0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Senas namas
« Prieš 3 metus »
Tai namas kuris yra pačioje uždraustojo miško gilumoje. Šiame apleistame name gyveno senas vyras kuris pagal legendą buvo žiobaras, o vėliau virto į vilkolakį. Namas senas, viduje yra du aukštai. Pirmame aukšte virtuvė, sofa ir visi virtuvės pagrindai, arbatinukas, spintelės, šaldytuvas ir taip toliau. Pirmas aukštas yra gana mažas, po virtuvės prie pat įėjimo kairėje pusėje tualetas. Tuomet yra laiptai, jais užlipęs/ užlipus randi du kambarius. Pirmame kambaryje yra lova, stalas, senoviniai paveikslai ir visokios sukabintos vyro nuotraukos. Kitame kambaryje yra beveik tas pats, lova, paveikslai, bet kadangi tas vyras buvo gabus ant dailės, jame buvo ir piešimo reikmenų. Toks ir namas. Jis yra užrakintas, o įeiti į jį niekam nesiūloma. Sakoma, jog tas vyras buvo blogas.



*

Katherine Silverstone

Ats: Pasenęs vyro namas
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
 Uždraustajame miške blaškėsi dvi grifės, kurios bėgo nuo negabaus lankininko, kuris vis taikė į žemę ir į medžius, kuris vis bandė pataikyti į pirmakurses. Visa išblyškusi mergaitė su paraudusiais skruostais, lėkė su bendrakursę į uždraustą mišką nežinomą ir paslaptinga vietą, o pačioje tamsoje slėpėsi nežinomos būtybes. Pirmakursė stipriai suspaudusi Kristinos riešą, tampė pagal save, kad tik neatsiliktu. Nors buvo atvirkščiai... Dėl astmos mergaitei buvo vis sunkiau kvėpuoti ir bėgti visu greičių, o Kristiną bėgo daug greičiau, nei pati šviesių plaukų savininkė.
Pirmakursė rudomis akimis surado, nejaukų namelį kuriame galėtu pasislėpti su Kristiną. Pribėgusi arčiau namo durų, tikėjosi, kad jis bus atrakintas ir galės pasislėpti nuo lankininko, bet nespėjusi net paliesti durų rankena, lanko strėlė staiga buvo paleista į durų viršų.
Greitai sureagavusi pirmakursė, pagriebė už riešo, Kristiną ir nutempė už namo, kuriame buvo nedidelis sodelis, o šalia ir pats didelis langas į namo vidų.
Net nelaukusi Kristinos žodžių ką daryti, tvarkingai pasitvarkė rankoves ir priėjusi prie lango ir primerkusi akis su alkūne išdaužė langą, o kai nukrito kelios lango šukės ant šaltos ir drėgnos žemės, pagriebė didžiausia stiklo šukę kuri gulėjo prie pat kojų ir paėmė į savo rankas.
-Einam į vidų, kol jis vėl nesugrįžo. - atsiduso ir apžiūrėjo išdaužtą langą.
Apžiūrėjusi išdaužtą langą, įsidėjo šviesių plaukų savininkė šukę į kišenę ir dar kartą pasitvarkė rankoves ir atsargiai perlipo langą ir likusias kelias dar likusias šukes ant namo grindų grakščiai apėjo ir jau atsidurūsi namo viduje, pažvelgė į Kristiną ir tarė:
-Ateik, greičiau. - prakalbo iš gilios tylumos.
Apsižvalgiusi aplink, iš baldų suprato, kad tai buvo serijinio žudiko namas, prisiminė kaip Hogvartse sklido gandai, ką padarydavo aukoms, jei kas užeina į jo teritoriją, bet tokiu laikų jaunajai Silverstone, net nerūpėjo kas gali atsitikti grifų gūžtos mokiniai. Grifės galvoje tik sukosi mintys kurios privertė save kaltinti, dėl iškylančiu sunkumų, kuriuos buvo sunku įveikti: Kam aš atėjau čia? Jei būčiau atsisakiusi Kristina tikrai neeitu, aš ją įvėliau į blogą padėtį. Kas jei ji mirs per mano žioplumą? Aš sau negalėsiu atleisti.
