0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ***
  • 124
  • Lytis: Moteris
  • No.
Miško vidurys
« Prieš 15 metus »
Paėjėk keletą metrų ir jau griūsi ant krūmo. Paėjėk toliau, ir pamatysi kaip greitai atsidūrei miško vidury, į kurį veda daugybė miško takų ir takelių. Žinoma, ne visus juos gali matyti. Kas pasakė, kad visi keliai veda į Romą? Visi keliai čia veda į Uždraustojo Miško vidury...
Kad ir kaip ten bebūtų su tais takeliais keliais ir nukeliais, žaluma ir miško dvasia buvo tiesiog užburiama. Stori medžiai, apsamanoję kamienai, maži jauni medeliai, kuriems bent kiek stipresnis vėjas buvo pavojingas gyvybei. Tačiau jie nesiskundė... Tiesiog tiesė savo šakas aukštyn, lyg siekdami dangaus, kurio taip niekad ir nepalies. O gal vieną dieną... kai niekas nematys...
Suūkė pelėda. Atmerkęs didžiules ir geltonas savo akis, plėšrūnas išskėtė sparnus ir tingiai jais sumosavo kokius tris kartus. Greitai ji pakilo, ir ūkdama ramią melodiją dingo tarp didelių medžių siluetų. Greitai ir ta melodija, kuri liudijo apie ką tik čia miegojusį paukštį nutilo.
Still no.

*

Varlius

Re: Miško vidurys
« Atsakymas #1 Prieš 15 metus »
Skubiu žingsniu nežadančiu nieko gera Sanguinari įėjo į uždraustąjį mišką. Tikiuosi niekas iš pašalinių nesugalvos pasekt manęs. Užtenka man ir taip problemų su ta Xantorija ir Rosmera. Magui pasiekus miško vidury, jis pradėjo ieškot erdvesnės vietos. Po jo žvilgsnis užkliuvo už kelių nuvirtusių medžių. Apsižvalgęs ar nieko iš miško gyventojų nėr netiese prisėdo ant vieno iš luženų Tai turėtų tikt.. ir ėmė laukt Tikiuosi jos apsirodys greit ir be jokios pašalinės uodegos.. O kol kas atsipūskim ir sugalvokim veiksmų planą..

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Miško vidurys
« Atsakymas #2 Prieš 15 metus »
Nors Xantoria buvo prisivijusi Sanguinary, greitai ji vėl liko viena. Neskaitant paskui skriejančios barmenės. Velnio nešta ir ant stalo pamesta koja...Kol aš nušliaušiu...Koks pašlemėkas jau seniai būtų išsidanginęs...Gerbiu už  sąžiningumą...Na ne tik už tai... Mintyse praskriejo mėlynų akių vaizdas ir dar kelios mintys. Moteris sukikeno, o paskui riebiai nusikeikė. Xantoria Xantoria....Šiuo metu jis tavo priešas.... O tu leidi taaaip sau galvoti... Pamiršk ir niekada neprisimink.... Ji nušlubčiojo gilyn į mišką.Man jau 30....Ir ką aš sau galvoju?.....Net Tas iš slaptosios paieškos pareiškė, kad aš senutė.... O tu dar tikiesi, kad kas nors į tave žiūrės... Papurčiusi galvą, tuo pačiu iškratydama šapus, ji lėtai nuėjo toliau. Galiausiai, nepasiklydus, pasiekė medžių išvartas, kur sėdėjo Black'as. Tylėdama ji atsisėdo ant kitos lūženos priešais. Kūnas nusileido tarp jų.
- Aš noriu tik atgauti taurę ir pabaigti reikalą su ja,- Ji mostelėjo link Rosmertos,- Jūsų sąlygos?
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Varlius

