0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Nihal Eris

Mėlynplaukė nustebo, kai Suzu ištarė tuos žodžius.
- Aš priėdusi velnių? Ne tas žodis, žinok, daugiau už tave, - šyptelėjo ji šitam bepročiui ir pajautė, kaip puodas su tešla krenta šiai ant galvos, o iš kažkur atskrenda ir butelys vandens.
- Na puiku tiesiog, nieko geresnio negalėjo atsitikti dabar? - Burbėjo sau po nosimi Nihal, tačiau nieko labai ir nedarė, nusikrapštė puodą nuo galvos, nuo plaukų stengėsi nuimti tešlą, tačiau nesėkmingai, šios gabalėliai liko plaukuose.
- Tu turėjai tai padaryti? - Pakartojo Nihalą ir pažvelgė į šį, šis atrodė kaip beprotis, aišku, ką kita be pasakysi apie žmogų, kuris rėkia nesamones, įlipa į medį ir oš jo nebegali išlipti - psichinis ligonis.
- Kas tau negerai? - Pažvelgusi į baltapukę kalsutelėjo ši, prisiminusi, kad paleido kažkam į tą pusę sausainį nutylo.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Kay buvo rami, gal ji tų dviejų dvynių ir nekentė, tačiau šįkart ji nusuko ir ėmėsi reikalo, jei atėjom gaminti namelį, tai jį ir gaminsiu, sumurmėjo sau po nosimi ir ėmėsi darbo. Su lazdele išsibūrė namelio dalis, aišku valgomas, tada išsibūrė kelių spalvų kremus, įvairių saldainiukų ir ėmėsi puošimo ir tvarkymo.
Pradėjo Kay darbus nuo imbierinių "detalių" sudėjimo, kad šis taptu panašesnis į namelį, taip, ji tai padarė labai greitai, nors susikaupti aplink ir trugdė tie kvailiai, tačiau ji stengėsi. Namelis kuo toliau tuo toliau tapo spalvingesnis, jį Kay puošė, kiek išgalėdama, norėjo padaryti viską gerai ir idealiai. Kai viskas buvo baigta ji dar kartą apžiūrėjo, padarė, kad būtų tobula.
- Alioo!! - Sušuko ši, - kol jūs čia rėkavote, aš va, jau ir darbą padariau, - šyptelėjo ši ir pažvelgė į visus vaikėzus, viena mėlynų plaukų savininkė buvo tešluota ir šlapia, kiti balti nuo miltų.
- Beprotnamis.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Koks laimingas šis pasaulis, kai nėra dramų!... jei ten vienetai kažkur - žinoma, kaip visada, bet šie tik išrinktiesiems kentėti, ne visai tautai, ne visiems vaikams ir ne kitiems...

Tos dvi dešimtys suolų glaudėsi prie sienų. Tai buvo vienas iš tų triukšmingų vakarų, kai pasibaigusios kvidičo rungtynės atvydavo krūvas mokinių. Jie šūkaudavo ir šėldavo ne tik savo bendruosiuose kambariuose, bet ir koridoriuose. Traukdami savo koledžų himnus, klykaudami gaudytojų vardus ir pavardes jie drumstė ramybę su Akilandos pagalba. Vargšas ūkvedys liko ant ledo, nes nė vienas iš profesorių nekišo nosies iš savo kabinetų ir namų darbų krūvų, nors tiesa, kas ten juos taisė, kai vieša paslaptis skelbė, jog profesoriai buvo tokie patys aistringi kvidičo gerbėjai kaip ir mokiniai. Išskyrus Greywindą.
Jis, atsirėmęs į vieną iš tų juodų suolų, tyliai laukė, kol prasivers buvusio kabineto durys. Tarp pirštų sukdamas vyšnios lazdelę bukai spoksojo į grindis. Už sienos nuskambėjus direktorės kvietimo gąsdinimui, šėlsmas sustabdė hipogrifus. Pasigirdo juokas, burbesiai ir šurmulys susipakavo į kambarius. Džeimsas kilstelėjo galvą lyg klausydamasis. Suskeldėjusios lūpos liko sučiauptos, o akys tuščios. Vaikai. Tai greitai pasibaigs. Tuoj.
Ištiesęs pečius vyras neatsisuko į langą, - lauke lėtai, bemaž svajingai sniguriavo - jis nurijo seiles, nykščiu perbraukdamas vyšnios medieną. Viena krūtinės dalis sakė, jog visai norėtų nesivelti į tai, kas dedasi Uždraustajame miške ir pasilikti tyliai - juk ir pats savų dramų turėjo iki dantų, bet kita vertus, jei tai susiję su praeitimi...
Kai sugirgždėjo kabineto durys, juodaplaukis atsisuko, tačiau nieko netarė. Jokio griežto, aiškaus pamokos maršo, tik nesmagi, kartu netikėta tyla ir šią sekęs nagrinėjantis rudų akių žvilgsnis randuotame profesoriaus veide.
Visgi gal reikėtų nustoti pašiepti Džono paranoją ir pernelyg didelį savisaugos instinktą?
