kad nereikėtų parodyti esą jaučiasi nejaukiai, nes nieko negirdi, pratęsė: - Ar gali prieiti arčiau? Įdomu, ar girdėsi, ką jie kalba, ar ne? Be to, aš labai noriu pabandyti pereiti į kitą paveikslą!
Liko stovėti prie trijulės, bet vis dirsčiojo į paveikslo šoną, kur iš tiesų buvo... niekas. Ar jis ryšis tai padaryti? Žinoma, ryšis! Daugiau nieko nesakęs nei Kajai, nei paveiksle pavaizduotiems paaugliams nužygiavo paveikslo krašto link.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VII kursas
  • *
  • 539
  • Taškai: 112
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #391 Prieš mėnesį »
Kaja kone apstulbo, kai Eliotas pasakė, kad jie kada nors pažais kvidičą. Ar tai reiškia, jog jis laiko ją drauge? Paauglei labai trūko draugų. Tačiau Eliotas atrodė aktyvus ir padykęs, visai kitoks, nei Kaja.
- O tau patinka žiobarai? - paklausė, mat pasidarė įdomu, ar jie galėtų turėti ką nors bendro.
Apie kvidičą nesakė nieko. Buvo gėda dabar imti ir prisipažinti, jog ji net nemoka skraidyti.
- Negirdžiu, - tarė priėjusi arčiau paveikslo gyventojų.
Tai stebino. Kodėl jų nesigirdi, jei prieš tai ne tik girdėjosi, bet jie dar su mokiniais ir kalbėjo?
- Aš irgi noriu į kitą paveikslą, - pritarė klastuoliui.
Nes pasidarė kažkaip nejauku. Aišku, ji galėjo pasiūlyti išvis išlipti iš paveikslo. Bet... bet nenorėjo. Dabar buvo smagu ir ji jautėsi taip, lyg turėtų draugą.
Suprato, ką Eliotas ruošiasi daryti.
- Būk atsargus, - patarė ir laukė.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #392 Prieš mėnesį »
Klausimas nustebino, ir Eliotas teikėsi nusisukti nuo paveiksle pavaizduotų paauglių. Žvelgė į Kają ir bandė suprasti klausimo priežastį.
- Nei patinka, nei nepatinka, - galiausiai atsakė. - Tarp jų yra kvailių, kurie tyčiojosi iš mano sesutės. Bet turiu galybę draugų žiobarų, su kuriais labai noriu pažaisti futbolą! Argi yra skirtumas, ar žmogus - burtininkas, ar žiobaras?
Kaja jų irgi negirdėjo, ir tai stebino. Bet Elioto atveju "stebino" reiškė ne "gąsdino", o "domino", taigi dabar berniukas buvo itin patenkintas.
- Žinai, ką? Džiaugiuosi, kad tavo vardas nėra Laja! - pareiškė, kai bendramokslė pasisakė norinti į kitą paveikslą. Na ir kas, kad vyresnė? Dabar tai jau tikrai ji yra draugė! Eliotas išsišiepė, nors kitas pasisakymas nelabai tepatiko.
- Pati ir būk, - burbtelėjo. Tiesa, pasistengė tai ištarti tyliau, kad Kaja neišgirstų. Nė akimirkai nestabtelėdamas žygiavo į priekį ir netrukus priartėjo prie... nieko?
- Susitiksime kitame paveiksle! - džiugiai šūktelėjo ir žengė į priekį. Bet, deja, susidūrė su netikėta problema. Netrukus nebematė nei Kajos, nei trijų paauglių. Bandė ką nors pašaukti, bet nepavyko išspausti nė garselio. Bene pirmą kartą gyvenime Eliotas išsigando.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VII kursas
  • *
  • 539
  • Taškai: 112
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #393 Prieš mėnesį »
- Tyčiojasi iš tavo sesutės? - atrodė, kad Kaja sunerimo.
Aišku, kad ji buvo prieš patyčias. Bet širdyje iš tiesų labiau pajuto ne nerimą, o skausmingą bendrumo jausmą. Juk ji pati yra jas patyrusi ir būna, kad vis dar patiria.
- O kodėl jie tai daro? - susiraukė. - Kiek tavo sesei metų? Kai aš mokiausi žiobarų mokykloje, iš manęs nesityčiojo. Bet... bet...