Re: Miško vidurys
« Atsakymas #3 Prieš 15 metus »
Neilgai trukus pasirodė ir Xantorija. Žiūrėk tu man, naktis nesibaigė, o jos jau čia..
-Na kaip ir nėra ypatingų sąlygų. Aš jums atiduodu taurę, jus man papasakojat kas čia po velnių daros. Draugiškai ištardom ją - Sanguinary parodė į Rosmerą - ir jei nieko įdomaus nepapasakos galim skirstytis. Jei bus kas įdomaus žiūrėsim pagal situaciją ir norus.
Sanguinary atsistojo, padėjo taurę ant vieno kelmo ir grįžo į ten iš kur pakilo. Į kūną iškart pradėjo plist šiluma.
-Ji jūsų, imkit ir darykit ką norit su ją ir taip visas nušalau.
Jei reiks vistiek atsiimsiu. Nusijuokė sau mintyse.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 15 metus sukūrė Sanguinary Black »

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Miško vidurys
« Atsakymas #4 Prieš 15 metus »
Ragana susidomėjusi sekė tikslius Sangu judesius. Kai jis grįžo į savo vietą ji sėdėjo susimąsčiusi, beveik nuklydusi kažkur toli.
...Požemio menėje tvykstelėjo oranžinė šviesa ir po erdvę ėmė beprotišku greičiu sklandyti tos šviesos kamuoliukai. Visi keturi kaip vienas išsitraukė lazdeles. Nugara į nugarą jie laidydami kerus į visas keturias puses artėjo prie viduryje stovinčios pakylos. Ten spindėjo nepaprasto grožio aukso taurė inkrustuota brangakmeniais ir stilizuotom gyvatėm. Kai trokštamas artefaktas jau buvo ranka pasiekiamas, vienas iš saugojančių kamuoliukų suktu manevru prisiartino prie Aleonoros. Ji nespėjo atsiginti. Xantoria pajutusi pavojų atsisuko ir išvydo, kaip oranžinė šviesa skverbiasi į merginos kūną. Tą pačią akimirką Lezalitas su Swiftu paleido galingus komandinius kerus ir apsauga išnyko. Tačiau Aleonora susmuko ant žemės. Trys draugai suklaupė šalia jos. Xan suėmė jos galvą. Iš šviesiaplaukės akių ištryško ašaros. Ji pabandė nusišypsoti:
- Da-a-a-abar ji...Mūsų...Nepykit....Man gaila, ka-a-ad ne-e-egaliu....Atsis...Atsiveikinti...
Aleonoros veidu nuriedėjo paskutinės ašaros, tačiau to ji jau nebejautė...

Xantoria užsimerkė ir vėl nugrūdo prisiminimus giliai giliai. Kelias be galo ilgas akimirkas taip pasėdėjusi atsiduso ir trumpai papasakojo ką žadėjo.
- Prieš keletą metų gavau vieną darbelį. Mes keturiese ilgai ieškojom tos taurės, ji buvo apsaugota galinga juodąja magija, tačiau nieko neįveikiamo. Nors buvo sunku. Visi keturi žinojom, kaip svarbu ją gauti, nors visiškai tiksliai dėl ko- ne. Kai jau tikslas buvo prieš nosį, paskutiniai gynybiniai kerai sėkmingai atliko savo darbą. Taigi likome trise,- Ji vėl liūdnai atsiduso,- taurę, nors pati turėjau ją pristatyti, atidaviau kitam bendražygiui. Sukrėsti netikėtos nelaimės išsiskirstėm. Swifto, jis gavo taurę, daugiau nebemačiau. Netrukus tam, kam mes dirbom atėjo galas. Tiesiog dar vienas siaubingas mūšis. Po tos nakties aš vienintelė likau gyva.
Moteris su skausminga išraiška veide taip suspaudė lazdelę, kad pasipylė žiežirbos, o krumpliai pabalo. Vėl patylėjusi ji apsimestinai ramiai pabaigė:
- Štai kokia toji istorija. Vienintelis kabliukas, kad toji moteris, kurią rodžiau trijose šluotose šiandien atnešė man šią taurę nuo vieno žmogaus. Nuo...- Nejučia jos balsas sudrebėjo ir ji gan baimingai ir tyliai užbaigė,-...Swifto.
Nutilusi moteris nieko daugiau nepasakė. Sėdėjo per daug susimąsčiusi, gal kiek išsigandusi.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Varlius