  - Aš neklausiu kodėl jums to reikia. - pauzę neskubriai nutraukė profesoriaus balsas, kai koridoriuose įsivyravo mirtina tyla. - Serpensortia yra bene lengviausi sukūrimo kerai. Aš nesuprantu kodėl tu jų pati negali išmokti, Ginger,- vyras atrodė labiau pavargęs, netgi romesnis ir ne toks šaltas,- bet apšilimui užteks, nebent tu, Orel, turi personalių norų sau pačiai. - jis lėtai pabaigė nenuleisdamas akių nuo mergaičių.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
  Stingdantis šaltis skverbėsi į merginos kaulus. Pamėlusios rankos buvo apnuogintos, mat kūną dengė paprasti vyriški marškinėliai. Nenuostabu, kad blondinė sulaikė kelių tu-gal-apsirenk žvilgsnių koridoriuje. Dar labiau nutrumpinti plaukai su idiotiškais kirpčiukais ją kiek erzino. Pati kalta, reikia atprast daryt bandymus su savimi.
  Šįkart žemaūgės mintys buvo nuklydusios į visai kitą vietą, nebuvo pasiruošusi kažko išmokti, laisviau jaustis tariant burtažodžius. Jau net nebežinojo kokio velnio pėdino į antrojo aukšto klasę. Nevalgius, nemiegojus ir dar ruošiasi išmokt tai, kas galėtų jai praversti jos ateities planuose. Hm, dar reikia papildomo žmogaus, tokio, kuriuo pasitikiu. Bet kad ir nebūtų angeliukas. Žinau, žinau, tapsiu nusidėjele, nieko, kunigėlis išklausys mano išpažintį ir atleis.
  Skirtingais batais apautos pėdos įžengė į klasę. Geresnės būklės Adelė linktelėjo profesoriui, kalbėti nenorėjo, ne šiandien. Mėlynos akys užkliudė antrakursę švilpę, bet mergina ir vėl patylėjo. Išgirdusi profesoriaus žodžius kilstelėjo akis, suraukė antakius.
- Nes kai kas nori būti parengta profesionalo, jei taip galima pasakyt,- prabilo. Kažkoks keistas tonas ir nekokia aura sklido nuo Ginger.- Praleidau pirmąjį ir penktąjį kursą, neteiskit,- susilaikė nuo akių pavartymo.
  O jeigu ant tėvų užsiundysiu pilną gyvačių ir jie greičiau padvės? Kietai. Tegu dvėsta. Miršta kaip paskutinės padugnės, skęsta savo mėšle. Per visą gyvenimą pas juos dar per mažai jo, deja, pas mane - iki kaklo. Ėė, stop, aš atėjau mokytis. Bet jie vis tiek šlykštūs padarai. Savo galvoje mėlynakė išliejo mažiau nei pusę neapykantos ant savo tėvų ir sugrįžo į kabinetą. Mažais pirštais apčiuopė lazdelę, malonus jausmas perėjo per visą kūną. Troško, norėjo nudėt abu savo gimdytojus, kad jie degtų pragare ir dar žemiau, kad Dievas nukankintų jų sielas ir šie niekada nebedrįstų grįžti į šį pasaulį. Danielis ir Šarlotė. Šviesiaplaukė nusipurtė. Jų vardai netgi kėlė jai šleikštulį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Sofija žingsniavo koridoriumi stebėdama kaip languose įsirėžęs šerkšnas laužo vakaro saulės spindulius. Šalti jos pirštai perbraukė per stiklą, dar šaltesnį, pilną drėgmės. Švilpė galvojo apie tai ko jai prireikė toje pamokoje, kas ją taip traukė prie transfiguracijos ir apskritai visų sudėtingesnių kerų. Ar tai išdidumas, bandymas būti kuo geresne burtininke, kai namuose norima, kad ji kaip tik atitoltų nuo visko kas magiška? Antrakursę viliojo burtų pasaulis ir beveik viskas ką galima jame išmokti. Jau kurį laiką lazdelė tapusi Sofijos geriausia drauge. Mergaitė nužvelgė tuščią, ramų koridorių. Kabinetuose kur ne kur dar knibždėjo vienas kitas padarėlis – tai žmogus, tai pelė ar šiaip kas, bet net ir gyvieji regis buvo paveikti vakaro ramybės.
Švilpė pasuko durų link. Prieš jas atverdama akimirkai sustabdė ranką virš rankenos. Įkvėpė ir pravėrė duris. Ginger jau laukė kabinete, profesorius irgi ramstė suolą. Sofija pasisveikino pakankamai tyliai, nors tas ,, Labas vakaras" tuščioje klasėje nuaidėjo kiek garsiau nei ji tikėjosi.