Ji taip ir nebaigė sakinio. Kaja ir Eliotas mokėsi skirtinguose koledžuose. Iš grifės dažniausiai tyčiodavosi arba bendraamžiai bendrakoledžiai, arba mažiukai kitų koledžų mokiniai. Tikrai yra tyčiojęsi ir klastuoliai, kurie yra Elioto amžiaus, kai jie buvo kokiame antrame kurse. Bet Kaja nebuvo mačiusi Elioto su jais. Ji nežinojo, ar Eliotas žino, kad kartais Kajai tenka patirti patyčias. Bet nutuokė, jog turėtų žinoti. Bet kuriuo atveju apie tai šnekėti buvo sunku.
- Nėra, - papurtė galvą turėdama omeny, kad nėra skirtumo, kas burtininkas, o kas - žiobaras. - Tiesiog man patinka žiobarų technologijos, aš jomis naudojuosi namuose. Čia, Hogvartse, retas mokinys su jomis namuose užsiima ir aš pamaniau, gal tu... gal...
Ir šio sakinio šeštakursė nebaigė. Pasidarė kažkaip gėda. Ką Eliotas pagalvos, jei Kaja pasakys, kad ieško kažkokio bendro tarp jų? Juk ji tiesiog pasitaikė tam tikru metu tam tikroje vietoje. Juk šiaip Eliotas su Kaja tikrai nebendrautų, ar ne?
- Laja. O kodėl turėtų būti Laja? Ar norėtum būti Leliotu? - sukikeno.
Eliotas dingo toje keistoje migloje. Palaukusi gal pusę minutės Kaja priėjo prie jos.
- Eliotai? Eliotai, ar tu jau kitam paveiksle? - paklausė.
Pasidarė neramu. Ji tikėjosi, kad Eliotas prabils vos tik išėjęs iš šito paveikslo, tačiau neprabilo.
- Ei, - kreipėsi į šio paveikslo gyventojus. - Kur jūs atsiduriate, kai einate čia? - pirštu bedė ten, kur nuėjo klastuolis. - Ar į kitą paveikslą? Koks jis?
Tačiau tie trys piešti jaunuoliai, aišku, nieko Kajai neatsakė.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #394 Prieš 1 savaitę »
Kaja kažkaip keistai susidomėjo tomis patyčiomis, ir Eliotas pasijuto nejaukiai. Miriam nepatikdavo apie tai kalbėti, tad gal be reikalo prasitarė?
- Ei, bet tu jai nesakyk, kad aš sakiau, gerai? Ji dabar mokosi Hogvartse, ir viskas yra gerai. Ir jai nepatiks, jeigu sužinos, - paprašė. Klausimas, kodėl, buvo sudėtingesnis, ir kiek pasvarstęs berniukas pabandė paaiškinti: - Tikrai nežinau. Gal dėl to, kad ji smulki ir atrodo jaunesnė. O gal dėl to, kad tik metais jaunesnė už mane ir Oliverį. O gal dėl to, kad jie paprasčiausiai bjaurūs!
Žiobarų technologijos? Eliotas suraukė nosį. Na taip, po to, kai susipažino su Teiler, praverstų. Bet ir per paprastą telefoną šiaip ne taip išsiuntė keletą žinučių, ir to buvo per akis. Mielai parašytų jai laišką, bet žinojo, kad šiuolaikiniai paaugliai to nebedaro. Na, žiobarai paaugliai.
- Geriausia žiobariška technologija - futbolas, - pranešė Eliotas. Norėjo išsišiepti, bet atrodė, kad tai gali įskaudinti Kają, todėl kiek rimčiau pridūrė: - Ne, aš namuose jomis nesinaudoju. Turime televizorių, tad kartais pažiūriu futbolą, bet tik tiek.
Mintis būti Leliotu, tiesiog pasibaisėtina, ir Eliotas papurtė galvą.
- Tiesiog mergaitės, kurių vardai prasideda L raide, kažkokios kvailos. Kadangi tu esi Kaja, o ne Laja, reiškia, kad esi šauni! - užtikrinai pareiškė ir patvirtindamas savo žodžius sulinksėjo.
Deja, netrukus jau buvo įstrigęs niekur ir galvojo, ką turėtų daryti dabar. Baimė atsitraukė, ir atsirado susidomėjimas. Juk negali būti, kad jis amžinai čia liks? Ne, tikrai negali. Tuo labiau, kad pavyko pajudinti ranką. Šiaip ne taip pasiekė kišenę ir išsitraukė burtų lazdelę.