Re: Miško vidurys
« Atsakymas #5 Prieš 15 metus »
Sanguinary sėdėjo ramiai, kantriai. Mėgavosi neramiais ir šiektiek pavojingais miško garsais: vietomis suaubdavo pelėda, kartais koks vilkas užstaugdavo, kažkur už medžių girdėjosi aukos ieškantis kažkuris miško sutvėrimas. Jis matė, kad Xantorija susimasčius ir nusprendė nepertraukti jos apmąstymų. Šiaip pradėjus šnekėt magas jautė, kad jai sunku. Uh.. net nesitikėjau tokios istorijos.. Pradedu gailėtis, kad šią moterį taip raginau papasakot visą istoriją. Nereikėjo.. Šįkart tikrai nereikėjo Sangu..
-Užjaučiu dėl jūsų bendražygių mirties.. Tikrai nenorėjau versti jus prisiminti tokius dalykus. - Kiek patylėjęs ir leidęs Xantorijai nusiraminti tęsė- Jei jums jau geriau reik nuspręsti kaip tardysim mūsų sustingusią pažįstama. Rinkitės tiesos eliksyras, nukryžiavimo užkeikimas ar kas nors mielesnio iš juodosios magijos arsenalo..
Staiga Sangu nutilo supratęs, kad per daug pasakė.

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Miško vidurys
« Atsakymas #6 Prieš 15 metus »
Pamažu moteriai grįžo nuovoka ir ji vėl buvo ta pati žavi, tvirta ir išdidi ragana nepermaldaujamu žvilgsniu. Rusvose jos akyse vėl įsižiebė šaltakraujiškumo ugnelės. Xantoria nusišypsojo nieko gero nežadančia žiauria šypsena. Rankose ji meiliai vartė lazdelę. Vis dar taip pat klastingai šypsodamasi ji žvilgtelėjo į Sanguinary. Jo žodžiai jai patiko. Per daug patiko. Moteriai nebebuvo svarbu priešais esančio žmogaus galimybės. Kitu atveju ji būtų pasidomėjusi, juk paprastas mokytojas tokių būdų niekaip užsiminęs nebūtų. Nors tą pačią akimirką atėjo daug metų lauktas visai kitas suvokimas. Visi, visi, kuriuos ji mylėjo atsidavė stipria juodąja magija. Visiems, kažkuo susijusiems su ja, ji jautė simpatiją. JM Xantoriai buvo, kaip kraujas vampyrui. Juk ragana intuityviai susipažindavo su tokiais žmonėmis, žmonėmis, kurie negalėjo pasigirti esantys be dėmelės.
Ir tokiam giliam susimąstymui ji užtruko visą sekundę. Vis dar su grobuonies išraiška ji prabilo:
- Tiesos eleksyras pernelyg lengva,- Ji nusijuokė,- Tarkim aš išbaigiau jo atsargas.
Atsainus mostas lazdele ir Rosmerta lyg pririšta nematomos virvės pakibo ore.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Varlius

Re: Miško vidurys
« Atsakymas #7 Prieš 15 metus »
Sanguinary matė kaip Xantorijai grįžo ankstesnė stiprybė ir pasitikėjimas savimi.. Na čia jau geriau, žymiai geriau.. O dabar prie reikalo reik pereit, įdomu ką ta padavėja pasakyt gero turi..
-Žinot turiu su jumis sutikt, tiesos eliksyras per daug nuobodus reikalas. Na vadinasi imsimės įdomesnių priemonių. Garbę pradėt turbūt suteiksiu jums. Tik dar vienas dalykas ar jus tikra, jog čia nėr nepageidaujamų ausų? Nors tekto.. - Sanguinary mostelėjo lazdelę ir madam Rosmera atstingo. Atstingus ji baimingai dairėsi aplink nieko nesuprasdama.
O dabar bus smagu.. Nesitikėjau, kad mokykloj prireiks mano senųjų darbo metodu, bet aš nieko prieš juos prisimint..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 15 metus sukūrė Sanguinary Black »