 Serpensortija? – pamanė profesoriui ėmus kalbėti ( dar pamintijo – Ir gerai, kad neklausite, bet tai jau kita kalba ) . Kadangi transfigūracijos kerų mokėjo ne per daugiausiai ir žinojo beveik tiek pat nedaug, mokytojui paklausus ar ji turinti kokių pageidavimų, švilpė tik papurtė galvą. Rankoje gniauždama lazdelę ji apžvelgė abu žmones stoviniuojančius klasėje. Džeimsas Greywindas regis mėgavosi ramybe ( mokinė dar nenumanė kiek tos ramybės jame yra ir kokio ji pobūdžio ), o Ginger atrodė pavargusi ir alkana, šiek tiek pasimetusi, bet savotiškai žavi. Sofija pažvelgė į savo lazdelę Na, drauguže, neapvilk manęs. Bandysim išmokti kažko nauingo.... – mintyse paragino ir save, ir lazdelę, suvokdama kaip tai keista ir kartu įdomu bendrauti su daiktais.   
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sofija Orel »

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #95 Prieš 4 metus »
 Mayra, nerimo kupina širdimi, viena vaikščiojo pilies koridoriais. Pergamente pasirodžiusi užuomina buvo neaiškesnė negu gandai prieš pirmąją užduotį ir mergina neįsivaizdavo, nuo ko jai pradėti. Mirtis? Vaiduokliai? Tamsa? Atspindys? Klastuolės galva sproginėjo nuo įvairiausių teorijų ir minčių, o įtempto darbo net kitos asmenybės nebenorėjo trukdyti.
 Naktis. Pro pilies langus liejosi sidabrinė mėnulio šviesa. Pilnatis neseniai buvo pasibaigusi, bet mėnulio blynas vis dar švietė ryškiai. Mayros kojos, apautos tik skirtingomis kojinės, lėtai sėlino antro aukšto koridoriumi. Mergina jau beveik niekada nenusivilkdavo uniformos, nes nenorėjo švaistyti laiko, tad dabar mokyklinis apsiaustas švelniai vilkosi žeme. Rankoje šiek tiek per stipriai suspausta lazdelė drebėjo, o ją laikančios merginos akys lakstė į visas puses kupinos paranojos. Priėjusi jai reikiamą kabinetą, klastuolė šmurkštelėjo į jo vidų.
 Viską buvo padengęs storas dulkių sluoksnis. Regis, čia niekas nesilankė jau daugiau nei metus. Tyliai murmėdama burtažodžius, Mayra pradėjo tvarkytis savo būsimą darbo aplinką: nuvalė dulkes, pravėrusi langą įsileido vėsaus nakties oro, nuo pasirinkto suolo darbui panaikino įtartinų skysčių dėmes ir uždegė kelias rastas žvakes.
 Kabinetas iš karto pasidarė jaukesnis ir tinkamesnis darbui. Mayra surado katilą, kurį įmetė vakar pro duris, kai skubėjo į sekančią pamoką. Užkaitusi vandenį, juodaplaukė jautėsi žymiai ramesnė, nei prieš praeitus eliksyrų gaminimo bandymus. Pamoka su Luku jai įrodė, kad nėra visiškai beviltiška ir gali kažką padaryti pati - kad ir išsivirti lengvą eliksyrą. Tiesia, šis nebuvo jau toks lengvas. Atsivertusi seną vadovėlį, kurį kažkoks penktakursis spėjo apipaišyti, Mayra atidžiai perskaitė ingredientus. Daugumą jų būtų galima tikrai rasti senoje klasėje, bet kitus turės kaip nors tikėtis rasti čia.
-Mėnulio akmens dulkės, čemerio sirupas, trinti dygliakiaulės spygliai ir vienaragio rago milteliai,-tyliai sau murmėdama perskaitė Mayra. Katile vanduo pradėjo ramiai burbuliuoti ir juodaplaukė, atsitraukusi rankoves, pradėjo kuistis po spinteles ir stalčius, tikėdamasi rasti visus jai reikalingus ingredientus.
 Kai visi darbo įrankiai buvo sudėti ant stalo, o ingredientai pusiau paruošti, Mayra visai nusiėmė apsiaustą. Dirbant prie katilo būdavo šilta, o betrinant Mėnulio akmenį į miltelius dar pasijunti ir kaip po geros treniruotės. Grūstuvėje akmenukai traškėjo ir braškėjo, kol galiausiai susitrynė į smulkius miltelius. Patenkinta, Mayra subėrė juos į atskirą indelį ir išsivaliusi grūstuvę, pasiruošė šiąnakt daugiau pamankštinti rankas.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #96 Prieš 4 metus »
 Paėmusi šiokias tokias rastas vienaragio rago dalis, Mayra jas irgi sunkiai bei nuobodžiai trynė. Ragas, panašiai kaip ir Mėnulio akmuo, nenorėjo pasiduoti merginos bandymams jį sutrinti ilgai. Šiek tiek grūstuvėje padaužiusi rago dalis, klastuolė pagaliau galėjo jas sutrinti iki miltelių.
 Grūstuvės plovimas po kiekvieno igrediento jau pradėjo erzinti juodaplaukę, bet net ir menkiausia susimaišiusi dalis galėjo šį eliksyro virimą paversti visiška katastrofa. Nenorėdama rizikuoti, juodaplaukė kruopščiai viską plovė ir šluostė.
