[Felissa Deverell]

- Oho, bus įspūdingi reginiai! - neslėpė susižavėjimo Felissa. Mega turnyras tikrai buvo meistriškai suorganizuotas, tad ir kiti tų pačių organizatorių renginiai turėtų būti ne ką prastesni. Nesvarbu, kad bus mažesnės apimties.
Felissa prisiminė savo paskutinę išvyką į Vokietiją, kur su Dori dalyvavo mėgėjų turnyre. Tai ne tik buvo paskutinė išvyka į šią šalį, bet ir vienas paskutinių dvikovų turnyrų, kuriuose Felissai teko dalyvauti. Mergina negalėjo paneigti, kad pasiilgo dvikovų. Jose ji jausdavosi gyva, atsipalaidavusi. Kad ir kaip jai patiko rūpintis SPA klubu, dvikovos visada turės ypatingą vietą jos širdyje.
- Tu irgi mokysiesi skristi? - prunkštelėjo Felissa. - Gali paprašyti Dori, gal pamokys.
Elanui ėmus rėkti, Felissa paniuro. Nemėgo tokių akimirkų, nes ne visada jai sekdavosi nuraminti verkiantį sūnų. Bernardui, žinoma, ji nieko nesakė. Nenorėjo pasirodyti silpna ir nesugebanti susitvarkyti ne tik su kūdikiu, bet ir su savimi. Bet iš tiesų tas Elano judrumas ją vedė iš proto. Ne tik, kad tekdavo keltis naktimis, maitinti jį, o dar ir nešioti bandant nuraminti, bet ir dienos metu reikėjo skirti jam laiko. O tai po bemiegės nakties, kurios metu Bernardo nebūdavo namie, buvo sudėtinga užduotis. Hilerė bandė jai įteigti apie viską pasikalbėti su vyru ir jam papasakoti, kaip jaučiasi, bet Felissa su tuo nesutiko ir atsisakė tos hilerės paslaugų. Ji buvo įsitikinusi, kad jei vyras supras, kaip jai jo reikia, kaip reikia jo pagalbos rūpinantis mažyliu, palaikys ją silpna. Būti stipria šiuo metu ji nepajėgė... O juk būtent tokia ja Bernardas susižavėjo.
- Tikrai nereikia leisti išsirėkti, - kiek įmanoma švelniau tarė Felissa, imdama Elaną iš vežimo. Priglaudusi sūnelį prie krūtinės, ėmė švelniai jį sūpuoti, glostydama nugarą. - Rėkimas nieko nepakeis. Tik dar labiau sustiprins jo vidinę kovą, kad ir kokia ji būtų. Net neįsivaizduoju, kas dedasi mažoje jo galvelėje, - nusijuokė Felissa. - Tad manau, kad geriau jį nuraminti iškart, kad visai neįsisriūbautų.
Supdama ant rankų Elaną ir bandydama jį nuraminti, mergina svarstė apie Bernardo pasiūlymą.
- Ar pasirodyčiau labai savanaudiška, jei norėčiau palikti vaikus seneliams? - neužtikrintai paklausė. - Jau taip seniai nebuvome kažkur išėję tik mudu... Bet suprasiu, jeigu norėsi pasiimti kartu ir Melindą su Elanu. O kur vykti - dar pagalvosiu.
Felissa nusijuokė Barnardui pavadinus Elaną kvaksūnu. Tikrai skambėjo panašiai kaip šnipštūnas, ir ką gali žinoti, gal ir su antimis kai kurie burtininkai gali susikalbėti, ne tik su gyvatėmis.

[Bernardas Deverelis]

Bernardui vis tik atrodė, kad nereikėtų pataikauti sūnui. Bet sūnus buvo toks mažas ir vyrukas nežinojo, kiek vaikas supranta. Pagalvojo apie tai, jog pačiam reikėtų labiau pasidomėti vaiko raida. Tačiau jis neketino prieštarauti žmonai, pasitikėjo ja šioje srityje ir manė, kad geriausia bus taip, kaip nuspręs ji.
- Gerai, - tarė, nusišypsojo.
Elanas mamos glėbyje nurimo. Turbūt taip tikrai geriausia. Na ir kam be reikalo rikdyti vaiką?
Bernardas pradėjo eiti stumdamas vežimėlį į priekį.
- Tikrai nepasirodytum savanaudiška, - jis apkabino Felissą per pečius. - Nutarta. Paliksime vaikus seneliams.
Deverelis prikando lūpą. Tikriausiai niekada nebus tinkamas metas pranešti tą žinią. Reikia sakyti ir viskas.
- Bet Felissa, - pradėjo jis. - Yra... yra problema. Kiauliasodžio renginių arenoje atsidarė SPA centras „Krištolinis vanduo“... Kurio paslaugos yra tokios, kaip tavo. Tik mažesnėmis kainomis.

[Felissa Deverell]

Laimei, šį kartą Elanas gana greitai nurimo. Galbūt tam turėjo įtakos smagiai čiurlenančio upelio garsai, o gal šalia esantis tėtis. Bet kuriuo atveju, Felissa lengviau atsikvėpė - ir jai šitaip lengviau, ir Bernardas nematys, kaip ji kankinasi.
Felissa pasodino Elaną į vežimą ir padavė jį vyrui. Bernardui ėmus jį stumti, Elanas pamojavo rankute, tarsi atsisveikindamas su antimis.
Felissai palengvėjo, kai Bernardas sutiko palikti vaikus seneliams. Galbūt kelios dienos su mylimu vyru buvo būtent tai, ko jai dabar reikėjo? Galbūt per tas dienas jai pavyks pamiršti visas negandas ir tiesiog pasimėgauti tuo, ką jie turėjo anksčiau, iki gimstant Elanui. Beliko sugalvoti, kur ji norėtų nuvykti. Kanarų salos labai viliojo - popietė prie baseino, apsupto palmėmis, turėtų sugrąžinti jai jėgas ir gyvenimo džiaugsmą.
Neilgai trukus ta vos kelias akimirkas ją apėmusi palaima subliuško it oro balionėlis. Iš pradžių atrodė, kad jai tik pasigirdo. Juk tai negali būti tiesa...
- Tu tikriausiai juokauji, - vos sugebėjo ištarti, stabtelėjusi staiga, tarsi stabo ištikta. - Kas taip su manimi pasielgė?..
Tarsi kitų bėdų jai būtų per maža, nutiko dar ir šitai... SPA klubas jai buvo labai svarbus ir kiekviena nesėkmė, kiekvienas iššūkis ją stipriai veikė. Žinoma, šeima jai rūpėjo labiau - dėl šeimos ji galėtų atsisakyti ir klubo, jei tik reikėtų. Dabar ji sunkiai suvokė, kaip galėjo taip beatodairiškai pasielgti tą niūrią spalio popietę, kai, palikusi vaikus mamos priežiūrai, nuėjo prie jūros. Melinda prašėsi eiti kartu, bet Felissa norėjo pabūti viena. Ak, kokia tai buvo klaida... Ir kaip iš viso ji galėjo taip pasielgti? Kaip galėjo pagalvoti, kad Bernardui ir vaikams bus geriau be jos... O gal tikrai visiems būtų geriau be manęs?, niūri mintis šmėstelėjo merginos galvoje ir ji nepajėgė jos nuvyti šalin.