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Miško vidurys
« Atsakymas #8 Prieš 15 metus »
Ragana rimtai priėmė Sangu pastabą. Murmėdama užkeikimus ji apšlubčiojo aplink nuovartų padarytą aikštelę, užgarantuodama privatumą. Per tą laiką vyras atgaivino jų auką.
- Galiu ir aš pradėti,- ji nesiliovė šiurpokai šypsotis.
Ragana atėjo arčiau kabančiosios. Abiejų akys viename aukštyje susikirto.
- Gal norėtum ką nors papasakoti,- Net kai norėdavo Xantoriai nepavykdavo tokio lipšnaus balso nutaisyti.
Rosmerta kažkodėl maldaujamai atsisuko į Sanguinary. Xantoria užvertė akis ir piktai mostelėjo lazdele. Padavėja žaibiškai vėl buvo atsisukusi į ją.
- Greičiausiai neišgirdai ką sakiau. Gal tai tau padės,- Taraxanum iš pažiūros atrodė nuoširdžiai susirūpinus, bet jos veido išraiškos keitėsi greičiau už permainingą vėją. Lūpas ištempė kreivas šypsnys,- Sensorus bateo...
Atrodė, kad nieko neįvyko. Rosmerta toliau kabėjo. Netrukus ji ėmė raukytis, kuo toliau tuo labiau. Galiausiai moteris ėmė aimanuoti, kol tai perėjo į klykimą. Ji muistėsi ir spurdėjo bandydama atlaisvinti nematomų virvių suveržtas rankas, kad galėtų jomis užspausti ausis.
- NUSTOKIT! PRAŠAU..!!!
Xantoria vėl meiliai pasiteiravo ją perrėkdama:
- Vaje, nejaugi ausyse spengia? Juk tai tik silpnučiai kerai.
Rosmerta tik po minutės nustojo klykti, kai ragana atšaukė kerus. Dabar padavėja sunkiai gaudė kvapą.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Varlius

Re: Miško vidurys
« Atsakymas #9 Prieš 15 metus »
Sanguinary susidomėjęs žiūrėjo į Xantorijos veiksmus. Ne mano stilius, bet gal ir visai nieko.
Pamatęs, kad Rosmera žiūri į Sanguinary prašydama pagalbos Sanguinary besišypsodamas tarė:
-Nežiūrėkit taip į mane. Geriau atsakinėkit į klausymus ir galbūt iš čia išeisit gyva, nors garantuoti negaliu, tai priklauso ne tik nuo manęs. Taigi pradėkim nuo elementariausio klausymo, kodėl jus mus puolėt "Trijuose Šluotose"?
Rosmera ir kažką išlemeno, dar vis gaudydama kvapą.
-Garsiau, aš nieko negirdžiu, o jūs? - tarė atsisukęs į Xantoriją -  Mucus ad Nauseam
Rosmera kūną sukaustė nepakeliamas, skausmingas šaltis. Kaip pradžiai bus gerai, nors labiau mėgstu kai efektas matomas. Visgi negalima viso proceso pradėt nuo vidurio ar tuo labiau nuo pabaigos..
-Patariu kalbėt garsiau, jei nebenorit kankintis. - Sanguinary, nutraukė užkeikimą - Tai ką jūs norėjot pasakyt?
-Prašau jūsų, prašau paleiskit mane. Aš jūsų nepažįstu, ko jūs norit iš manęs?  - išlemeno Rosmera, baimingu žvilgsniu sekiodama tai vieną tai kitą burtininką.