 Rankoje laikydama dygliakiaulės spyglį, Mayra nelabai įsivaizdavo, kaip jį sutrins, bet pabandyti reikėjo. Šiaip ne taip sulaužiusi spyglius į kelias dalis (ir susibraižiusi su jais rankas), mergina pasitelkė savo rankų stiprybės likučius ir sutrupino spyglius. Jai atrodė, kad milteliai gavosi šiek tiek per rupūs, bet klastuolei jau skaudėjo rankas, tad ji nusprendė pradėti virti eliksyrą.
 Maišymas atrodė paprastas - septyni kartai pagal ir prieš laikrodžio rodyklę.
 Stovėdama prie burbuliuojančio katilo Mayra rankoje laikė indelį su Mėnulio akmens dulkėmis. Lėtai berdama medžiagą į vandenį, klastuolė atidžiai stebėjo mišinio spalvą. Šiam pažaliavus, mergina paėmusi samtį pradėjo maišyti. Eliksyras pamėlynavo. Juodaplaukė įbėrė dar dulkių, kol mišinys pasidarė violetinis ir tada paliko pavirti, kol jis pašviesėjo ir tapo rožinis. Pilant čemerio sirupą, viralas lėtai pakeitė spalvą į švelnią turkio. Laukdama, kol eliksyras pasidarys violetinis, Mayra pakratė savo sutrintus dygliakiaulės spyglių miltelius, kad šie taptų biresni. Į kunkuliuojančia violetinę masę, mergina dėjo spyglių miltelius tol, kol eliksyras pakeitė spalvą į raudoną ir tada pagal instrukcijas maišė iki kol šis nušviesėjo iki oranžinės. Įbėrusi dygliakiaulės dyglių miltelių ir viralui pakeitus spalvą vėl į turkio, Mayra paliko jį ramiai virti. Receptas jau ėjo į pabaigą, beliko tik kelis žingsniai ir, regis, juodaplaukei visai gerai sekėsi virti eliksyrą vienai. Berdama vienragio rago miltelius, kol mišinys pakeitė spalvą į rausvą ir po to maišiusi iki viralo paraudonavimo, Mayra vėl paliko eliksyrą pavirti. Berdama Mėnulio akmens dulkes į violetinį skystį, Mayra stebėjo, kaip jis pamažu tampa pilkas. Šiek tiek paviręs, mišinys pasidarė oranžinis ir mergina pagalvojo, kad jau kažkur suklydo, bet receptas sakė, kad taip ir turėjo nutikti. Maišydama, klastuolė įbėrė dar dygliakiaulės spyglių dulkių, kol mišinys pasidarė baltas, ir tada, pamažinusi ugnį, įlašino lygiai septynis čemerio sirupo lašelius.
 Nuo pavykusio eliksyro kilo sidabriniai garai. Mayra jautėsi išvargusi, bet drebančiomis rankomis laiminga įsipylė buteliuką Raminančiojo eliksyro. Jai jo tikrai prireiks turnyre. Sutvarkiusi savo darbo vietą ir siūbuodama savo neįtikėtinai sveiką katilą, Mayra grįžo į bendrąjį kambarį.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #97 Prieš 3 metus »
 Po antrosios užduoties, žinodama, kad turnyras eina į pabaigą, o ji vis dar gyva, Mayra norėjo pailsėti. Bet pastaruoju metu ne mintys, ne kitos asmenybės ar čempionai klastuolei kišo koją ir krėtė pokštus. Pačios merginos pasąmonė vos šiai užmerkus akis piešdavo siaubingiausius košmarus. Per tunelį besivejantis padaras, šviečiančiomis raudonomis akis, ji, įstrigusi į voratinklyje, ir jos užpuolikas pasirodo esąs negrabi akromantulos parodija šnypščianti: kape, kape...
 Mayra gailėjosi, kad prieš kitas užduotis save kankino bemiegėmis naktimis. Dabar likimas jai parengė mažą keršto planą ir kad ir kaip juodaplaukės akys merkėsi, ji netrukus sugrįždavo į realybę kankinama nesąmoningų sapnų. Taip ir slinko laikas iki sekančios užduoties. Kuo toliau, tuo blogiau atrodė Mayra ir net seselei jai girdant visokius eliksyrus, mergina išmiegodavo vos kelias valandas.
 Taip negalėjo ilgiau tęstis, o ir užduočiai reikėjo ruoštis.