Nors viduje tik save kaltino, kad įvėlė Kristiną į tokia situaciją, išorėje stengėsi Kristinai parodyti, kad dar yra vilties nebūti nužudytos, tamsoje. Sugrįžusi į sunkia realybę, dar kartą pasakė Kristinai:
-Nagi, greičiau ateik. - pasipiktinusiu balsų pratarė ir piktai pažvelgė į grifę.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Pasenęs vyro namas
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Taip. Pabėgti nuo serijinio žudiko, pavyko. Tamsiaplaukė net nepastebėjo kaip atsirado šalia senos trobelės. Bet buvo taip šalta, kad mergaitė sustingo.
- T.. tuoj aš... - sumikčiodama tarė Granger.
Mergaitė šiek tiek pašokinėjo ir kai truputėlį sušilo, įėjo kartu su Katerina į namą. Name buvo tylu ir gana jauku. Kadangi buvo ir virtuvė ir stalas, tad grifiukė prisėdo ir žvalgėsi pro langą, kad tik nebūtų jokių žudikų arba dvynių. Pasirodo tylu nebuvo, iš antro aukšto sklido paslaptinga muzika, kuri vedė eiti į viršų. Žinoma, išgirdusi mokinė nuėjo į antrą aukštą ir pravėrė kambario duris, tai grojo moteris su pianinu, o Kristina pamačiusi ją paklausė:
- Laba diena, ką jus čia veikiate?
Moteris tik šyptelėjo ir nusivedė mergaitę atgal į pirmąjį aukštą. Ji visiškai nekalbėjo, o tamsių plaukų savininkė net pamanė jog ji kalbėti nemoka. Iš tiesų ji buvo mandagi, padarė šiltos mėlynių arbatos ir buvo prikepusi šiltų bandelių. Kadangi Kristina buvo visiškai išalkusi, tad griebė dvi bandeles ir suvalgė užsigerdama arbata. Žinoma, moteris atnešė mergaitėms čiužinių ir antklodžių, tikriausiai manė jog jos nakvos. Buvo baisi tyla, o kad nebūtų jos, Kristina ištarė:
- O tai ką daryt? Mūsų ieško žudikas, nežinau kaip jį nudėti. - Paklausė smalsiai Granger.
Pasirodo moteris kalbėti mokėjo, tik galbūt drovėjosi, o išgirdusi mergaitės klausimą atsakė.
- Katerinolka ir Kristinolka, šiuose namuose jums bus saugu, žudikas apie savo namus yra užmiršęs, todėl galite likti čia nakvoti, o išeiti galite bet kada, iš tiesų aš esu Lilė Silverstone.
Silverstone? Galbūt ji meluoja? Gerdama mergaitė arbatą išgirdo kaip kažkas laužėsi į duris.



*

Katherine Silverstone

Ats: Pasenęs vyro namas
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Nuostabu! Kristiną eina į antrą aukštą kur yra skleidžiamas garsas, ji ką gyvena siaubo filme kur visi veikėjai eina link garso, režisieriams reikia sugalvoti realistiškus filmus. Gal Kristiną yra siaubo filme, kuris jai atrodo kaip komedija? - grifė nuklydo mintim, ir pastebėjo kaip Kristiną lipa laiptais į antra viršų.
Pirmakursė grifė dar kartą apsižvalgė ir būdama šaltoje ir nejaukioje atmosferoje. Silverstone priėjusi prie medinio stalo, pirštu perbraukė per stalą kuris turėjo daug dulkių sluoksnių.
-Pasirodo, kad šiame name niekas negyvena. - pratarė kelis žodžius ir nusivalė šaltas rankas.
Išgirdusi žingsnius artėjančius iš antro aukšto, šviesių plaukų savininkė iškart atsisuko į pusę iš kurios girdėjosi kelių žmonių žingsniai.
-Kristiną, ką tu čia atsitempei? - pasipiktinusiu balsų pratarė.