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Miško vidurys
« Atsakymas #10 Prieš 15 metus »
Tik bent kažkiek susigaudantis JM-e galėjo suprasti kas čia vyksta. Xantoria patenkinta šyptelėjo. Menkystos ir kvailiai, kitaip sakant pagyrūnai naudodavo tokią Juodąją magiją, kad iš kart matydavosi išorinis poveikis. Atsiveriančios žaizdos, užsidegimas ir panašūs kerai buvo banalūs ir greičiau rodydavo burtininko neišmanymą, nei jo galią. Bent jau taip ją mokė Shahino patikėtiniai. O dabar ragana susižavėjusi sekė veiksmų eigą. Poveikis tiesiog puikus- tas kas reikia kenčia ir aplinkinių netaško kraujais arba dar kokiu mėšlu.
-Prašau jūsų, prašau paleiskit mane. Aš jūsų nepažįstu, ko jūs norit iš manęs?  - išlemeno Rosmerta.
Xan kilstelėjo antakius ir įrėmė lazdelę jai į kaktą:
- Aš Hogvartse jau antri metai tarp kitko. Kalbėk!- Ragana užsimerkė.
- Aš nieko... Ne..Aaaa,- Rosmerta pratisai sukliko.
Toje vietoje kur lazdelė lietėsi su kakta trumpai sušvito žalsva švieselė. Xantoria toliau stovėjo užsimerkusi ir pasiruošusi vėl panaudoti smegenų suspaudimą. Neatverdama akių ji pakartojo:
- Kalbėk!
vėl žybtelėjo švieselė ir padavėja suklikusi išspaudė:
- Aš... Aš... nežinau....
Taraxanum atmerkė akis, bet lazdelės nepatraukė:
- Sakysi tiesą ir tik tiesą?
- Taip. Prašau, nebekankinkite manęs,- Ji tankiai alsavo,- Pasakysiu viską.
- Nežinau, gal sakau dar kartelį,- Xantoria ėmė merktis.
- NEEE... Prisiekiu.. Pasakysiu ką žinau...
Taraxanum sustojo, tuomet atsitraukė per žingsnį.
- Ką pasakysite Sanguinary? Gal pabandom pakartoti klausimą?- Ji žvilgtelėjo į vyrą, paskui grįžo prie padavėjos,- Kodėl mane užpuolėte?
- Aš ne... Ne, tik ne tai...
Tačiau ji nespėjo, nes vėl ėmė klykti. Xan atitraukė lazdelę,- Na?
-Aš nepamenu.. Ne, ne.. Leiskit pabaigti,- Ji stengėsi pagauti abiejų burtininkų žvilgsnius,- Tik nedarykit to dar kartą... Aš tiesiog pajutau... nenuvaldomą norą, lyg įsakymą pirmiausia užpulti jus... Du... O paskui kitus....
Ji suinkštė ir nutilo. Xantoria rimtai žvilgtelėjo į Black'ą:
- Jei tai buvo valdymo užkeikimas visai logiška,- ji vėl pasisuko į moterį,- Bet tokią pasakėlę bet kas galėjo sugalvoti. Pone Sanguinary, malonėkite pratęsti.
Xantoria jam beveik meiliai šyptelėjo, o paskui suėmė moterį už smilkinių, kad abiejų veidai buvo vienas priešais kitą:
- Mieloji, juk reikia garantuoti tavo tiesos sakymą.
Burtininkė brutaliai nustūmė auką nuo savęs.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 15 metus sukūrė Xantoria Taraxanum »
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Varlius