 Apsikrovusi knygomis apie eliksyrų gaminimą, Mayra visa galva pasinėrė į taip neseniai prisijaukintą meną. Jai reikėjo kažko stipriau nei Ligoninės sparne duodamas eliksyras. Susirangiusi senoje Nuodų ir Vaistų klasėje prie spintos, klastuolė akimis permetė eliksyrą, atbaidantį vorus. Būtų pravertęs. Akromantulos žodžiai iškilo mintyse. Ranka perbraukusi per raktą, kurį pasikabino po kaklu ant virvelės, Mayra susimąstė. Sekanti užduotis buvo akivaizdi - reikės kažkur kopti, o jiems trukdys visokiausi padarai. Turbūt visus suvarys į kokią olą. Mintis, kad reikės dalintis maža erdve su kitais čempionais, klastuolės nedžiugino. Ji jau girdėjo ten aidėsiančius kerus. Jei visiem nepriaugo smegenų, niekas iš teorinės olos neišeis gyvas. Patraukusi ranką nuo rakto, Mayra pervertė kitą puslapį. Ištvermės eliksyras. Po pirmos užduoties ją, netekusią sąmonės dėl žaizdų ir kraujo trūkumo, išnešė ant neštuvų ir patupdė į lovą kelioms dienoms. Po antros, ji išėjo pati, bet visiškai išsekusi nuo pastovios įtampos ir bėgiojimo. Kad ir kiek po to bibliotekoje ieškojo ją užpuolusio kraujasiurbio pavadinimo, nieko nerado, tad dantis liko tik kaip suvenyras. Dabar trečia užduotis. Paskutinė ir po jos - pabaiga.
 Ir dabar net negali pailsėti po ją taip išvarginusios užduoties. Gal nusinuodyt, kad šiek tiek pabūčiau be sąmonės?
 Dar kartą perskaičiusi Ištvermės eliksyro ingredientus ir gaminimo eigą, Mayra nusprendė, kad čia ir bus jos pagalba trečiojoje užduotyje. Apsidairiusi kabinete, mergina vėl jį išsivalė ir susižiūrėjo, kurių ingredientų jai trūksta.
 Rytoj čia grįš.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #98 Prieš 3 metus »
 Kitos dienos popietę, Mayra su savo ištikimuoju katilu rankoje ir per petį permestu krepšiu, kuriame gulėjo kruopščiai atrinkti ingredientai, kuriuos, vis dėlto, teko nukniaukti iš Vaistų ir Nuodų klasės, bei kiti įrankiai, linksma keliavo koridoriais. Šiąnakt, po seselės duoto eliksyro, klastuolė išmiegojo beveik visą naktį ir jautėsi neįtikėtinai pailsėjus! Na, bent jau lyginant su praeitomis dienomis, kai mergina praktiškai nemiegojo, tos šešios valandos be košmarų bei kitų keistų sapnų atrodė kaip dovana tiesiai iš jos demoniškojo globėjo rankų.
 Pailsėjusioms smegenims sekanti Burtų trikovės turnyro užduotis atrodė ne tokia baisi, o eliksyro pasirinkimas - logiškas.
 Pravėrusi senojo kabineto duris, kuriame be jos, regis, daugiau niekas nesilankė, Mayra akimis atidžiai nužvelgė klasę. Galbūt kiti čempionai irgi sugalvojo čia apsilankyti ir paliko jai kokią nemalonią dovanėlę? Nors konkurencija tarp jų jautėsi tik užduočių metu ir visą kitą erzelį kėlė bendrakoledžiai, niekada negali pasitikėti priešininkais. Tuo kuo puikiausiai klastuolė įsitikino per pirmąją užduotį. Kvaila varna.
 Dėliodama buteliukus ir maišelius su medžiagomis, Mayra užkaitė katilą ir atsivertė reikiamą knygos puslapį. Eliksyro receptas nebuvo sudėtingas, o šone mokinio (ar jos pačios) buvo pakeverziota, kad šis viralas, jei būna vykęs, skleidžia labai nemalonų kvapą. Susitvarkysiu. Dėl visa pikto pravėrusi langą, kuris pajudintas vos neiškrito, juodaplaukė grįžo prie burbuliuojančio katilo.
 Ingredientų tikslaus kiekio nebuvo nurodyta, kas apsunkino gaminimą. Tik proporcijos. Puslapio apačioje rašinėdama savo skaičiavimus, Mayra nepastebėjo, kaip katilas pradėjo pavojingai kunkuliuoti, kol iš jo nepradėjo veržtis piktas verdantis vanduo. Pašokusi kaip katė, aplieta pamazgomis, klastuolė užgesino ugnį. Dabar dalis eliksyro sudedamųjų dalių skendėjo baloje. Viską sugadinau. Viskas. Dabar tikrai nepavyks. Valydama kerais balą, mintyse save keikė ir peikė mergina.
 Kai stalas ir ingredientai vėl buvo sausi, Mayra, baigusi skaičiavimus, vėl užkaitė katilą. Tik šį kartą atidžiai stebėjo, kad vanduo nepradėtų lipti per kraštus.