Nesulaukusi atsakymo, tik stebėjo kaip moteris užkaito mėlynių arbatos ir išsitraukė iš spintelės jau iškeptus sausainius. Ką? Ji gal juokauja? Čia net nėra šviesos lopinėlio tik mėnulio skleidžiama šviesą ir dar kai čia net nėra elektros. Nuostabu, dar viena burtininkė, kuri gyvena tarp dulkių. Nuo gilios tylos, prakalbo pirma Kristiną, o jaunoji Silverstone iškart atsisuko į kitą grifę ir pratarė:
-Žinai, gal geriau nieko neklausk. - agresyviu balsų pratarė pirmakursė.
Išgirdusi ką pasakė moterys buvo šokas, kad jau antras žmogus bando apsimesti jos giminaičių ir iškart pagriebė stiklo šukę kuri buvo kišenėje ir nukreipė ties moterį kuri bandė įtikinti dar viena Katerinos giminaitį.
-Amm... Įdomu, kaip gali prisikelti mano giminė, kai mano visa šeima yra nužu.. - grifė nesiteikė toliau tęsti sakinio, kuris jai tik priminė skausmingą praeitį, kaip prarado savo motiną. - Taigi, dabar sakyk kas tu esi.
Nukreipusi stiklo šukę į nežinomą moterį ir iškart pažvelgė į Kristiną.
-Po galais, Kristiną! - sušuko per visą kambarį jaunoji grifė - Tu čia šliurpčioji arbatą kai aš sakau, kad tą moteriškė gali tave nunuodyti su arbatą. Išspjauk!
Tik sušukusi ant Kristinos, pradėjo belstis ir daužyti duris.
-Tas lankininkas, negali įeiti pro langą, kuri išdaužiau? - veido išraiška iškart pasikeitė ir stipriau suspaudė šukę.
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Katherine Silverstone »

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Pasenęs vyro namas
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
- Nu man skanu! O jeigu ką, šitoje arbatoje yra tik penki šimtai kalorijų, taip, kad raminkis Katerina, o ten gal vėjas stiprus ir užtat į duris trankosi, nežiūrėk čia kaip žiobaras į matematiką, sėsk ir valgyk, nes tuoj abidvi sversim tik dvidešimt kilogramų, na aišku aš vis tiek išliksiu liekna, nu, bet labai skanu.
Nusišnekėjusi mokinė, nuėjo kaip planuodama prie veidrodžio ir pamatė kaip jos veidas visas raudonais taškiukais, kitaip tariant, spuogais.
- KĄ TU ASILE PADAREI? TU MANO ĮVAIZDĮ SUGADINAI! VISKAS DUODI KREMO, NES KITAIP UŽMUŠIU TAVE.
Ašaros liejosi per kraštus, o į save mergaitė pasižiūrėti nebegalėjo. Moteris tik nusijuokė ir spoksojo į mergaites.
- Tu gal nesveika? Aš sakau nuimk man tuos spuogus!
Bet buvo per vėlu, moteris pasiėmė Kateriną už plaukų, o Kristiną už kojų ir užrakino tame šiurpiame kambaryje kur ir buvo keistas pianinas. Buvo baisu, labai baisu, o moteris užrakindama ir vėl nusijuokė. Kristina prirakinta šalia Katerinos užsidengė savo veidą, kad tik nesimatytų tų keistų spuogų. O apačioje girdėjosi kaip moteris atrakino duris.



*

Katherine Silverstone

Ats: Pasenęs vyro namas
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Išgirdusi ką pasakė kita jauna pirmakursė, pradėjo manyti, kad Christina tapo alkanų modelių kuris visa laiką tik jaudinasi dėl savo išvaizdos ir badauja, o kitus tik nuvertina kaip pamestus šuniukus kurių būtų negaila išmesti į gatvę.
-Tu rimtai? Nori eiti pas nepažįstamą žmogų ir gerti arbatą, saldžiai valgyti sausainius? Deja taip nenutiks, nes visi žmonės tik apgauna visus savo šiltais priėmimais ir tikrai niekada nebus, kad spragtelsi pirštais ir žmogus pasikeis. - agresyvių balsų pratarė ką mąstė ir supratusi, kad per jautriai reaguoja į visą situaciją nuleido stiklo šukė, tuo pačių momentų suprato, kad ji pati nėra dar net pilnametė kuri galėtu apginti paprasčiausia bendrakursę.