Re: Miško vidurys
« Atsakymas #11 Prieš 15 metus »
Sanguinary stebėjo visą procesą, klausydamasis kas vyksta ir nejučia pradėdamas žavėtis Xantorija. Taip.. Ši moteris tikra profesionalė, tikrai išmananti savo darbą. O tiesa sakant ir visai patraukli.. Sangu pagavo save nuklystant per daug toli. Ok Sanguinary, pradžiai darbas, nepamiršk šito. Pats save sudrausmino.
Po Xantorijos žodžių:
- Jei tai buvo valdymo užkeikimas visai logiška,- ji vėl pasisuko į moterį,- Bet tokią pasakėlę bet kas galėjo sugalvoti. Pone Sanguinary, malonėkite pratęsti.
Sanguinari atsakė:
-Aha logiška, bet tiesa sakant ne vienas yra taip sakęs panašioje situacijoje. - Tada kreipėsi į Rosmera - Kas aš toks ne taip ir svarbu, bet girdėjot ką mano kolegė sakė, tiesos atsakymas turi būti garantuotas. Taip, kad šnekėkit.
-Bet tai tiesa... Prisiekiu.. Tai tikra Tiesaaaa! - Rosmera ėmė klykti Sanguinary paleidus užkeikimą.
-Atleiskit, bet jūs manęs neįtikinat. Kas ir kodėl liepė mus pult - Sanguinary kantrybė ėmė baigtis ir jis ėmė kalbėt griežčiau. Staigiai judėsiu nutraukė užkeikimą - Kalbėkit nes mano kantrybė nebegalinė.
-Nežinau.. Aš tikrai nežinau. - Sanguinary jau ruošėsi paleis užkeikimą iš naujo ir Rosmera matyt tai pastebėjo - Palaukit.. palaukit.. Šį tą prisiminiau.. Prieš jums pasirodant.. į užeigą įžėngė vienas žmogus.. aš priėjau priimt užsakymo.. ir tada.. mano sąmonė.. tarsi aptemo.. prisiekiu.. tai viskas..
-Taip, tai tikrai panašu į valdymo užkeikimą. - Atsisukęs į Xantorija ir besišypsodamas tarė - Na rodos pradėjo šnekėt. Gal norėtumėt ją dar labiau paskatint išsikalbėt?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 15 metus sukūrė Sanguinary Black »

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Miško vidurys
« Atsakymas #12 Prieš 15 metus »
Pagaliau šis tas ėmė aiškėti.Pratęsti tardymą?.... Lengviau nebūna... Xantoria šyptelėjo atsakydama Sangu:
- Su malonumu.- Tuomet vėl įsmeigė plėšrias akis į Rosmertą,- Nejaugi atmintis grįžta? Palauk mieloji, aš jai nušviesiu kelią.
Tikrąja to žodžio prasme... Ragana mostelėjo lazdele:
- Dexeri Luminous.
Xantoria nuo senų laikų mėgdavo šiuos trejus kerus, apimančius pojūčius: Iš proto varantį ausų spengimą, smegenų spaudimą ir skausmą keliančią baltą šviesą akims. Žandikaulio graibšto ji naudoti nesiruošė, nes reikėjo, kad auka galėtų kalbėti. O Rosmerta po kerų paleidimo vėl ėmė beprotiškai rangytis, bandė užsimerkti, bet šviesa nedingo. Kerams nustojus veikti ji nedrįso atsimerkti, o tik tyliai dejavo.
- Na kolkas grįžkim prie užvaldymo teorijos. Papasakok kaip atrodė užpuolikas ir nemeluok, kad nematei,- Xantoria pertaukė jau besižiojančią padavėją,- Prieš kelias minutes teigei, kad kažką matei.
Iš Rosmertos užmerktų akių pasipylė ašaros ir ji vėl pradėjo lementi:
- Prašau... Maldauju jūsų... Aš tikrai stengiuosi... Prisiminti....Viskas galvoje maišosi...
- Ar buvote kur nors išėjusi, su kuo nors susitikti.
- Ne..
- Ar pas jus turėjo kažkas ateiti.
- Ne..
- Ką veikėte pastarąsias dienas?
- Aš... Aš visą laiką dirbau užeigoje. Ten ir nakvoju.
- Ar koks nors klientas pasirodė įtartinas?
- Taip, bet...
- Ar buvo liudininkų?
- Smuklėje visuomet pilna įvairių žmonių, bet...
- Kodėl turėčiau jumis tikėti?
- Aš... aš...
- Ach užtenka mekenti,- Xantoriai trūko kantrybė ir ji pakartojo paskutinius kerus.
Smuklininkė gaudydama kvapą prabilo pati:
- Mane užbūrė... Paskutinis klientas... Esu beveik įsitikinusi, kad tai buvo vyras, nors gan ilgais plaukais. Jis... Jis... buvo didelis.. Ir randuotas... Manau...
- Tai manot ar tikrai žinot? Mano kantrybė baigia išsekti,- purkštelėjo Xan.
Ji susiraukusi apžvelgė miško aikštelę kažką įtemptai mąstydama.
- Pone Sanguinary, gal dar ką turite paklausti,- Ji trumpam nutilo,- Man reikia pagalvoti, mat gal ir atrodytų keista, bet tas tipas gali būti susijęs su manimi.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.