-Gerai, pradėkim,-nusimetusi apsiaustą, klastuolė pradėjo skaityti receptą. Fėjų sparnai, trapūs ir žėrintys, greitai dingo verdančiame vandenyje. Viralas šiek tiek pamėlo, o recepte rašė, kad reikia laukti, kol jis taps turkio spalvos. Tad, atidžiai stebėdama vertantį eliksyrą, Mayra laukė.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #99 Prieš 3 metus »
 Eliksyras pamažu tamsėjo, kol, galiausiai, jo spalva apsistojo ties ryškia turkio. Atsargiai dėdama doksių kiaušinius į svarstyklių lėkštutę, Mayra spėliojo, kaip sekėsi jos priešininkams. Kupidonas turbūt iš proto kraustosi ir mokosi kerų... O Nora... Nora... Klastuolės ranka sustingo ore. Ji suprato, kad nieko taip ir nesužinojo apie žmonės, prieš kuriuos praeitus kartus kovojo. Bandydama išmesti iš galvos kitus čempionus, mergina atsargiai, vieną po kito, sumetė į viralą kiaušinius. Eliksyras pradėjo keisti spalvą iš turkio į rožinę. Tyliai burbuliuojant katilui, o už lango čirškiant paukščiams, viskas atrodė idiliškai. Pasirėmusi į stalą, juodaplaukė suprato, kad niekada nesitikėjo, kad taip ramiai gamins eliksyrą, sudėtingesnį nei paprasčiausias priešnuodis. Bet štai ji čia. Luko dėka. Prisiminusi vyrą, Mayra šyptelėjo, jos vidų užplūdus keistiems šiltiems jausmams. Lėtai, vieną po kito, į eliksyrą dėdama laumžirgių krūtinėles, mergina svajojo apie sekantį susitikimą su rudaplaukiu. Eliksyro spalva iš rožinės pasikeitė į raudoną ir klastuolė paliko mišinį virti, kol šis pamėlynuos. Matuodama sekančią doksių kiaušinių porciją, mergina tyliai niūniavo. Ji jautėsi kaip kokia namų šeimininkė, kai ši gamina kokį skanų pyragą. Na, o Mayra gamino nelabai kvepiantį eliksyrą, nes jo smarvė net nepilnai išvirus jau pradėjo lįsti. Į pamėlynavusį viralą, mergina įdėjo dar laumžirgių krūtinėlių, kol šis įgavo sidabrinę spalvą. Jau pusė padaryta! Laukdama, kol mišinys pakeis spalvą atgal į raudoną, Mayra truputėlį nuobodžiaudama vartė knygą. Šis eliksyras reikalavo labai daug kantrybės su visais tais pakaitinimais ir pavirimais. Vis žvilgtelėdama į katilą, kurio turinys kankinamai lėtai keitė spalvą, mergina net pradėjo kalbėtis su savimi, kad tik greičiau prabėgtų laikas. Galiausiai, atėjo laikas sudėti doksių kiaušinius ir dar keletą laumžirgių krūtinėlių. Ir tada vėl laukti. Katilas ramiai, niekur neskubėdamas burbuliavo. Mergina prigulė ant stalo. Regis, ji čia jau sėdi keletą valandų. Tampydama skraidančius jūrų arkliukus už uodegos, klastuolė piktai spoksojo į savo katilą. Jo turinys, galiausiai, pasiekė reikiamą mėlyną atspalvį, tad netrukus į katilą, kaip aukos eliksyrų dievams, iškeliavo trys niekuo nenusikaltę padarėliai.
 Laukdama, kol beveik pabaigtas eliksyras taps žalsvu, Mayra pradėjo tvarkytis. Reikmenys tvarkingai atsidūrė krepšyje, o prie jų - ir nepanaudoti ingredientai. Rankoje pavarčiusi krištolinį buteliuką, mergina išsitraukė lazdelę ir grakščiai ore, virš katilo, išraižydama figūrą, tarė knygoje parašytą burtažodį. Katilo turinys suburbuliavo ir tapo žalsvai auksinis. Taip pat, pasklido siaubingas kvapas. Jeigu nebūtų žinojusi, kad taip ir turi būti, klastuolė būtų pamaniusi, kad viską sugadino. Bandydama nežiaukčioti, mergina susipylė eliksyrą į buteliuką ir iš karto išvalė katilą.
 Palikusi klasėje pravirą langą, Mayra susirinko visus daiktus ir išėjo. Ji jautė, kad tas eliksyras jai pravers.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #100 Prieš 3 metus »
Taigi Violeta bėgo koridoriumi kiek tik įmanomą greičiau nes vėlavo į pamoką. Ir štai Lestrange pamatė užrašą su nuodų ir vaistų pamokos klase ir įlėkė ten kaip viesulas. Ir štai mažoji Lestrange jau pasiruošė atsiprašyti už pavėlavimą į pamoka kaip uždususi nuo bėgimo pamatė , kad nieko nėra klasėje. Klastuolė apstulbo. Ir tada pas mergaitę pradėjo suktis galvoje labai daug minčių.
Nejaugi jie visi nusprendė ne eiti į pamoką?
Ar pamokos iš vis nebus?
Panašios mintys ėmė suktis mažosios Lestrange galvoje , tačiau tai dar ne blogiausią kas galėjo nutikti. Po kelių sekundžių klasės durys užsitrenkė ir visur tapo tamsu. Žinoma Violeta ne tokia silpna vos tik susigaudė kas įvyko ištarė:- Lumos! Ir užsidegė šviesa. Vos tik mergaitei pavyko surasti spyną ji dar kartą ištarė burtažodį- Alachomora!Ir spyną atsirakino. Klastuolė kuo greičiau nėrė iš ten paskui kai suprato , kad yra saugi ištarė :-Nox Ir šviesa užgeso , o Lestrange nubėgo į savo kambarį papasakoti savo draugams kas ką tik buvo.