-Gerai, atsiprašau. - ramių balsų prakalbo ir atsisėdo ant minkštos sofos.
Pirmakursė žvelgusi kaip ant Christin'os veido atsirasdavo raudoni taškeliai, šiek tiek pačiai pasidarė juokinga, bet tvardėsi nenusišypsoti ir nekreipė dėmesio kaip ji reaguoja į tuos mažus taškelius ant veido. Branda... Vienu momentu grifiukei, net pasirodė, kad Christina yra ugniapūtė salamandra kuri tuoj pradės spjaudytis ugnimi ir apspjaudys ugnimi nežinoma moteriškę.
Ačiū, dievams, kad Mis Siledom ne tokia irzli... Vis dar sėdėjusi ant minkštos sofos, net nepajuto kaip staiga su juoda keptuve jai nestipriai trenkė per pakaušį. Pati šviesiaplaukė krito ant medinių, šaltų grindų ir lėtai primerkiant akis matė kaip Christiną tempė už kojų.
-Chris..Christina - tyliai sušnabždėjo, bet tai buvo beviltiškas žodis kurio niekam tokioje situacijoje neatkreiptų dėmesio, kaip ir neišgirstu beprasmiško žodžio.
Šiek tiek pramerkė akis, bet su didelių galvos skausmų, nestipriai jautė kaip yra surištos jos rankos, o šalia besimuistanti grifė kuri buvo nulenkusi galvą. Su didžiulių galvos skausmų negalėjo būti tokia budri kuri galėtu iškart per kelias valandas be jokio įrankio atrišti mazgus kurie supo dviejų pirmakursių rankas. Jaunoji Silverstone negalėjo orientuotis po namą, išskyrus Christiną, bet nepagalvojusi, kad nieko negirdės, pabandė paklausti jos:
-Christina, kur mes esam? Jei dabar mes kažkaip pabėgtumėme ar galėtum orientuotis po namą, kad pabėgtumėme? - tylių balsų pratarė, o mėlynos akis tik lakstė po tamsų kambarį.
Šiek tiek išgirdusi kaip kažkas atrakina spyną, negalėjo gerai suprasti kas dabar vyksta dėl didžiulio skausmo galvoje, o ausyse tik ūžė šiurkštus garsai, kaip po minutės vis labiau ėjo tylyn. Atrakinusi moteris duris, lėtai įėjo į kambarį savo rankose laikiusi švirkštą su išblukusia levandų spalvos skysčių. Ratais bevaikščiojanti moteris kuri bandė apsimesti vokietės giminaitę, kažką pasakojo grifėm, o pati jauna vokietė negalėjo išgirsti nei vieno žodžio, bet akimis bandė sekti nežinomos moters žingsnius, kol ji galiausiai priėjo prie pirmakursės vokietės ir atrišo jos šaltas rankas. Šviesiaplaukė moteris staigiai pagriebė dešinę ranką ir suradusi grifės veną, suleido nuodus, o gal ir vaistus tai ir liko trumpa nežinomybė. Po mažų, gyvačių mylėtoja matė kaip liejosi vaizdas akyse, o garsas ausyse tik labiau garsėjo. Vienų momentų, net atrodė, kad grifiai suleido dar jai nežinomus nuodus, bet neilgai trunkant ji užmerkė akis ir, net nepastebėjo, kaip atsirado savo gimtinėje ir matė iš gilių miško laukymių prie aukščiausio medžio kaip degė jos namai ir girdėjo tik giminaičių riksmus - kaip svetainėje degė gyvi seneliai ir iš mamos pusės broliai ir seserys.
-Kas tai? - pasakė ir keistai pakreipė galvą.