- Lumos! - pabandė vildamasis, kad Kaja pamatys švieselę, ir tai suteiks jai minčių, kaip jį ištraukti iš šito nieko.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VII kursas
  • *
  • 539
  • Taškai: 112
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #395 Prieš 1 savaitę »
- Gerai, - atsakė dėl Elioto sesutės.
Juk ji net nepažįsta jos. O jei ir pažinotų, tikrai neketintų sakyti. Bet Kaja kone suprato Elioto sesę net jos ir nepažinodama. Iš jo sesutės šaipėsi, nes ji smulki, o iš Kajos - nes stora.
Šyptelėjo, kai Eliotas pasakė, kad geriausia technologija yra futbolas. Futbolas yra sportas, o jo žiūrėjimas per televizorių - baisi nuobodybė. Bet juk galima žaisti ir kompiuterinius žaidimus, o tai jau skambėjo geriau.
- Yra kompiuterinių žaidimų, per kuriuos galima žaisti futbolą, - pasakė.
Kai Eliotas sulinksėjo, Kaja irgi padarė tą patį. Nors jai tai atrodė tikra nesąmonė. Ji manė, kad visiškai nesvarbu, koks yra vardas. Bet vis tik vieno vardo pakęsti negalėjo.
- O aš nekenčiu Aurorų, - pasakė. - Eee... - sukikeno. - Turiu omeny vardą, o ne burtininkų specialybę.
Kaja ir toliau šaukė Eliotą. Deja, atsako nebuvo jokio. Nors šešiolikmetei ir nesiseka kerėti, nors burtininkė iš jos prasta, bet ji turi grifišką širdį ir nepaliks kito bėdoje. Adams žengė į niekur.
Ji išsižiojo. Čia tikrai buvo niekur, balta ir keista. Laimei, Eliotas irgi buvo čia. Kaja pradėjo vaikščioti. Bandė paliesti ten, iš kur ką tik atėjo, tačiau tenais nieko nebuvo, tik tarsi rūkas. Dabar ji pagalvojo, kad reikėjo kviesti pagalbą, o ne pačiai čia eiti.
Norėjo paklausti, ar Eliotas ją girdėjo, nes ji jį šaukė. Bet... bet jai nepavyko kalbėti! Štai dabar jau paauglė persigando ir ėmė gailėtis, jog išvis atėjo į paveikslų galeriją. Tačiau jei nebūtų atėjusi, Eliotas čia tikriausiai būtų užstrigęs vienas, ar ne? Na, nesvarbu, buvo kas buvo, bet ką dabar daryti?

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Paveikslų galerija
« Atsakymas #396 Prieš 15 valandų »
Dar to betrūko! Žaisti futbolą per kompiuterį? Tai atrodė kaip tikrų tikriausias pasityčiojimas, bet Eliotas to nesakė. Atrodė, kad tai Kajai gali būti svarbu, o jis visai nenorėjo susipykti su vyresne mergina, kuri sutiko leistis į nuotykį. Galbūt po to, kai pažais kvidičą, nusitemps ją sužaisti ir futbolo, bet kol kas apie tai nekalbėjo. Kada nors vėliau.
- Man Auroros irgi nepatinka! - pritarė, nors pažinojo tik vieną. Tiksliau, netgi nepažinojo, tiesiog neseniai atrastas draugas - Deklanas - ne itin palankiai atsiliepė apie seserį, kuri lyg tyčia buvo Aurora.
Panašu, kad magija juos abu veikė vienodai. Štai ir Kaja, regis, negali kalbėti, o Eliotas judėjo vis laisviau. Dabar reikėjo apsispręsti, ar eiti dar toliau į tą nieką, ar vis dėlto bandyti grįžti. Jeigu būtų čia su Džefu, tikrai eitų tolyn. Argi kasdien gauni pasivaikščioti nieke? Be to, tikrai įdomu, kuo tas niekas baigiasi. Vis dėlto šalia jo stovėjo ne geriausias draugas, o gerokai vyresnė Kaja.
- Aš jau galiu kalbėti ir judėti. Tu irgi netrukus turėtum galėti, - pranešė jai berniukas. Niekaip nepriėmė sprendimo, tad galiausiai nutarė paklausti patarimo: - Ar bandome eiti toliau, ar vis dėlto grįžtame?
Gailiai pažvelgė į priešingą pusę nuo paveikslo su trim paaugliais, bet staiga suprato: jis toli gražu ne toks jau užtikrintas, kurioje pusėje tas paveikslas yra.