*

Neprisijungęs Vincent Lémery

  • IV kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • the dead know everything, but don't give a damn
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #101 Prieš 3 metus »
Pro apdulkėjusius langus sklido blausi rudenio pabaigos saulės šviesa. Girgžtelėjo apleistos klasės durys.
Vincentas pamosavo ranka, vaikydamas ore sklandančias dulkes - ir narglius. Vidurdienis, kiti mokiniai pamokose.
Varniukas pasiraitojo apsiausto rankoves ir iš klasės gale esančios senos spintos atsinešė šiek tiek aprūdijusį katilą. Vienas kitas mostelėjimas lazdele, ir po juo jau plasdėjo liepsnelė. Kitas mostelėjimas - katilas prisipildė vandens, o neilgai trukus iš jo kilo ir garas. Vincentas susirišo plaukus ir ėmėsi veiksmo.
Į katilą biro ir liejosi visokiausios substancijos, viralas kartais keitė spalvas, kartais kvapą. Saulės spinduliai tingiai slinko per apdulkėjusius ir apibraižytus stalviršius. Vakarėjo. Kartkartėmis pasigirsdavo verčiami seno viralų vadovėlio puslapiai.
Berniukas nuo garų įraudusiais skruostais galiausiai iš kišenės išsitraukė mėgintuvėlį, pilną drumzlino vandens ir jį lėtai supylė į tik vos vos burbuliuojantį violetinės spalvos viralą. Nieko nenutiko.
Palaukęs kelias minutes, Vincentas tą patį mėgintuvėlį pripildė kelias valandas lėtai burbuliavusio viralo, užkimšo ir įsidėjo į kišenę.
Vėlgi, keli vėstelėjimai lazdele, tylus katilo padėjimas ten, kur buvo. Girgžtelėjo durys. Blausi besileidžiančios saulės šviesa pamažu pranyko už dulkėtų stiklų. Tuščia klasė paskendo prieblandoje.
SEE YOU, SPACE COWBOY...

*

avianawallflower

Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #102 Prieš 2 metus »
Pirmoji savaitė Hogvartse jau ėjo į pabaigą, tai reiškė jog jau rytoj šeštadienis ir bus galima patinginiauti ir nieko neveikti. Aviana išėjo iš Grifų Gūžtos bendrojo kambario norėdama prasiblaškyti. Rankoje ji laikė užrašinę, žiobarišką rašiklį ir lazdelę. Rudaplaukė nežinojo kur galėtų išeiti ,nes vietos kurias ji jau spėjo aplankyti tai : Didžioji salė, kabinetai, Grifų Gūžtos kambarys ir tualetas su labai nenaudingu bonusu - Mirta. Ilgas uniforminis apsiaustas trikdė pirmakursę, ši bijojo jį sutepti arba kaip nors sunaikinti. Nusileidusi laiptais į antrą aukštą, mergaitė apsižvalgė ir pamastė: Na ir kurgi man čia nuėjus? Pasukusi į kairę Aviana pasileido koridoriumi tarp begalę durų. Kai kurie kabinetai, klasės ir kitos patalpos atrodė labai senos ir nenaudojamas, bet Hogvartsas juk pats tiek metų turi tad tai netūrėjo stebinti. Wallflower galvojo skendėjo mintys, dainos, eilėraščiai. Greitai sustojusi ji kažką pradėjo marginti į savo juodą su keliomis raudonomis juostelėmis užrašinę, pajudėjusi ir nuėjusi kelis šimtus metrų ji staiga pamatė užrašą: Nuodų ir Vaistų klasė. Ar ji netūrėtų būti požemiuose? Mergina pasibeldė - be atsako, dar kartą taip pat be atsako. Nuleidusi rašliavą ir ją pasidėjusi ant žemės mergina nukreipė savo lazdelę į duris, kadangi buvo grynakraujė jau mokėjo keletą paprastų burtažodžių.
-Alohomora!