Tas degės namas vis kartojosi iš eilės, kaip ir girdėjo giminaičių riksmus, o pati gyvačių mylėtoja tik stovėjo ir stebėjo kaip degė namas, pati negalėjo nei pratarti žodžio ar mąstyti, lyg būtu laiko kilpoje pati to nesuprasdama.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senas namas
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
- Čia nuodai! Tu, boba, patrauk tą švirkštą, greitai, tu net neįsivaizduoji kas yra mano tėvas! Jis žinok, yra karalius, o tu kažkokia apsimetėlė kaimietė, už savo šiuos juokelius, sėdėsi greitai Azkabane arba kur nors blogiau!
Mergaitė bandė išgąsdinti moterį, bet tačiau nepavyko, nors galbūt ir pavyko, nes bent Kristinos moteris neužnuodijo, tačiau vis tiek buvo sunku sėdėti užrištai ir paliktai, tuo labiau be Katherinos pagalbos, nes ją užnuodijo ir tikriausiai ji liko be sąmonės.
- O varge, Katherine, kelkis! Aš dar nepamačiau tavo gyvačių kurias tikriausiai laikai, aš dar per mažai su tavim pasipykau, prašau atsikelk...
Mokinė dejavo, bet prisiminė jog taip dejuodama situacijos nepataisys, reikėjo imtis rimtų priemonių. Mergaičiukė išgirdo jog eina kažkoks garsas iš lango, ji norėjo pasižiūrėti kas ten, tačiau buvo užrišta ir vos galėjo pajudėti. Už ką man taip? Aš esu karaliaus dukra, ir turėčiau karalystėje kartu su juo būti, o ne kažkokiame sename name, užrišta ir palikta, sarmata.. Langas atsidarinėjo, o pro jį išlipo ne, bet kas, o senasis pusbrolis pažįstamas, Kasparas. Jis tarė kelis žodžius, bet Granger visiškai jo nesiklausė, o tik galvojo kaip ištrūkti iš šio kambario.
- Kasparai, man tavęs mažiausiai dabar reikia, Katherine be sąmonės, ją užnuodijo ta kaimietė.
Mokinė tikėjosi taip iš jo pagalbos, bet deja jis atsakė ne taip kaip ji tikėjosi.
- Ir ką man dabar daryti? Mirs tai mirs, kas ta Katherine? Būtent, niekas, nesirūpink, tu taip pat mirsi, negalvok, jog išgyvensi be maisto ar tuo labiau, vandens.
Mergaitė prarado žadą ir iš karto atsakė:
- Tai ko tu čia atsivilkai? Maniau padėsi..
Tarus kelis žodelius, ją ėmė miegas, kol galiausiai ji užmigo. Susapnavo taip pat ir sapną, kuriame ji matė ne, bet ką, o knisių. Jis iš jaunos princesės atėmė turtus, atėmė tėvą ir svarbiausia, atėmė gyvybę. Mergaitei visados atrodė jog šie padarai, linki Kristinai tik blogo.
- O Jėzus, k.. knisiau? Aš dar gyva? Ach taip, aš gyva, nu ir sapnas, o kur tas dingo? Ai tikriausiai neturėjo kas veikt, todėl išvažiavo. Nesijaudink Katherine, greitai viskas baigsis, dar pagyvensi.
Granger susikaupė ir galvojo ar nėra kokio nors burtažodžio kuris sugražintų protą į realybę, bet , niekaip negalėjo sugalvoti, mintyse vaidenosi tik lakstantys knisiai, su Kristinos laikrodžiu. Buvo vienintelis būdas kuris šovė grifei į galvą, tai vožt su keptuve per galvą, šitaip įmanoma atstatyti protą. Bet tai ne.. juk ji tiesiog užnuodyta, o ne nusišneka ar panašiai.. na, bet kaip tuomet.. Mergaitė prisiminė, jog moka nusiteleportuoti į visokius sapnus, tad pabandė susikaupti ir susitikti su Katherine jos sapne/fantazijoje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Katherine Silverstone

Ats: Senas namas
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
  Besikartojantis prisiminimai... Vis labiau atverdavo baltų plaukų savininkei senai užgydusias žaizdas, ne išorines, o vidines, kurios jau buvo galima sakyti užmirštos ir jau seniai užgijusios, bet kai buvo pradėdama kalbėti ties šia tema, gyvačių mylėtoja nesileido į tuščias kalbas.