*

Varlius

Re: Miško vidurys
« Atsakymas #13 Prieš 15 metus »
Sanguinary įtemptai klausėsi. Hm.. lyg ir nieko neatsimenu, panašaus.. Nors tai galėtų būt ir taip, kad kažkas už mano buvosiąs aukas bando atkeršyt.. Bet kokiu atveju jam nepasisekė..
-Hmm... reikalai darosi išties įdomūs. Manau kol kas klausymų nebeturiu, šiaip ar taip nelabai tikiu jog ji dar ką nors galėtų pasakyt. - atsisukęs į Rosmera tarė - O gal dar ne viską pasakėt?
-Prisiekiu.. Tai viskas, ką aš žinau..
Magas lėtai, neskubėdamas apėjo aikštelę mąstydamas ką toliau daryt. Įsivyravo kelios minutės visiškos tylos, tik Rosmera neramiai žvalgėsi tai į vieną tai į kitą burtininką. Mjo.. vietoj to, kad imsčiaus savų reikalų, aiškinuosi kam turėčiau dėkot jog buvau užpultas.. Savi reikalai palauks, turbūt reik susirast tą veikėją, kuris šita reikalą pradėjo ir užduot kelis klausymus. Gal tai ir nesusyja su manim, bet jis padarė klaidą, už kurią neatleisiu..
Po kelių minučių tylos Sanguinary paklausė Xantorijos
-Kokie tolimesni planai?

*

Neprisijungęs Xantoria Taraxanum

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
  • Lytis: Moteris
Re: Miško vidurys
« Atsakymas #14 Prieš 15 metus »
Ragana vėl įsispoksojo į moterį, paskui išsiblaškiusi atsisuko:
- Planai?.. Aaa. Taip. Nieko iš jos daugiau naujo nesužinosime. Dar ne visai sutemę, Kiaulaisodyje jos pasiges.
Xantoria atsistojo ir burbtelėjo pakreipdama lazdelę. Rosmerta ant galvos šlumštelėjo žemyn.
- Pone Black'ai, nors mūsų pažintis nei šiokia nei tokia, tiksliau kolkas viens kitam gerklių neperkandom, noriu jums padėkoti. Už tai, kad įvyko kas turėjo įvykti,- Xantoria šyptelėjo, nors mintyse juokėsi iš savo nerišlių žodžių. Jai dėkoti nelabai sekėsi.
Per tą laiką padavėja netvirtai pakilo, tačiau ragana automatiškai nukreipė lazdelę.
- Geros nakties, pone Sanguinary. Susitiksime mokykloje,- Taraxanum kaip visada su nepriekaištingu mandagumu jam linktelėjo ir nusivarė padavėją priešais. Susitiksime.. Oi susitiksime... Aš išsiaiškinsiu, kas tu per paukštis Sanguinary...Išsiaiškinsiu ar esame verti vienas kito...
Eidama pro kelmą, jos ranka žaibo greitumu stvėrė ten stovinčią taurę. Xan jau buvo pamiršusi kokia ji šalta, tad vos palietus sudrebėjo visu kūnu ir nenoriai užsikišo ją už mantijos. Šaldantis auksas prisilietė prie šiltos odos ir moteris vėl krūptelėjo. Ragana panaikino nuovartas juosiančius apsaugojančius burtus ir sunkiai nušlubavo į tamsą. Kerai mažinantis išnarintos kojos skausmą taip pat ėjo į pabaigą.
Disclaimer: Ideas and opinions expressed by Xantoria are fictional and in no way represent the real person behind this character.