Durys atsidarė ir trenkdamosi sudarė didelį dulkių debesį. Keletą kartų kostelėjusi ji nuo žemės pasiėmė užrašinę ir įėjo į vidų. Uždariusi duris apsidarė. Viskas buvo apleista ir nešvaru, atidarytos spintelės, iškritusios medžiagos ir pasipylusios po kabinetą. Buvo klaiku ir šlykštu, užmačiusi suolą kuris keistai nebuvo padengtas dulkėmis ir keistomis medžiagomis Aviana prisėdo ir vėl margino užrašų knygutę. Išgirdusi žingsnius nusiminė - teks su kažkuo bendrauti. Bet taip jau yra, nieko nepadarysi. Ji vėl paliko prie rašliavos, ji rašė ir rašė, rašė ir rašė ,kol galiausiai atsikvošėjo ir pradėjo skaityti ką primargino. Tai buvo visai nereikšmingi dalykai, visai nereikalingi ir kiek gąsdinantys ,bet tai vistiek buvo šedevrai. Aviana vėl apsidairiusi aplink klasę netyčia nukrito nuo kedės ir skaudžiai susimušė kelią, tai buvo nebaisu, blogiausia buvo tai - ji ištepė uniformą! Grifė pradėjo panikuoti ir nervintis. Ką pasakys vadovė? Ką pasakys tėtis? Tai labai labai blogai... Žinia jog dar reikės su kažkuo bendrauti išvis sugraudino mergaitę, bet ši neverkė, nes buvo stipri ir nepalaužiama, kas ir būdinga Grifų Gūžtos mokiniams. Atsistojusi ji nuėjo prie profesoriaus stalo, lentynos ir taip gastroliavo po visą kabinetą.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #103 Prieš 2 metus »
Rudų plaukų savininkas lėtais žingsniais slinko Hogvartso koridoriais. Su juo keliavo okamis, kadangi šiandien švilpis nusprendė, jog šis jo augintinis bus geriausias pakeleivis. Juk jei kas okamis galės išsiplėsti/išaugti per visą patalpą ir tai padėtų Jones apsiginti. Plius Švilpynės koledžo atstovas mėgdavo kai jam kompaniją palaikydavo jo gyvūnas. Kartais gyvūno kompanija būdavo netgi geresnė nei žmogaus. Na, nebent tas žmogus būtų Cindy. Ak Cindy. Ta mergina tikrai kažkokiais kerais užkerėjo vaikiną. Jis vis dažniau galvodavo vien apie ją ir apie nieką kitą. Jaunuolis dėl to atsiduso. Juk jo mintys negali visada būti užpildos vien Cindy.. Tai gali tapti nebe tik simpatija, o ir apsėdimu ar meile. Žinoma, geresnis variantas būtų meilė, nes tai gražu ir panašiai, o apsėdimas tuo žmogum lygu visur ieškojimas vien tik jo ir nepasitikėjimas... Vaikinas dar kartelį tyliai atsiduso ir žengė pirmyn. Ėjo kaip ir dažniausiai naktį - nežinia kur. Naktį jis Hogvartse būdavo lyg koks vaiduoklis klajojantis po koridorius nežinia kodėl.  Nors vaiduoklis tai bent neturi ar neranda sau vietos ir klajoja dėl to. O švilpis klajoja turbūt dėl nežinios.
 Be klajodamas nuo kampo iki kampo Ryan'as pasiekė kažkokį kabinetą. Jo durys buvo atidarytos, tad vaikinukui neteko teptis rankų jas atidarinėjant. Jones įėjęs apsižvalgė. Čia jo žvilgsnis sugavo sėdinčią mergaitę. Ji buvo labai jauna. Matyt pirmakursė, dėl to ir atrodo tokia jauna.
- Sveika, - ištarė šeštakursis besistengdamas būti draugišku ir geru. Nenorėjo pasirodyti gąsdinantis ar blogas, tad pasisveikino švelniu balsu.
There's no such thing as fate.

*

avianawallflower

Ats: Buvusi Nuodų ir Vaistų klasė antrame aukšte
« Atsakymas #104 Prieš 2 metus »
Tas ,,gastroliavimas'' truko dar ilgokai, kol merginos žvilgsnį patraukė dar vieni kažkokie buteliukai.
- Lumos!, - Lazdelės gale užsižiebusi švieselė leido Avianai pasigilinti į buteliuko užrašus.
Visi jie buvo parašyti kažkaip keistai, atrodo lotyniškai. Žodžiu, suprasti nepavyko nieko. Tas šios klasės/kabineto kvapas tiesiog trenkte trenkė į pirmakursės nosį. Žingsniai, tas žingsnių garsas darėsi vis trumpesnis, tai varė merginą į neviltį. Į labai žiaurią neviltį, tai buvo lyg šokti į prarają. Kažkas pasisveikino, tikriausiai su Aviana, su kuo dar daugiau jeigu ne su Aviana? Daugiau čia nieko nebuvo. Tai buvo vaikinas, tas kuris pasisveikino, buvo aišku iš balso. Rudaplaukė nenorėjo atsisukti, tai buvo sunku. Wallflower tikrai nenorėjo su niekuo bendrauti.
- Labas..., - Atsakė mergina, bandydama atrodyti mandagi. - Kuo tu vardu? Aš Aviana., - Ji atsisuko.
Lazdelės skleidžiama šviesa leido įmatyti gana vyresnio mokinio veidą, jis tiesiog švytėjo. Na arba taip tik atrodė Avianai. Rudaplaukė nužygiavo į kitą kabineto galą ir ,net pati nepajuto kaip kažką užkliudė. Tai merginai išdavė dūžis, stiklo dūžis. Man šakės. Pasklido kvapas, griaužiantis nosį, akis. Viską. Ką padarei, Kvaile?! Ant savęs pyko grifė, ji padarė klaidą, kuri bus pražūtinga.