  Dar sustingusi stovėjanti grifė stebėjo degantį namą ar dvarą kuriame buvo pilna pirmakursės giminaičių. Nuo mėlynų akių riedėjo lašelių formos ašaros ant rusvų skruostų, o prabilti ar rėkti nebuvo įmanoma lyg surakintos balso stygos po povandeninių kalėjimų iš kurio nebuvo įmanoma ištrūkti. Tai buvo dar viena psichologinė kankynė, kurią turėtu naudoti psichiatrijos ligoniams arba kerštui, kaip buvo sakoma, kad fizinis skausmas nepamoko žmogaus, o psichologinis pasilieka visiems laikams.
  Kažkas pasikeitė... Pasikeitė, kad iš oro atsirado tas pats vampyras, kuris bandė nužudyti vienuolikametę - Kasparas. Baltaplaukė negalėjo pajudėti iš vietos, bet akys lakstė aplink vampyrą. Vampyras pirmas pradėjo kalbėti su savo agresyvia išraiška:
   - Tik pažiūrėkime kas čia. Pati Katherine Silverstone... - pažvelgė į gyvačių mylėtoją kaip į sulysusi stulpą kuris negalėjo pajudėti iš vietos, o tik ištaręs žodžius nusijuokė be žvalgydamas baltaplaukę. - Žinai, juokinga, kad esi laiko kilpoje. Laiko kilpoje dažnai sužadinamos tamsiausios paslaptis, įdomu kokia tavoji susijusi su šiuo... namų. - padarė trumpą pauzę. - Pala ar girdi tavo šeimos riksmus? - Kasparas su savo nevaldomu juokų dar kelis kartus nusijuokė ir pažvelgė į deganti namą.
  Po kelių akimirkų grifė pajuto palengvėjimą, kad galėjo pajudėti iš vietos ir giliai kvėpuoti, o balso stygos jau buvo išlaisvintos iš kalėjimo. Pala, ką?! Laiko kilpa? Tai žinoma! Jei jis valdo šią laiko kilpą, aš niekaip nepabėgsiu nuo jo. Ar jis atėjo manęs nužudyti? - pirmakursės galvoje vis sukosi galvoja.
Jau praėjus keliom sekundėm baltų plaukų savininkė suklupo ant kelių lyg kas būtų pargriovęs be gailesčio.
   - A..a..a Ką tu čia veiki? - vos ištarė kelis žodžius be mikčiodama baltaplaukė ir giliai kvėpavo, lyg per eilinį astmos priepuolį, kuris ją užplūsdavo netikėčiausiose akimirkose.
  Bet netrukus pats Kasparas priėjo prie būsimos antrakursės ir iš aukšto žiūrėjo į ją, kaip iš apžvalgos bokšto ir vėl pratarė kelis žodžius:
   -Paatviraukim. - šyptelėjo žvelgdamas į baltaplaukę. - Aš pasakysiu tau savo paslaptį, o tu man savąja, kad ir susijusias su šiuo surūdijusiu pastatų. Taigi aš pradėsiu, aš nužudžiau savo šeimą būdamas penkiolikos, bet tu mane žymiai pralenkei. - dar karta šyptelėjo. - Dabar tavo eilė.
  Po kiek laiko baltų plaukų savininkė pradėjo stabiliai kvėpuoti ir atsirėmė į medį be žvelgdama į vampyrą, o grifės mintyse jau nebesisuko jokios mintys ar klausimai, lyg koks dar vienas galvos skausmas, nors jo nebuvo jutusi ir savo pavargusia veido išraiška pažvelgė į Kasparą ir su savo tylių ir užkimusiu balsų tarė:
   - Tu psichopatas. - svaiginančia galva atsirėmė su galva į medį. - Ir aš nesu tokia pati, nenužudžiau savo šeimos ir neturiu paslapč... - mergaitė taip ir nepabaigė sakinio tik pajutusi didelio oro trūkumą, o ir pats vampyras jau ir pradėjo kalbėti:
   - Katherine nebandyk nieko slėpti nuo manęs, aš žinau, bet tau tereikia tik prisipažinti. Tu dabar gali kvėpuoti, tik mano dėka. Pasakyk ką aš noriu išgirsti ir viskas, tada tave paleisiu.
  Mergaitė vėl atgavo atokvėpį, kai vampyras užbaigė savo paskutinį sakinį, o ši jau ruošėsi sakyti tiesą, kaip neturėdama pasirinkimo būti ilgiau įkalinta pati savo smegenyse.
   -Na, tai buvo seniai... Buvo šeimos susitikimai, aš juose dalyvavau ir aš nežinau kas atsitiko... su giminaičiais susipykau... ir aš iš pykčio... su žvakėmis netyčia uždegiau užuolaidas, o ir virtuvėje atsukau dujas... kitaip sakant... žaidžiau su degtukais. Tėvus aš iš anksto išviliojau į lauką, o burtų lazdeles paslėpiau, kaip ir visų kitų. - atsiduso iš palengvėjimo, kad pasakė tiesą.
  Išgirdęs vampyras atsakymą kurį norėjo išgirsti, tik nusijuokė ir pradingo, o po kelių akimirkų baltų plaukų savininkė atsimerkė ir su savo mėlynomis akutėmis išvydo tą patį tamsų kambariuką, bet skaudanti galva tikrai neužgijo iš oro, o pirmi žodžiai pratarti Christinai, kuri buvo užsimerkusi??? Bet pirmakursė privalėjo kažką pratarti:
   -Kur... Kasparas? Jis psichopatas. - pratarusi vis dar su užkimusiu balsų iškart užsigriebė ranka už galvos pakaušio.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senas namas
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Užsimerkusi ir bandžiusi patekti į laiko kilpą kurioje buvo Katherine, išgirdo užkimusį balsą. Ši tuoj pat atsimerkė ir pamatė atsigavusią Katherinę, kuri užsigriebė ranka už galvos pakaušio.
- Smagu, kad sugrįžai į realybę, bet tik neliesk mano garbanėlių, o man, man trūksta oro. - Apsiašarojusi pasakė Granger.
Mergaitė apsikabino draugę, nes dėl jos tikrai buvo neramu.
- Pala pala, psichopatas? Čia tipo juokeliai jo tokie?- Paklausė jau garsiau Christina.
Į duris pradėjo belstis, tikriausiai ta pati moteriškė, o gal ir blogiau. Durų mergaitė niekaip negalėjo atidaryti, negalėjo net atsistoti, nes nusilpusi buvo galutinai. Tačiau to daryti galbūt ir nereikėjo, durys pačios atsirakino. Duris atidarė moteris, kuri pradėjo storu tonu kalbėti.
- Labas, labas mergytes, kaip kokie lavonai atrodote hahaha, metas kankynėmis, pirmos kankynės mano mėgstamiausios, na, o jus turėsite ištverti bent penkias kankynes, jus tikriausiai jau numirsite nuo pirmos, tad duodu vandens, gal kažkiek ir ištversite.- Pašaipiai sakė ta keistuolė.
Viskas, mums ateina galas. Aš noriu turėti gerą gyvenimą, kodėl mane turėjo užsipulti kažkokie vampyrai ir dar tas Achmedas, aš, aš noriu miego.. Christina jau norėjo užmerkti akis, bet negalėjo, turėjo kažkaip sugalvoti planą, kad bent išliktų gyva.
- Katherine, mums reikia kažkaip išlikti gyvoms, bet tipo jei jau mirčiau tai tada reiktų suknelės, aš taip baisiai apsirengusi tikrai negalėčiau mirti, bet ir ne mirsiu, nes mes išgyvensim ir išsisuksim, ištversime galų gale tas penkias kankynes! - Pasakė savimi pasitikinančiai Granger.
Pro langą ir vėl nenormaliu greičiu, atsirado vampyras Kasparas, kuris visiškai nepadėjo, o tik šaipėsi iš šių dviejų nuskriaustųjų.
- Nu tai Katherine, džiaukis, kad bent išgyvenai, ir taip Christinut, aš esu psichopatas, išžudžiau visą šeimą, lengvai nužudysiu ir jus, bet nenoriu, nes kur tame smagumas? Jei jau nužudysiu, tai taip užbaigsiu jūsų kančias. - Kalbėjo Kasparas. - Na ir klausimas, ar pasiruošusios pirmai kankynei? Jus net pirmos neištversite.
Kasparas vėl kvailai pasityčiojo ir dingo mergaitėms iš akių. Christina nebegalėjo klausyti visų šių kalbų ir pabandė kaip nors atsistoti. Tai buvo sunku, iš ties sunku, bet bent pirmas žingsnis išgyvent, buvo atsistoti. Mokinė šiaip ne taip atsistojo ir pabandė padėti atsistoti Katherinei. Pakėlusi galų gale ir ją, vienintelė mintis buvo kuri galėtų išgelbėti mergaites, buvo šokti pro langą.
- Šokam pro langą?
Paklaususi net nespėjo išgirsti mergaites atsakymo, nes atėjo ne kas kitas, o moteris, Achmedas, vampyrai ir iš kažkur ir dvyniai. Pirma kankynė? Achmedas su savo šiurpia šypsena žiūrėjo į Katherinę, o vampyrai juokėsi. Kasparas ir vėl pradėjo kalbėti.
- Iš tiesų turiu ne mažai paslapčių, aš iš tikrųjų esu Achmedo ir dvynių ištikimas tarnas, padėjau jiems atvesti jus, na, o dabar turėsite ištverti ne, bet ką, o pirmąją kankynę.
Pirmiausiai dvyniai su lipnia juosta užklijavo Katherinei ir Christinai burną ir pririšo su virve prie spintos.
- Tegul kankynė prasideda! - Sušuko Achmedas.
Angelas padės? Kas bus? Aš... aš bijau.





*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Senas namas
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Pasaulį ištiko grėsmė: dingo teleskopas. Tai sukėlė siaubingą paniką: astronomijos prietaisas buvo labai reikalingas, ir visai nesvarbu, kad Elliw neįsivaizdavo, kam. Jai reikėjo didžiausios brangenybės. Tik kur ją surasti, kai Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė ir Sarah yra beviltiškai dingusios? Tai buvo sudėtingas klausimas, ir velsietė paliko Klastūnyno bendrąjį kambarį. Būtinai reikėjo rasti penkias drauges. Dar geriau būtų, jeigu jos visos turėtų po teleskopą.
Eidama nežinia kur Elliw atsidūrė Uždraustajame miške. Žinoma, nė neįsivaizdavo, kad jis yra uždraustas, taigi keliavo patenkinta. Na, nebuvo labai patenkinta, mat vis dar nepastebėjo nei astronomijos prietaiso, nei kurios nors draugės. Eidama vis giliau ir giliau klastuolė pamatė namą. Tai visai sudomino, nors netrukus ji jau neprisiminė to priežasties. Vos atidariusi duris mergaitė viduje išvydo kažką. Tai ji tikrai buvo mačiusi ir pagaliau prisiminė: tai Kalėdų senelis! Būtent jo ji yra klaususi, kur būtų galima rasti teleskopą. Apsidžiaugusi puolė vidun - dabar to paties paklaus dar kartą ir netrukus ras didžiausią brangenybę.
Deja, vos uždarė duris, Kalėdų senelis pradėjo keisti formą. Iš pradžių padidėjo, o netrukus pasidarė gerokai mažesnis. Elliw iš išgąsčio pavirto ožka, tačiau to nė nesuprato. Vis dėlto galiausiai gavo baisiausiai apsidžiaugti: paaiškėjo, kad tai ne kažkoks kvailas senis, kurio ji nė neprisiminė, o astronomijos prietaisas! Labai norėjosi sušukti “Mano teleskopas!”, tačiau kadangi Elliw vis dar buvo ožka teišėjo tiek:
- Me-ee…
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko